- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-08
- Bylos Nr.
- 2S-203-544/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-062211-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- UAB „Aukštaitijos vandenys“
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-203-544/2013
2013 m. kovo 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jos pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-7299-400/2012 pagal ieškovės UAB „Aukštaitijos vandenys“ ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 1950,90 Lt skolos už patiektą geriamą vandenį ir nuotekų tvarkymą pagal 1998-11-10 atsiskaitymo už gyventojams patiektą šaltą vandenį ir pašalintas nuotekas sutartį Nr. 6076323 priteisimo iš atsakovės A. B., kuri, ieškovės tvirtinimu, laikotarpyje nuo 2011-01 mėn. iki 2012-07 mėn. nevykdė minėtos sutarties sąlygų ir nemokėjo už geriamą vandenį ir nuotekų tvarkymo bei pardavimo kainos (b. l. 3-4).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-10-26 sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai ir atsakovės ieškovei priteisė 1950,90 Lt skolos ir 71 Lt žyminio mokesčio (b. l. 29-30).
2012-11-26 teisme gautas atsakovės A. B. „prieštaravimas“, kuriame ji nurodė, kad adresu Beržų g. 33-32, Panevėžyje negyvena apie 20 metų, todėl negavo pranešimo apie teismo posėdį ir nepateikė į atsiliepimo į ieškinį, kad dėl senyvo amžiaus internetu nesinaudoja ir apie iškeltą bylą nežinojo, kad 2012-10-11 buvo patekusi į avariją ir gydėsi ligoninėje, todėl prašė bylą pakartotinai išnagrinėti ir nurodė, jos nuomone, svarbius argumentus ieškinio nepagrįstumui įrodyti (b. l. 33- 34).
Šalies argumentai
Minėtą 2012-11-26 teisme gautą atsakovės A. B. „prieštaravimą“ (b. l. 33-34) Panevėžio miesto apylinkės teismas vertino kaip CPK 287 str. 1 d. nustatyta tvarka atsakovės pateikiamą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 115 str. 4 d.) ir 2012-11-28 nutartimi nutarė atsisakyti jį priimti CPK 75, 287 str. pagrindais. Teismas nurodė, jog 20 dienų terminas nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimui dėl 2012-10-26 teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo baigėsi 2012-11-15. Atsakovė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui pateikė 2012-11-26, t. y. pasibaigus nustatytam terminui, todėl yra pagrindas atsisakyti jį priimti. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti apmokėtas 100 Lt žyminiu mokesčiu bei turi atitikti CPK 287 str. nurodytus reikalavimus (b. l. 36).
Atskiruoju skundu atsakovė A. B. prašo panaikinti minėtą nutartį ir priimti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Atskirajam skundui pagrįsti nurodė, kad siekia, jog jai būtų leista dalyvauti teismo posėdyje ir argumentuotai paaiškinti bylos aplinkybes apie tai, kad ji ir niekas kitas bute faktiškai negyvena nuo 1993 metų, kad ji moka mokesčius, o skola atsirado ne nuo 2011-01 mėn. iki 2012-07 mėn., o renovuojant namą. Nurodė, kad terminą sprendimui apskųsti praleido, nes 2012-10-11 pateko į autoavariją, buvo paguldyta į Vilniaus universitetinę greitosios pagalbos ligoninę, o vėliau gydoma poliklinikoje (b. l. 39).
Atskirasis skundas tenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės 2012-11-28 nutartis naikintina ir klausimas dėl atsakovės pareiškimo dėl 2011-10-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą, be pagrindo netaikė ir netinkamai aiškino bei taikė CPK 78 str. 1 d., 115 str. 2 d., 287 str. 1 d. ir 5 d. nuostatas, dėl ko nagrinėjamas klausimas dėl pareiškimo priėmimo buvo išspręstas neteisingai. Klausimų, kuriuos reikia išspręsti sprendžiant dėl minėto pareiškimo priėmimo, išsprendimas turi būti atliktas pagal tam tikrą eiliškumą, minėti veiksmai priskirti spręsti pirmosios instancijos teismui, todėl šių visų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali (CPK 329 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog teismui sprendžiant ginčą konstitucinės teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Bylą nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012). Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, kartu tai derinant su teisingo bylos išnagrinėjimo principu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008 ir kt.). Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). Vadinasi, neįgyvendinus teisės paduoti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. CPK 287 str. 1 d. nustatyta šalies, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teisė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl 2012-10-26 teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes jis gautas 2012-11-26, o terminas jam paduoti baigėsi 2012-11-15 (CPK 75 str.). Teismas pagrįstai nurodė, kad procesinis terminas praleistas, tačiau neteisingai nurodė, kad apeliantė minėtą pareiškimą pateikė 2011-11-26, nes iš pašto registracijos spaudo matyti, kad pareiškimas paduotas 2012-11-22, todėl terminas praleistas 6 dienas (b. l. 35, CPK 74 str. 6 d., 7 d.). Tačiau iš teismo nutarties turinio matyti, kad teismas visiškai nesvarstė, dėl kokių priežasčių buvo praleistas terminas prašymui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, nors CPK 78 str. 1 d., 287 str. 1 d. tokią pareigą teismui nustatė, o apeliantė pareiškime, nors tiesiogiai ir neprašė atnaujinti terminą, bet nurodė su tuo susijusias priežastis: faktiškai bute negyvena, yra senyvo amžiaus, 2012-10-11 pateko į avariją, buvo hospitalizuota ir gydėsi ambulatoriškai, taip pat prašė pakartotinai nagrinėti bylą (b. l. 33-34).
Pagal teismų praktiką, nagrinėjant prašymą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos bylos šalies pagrindinės teisės. Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, atsižvelgtina ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis. CPK 78 str. 1 d. nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tiek prašančios šalies, tiek teismo iniciatyva. Šioje normoje nenurodomi kriterijai, kuriais remiantis procesinio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti procesinį veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2005).
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju pranešimas apie pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį atsakovei buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu specialiame internetiniame tinklapyje (b. l. 27) ir tuo metu atsakovė gydėsi ligoninėje (b. l. 41). Pagal bylos duomenis sektų, jog tai tinkamas įteikimas, tačiau ši aplinkybė vertintina kaip reikšminga sprendžiant dėl procesinio termino atnaujinimo, ypač kai prašymas dėl dokumento priėmimo pateikiamas per protingą laiką po termino ir ligos laikotarpio pasibaigimo. Esant tokioms aplinkybėms atsakovei gali būti nepagrįstai ribojamos procesinės galimybės pareikšti savo poziciją ir jos teisė būti išklausytai. Nors tinkamai įteikus ieškinio nuorašą ir pranešimą apie atsiliepimo pateikimo terminus, nepateikdama atsiliepimo į ieškinį, atsakovė nevykdė pareigos domėtis ir rūpintis proceso eiga, tačiau duomenų, kad ji būtų nesąžininga ar piktybiškai vengtų vykdyti savo pareigas ar piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis byloje nėra. Įgyvendinti savo procesines teises atsakovė ėmėsi neilgai trukus po to, kai gavo teismo sprendimą už akių. Naikinamasis trijų mėnesių teisės paduoti prašymą atnaujinti praleistą terminą dėl pareiškimo už akių peržiūrėjimo padavimo nėra praleistas (CPK 287 str. 1 d.).
Teismo skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, kad pareiškimas neapmokėtas žyminiu mokesčiu ir kad jis neatitinka CPK 287 str. reikalavimų, sudarė pagrindą ne atsisakyti priimti minėtą pareiškimą, bet taikyti CPK 115 str. 2 d., 287 str. 5 d., nuostatas ir priimti nutartį trūkumams pašalinti bei joje tam nustatyti pakankamą terminą. Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi formaliai pritaikė CPK 287 str. 1 d. nuostatą ir be pagrindo nesvarstė, ar nėra faktinio pagrindo atnaujinti terminą dėl 2012-11-26 gauto pareiškimo dėl 2012-10-26 sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimui.
Šioje byloje nenagrinėjamas teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, todėl atskirojo skundo argumentai dėl šio sprendimo neteisėtumo neturi teisinės reikšmės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl atsakovės A. B. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.