Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio M. D. prašymą dėl nubaustam asmeniui V. K. skirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba pripažinimo beviltiška.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.1.-1213-791/2010 V. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta nuobauda – 63 000 Lt (18 246,06 Eur) bauda. Šį nutarimą vykdė antstolis M. D..

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2021 m. rugsėjo 21 d. gautas iš Vilniaus miesto apylinkės teismo persiųstas pagal teismingumą antstolio M. D. prašymas dėl V. K. Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimu paskirtos ir nesumokėtos baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais arba pripažinimo beviltiška. Prašyme antstolis nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. antstolio kontoroje gautas skolininko atstovės advokatės A. F. prašymas V. K. paskirtą baudą pripažinti beviltiška arba teikti dokumentus teismui, kad V. K. būtų skirti viešieji darbai. Prašyme antstolis taip pat nurodė, kad 2011 m. gruodžio 15 d. priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą ir išsiųstas žinomu skolininko gyvenamosios vietos adresu. Skolininkui nesumokėjus skolos per nustatytą terminą, pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. 2012 m. rugpjūčio 24 d. nustatyta, kad skolininkas dirba (duomenys neskelbtini), todėl priimtas patvarkymas dėl piniginių lėšų išieškojimo. 2012 m. spalio 8 d. nustatyta, kad skolininkas dirba (duomenys neskelbtini), todėl priimtas patvarkymas dėl piniginių lėšų išieškojimo. 2014 m. kovo 27 d. nustatyta, kad skolininkas dirba (duomenys neskelbtini), todėl priimtas patvarkymas dėl piniginių lėšų išieškojimo. 2016 m. rugpjūčio 30 d. nustatyta, kad skolininkas dirba (duomenys neskelbtini), todėl priimtas patvarkymas dėl piniginių lėšų išieškojimo. Nei viena skolininko darbovietė nevykdė antstolio patvarkymo daryti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio. 2017 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį Nr. 2VP-26-294/2017, kuria tenkino antstolio M. D. prašymą (duomenys neskelbtini) vadovui V. K. paskirti 150,00 Eur baudą už antstolio reikalavimo nevykdymą. 2017 m. spalio 2 d. nustatyta, kad skolininkas dirba (duomenys neskelbtini), todėl priimtas patvarkymas dėl piniginių lėšų išieškojimo, įmonė išskaitas atlieka iki šios dienos. 2019 m. kovo 18 d. nustatyta, kad skolininkas gauna išmokas iš VSDFV Vilniaus skyriaus pensijų skyriaus 1-ojo poskyrio, todėl priimtas patvarkymas dėl piniginių lėšų išieškojimo, Sodros skyrius išskaitas atlieka iki šios dienos. Patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, nustatyta, kad skolininkas turi nekilnojamojo turto - butą, tačiau butui įregistruota hipoteka. Kadangi iš skolininko išieškojimas yra vykdomas, gaunamos nuolatinės išmokos iš skolininko pensijos ir darbo užmokesčio, antstolis mano, kad skola negali būti pripažinta beviltiška ar užbaigiama su išieškojimo negalimumo aktu. Skolininkas skolos mokėti nevengia, tačiau dėl gaunamų mažų pajamų skolos išieškojimas užsitęsė. Laikotarpiu nuo 2017 m. iki šios dienos iš skolininko buvo išieškota 3 557,66 Eur skolai dengti. Likusi neišieškota skola - 14 688,40 Eur. Laiko, kad skolininkas dengia paskirtą baudą minimaliomis išskaitomis, tačiau atsižvelgiant į skolininko sunkią finansinę padėtį, pensinį amžių ir į jo prašymą, teikia teismui prašymą dėl baudos pakeitimo į viešuosius darbus, kadangi skolininkas neišgali sumokėti likusios 14 688,40 Eur baudos.

Antstolis M. D. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą nagrinėti klausimą dėl V. K. paskirtos baudos pakeitimo į viešuosius darbus arba baudos pripažinimo beviltiška antstoliui nedalyvaujant (b. l. 21).

Nubaustas asmuo V. K. į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, pateikė atsiliepimą į antstolio M. D. prašymą, kuriuo prašo antstolio prašymą tenkinti, pakeisti baudą į viešuosius darbus arba ją pripažinti beviltiška. Atsiliepime nurodo, kad daugiau nei 10 metų yra slegiamas paskirtos 18 246,06 Eur baudos, kuri yra nepakeliamai ir neproporcingai didelė ir kurios pareiškėjas neturės galimybės sumokėti iki pat savo gyvenimo galo. Dėl nerealaus baudos dydžio jau ilgą laiką neturi oraus gyvenimo ir orios senatvės. Jo minimalios pajamos ir taip nesiekia minimalaus pragyvenimo lygio ir dar dalį jų tenka atiduoti antstoliui, kuris pinigus perveda valstybei, nors padengti visą paskirtą baudą pareiškėjui nėra net teorinių galimybių. 18 246,06 Eur bauda buvo paskirta teismo už nelegaliai įdarbintus asmenis, kas jo nuomone yra ginčytinas, nors ir ne šios bylos, dalykas. Bauda yra tokia didelė, kad jis baudos net teoriškai neturi galimybės išmokėti iki šios dienos ir tokios galimybės dėl savo pensinio amžiaus ir pajamų neturės iki pat savo gyvenimo galo. Pažymėjo, kad jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) naujai redakcijai, nustatyta maksimali baudos riba siekia 6 000 Eur. Šiuo metu galiojančio ANK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui gali būti skiriama ne mažesnė negu dešimt ir ne didesnė negu šeši tūkstančiai eurų bauda (nelegalaus darbo atveju, kai nusižengimas padarytas pakartotinai). VDI duomenimis, 2020 m. vidutinė šios institucijos skirta bauda siekė 874 eurus (2019 m. - 750 eurų). V. K. 2010 metais buvo paskirta 18 246,06 Eur bauda, tokios baudos prilygsta baudoms, padarytoms už nusikalstamas veikas. Dėl tokios paskirtos neproporcingai didelės 18 246,06 Eur baudos jis buvo įstumtas į situaciją, kai visą likusį gyvenimą yra privestas dalį pajamų atiduoti antstoliui. Būdamas 66 metų amžiaus, jis neturi ramybės ir orios senatvės, yra priverstas gyventi žemiau skurdo ribos ir tokiam gyvenimui nesimato galo, kadangi neturi jokių galimybių valstybei išmokėti tokios didelės baudos. ANK 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visa asmeniui paskirta bauda ar jos dalis ANK 675 ir 676 straipsniuose nustatyta tvarka gali būti keičiama į viešuosius darbus, atsižvelgiant į asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes. ANK 676 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyta, kad per vienerius metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui priverstinio išieškojimo metu neradus asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui; Valstybinė mokesčių inspekcija apie tai praneša institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą; gavęs minėtos institucijos teikimą, teismas savo nutarimu, pažeidėjui sutikus, gali baudą pakeisti viešaisiais darbais. ANK 26 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešieji darbai skiriami tik darbingiems ar iš dalies darbingiems asmenims, kaip tai suprantama Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, ir gali būti neskiriami <...> asmenims, auginantiems jaunesnį negu septynerių metų vaiką, atsižvelgiant į vaiko interesus, arba neįgaliesiems, kurie dėl sveikatos būklės negali atlikti šių darbų. Taip pat nurodo, jog jau ilgą laiką jo materialinė padėtis yra sunki, jis yra pensinio amžiaus, neatsižvelgiant į sveikatos problemas, papildomai dirba, tačiau šių lėšų neužtenka pragyvenimui, nes iš pajamų vykdomos išskaitos. Vieninteliam butui (Taikos g. 140-9, Vilnius), kuriame šiuo metu gyvena, yra pritaikyti areštai ir hipoteka. Pažymėjo ir tai, kad antstolio M. D. 2021 m. rugsėjo 2 d. prašyme Nr. S-21-28- 30593, nurodyta, jog iš skolininko išieškojimas yra vykdomas, gaunamos nuolatinės išmokos iš skolininko pensijos ir darbo, todėl skola negali būti pripažinta beviltiška ar užbaigiama su išieškojimo negalimumo aktu. Baudos mokėti jis nevengia, tačiau dėl gaunamų mažų pajamų skolos išieškojimas užsitęsė. Laikotarpiu nuo 2017 m. iki šios dienos buvo išieškota 3 557,66 Eur skolai dengti. Likusi neišieškota skola 14 688,40 Eur. Laikytina, kad jis dengia paskirtą baudą minimaliomis išskaitomis, tačiau atsižvelgiant į jo sunkią finansinę padėtį, pensinį amžių ir jo prašymą, antstolis pateikė teismui prašymą dėl baudos pakeitimo į viešuosius darbus, kadangi skolininkas neišgali sumokėti likusios l4 688,40 Eur baudos (b. l. 24-26).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, nuomonės dėl antstolio prašymo nepareiškė.

Proceso dalyviams neatvykus į teismo posėdį, antstolio M. D. prašymas dėl nubaustam asmeniui V. K. skirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba pripažinimo beviltiška išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

Antstolio prašymas atmetamas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuris pakeitė iki tol galiojusį ATPK. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, tais atvejais, kai administracinių teisės pažeidimų protokolai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir, vadovaujantis Įstatymo 4 straipsniu, veika nebuvo perkvalifikuota pagal ANK, bylų teisena vyksta pagal iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį ATPK, išskyrus atvejus, numatytus minėto straipsnio 2 ir 3 dalyse; iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (6 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nutarimas, pagal kurį V. K. atžvilgiu pradėta vykdomoji byla, buvo priimtas 2010 m. gruodžio 1 d., t. y. iki įsigaliojant ANK, pažeidimas nebuvo perkvalifikuotas Įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį P. T. šiuo atveju baudos pakeitimo viešaisiais darbais ar pripažinimo beviltiška klausimas nagrinėjamas taikant ATPK nuostatas.

Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 314 straipsnis reglamentavo nesumokėtos baudos priverstinio išieškojimo procesą, kurio 1 dalyje numatyta, kad jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai CPK nustatyta tvarka (ATPK 314 straipsnio 3 dalis). Minėto straipsnio 4 dalis numatė, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) arba kito organo (pareigūno) nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už šešis eurus baudos. ATPK 314 straipsnio 5 dalis nustatė, kad jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienerius metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui, nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui.

Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame ANK. Pagal ANK 676 straipsnio 3 dalį, jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienus metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui. ANK 676 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija apie tai praneša ANK 673 straipsnio 1 dalyje nurodytai institucijai. ANK 673 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos teikimu teismas savo nutarimu, o kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ne teismo tvarka, – pati nutarimą skirti baudą priėmusi institucija (pareigūnas) savo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais (ANK 676 straipsnio 4 dalis). Nesumokėta bauda ar jos dalis gali būti pakartotinai perduota antstoliui priverstinai išieškoti, kai pasikeičia baudos pripažinimo beviltiška sąlygos – atsiranda turto ar pajamų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas. Šiuo atveju netaikomas ANK 672 straipsnio 4 dalyje nustatytas baudos perdavimo priverstinai išieškoti senaties terminas (ANK 676 straipsnio 5 dalis).

CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Tokiu atveju antstolis surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – SVI) nustatytos formos aktą (CPK 631 straipsnio 2 dalis). Analizuojant tiek galiojusio ATPK 314 straipsnio, tiek šiuo metu galiojančio ANK 676 straipsnio, CPK 631 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad kai nutarimas yra įsiteisėjęs ir prasidėjęs vykdymo procesas, iš esmės baudos pakeitimo viešaisiais darbais procesas (pirminė stadija) prasideda antstoliui nustačius, kad skolininkas neturi turto, iš kurio galėtų būti įvykdomas išieškojimas ir šiam surašius Išieškojimo negalimumo aktą (SVI 25 priedas), kuris ANK 676 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka grąžinamas mokesčių administratoriui ir toliau procedūra vykdoma atsižvelgiant į ANK 673 straipsnio 1 dalies, 676 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sistemiškai aiškinant ATPK 314 straipsnyje įtvirtintas normas, darytina išvada, jog baudos pakeitimo kitomis administracinėmis nuobaudomis klausimo nagrinėjimas gali būti inicijuojamas tik nutarimą skirti baudą priėmusiam organui (pareigūnui) turint duomenų, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, nedirba arba jeigu baudos išieškoti iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos negalima dėl kitų priežasčių ir gavus iš antstolio duomenis, kad nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas. Duomenys, kad nėra turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškota bauda, yra teisinis pagrindas antstoliui, kuriam buvo perduotas vykdomasis dokumentas (nutarimas), grąžinti vykdomąjį dokumentą (nutarimą) jį priėmusiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-2760/2010, N575-334/2012).

Nagrinėjamu atveju Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimas yra įsiteisėjęs ir byla yra vykdymo stadijoje. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. savanoriškai būtų sumokėjęs minėtu nutarimu paskirtą baudą. Atkreiptinas dėmesys, kad tik gavus iš antstolio duomenis apie tai, kad pažeidėjas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškota bauda priverstinai, ir pačiam pažeidėjui sutikus, ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti sprendžiamas klausimas dėl baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais. Be to, kaip jau buvo minėta, duomenys apie turto neradimą konstatuojami antstolio surašomu SVI nustatytos formos aktu apie išieškojimo negalimumą, kurio surašymo procedūra reglamentuota įstatymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje nėra pateiktas antstolio surašytas aktas apie išieškojimo negalimumą. Priešingai, antstolis savo prašyme teismui nurodė, kad iš skolininko išieškojimas yra vykdomas, gaunamos nuolatinės išmokos iš skolininko pensijos ir darbo užmokesčio, todėl antstolis mano, kad skola negali būti pripažinta beviltiška ar užbaigiama su išieškojimo negalimumo aktu. Taigi, antstolis nėra konstatavęs, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių bauda gali būti išieškota priverstinai. Tokiu būdu nesant antstolio įstatymo reglamentuota tvarka surašyto akto apie išieškojimo negalimumą, spręstina, jog prašymas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba pripažinimo beviltiška šiuo metu negali būti tenkinamas. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-675-562/2015).

Iš antstolio prašyme nurodytų aplinkybių ir vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 24 d. antstolis nustatė, kad skolininkas dirba (duomenys neskelbtini), todėl priėmė patvarkymą dėl piniginių lėšų išieškojimo. 2012 m. spalio 8 d. buvo nustatyta, kad skolininkas dirba (duomenys neskelbtini), todėl priimtas patvarkymas dėl piniginių lėšų išieškojimo. 2014 m. kovo 27 d. nustatyta, kad skolininkas dirba (duomenys neskelbtini), todėl priimtas patvarkymas dėl piniginių lėšų išieškojimo. Nei viena skolininko darbovietė nevykdė antstolio patvarkymo daryti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio. 2016 m. rugpjūčio 30 d. nustatyta, kad skolininkas dirba (duomenys neskelbtini), todėl priimtas patvarkymas dėl piniginių lėšų išieškojimo. Ši skolininko darbovietė, kurios vadovas yra pats skolininkas (vykdomosios bylos lapas 79), taip pat nevykdė antstolio patvarkymo daryti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio. 2017 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį Nr. 2VP-26-294/2017, kuria tenkino antstolio M. D. prašymą (duomenys neskelbtini) vadovui V. K. paskirti 150,00 Eur baudą už antstolio reikalavimo nevykdymą. Šios aplinkybės duoda pagrindą spręsti, kad skolininkas priverstinio baudos išieškojimo proceso metu, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, tyčia ėmėsi aktyvių veiksmų, turėdamas tikslą išvengti baudos išieškojimo. 2017 m. spalio 2 d. antstolis nustatė, kad skolininkas dirba (duomenys neskelbtini), todėl priėmė patvarkymą dėl piniginių lėšų išieškojimo, įmonė išskaitas atlieka iki šios dienos. 2019 m. kovo 18 d. nustatyta, kad skolininkas gauna išmokas iš VSDFV Vilniaus skyriaus pensijų skyriaus 1-ojo poskyrio, todėl buvo priimtas patvarkymas dėl piniginių lėšų išieškojimo, Sodros skyrius išskaitas atlieka iki šios dienos.

Tiek iš antstolio pateiktoje vykdomojoje byloje esančių duomenų, tiek ir iš teismo iniciatyva išreikalauto išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas matyti, kad V. K. kas mėnesį gauna su darbo santykiais susijusias išmokas iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (b. l. 10-19), kurios nėra minimalios. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad skolininkas nuosavybės teise turi ir nekilnojamojo turto – trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-30). Šie teismo gauti duomenys taip pat patvirtina teismo padarytą išvadą, kad skolininkas V. K. turi turto bei pastovias ir stabilias pajamas, iš kurių gali būti toliau tęsiamas priverstinis baudos išieškojimas. Teismo manymu, šiuo atveju klausimo dėl baudos pakeitimo viešais darbais sprendimui neturi įtakos skolininko atsiliepime nurodomos aplinkybės, kad jo nuomone, paskirtoji 18 246,06 Eur bauda yra nepakeliamai ir neproporcingai didelė ar kad paskirtoji bauda yra ginčytinas dalykas. Tokie skolininko pamąstymai dėl baudos skyrimo ir jos dydžio yra visiškai nepagrįsti, kadangi vykdomosios bylos duomenimis, V. K. skundė Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi V. K. apeliacinį skundą atmetė, Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutarimą paliko nepakeistą. V. K. deklaratyvaus pobūdžio samprotavimai dėl neva jam taikomos griežtesnės sankcijos nei už nusikaltimo padarymą, neproporcingos ir nerealios administracinės baudos skyrimo, sąlygojusio oraus gyvenimo ir orios senatvės neturėjimą, atmestini kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti. Vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. V. K., siekdamas sumažinti turimą įsiskolinimą ženklia suma ir kiek įmanoma greičiau turi spręsti dėl skolos padengimo galimybių ne tik iš gaunamo darbo užmokesčio ir socialinių išmokų.

Atsiliepime į antstolio prašymą pareiškėjas rėmėsi ANK 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad visa asmeniui paskirta bauda ar jos dalis ANK 675 ir 676 straipsniuose nustatyta tvarka gali būti keičiama į viešuosius darbus, atsižvelgiant į asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas pažymi, jog šios ANK nuostatos yra taikomos tik teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) skiriant administracinę nuobaudą, o ne paskirtos baudos priverstinio vykdymo proceso metu (ANK 37 straipsnio 3 dalis).

Taip pat pažymėtina, jog įstatymas nenumato galimybės pažeidėjui pačiam pasirinkti administracinės nuobaudos rūšį, o skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėjus, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis, ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu (nusižengimu). Tokių pasekmių atsiradimas yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N261-3042/2011). Teismo manymu, baudos pakeitimas viešaisiais darbais, esant realioms galimybėms tą baudą išieškoti iš skolininko, iš esmės reikštų nuobaudos išvengiamumą, kas sąlygotų nebaudžiamumą ir paneigtų nuobaudos esmę ir tikslus.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą administracinių nuobaudų vykdymą reglamentuojančių teisės normų taikymą ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolio prašymas dėl nubaustam asmeniui V. K. skirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba pripažinimo beviltiška yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 37 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti antstolio M. D. prašymą dėl nubaustam asmeniui V. K. skirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba pripažinimo beviltiška.

Šio nutarimo nuorašą išsiųsti pareiškėjui antstoliui M. D., nubaustam asmeniui V. K. ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja V. D.