Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 str., padarymą R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam profesinį išsilavinimą, vedusiam, dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P., dėl ūminio polimorfinio psichozinio sutrikimo be šizofrenijos simptomų negalėdamas suprasti ir valdyti savo veiksmų, 2014 m. sausio 16 d., apie 16.50 val., Panerių g. 21, Vilniuje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės pareigūnams R. P. ir E. Č. atvykus į iškvietimą dėl eismo įvykio, su kuriuo R. P. buvo susijęs, pasipriešino vyresniajam patruliui R. P., dešine ranka, kumščiu, sudavė vyresniajam patruliui R. P. į veidą, sužalojo kairį antakį, priešinosi sulaikomas.

Nukentėjusysis R. P. parodė, kad jis įvykio metu dirbo vyr. patruliu Vilniaus apskrities VPK rinktinėje „Vytis“. Gavo pranešimą, jog kviečia į įvykį, vyriškis apdaužė 8 mašinas, yra girtas. Buvo pranešta, kad pasitiks žmogus, nurodys, kuris vyriškis taip elgiasi. Atvažiavus į vietą buvo labai daug žmonių, priėjo vyriškis. R. P. nežinojo, kad tai būtent tas vyriškis, kuris taip elgėsi. R. P. paklausė, kas atsitiko.Vyriškis pasakė: „kas, kas“, trenkė ranka į veidą. Porininkė išlipo iš automobilio. R. P. pargriovė vyriškį. Vyriškio žmona traukė jį, klausė, ką daro. Atvažiavo patruliai, sulaikė tą asmenį. R. P. nuvažiavo į komisariatą, kalbėjosi su R. P., jis pasakė, kad supranta, kas buvo, buvo kažkas negerai, sumokės. Giminės taip pat atsiprašė. R. P. pasakė, kad nesuvokia, kodėl trenkė, jaučiasi kaltas. Alkotesteris parodė, kad jis buvo blaivus. Minėjo, kad jis klausėsi radijo, kažkas jam atsitiko. R. P. buvo sužalotas kairysis antakis, buvo mėlynė. Jis įvykio metu buvo su uniforma, atvyko pagal iškvietimą. Vyriškis iš pradžių muistėsi. Jį R. P. paguldė, prispaudė prie žemės. Jis priešinosi. Tada priėjo moteris, bandė nuo jo nutraukti, buvo panaudoti antrankiai.

Liudytoja E. Č., policijos pareigūnė, parodė, kad 2014 m. sausio 16 d. ji patruliavo su R. V.. Gavo pranešimą, kad Švitrigailos ir Algirdo g. eismo įvykis, žmogus bando šalintis, žmonės bando sulaikyti. Atvykus, jie išlipo iš automobilio, įvykio kaltininkas puolė R. Č. kolegą, sudavė jam ranka į galvos sritį. Jį bandė sulaikyti, priešinosi, buvo paguldytas ant žemės, uždėti antrankiai. Atvažiavo kitas ekipažas. Vairuotojas buvo pristatytas į komisariatą. Jis paskui sakė, kad nieko neprisimena apie įvykį. Kai jie išlipo iš automobilio, R. P. tenkė E. Č. kolegai. Dėl ko sudavė, ji nežino. Jis pats sakė, kad neprisimena. Kai trenkė, jį paguldė, surakino, nes priešinosi. Jie buvo su uniformomis, buvo tarnybinis automobilis. R. P. spardėsi, neleido uždėti antrankių, puolė pareigūną, todėl jam panaudojo spec. priemones. Su R. P. buvo moteris, lyg ir jo žmona, ji ėmė kolegą tampyti už striukės, jai E. Č. pasakė pasitraukti.

Asmens, kurio byla nagrinėjama, šeimos narys, T. P., paaiškino, kad R. P. gydosi, geria vaistus, jo sveikatos būklė nėra gera. Ambulatoriniam gydymui R. P. neprieštarauja, gydytis sutinka. T. P. buvo pastebėjusi, kad paskutinius mėnesius vyro būsena buvo bloga, jis išgyveno dėl problemų, susijusių su darbu. R. P. naktimis nemiegojo, jam prasidėjo depresija, neteko 20 kg svorio. Įvykio dieną T. P. matė, kaip policininkas padėjo ranką R. P. ant peties, R. P. padarė judesį ranka. Policininkas užsuko jam ranką, ėmė dėti antrankius. T. P. sakė, kad vyras nesipriešintų, tuo metu jis jos nepažino. Kai vėliau jį paleido iš policijos, T. P. klausė, kas atsitiko, jis pradėjo kažką sakyti apie B. O. ir V. Putiną, ji suprato, kad jis nesuvokia savo veiksmų.

Bendrosios pagalbos informacijos centro duomenimis, pranešimas apie tai, kad iš gatvės pusės „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį ir pasišalino Švitrigailos g. link Kauno g. pusės, registruotas 2014-01-16, 16.41 val. Pirminis informacijos patikrinimo rezultatas – atvykus gatvėje rado 6 apgadintus automobilius, automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas išvežtas GMP, automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, kuris sulaikymo metu pasipriešino patruliui, pristato į 3 PK ( b. l. 13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 200/14(01) duomenimis, R. P. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu kaktos kairėje pusėje. Sužalojimas padarytas nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, tiek suduodant smūgį į kaktos kairę pusę (pvz., ranka), tiek ir kaktos kaire puse atsitrenkiant į į kietą buką paviršių ( pvz., griūnant), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ( 2014-01-16). Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. P. kūne viso konstatuotas vieno trauminio poveikio pėdsakas. Sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie traumavusio daikto formą, dydį, nėra ( b. l. 31).

Tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiojo R. P., liudytojos E. Č. parodymais, pranešimo bendrajame pagalbos centre, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados duomenimis nustatyta, kad R. P. panaudojo fizinį smurtą valstybės tarnautojui – policijos pareigūnui R. P., atvykusiam į iškvietimą dėl eismo įvykio, sudavė jam į veidą, sužalojo kairį antakį, nežymiai sutrikdė sveikatą, sulaikomas priešinosi, muistėsi. R. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. numatytus požymius.

R. P. neteistas (b. l. 74), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 75), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro I-ame vyrų skyriuje gydytas nuo 2014-01-17; diagnozė – ūmus polimorfinis psichozinis sutrikimas be šizofrenijos simptomų, nesusijęs su ūminiu stresu (b. l. 87), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 86), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 85).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-199/2014 duomenimis, baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ( 2014-01-16) R. P. sirgo ūminiu polimorfiniu psichoziniu sutrikimu be šizofrenijos simptomų, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu R. P. serga ūminiu polimorfiniu psichoziniu sutrikimu be šizofrenijos simptomų, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. P. šiuo metu dėl savo psichikos būklės negali suvokti įvykio aplinkybių, duoti parodymų, suprasti ikiteisminio tyrimo medžiagą. R. P. negali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdžiuose, nes tai gali pabloginti jo psichikos būklę, jis nėra šiuo metu pilnai kritiškas. R. P. rekomenduojamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pas apylinkės psichiatrą ( b. l. 124-128).

Teismo posėdžio metu ekspertė J. D. paaiškino, kad R. P. veikos padarymo metu sirgo ūminiu polimorfiniu psichoziniu sutrikimu be šizofrenijos simptomų, todėl negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų. Jam rekomenduojamas ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. Ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas be šizofrenijos simptomų yra laikino pobūdžio sutrikimas, tačiau gali pereiti į lėtinį. 2014 m. sausio mėn. įvyko įvykis, paskui dar du kartus R. P. buvo gydytas stacionare ir dienos stacionare. Paskutinio ambulatorinio apsilankymo metu jam vėl buvo nustatyta ta pati diagnozė. Kad būtų galima nustatyti lėtinį sutrikimą, per trumpas laikas. Iki to įvykio R. P. niekur nebuvo gydytas. Sesers, žmonos apklausa parodė, kad R. P. elgesys pasikeitė nuo vasaros, kai labai pervargo darbe, jam nebuvo žadama, kad galės dirbti toliau. Jam sutriko miegas, tapo nerimastingas. Jo paveldimumas taip pat apsunkintas. Jis savęs nelaiko ligoniu, yra kritikos stoka, aiškina, kad vaistai nereikalingi. Veikos padarymo metu savo veiksmų R. P. negalėjo suprasti, simuliacija jokiais būdais negalima.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenis, eksperto paaiškinimą, teismas pripažįsta, kad darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, atitinkančią nusikaltimo, numatyto BK 286 str., požymius, R. P. dėl psichikos sutrikimo – ūminio polimorfinio psichozinio sutrikimo be šizofrenijos simptomų, nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų, buvo nepakaltinamas. Įvertinus eksperto paaiškinimą, R. P. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje dėl R. P. gydymo byloje buvo pareiškusi 39,15 Lt ieškinį (b. l. 36-38), civilinio ieškinio atsisakė 2014-05-09 ( b. l. 40). Byla dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio nutrauktina.

Nukentėjusysis R. P. byloje pareiškė 2500 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ( b. l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251/2010 pasisakyta, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą ir priimant nutartį, A. B. nebuvo kaltinamasis. Todėl, kolegijos manymu, taikyti šioje byloje BPK 109 straipsnio taisykles ir nagrinėti civilinius ieškinius nebuvo galima. Dėl šios priežasties nutarties dalis, kuria atmestas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo civilinis ieškinys, keičiama ir ieškinys paliekamas nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra prilyginama išteisinamajam nuosprendžiui, kai kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, tačiau BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo klausimu taikytina artimiausia teisės norma, t. y. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti. Tai neužkerta kelio civiliniams ieškovams ateityje pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-912/2012 pasisakyta: kaip numato baudžiamojo proceso įstatymas, nepakaltinamo asmens veika padarytos žalos atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje. Sutinkamai su BPK 109 str. nuostatomis, baudžiamajame procese sprendžiami žalos atlyginimo klausimai tik tada, kai ta žala yra padaroma kaltinamojo nusikalstama veika. Nagrinėjamu atveju, J. P. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika nėra nusikaltimas, nes nėra visų nusikaltimo požymių – subjekto, subjektyvinės pusės, veiką padaręs asmuo nėra kaltinamasis. Dėl šių motyvų tokio asmens neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimai gali būti nagrinėjami tik civilinio proceso tvarka, todėl nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjant baudžiamajame procese civilinis ieškinys ne atmestinas, o paliktinas nenagrinėtu

Kadangi R. P. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, bendrąja tvarka pradėtas procesas tapo priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesu, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., 401 str., paliktinas nenagrinėtas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b. l.63, 64), paskirta R. P., panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 392 str. 1 d., 401 str., 403 str., teismas

nutaria:

pripažinti, kad R. P., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Bylą Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dalyje nutraukti.

R. P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.