- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-15
- Bylos Nr.
- 1-528-1002/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03182-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Kaltinamasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Advokatai
- Irma Gutkovienė, Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis VšĮ (duomenys neskelbtini) reabilitacijos centre vyr. socialiniu darbuotoju, neteistas, yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta įrodymus ištyrus sutrumpinta tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė
Žemesnės instancijos teismas
V. K. 2016-01-20, apie 18.18 val., Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį TOYOTA LAND CRUISER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas Gardino gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti pėsčiųjų, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, kai pėsčiųjų perėja nėra gerai apžvelgiama, ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, ir dėl to kliudė per pėsčiųjų perėją iš kairės pusės ėjusį pėsčiąjį A. V., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio A. V. dėl dešiniojo gaktikaulio apatinės šakos, dešiniojo ir kairiojo šeivikaulių artimųjų galų ir nosies kaulų lūžių, dešinės pusės priekinio kryžminio raiščio ir vidinio šalutinio raiščio plyšimų, dešiniojo vidinio menisko plyšimų, kairiojo vidinio menisko plyšimų, kairiojo išorinio menisko plyšimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis V. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nepastebėjo nukentėjusiojo, tiesiog jo nematė. Jis paskutinę akimirką staiga atsirado prieš automobilį. Automobilio nespėjo sustabdyti ir pertrenkė. Važiuodamas iš toliau nepastebėjo, kad prie perėjos būtų žmogus. Tiesiog buvo kritinė situacija. Eismo įvykis įvyko įsukus į Gardino g. už autobusų sustojimo. Prieš baseiną, ten yra pėsčiųjų perėjimas. Įvykis įvyko sausio 20 d. Buvo tik iškritęs sniegas, kelio danga buvo slidi. Paros metas buvo tamsus, buvo jau po 18.00 val. Kai įsuko iš Architektų g. į Gardino g. buvo labai ramu. Nebuvo nei automobilių, nei žmonių. Žino, kaip reikia elgtis su automobiliu artėjant prie pėsčiųjų perėjos. Vairavo automobilį „Toyota land cruiser“. Vairuotojo pažymėjimą turi apytiksliai nuo 1994 m. Jam tai yra pirmas eismo įvykis, yra tik baustas už greičio viršijimą. Po sausio 20 d. įvykio nėra padaręs nei vieno pažeidimo. Jeigu jam būtų uždrausta vairuoti, tai būtų didelis smūgis jo šeimai. Jis jau 23 m. dirba socialinį darbą su socialinės rizikos žmonėmis. Padeda šeimoms ir žmonėms, kurie turi problemų su priklausomybėmis. Dažnai tokius žmones tenka vežti į darbo biržą ir į kitas vietas. Jų centre yra tik du vairuotojai. Vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas dėl darbo. Po eismo įvykio jam neteko bendrauti su nukentėjusiu A. V. Eismo įvykio metu kol laukė greitosios pagalbos automobilio, ji tikrai atsiprašinėjo ir prašė atleidimo. Nukentėjusysis sakė, kad gerai, jog liko gyvas, kad nesibaigė mirtimi. Suprato, kad jam A. V. atleido. Buvo šoke avarijos metu. Po eismo įvykio jis ne kartą skambino nukentėjusiajam A. V., tačiau jo žmona jam uždraudė ateiti pas juos, nes nukentėjusysis yra labai piktas ir nenori jo matyti. Jam buvo pasakyta, kad susitiks teisme, nors visą mėnesį skambino ir prašė susitikti. Prieš posėdį atsiprašė. Su ieškiniu susipažino. Kiekvienas žmogus moralinę žalą vertina skirtingai. Supranta, kad A. V. buvo sukeltas didžiulis skausmas. Siūlė jam susitaikyti ir primokėti pinigų sumą, tiek kiek gali. Atlygino 300 Eur proceso išlaidas. 4 000 Eur yra didelė suma ir būtų gerai, kad tie 300 Eur įsiskaitytų į tą sumą. Su sūnaus pateiktu prašymu dėl laidavimo sutinka ir prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Sūnus turi savo šeimą ir gyvena atskirai. Sūnus taip pat baigęs socialinius mokslus ir dirba reabilitacijos centro direktoriumi, yra jo darbdavys. Mano, kad savo sūnų augino ir auklėjo teisingai. Sūnus matydamas jo klaidas niekada nenutyli ir pasako savo nuomonę. Jam tenka sūnų vežti su savo automobiliu, tai sūnus pasako, kad neskubėtų, sudrausmina. Sūnų gerbia ne tik, kaip sūnų, bet kaip žmogų. Su sūnumi sutaria gerai ir susitinka kiekvieną dieną. Apie sausio 20 d. įvykį su sūnumi kalbėjosi. Iš šio eismo įvykio pasimokė ir dabar prie pėsčiųjų perėjos sustoja, kad įsitikinti, ar tikrai nėra žmonių. Pradėjo važinėti kur kas atsargiau. Jis dirba socialiniu darbuotoju ir gauna atlyginimą nuo 500 iki 600 Eur. Kitose vietose kur jis dirba, jo atlyginimas yra minimalus ir dirba tik po 1 valandą per savaitę, iš viso 4 valandas per mėnesį, todėl gaunu 14 Eur per mėnesį. Tai yra socialinės įmonės, o ne verslo įmonės. Gyvena tik iš projektų. Nuo projekto sumos skiriama tik 10 procentų atlyginimams. Pernai metais nebuvo nei vieno socialinio projekto ir jo atlyginimas visus metus buvo 20 arba 30 Eur. Santaupas kurias turėjo sukaupęs išleido pragyvenimui. Visus metus dirba, kaip savanoris negaudamas atlyginimo. Socialinis darbas tai yra jo pašaukimas. Jo visas atlyginimas eitų žalos padengimui, o iš žmonos atlyginimo gyventų. Žmona uždirba tik 200 Eur. Tikisi, kad A. V. žalą atlygins, bet negali duoti garantijos, kad sumokės iki naujų metų.
Apklaustas kaip laiduotojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra V. K. sūnus. Su tėvu sieja šilti bei geri santykiai. Su tėvu kartu negyvena bet susitinka labai dažnai. Savo tėvui duoda patarimų gyvenimiškais klausimais. Tėvas ne visada sutinka su jo nuomone, tačiau yra linkęs jo klausyti. Savo prašymą dėl laidavimo palaiko.
Nukentėjusiojo atstovė S. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vyras nukentėjo psichologiškai. Jie iki avarijos gyveno santuokinį gyvenimą, o šiuo metu nebegyvena, nes žmogui yra sužaloti dubens kaulai. Žmogus sunkiai sužalotas. Nori paprašyti, kad teismas priteistų, nes jiems reikia dar daug gydytis. Vairuotojas yra labai blogas, jis nei kiek nesigaili. Jis skambino, bet niekas jam neuždraudė ateiti. Neatėjo ir laiduotojas paprašyti atleidimo už tėvą. Niekas neatėjo, neatsiprašė, neužjautė. Jie labai sunkiai atsigauna. Visą mėnesį ji neišėjo iš ligoninės. Žmogus yra sužalotas visiškai. Sužalota galva, dantys išmušti, petys nutrauktas, dubens kaulai sužaloti. Jai skaudžiausia kaip moteriai. Ji pati patyrė moralinę žalą, pati buvo toje avarijoje. Jaučia moralinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamojo V. K. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu bei kitais įrodymais:
1) Nukentėjusiojo A. V. apklausa, kurioje jis parodė, kad 2016-01-20, kaip ir kas vakarą, ėjo pasitikti žmonos. Su žmona ir šunimi per parką (nuo ligoninės Architektų g.) atėjo iki pėsčiųjų perėjos, esančios ties Gardino g. 35, namu. Pėsčiųjų perėja apšviesta. Ties perėja jis apsidairė, jam iš kairės pusės automobilių visai nebuvo, o nuo Architektų g. pusės automobiliai dar buvo toli, todėl jis įėjo į perėją. Už pavadėlio jis vedėsi šunį (šuo baltos spalvos kailiu). Ant striukės rankovės jis turėjo atšvaitą, paskui jį ėjo žmona. Jis jau buvo priėjęs gatvės vidurį, jau ėjo kita gatvės važiuojamąja juosta, o tada pajuto smūgį. Sąmonę atgavo gulėdamas ant kelio, jo galvą laikė vyriškis, jis dar girdėjo cypiantį šunį. Vyriškis jo klausė ką jam skauda. Po to atvažiavo greitoji med. pagalba ir jį išvežė į ligoninę. Dėl eismo įvykio metu patirtos žalos jis norės reikšti civilinį ieškinį, tačiau jis dar nežino, kokiai sumai reikš ieškinį, todėl ieškinį jis pareikš teisme pirmo posėdžio metu (31-33, 46-47 b. l.).
2) Liudytojos S. V. apklausa, kurioje ji parodė, kad jai baigus darbą Moters ir vaiko klinikoje, t. y. apie 18 val., jos vyras A. V. visada ateina jos pasitikti ir jie kartu eina namo. Kartu vyras atsiveda ir šunį Rusų europinės laikos veislės šunį (šuniui buvo jau 12 metų), kuris buvo baltos spalvos. Taip buvo ir 2016-01-20, kai jie su vyru ir šunimi ėjo namo. Apie 18.20 val. jie visi trys priėjo apšviestą pėsčiųjų perėją, esančią ties Gardino g. 35 namu. Prie perėjos jie priėjo nuo parko pusės. Prieš einant per gatvę, jie apsižiūrėjo, jiems iš kairės pusės (Lyros g. pusėje) automobilių nebuvo (ar buvo labai toli), o iš dešinės pusės (nuo Architektų gatvės pusės) automobilių nebuvo. Vyras, vesdamas šunį, per perėją ėjo pirmas, o ji ėjo nuo vyro atsilikusi per žingsnį. Kai vyras jau buvo kažkur ties gatvės viduriu, staiga nuo Architektų gatvės pusės atvažiavo automobilis - džipas ir jis visai nestabdydamas ties pėsčiųjų perėja pravažiavo. Važiuodamas automobilis nutrenkė jų šunį ir kliudė vyrą A. V. Nuo smūgio jos vyrą užmetė ant džipo kapoto, o po to vyras nuo kapoto nuskrido prieš džipą keletą metrų. Po smūgio vyrą kliudęs džipas sustojo (gulinčio priekyje vyro nekliudė), paskui važiavęs automobilis taip pat sustojo. Jos džipas nekliudė, nes ji ėjo atsilikusi per žingsnį, tačiau po viso įvykio jai buvo didelis šokas. Džipo vairuotojas pradėjo skambinti policijai, o kartu antrame automobilyje važiavusi moteris (ji buvo keleivė, vairavo vyras) pradėjo skambinti greitajai pagalbai. To antrojo (važiavusio paskui džipą) vairuotojas sakė, kad jis matė juos einančius per perėją ir pradėjo stabdyti, o džipo vairuotojas pasakė „aš nesuprantu kaip aš jūsų nemačiau“, nors ir ji, ir vyras turėjo net kelis atšvaitus. Kažkas iš žmonių, kurie susirinko jau po įvykio, nebegyvą jų šunį nuo važiuojamosios dalies nunešė ir paguldė šalikelėje (50-51 b. l.).
3) Liudytojo A. J. apklausa, kurioje jis parodė, kad vakare jau po 18 val. jis važiavo su drauge R. Š. Automobilį vairavo jis. Jam pasukus iš Architektų gatvės į Gardino gatvę ir važiuojant link Lyros gatvės, priekyje jo važiavo džipas "Toyota". Pėsčiųjų perėjoje, esančioje ties Gardino g. 35 namu, jis pamatė iš kairės pusės (nuo parko pusės) į perėją įžengusius vyrą su šunimi ir paskui juos einančią moterį. Jis, juos pamatęs, pradėjo stabdyti, o priekyje jo važiavęs džipas visai nestabdė, t.y. neužsidegė jo stabdžių lempos. Jis matė, kaip šuo, eidamas priekyje, pradėjo tarsi tempti vyrą bandydamas išvengti susidūrimo su automobiliu, tačiau vyras pavadėlio nepaleido ir tada priekyje jo važiavęs džipas kliudė vyrą, vyras nuo smūgio nuskrido į priekį kokius 7 metrus, o džipas dešinės pusės galiniu ratu pervažiavo šunį. Tik po to, kai jau buvo smūgis žmogui, tik tada džipo vairuotojas pradėjo stabdyti ir sustojo. Kaip džipo vairuotojas nematė pėsčiųjų perėjoje, jis nežino, nes ir perėja apšviesta, ir moteris turėjo ne vieną atšvaitą (ar turėjo atšvaitą vyras, jis neprisimena). Po eismo įvykio jis iš karto sustojo ir nubėgo prie nukentėjusiojo vyro, o jo draugė kvietė pagalbą. Džipo vairuotojas išlipęs priėjo paklausti ar gali kuo padėti, tačiau jis pats buvo šoke. Kažkuriuo momentu jis dar nuo kelio patraukė jau negyvą šunį. Kai atvažiavo greitoji pagalba, ji nukentėjusį vyrą išvežė į ligoninę (53-54 b. l.).
4) Liudytojo T. B. apklausa, kurioje jis parodė, kad 2016-01-20, dirbant kartu su Šiaulių AVOPK Kelių policijos tarnybos kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiąja patrule A. Š., apie 18.18 val. gavo pranešimą iš Šiaulių AVPK budėtojo, kad Gardino gatvėje ties pėsčiųjų perėja yra partrenktas žmogus, kaltininkas vietoje. Jie nuvyko į įvykio vietą, kur rado stovintį apgadintą automobilį TOYOTA LAND CRUISER, anksčiau atvykusius policijos pareigūnus ir automobilio vairuotoją V. K. Tuo metu nukentėjęs asmuo greitosios med. pagalbos jau buvo išvežtas į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Anksčiau atvykę patruliai jau buvo nustatę abiejų eismo įvykio dalyvių blaivumus, abu buvo blaivūs. Vairuotojas paaiškino, kad pėsčiasis su šunimi stovėjo prie pėsčiųjų perėjos kairėje gatvės pusėje, o jam privažiavus prie perėjos, staiga šuo išbėgo į gatvę per perėją ir kartu ištempė pėsčiąjį, kuris laikė šunį už pavadėlio. Jie su kolege atliko matavimus, nubraižė įvykio vietos planą, nufotografavo. Atliekant matavimus negyvo šuns ant kelio nebuvo, jis jau buvo paguldytas automobilio TOYOTA LAND CRUISER bagažinėje (56-57 b. l.).
5) Liudytojos A. Š. apklausa, kurioje ji parodė, kad 2016-01-20, dirbant kartu su Šiaulių AVOPK Kelių policijos tarnybos kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu T. B., apie 18.18 val. gavo pranešimą iš Šiaulių AVPK budėtojo, kad Gardino gatvėje ties pėsčiųjų perėja yra partrenktas žmogus, kaltininkas vietoje. Jie nuvyko į įvykio vietą, kur rado stovintį apgadintą automobilį TOYOTA LAND CRUISER, anksčiau atvykusius policijos pareigūnus ir automobilio vairuotoją V. K. Jiems atvykus nukentėjęs asmuo jau buvo išvežtas į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Anksčiau atvykę patruliai jau buvo nustatę abiejų eismo įvykio dalyvių girtumą, t.y. vyriškiai abu buvo blaivūs. Automobilio vairuotojas paaiškino, kad vyriškis su šunimi stovėjo prie pėsčiųjų perėjos kairėje gatvės pusėje, o jam privažiavus prie perėjos, staiga šuo per perėją išbėgo į gatvę ir kartu ištempė pėsčiąjį, kuris laikė šunį už pavadėlio. Jis nespėjo sustoti ir kliudė ir vyriškį, ir šunį. Jie atliko matavimus, kolega nubraižė įvykio vietos planą, nufotografavome. Atliekant matavimus negyvo šuns ant kelio nebuvo, jis jau buvo paguldytas automobilio TOYOTA LAND CRUISER bagažinėje (59-60 b. l.).
6) Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti eismo įvykio vietos, esančios Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu, požymiai, nurodyta automobilio padėtis po eismo įvykio - už pėsčiųjų perėjos (2,8 m atstumu nuo jos), išmatuoti reikiami atstumai, fotografuota (6-19 b. l.).
7) Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuoti automobilio "Toyota Land Cruiser" požymiai ir techniniai defektai, esantys ant priekinio bamperio, variklio dangčio, radiatoriaus grotelių (21 b. l.).
8) Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti automobilio "Toyota Land Cruiser" sugadinimai ir kiti jo požymiai (23-28 b. l.).
9) Alkotesterio parodymuose užfiksuota, kad po eismo įvykio V. K. ir A. V. buvo blaivūs (29 b. l.).
10) Specialisto išvadoje Nr. G 332/2016(04) nurodyta, kad A. V. padaryti sužalojimai – odos nubrozdinimas ir muštinė žaizda nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas (kliniškai), daugybiniai nubrozdinimai veide, kraujosruva viršutinėje lūpoje, viršutinio dešinės pusės 1 ir viršutinio kairės pusės 1 dantų vainikų lūžiai, poodinė kraujosruva dešiniojo kulno srityje, dešiniojo šeivikaulio artimojo galo lūžis, dešinės pusės priekinio kryžminio raiščio ir vidinio šalutinio raiščio patempimai bei plyšimai, dešiniojo vidinio menisko plyšimai, poodinė kraujosruva kairiojo kelio vidiniame paviršiuje, kairiojo šeivikaulio artimojo galo lūžis, kairiojo vidinio menisko plyšimai, kairiojo išorinio menisko plyšimas, dešiniojo gaktikaulio apatinės šakos lūžis. A. V. nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi griuviminei traumai. A. V. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešiniojo gaktikaulio apatinės šakos, dešiniojo ir kairiojo šeivikaulių artimųjų galų ir nosies kaulų lūžių, dešinės pusės priekinio kryžminio raiščio ir vidinio šalutinio raiščio plyšimų, dešiniojo vidinio menisko plyšimų, kairiojo vidinio menisko plyšimų, kairiojo išorinio menisko plyšimų, nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (42-44 b. l.).
11) Vairuotojo pažymėjime nurodyta, kad V. K. teisė vairuoti kelių transporto priemones suteikta 1995-03-14 (90 b. l.).
12) Tarptautiniame transporto priemonės draudimo liudijime (Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilio TOYOTA LAND CRUISER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta laikotarpiu nuo 2015-12-14 iki 2016-12-13, draudikas AB (duomenys neskelbtini) (93 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą (kasacinė nutartis Nr. 2K-149-699/2016). Be to teismų praktikoje, taikant BK 281 straipsnį, pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-593/2011).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis V. K. vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį TOYOTA LAND CRUISER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus. Dėl KET minėtų pažeidimų sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajam A. V. dėl dešiniojo gaktikaulio apatinės šakos, dešiniojo ir kairiojo šeivikaulių artimųjų galų ir nosies kaulų lūžių, dešinės pusės priekinio kryžminio raiščio ir vidinio šalutinio raiščio plyšimų, dešiniojo vidinio menisko plyšimų, kairiojo vidinio menisko plyšimų, kairiojo išorinio menisko plyšimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. V. K., pažeisdamas Kelių eismo taisykles, suvokė rizikingą vairavimo pobūdį, numatė, kad gali kilti avarinė situacija, duodamas paaiškinimus teisme teigė, jog buvo tamsus paros metas, danga buvo slidi, bet net esant tokioms aplinkybėms nesumažino greičio prieš pėsčiųjų perėją, elgėsi lengvabūdiškai t.y. jis elgėsi nusikalstamai pasitikėdamas (BK 16 str. 2 d.). Šį neatsargų nusikaltimą padarė dėl nerūpestingumo, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (vairuotojo pažymėjimą yra įgijęs dar 1995 m.) galėjo ir turėjo numatyti galimas pasekmes. Esant nurodytoms aplinkybėms V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Teisiamajame posėdyje prokuroras prašė teismo atleisti kaltinamąjį V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. V. K. savo veiksmus suprato, juos vertina neigiamai, buvo blaivus, vairavo techniškai tvarkingą automobilį, nukentėjusiojo atsiprašė, padarė išvadas, pasitaisė, ši veika netyčinė - neatsargios formos, nuo kurios nei vienas transporto priemonę vairuojantis asmuo, nepriklausomai anksčiau teistas ar neteistas, nėra apsaugotas.
V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
V. K. padarė vieną nusikalstamą veiką - neatsargų nusikaltimą (LR BK 11 str. 2 d.), veika baigta. Teismas mano, kad galima tikėtis teigiamų kaltinamojo elgesio pokyčių nepaskyrus kaltinamajam kriminalinės bausmės, nes kaltinamasis V. K. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad V. K. yra neteistas (94 b. l.), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (105-109 b. l.), dirba (101-102 b. l.), vykdo socialinę veiklą, padeda priklausomybes turintiems žmonėms.
Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo gautas A. K. prašymas perduoti V. K. jo atsakomybėn pagal laidavimą ir atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės. Pretendentas į laiduotojus – A. K. – neteistas (186 b. l.), administracine tvarka nebaustas (187 b. l.), dirbantis ir darbe charakterizuojamas teigiamai (184 b. l.), kaimynų taip pat charakterizuojamas teigiamai, dėl jo elgesio nusiskundimų bendrijoje negauta (185 b. l.). Be to pats kaltinamasis nurodė, jog sūnus jam daro teigiamą įtaką. Teismas sprendžia, jog galima tikėtis, kad A. K. pateisins laiduotojams keliamus uždavinius – paveiks V. K. teigiama linkme taip, kad šis ateityje nenusikalstų, pasitaisytų netaikant baudžiamajame įstatyme numatytų prievartos priemonių. Teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl taikytinas BK 40 straipsnis, ir V. K. perduotinas A. K. pagal laidavimą be užstato bei atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.
BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Jis įvykdė kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, dėl kurių įvyko eismo įvykis ir nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ši jo veika pasireiškė tuo, kad jis, vairuodamas transporto priemonę – automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, ir taip sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sužalotas žmogus. Vien tai, kad V. K. darbo pobūdis yra susijęs su būtinumu vairuoti transporto priemonę negali būti pagrindu neskirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad vien tai, jog BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė asmuo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas iš esmės reikštų atėmimą dirbti šį darbą. Teismas šią aplinkybę turi įvertinti kartu su kitais bylos duomenimis. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Kita vertus, teismas atsižvelgia į tai, kad net mažiausias teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, kurį nustato įstatymas – vieneri metai – gali ženkliai apsunkinti V. K. darbinę veiklą, o dėl to būtų apsunkinta ne tik V. K. turtinė padėtis (iš pateiktų dokumentų matyti, kad jo pajamos nėra didelės), bet ir galimybė atlyginti padarytą neturtinę žalą nukentėjusiajam, todėl taikytinas BK 41 str. 2 d. 5 p. ir 54 str. 3 d. įtvirtintas teisingumo principas ir uždraudimo naudotis specialia teise terminas trumpinamas.
Teismas atsižvelgia į tai, kad V. K. padaryta nusikalstama veika sukėlė sunkias pasekmes, iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis buvo neatidus, nes artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo ir nesumažino greičio, nepraleido einančio pėsčiojo su šunimi, nors, kaip nurodė, turi didelę vairavimo patirtį. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis, turėdamas realią galimybę suprasti daromos veikos rizikingumą, keliamą pavojų eismo saugumui, eismo įvykio kilimo galimybę ir galimus padarinius, elgėsi nerūpestingai, taip pat siekiant prevencinių tikslų – užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, vadovaujantis BK 68 str., V. K. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trijų mėnesių laikotarpiui, kas teismo nuomone, neabejotinai turės taisomąjį poveikį kaltinamajam.
Nukentėjusysis A. V. 2016-06-23 pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje prašė priteisti 461,77 eurų turtinės ir 15 000 eurų neturtinės žalos.
Draudimo bendrovė AB (duomenys neskelbtini), pagal nukentėjusiojo A. V. pateiktus duomenis pateikė gydytojo eksperto išvadą kurioje apskaičiavo ir įvertino turtinę žalą 191,41 eurų sumai. Nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu išreiškė nuomonę, kad sutinka su turtine žala, kuri nurodyta draudimo bendrovės pranešime. Teismas konstatuoja, kad esant nukentėjusiojo sutikimu su padengta turtinės žalos suma, ir nesant byloje ginčo dėl turtinės žalos mąsto, pradėtas procesas dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukiamas.
Taip pat nukentėjusysis A. V. teismui pateikė advokatės J. B. pinigų priėmimo kvitą Nr. 790494, iš kurio matyti, kad už dokumento surašymą buvo sumokėta 300 eurų (188 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. K. nurodė, kad atlygino 300 procesines išlaidas. Nukentėjusysis teisme taip pat patvirtino, jog iš kaltinamojo gavo 300 eurų, todėl pradėtas procesas dėl nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dalyje dėl procesinių išlaidų atlyginimo nutraukiamas.
Pažymėtina, kad nors civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Kaip minėta, žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Kaip deliktinės prievolės subjektui, žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnį, 6.254 straipsnio 2 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį žalą padariusiam asmeniui taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs, t. y. atsakingas už žalą asmuo (kasacinė nutartis Nr. 2K-280/2014).
Bylos duomenimis nustatyta, jog transporto priemonė TOYOTA LAND CRUISER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo drausta valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) (93 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.
Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. V. sveikata, dėl ko jis daugiau nei 10 dienų buvo nedarbingas, tačiau jam padaryta labai daug sužalojimų: odos nubrozdinimas ir muštinė žaizda nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas (kliniškai), daugybiniai nubrozdinimai veide, kraujosruva viršutinėje lūpoje, viršutinio dešinės pusės 1 ir viršutinio kairės pusės 1 dantų vainikų lūžiai, poodinė kraujosruva dešiniojo kulno srityje, dešiniojo šeivikaulio artimojo galo lūžis, dešinės pusės priekinio kryžminio raiščio ir vidinio šalutinio raiščio patempimai bei plyšimai, dešiniojo vidinio menisko plyšimai, poodinė kraujosruva kairiojo kelio vidiniame paviršiuje, kairiojo šeivikaulio artimojo galo lūžis, kairiojo vidinio menisko plyšimai, kairiojo išorinio menisko plyšimas, dešiniojo gaktikaulio apatinės šakos lūžis. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, jog iki įvykio buvo sveikas, traumų neturėjo, šiuo metu sunkiai vaikšto, gydytojai jam nurodė, jog patirtos traumos turės įtakos visam likusiam gyvenimui. Jis nebegali tvarkytis buityje, sode. Kasdien skauda galvą, ji svaigsta, trūksta oro. Nebegali sportuoti, negali kelti didesnio svorio, blogai miega. Jam buvo atliktos kelios operacijas ir dar kelios laukia ateityje. Gulėjo ligoninėje apie mėnesį laiko, po to dar 2 savaites buvo lovos rėžimas, dėl ko patyrė nepatogumų, negalėjo judėti be kitų asmenų pagalbos, jautė diskomfortą. Taip pat avarijos metu jam buvo nuskelti du dantys, jie pasidarė labai jautrūs, dėl ko nuolatos jaučia skausmą, negali normaliai valgyti bei atsikasti maisto. Nebegali vairuoti automobilio. Taip pat nukentėjusiojo žmona nurodė, jog dėl jos vyro patirtų sužalojimų sutriko jų santuokinis gyvenimas.
A. V. civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta pagrįstomis. Padaryta neturtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo V. K. veiksmais. Tačiau pažymėtina, kad prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintinas. Teismų praktikoje ir teorijoje laikytina, jog neatsargios veikos atveju padaroma mažesnė neturtinė žala nei asmeniui veikiant tyčia, nes neatsargiais asmens veiksmais sąmoningai sukelti dvasinių išgyvenimų ar fizinių kančių nesiekiama. Vertinant tai, kas išdėstyta, turint omeny, jog nusikalstama veika nukentėjusiajam A. V. fizinė sveikata sutrikdyta nesunkiai, veika padaryta neatsargia kaltės forma, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies sumažinant prašomą priteisti sumą nuo 15000 iki 9000 Eur, tačiau, įvertinus situacijos ypatingumą ir sudėtingumą (buvo iškilusi grėsmė netgi asmens gyvybei), viršijant įprastinės priteistinos neturtinės žalos ribas dėl panašių patirtų sveikatos sutrikimų. Atsižvelgiant į tai, kad AB (duomenys neskelbtini) savanoriškai atlygino nukentėjusiajam dalį patirtos neturtinės žalos, t. y. 4000 Eur, iš AB (duomenys neskelbtini) priteistina nukentėjusiajam A. V. likusi nesumokėta 1 000 Eur neturtinė žala, o iš kaltinamojo V. K. priteistina 4 000 Eur neturtinė žala.
Šiaulių apylinkės teisme 2016-07-21 buvo gautas nukentėjusiojo A. V. prašymas dėl civilinio ieškinio užtikrinimo 4000 eurų sumai. Pagal BPK 151 str. 1 d. laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą baudžiamajame procese (BPK 151 str. 1 d.). Siekiant išsiaiškinti apie kaltinamojo turtinę padėtį buvo gauti valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenys apie V. K. nekilnojamą turtą. Buvo nustatyta, jog V. K. turi 5 žemės sklypus, 3 statinius ir 2 patalpas/butus. Dalis turto yra įkeista hipotekai. Siekiant užtikrinti nukentėjusiojo A. V. civilinį ieškinį, žemės sklypui kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 898 Eur, žemės sklypui kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 1051 EUR, žemės sklypui kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 1043 EUR, žemės sklypui kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 579 Eur, bei negyvenamajai patalpai – Sandėliukui R-21, esančiam Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 24 Eur, bei pastatui – ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taikytinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia
V. K., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Perduoti V. K. laiduotojo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, 41 str. 2 d. 5 p. ir 54 str. 3 d. V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti laiduotojui A. K., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. K., kad jei jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis per šį terminą padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nukentėjusiojo A. V. pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies - 9 000 Eur (devynių tūkstančių eurų) sumai ir iš akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) priteisti likusią nesumokėtą 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) sumą neturtinei žalai A. V. naudai atlyginti, o iš kaltinamojo V. K. priteisti 4 000 (keturių tūkstančių eurų) sumą neturtinei žalai A. V. naudai.
Pradėtą procesą pagal nukentėjusiojo A. V. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti.
Taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. K. turtui: žemės sklypui kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 898 Eur, žemės sklypui kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 1051 EUR, žemės sklypui kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 1043 EUR, žemės sklypui kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Šiaulių r. sav., (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 579 Eur, negyvenamajai patalpai – Sandėliukui R-21, esančiam Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 24 Eur, bei pastatui – ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – iki visiško civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos – 4000 eurų, atlyginimo.
Daiktinį įrodymą - automobilį TOYOTA LAND CRUISER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį labdaros ir paramos fondui (duomenys neskelbtini), kuris grąžintas V. K., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti neribotai labdaros ir paramos fondui (duomenys neskelbtini) nuosavybei.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.