- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-21
- Bylos Nr.
- e2-5085-964/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00500-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Ieškovas
- UAB „Teisės ir kreditų valdymas”, UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas”
- Atsakovas
- S. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas” ieškinį atsakovui S. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. I..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 4 500,00 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2018-11-02 pradinis kreditorius R. I. ir S. G. pasirašė paskolos sutartį, kurioje atsakovas patvirtino, kad iš pradinio kreditoriaus pasiskolino 4 500 Eur, pinigai jam perduoti. Atsakovas įsipareigojo skolą grąžinti iki 2019-04-03, tačiau įsipareigojimo neįvykdė. 2020-07-29 UAB „Teisės ir kreditų valdymas” su pradiniu kreditoriumi R. I. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, dokumentų priėmimo – perdavimo aktą, pagal kuriuos ieškovui buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovo skolą. Apie reikalavimo perleidimą ieškovas informuotas elektroniniu paštu, ragintas sumokėti skolą, tačiau to nepadarė. Greitai po paskolos sutarties pasirašymo pradinis kreditorius persigalvojo ir pinigų atsakovui nebeskolino, o pastarasis, nesuprasdamas galimų paskolos sutarties pasekmių, apie šią sutartį pamiršo ir ja nebesidomėjo, nereikalavo sunaikinti. Pažymėjo, kad abi sutarties šalys pasirašė ne po savo vardais, t. y. ties svetimu vardu ir pavarde, šalys nesidėmėjo sutarties formos reikalavimais, iki pat 2020-07-31 pradinis kreditorius jokia forma nesikreipė į atsakovą dėl tariamos skolos grąžinimo..
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovas nurodė, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes jokie pinigai atsakovui nebuvo perduoti. Paskolos sutartis šios aplinkybės nepatvirtina, nes negaloija dėl formos trūkumų, t.y. sudaryta ne notarine forma kaip to reikalauja įstatymas. Be to, tikroji šalių valia buvo pinigus atsakovui paskolinti artimoje ateityje po paskolos sutarties pasirašymo, o ne iki to. Pradinis kreditorius ir atsakovės yra buvę klasiokai, vienas kitą gerai pažįstantys ir ilgus metus palaikę draugiškus, pasitikėjimu grįstus santykius. Iki sudarant paskolos sutartį pradinis kreditorius paveldėjo turto, kurį realizavęs dalį gautų lėšų žadėjo paskolinti atsakovui. Atsakovas pasitikėjo pradiniu kreditoriumi, norėjo pasiskolinti pinigų iš draugo, todėl, nesigilindamas į susitarimo formuluotę, per neapdairumą, pasirašė paskolos sutartį ir laukė žadėtų 4 500 Eur.
5. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Šaukimas jam laikomas įteiktu pagal CPK 121 str. 2 d.
6. Teismo posėdžio metu ieškovo UAB „Teisės ir kreditų valdymas” atstovė teisininkė L. T. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad paskolos sutartis buvo atspausdinta, vadinasi, šalys sąlygas suderino, jai ruošėsi. Atsakovas siekia išvengti prievolės, todėl ir teigia, kad pinigų negavo. Jis turėjo laiko susipažinti su sutartimi. Neturi reikšmės, kad sandoris nepatvirtintas notaro. Svarbu, kad atsakovas pinigus gavo. Ieškovas nežinojo, kad reikalavimo perleidimo sutarčiai taikomi tokie patys formos reikalavimai kaip ir pagrindiniam sandoriui, t. y. kad reikalavimo perleidimo sutartis didesnei nei 3 000 Eur sumai turi būti notarinės formos.
Šalies argumentai
7. Teismo posėdžio metu atsakovas S. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad trečiąjį asmenį pažįsta, jis – jo buvęs klasiokas. 2018 m. rudenį reikėjo pinigų, nes norėjo išsipirkti turtą, o R. I. žadėjo paskolinti, tačiau taip pinigų ir nedavė, nes iš pradžių negalėjo išgryninti, o vėliau sakė, kad jam pačiam reikia, nes darys remontą. Formuluotei paskolos sutartyje, kad pinigai gauti, neteikė reikšmės. Sutartį pasiūlė pasirašyti R. I.. Sutarties projektą jis atsiuntė elektroniniu paštu. S. G. atspausdino ir nusivežė pas R., jau pasirašęs sutartį, tikėdamasis gauti pinigus, bet trečiasis asmuo pinigų neturėjo, žadėjo duoti vėliau. Paliko sutartį pas trečiąjį asmenį ir laukė pinigų. Paskolos sutartyje nurodytas S. G. adresas neteisingas. Faktiškai tai adresas trečiojo asmens gyvenamosios vietos vaikystėje. Parašai taip pat neatitinka vardo ir pavardės pasirašiusio asmens (sukeista vietomis). Paskolos sutarties pasirašymo metu nežinojo, kad sutarčiai, skolinant daugiau nei 3 000 Eur, reikalinga notarinė forma. Sužinojo iškėlus bylą. Pretenzijų trečiajam asmeniui dėl paskolos sutarties nereiškė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 12 d. R. I. ir S. G. sudarė paskolos sutartį. Joje nurodyta, kad R. I. paskolino S. G. 4 500 Eur, kuriuos pastarasis turėjo grąžinti 2019 m. balandžio 3 d. S. G. patvirtino, kad 4 500 Eur gavo prieš šios sutarties pasirašymą. Paskolos sutartis sudaryta rašytine forma. 2020 m. liepos 29 d. UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ ir R. I. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius (R. I.) atlygintinai perleido naujajam kreditoriui (UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“), o pastarasis perėmė visas pradinio kreditoriaus reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant prievolės įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (baudas, delspinigius, netesybas ir kt.), kylančias iš skolininko įsipareigojimų pagal pradinio kreditoriaus priėmimo perdavimo aktais perduotus dokumentus. 2020 m. liepos 29 d. priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, kad R. I. atlygintinai perleido ieškovui reikalavimo teises į S. G. 4 500 Eur skolą. Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta rašytine forma.
9. Sandorio forma – tai sandorį sudarančių šalių valios išraiška tam tikru būdu. Įstatymo nustatytus reikalavimus sandorio formai lemia sandorio sudėtingumas, reikšmė, sandorio dalyko pobūdis. Priklausomai nuo sudėtingumo ir kitų aptartų kriterijų, sandoriai sudaromi konkliudentiniais veiksmais, žodžiu ar paprasta rašytine forma (CK 1.71–1.73 straipsniai), o įstatymo nustatytais atvejais – notarine forma (CK 1.74 straipsnis). Sandorių, kuriems nenustatyta privalomo notarinio tvirtinimo, formos nesilaikymas nedaro jų negaliojančių, išskyrus atvejus, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis) bei sukuria tam tikrus šalių siekiamus teisinius padarinius ir tik kilus ginčui pasunkina tokio sandorio sudarymo ar jo vykdymo fakto įrodinėjimą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), o įstatymo nustatytos notarinės formos nesilaikymas visais atvejais daro sandorį negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).
10. CK 6.871 str. 4 d. numato, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.
11. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad trečiasis asmuo paskolino atsakovui pinigus juos pervesdamas. Priešingai, atsakovas teigia jų apskritai negavęs, o planavo gauti būtent grynais pinigais, nes trečiasis asmuo juos turėjo išgryninti iš banko sąskaitos. Taigi darytina išvada, kad paskolos sutartis sudaryta dėl didesnės nei 3 000 Eur sumos, sandoris turėjo būti vykdomas grynaisiais pinigais, vadinasi, turėjo būti sudarytas notarinės formos, tačiau šio reikalavimo nebuvo laikomasi.
12. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Pagal CK 6.103 straipsnio normą reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, arba reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (CK 6.102 straipsnio 1, 3 dalys).
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo negalima įgyvendinti. Tai reiškia, kad susitarus dėl to, kas neįmanoma, prievolė negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008).
14. Kadangi nagrinėjamos bylos atveju pagrindinė prievolė kildinama iš paskolos sutarties, kuriai, remiantis CK 6.871 str. 4 d., taikomas notarinės formos reikalavimas, toks pats formos reikalavimas taikytinas ir trečiojo asmens reikalavimo, kildinamo iš paskolos sutarties, perleidimo sutarčiai. Tačiau į bylą pateikta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria ieškovas grindžia savo reikalavimą, sudaryta paprasta rašytine forma. Įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.93 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003; 2012 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012). Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo pagrindas nustatytas, todėl teismas pripažįsta šią sutartį negaliojančia.
15. Nors reikalavimo perleidimo sutarties 2.1. p. nurodyta, kad reikalavimo teisės perleidžiamos atlygintinai, o 2.3. p. numatyta, kad už perleidžiamą reikalavimą naujasis kreditorius įsipareigoja atsiskaityti sutarties priėmimo – perdavimo aktuose nustatyta tvarka, tačiau į bylą pateiktame priėmimo – perdavimo akte tik pakartotas reikalavimo perleidimo atlygintinumas, tačiau jokia atsiskaitymo tvarka nenurodyta. Ieškovo atstovė žodžiu informavo, kad pagal susitarimą su trečiuoju asmeniu ieškovas atsiskaityti turėjo išieškojus skolą. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo spręsti dėl restitucijos taikymo.
16. Pripažinus, kad reikalavimo perleidimo sutartis, kaip ir paskolos sutartis, neatitinka formos reikalavimo, vadinasi, negalioja, darytina išvada, kad ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo skolos ieškinyje nurodytu pagrindu (tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartyje civ. byloje Nr. e2A-1230306/2019, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 6 d. nutartyje civ. byloje Nr. e3K-3-141-469/2020). Atsižvelgiant į tai, ieškinys atmetamas.
17. Byloje nėra duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
18. Dėl procesinių dokumentų siuntimo teismas patyrė 12,01 Eur pašto išlaidų. Ieškinį atmetus, jos priteisiamos iš ieškovo (CPK 92 str).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas”, j. a. k. 304861942, 12,01 Eur (dvylika eurų, 1 ct) pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus pašto išlaidas, teismui būtina pateikti tai patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.