Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. Š. (O. Š.) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolis Donatas Kisielius, išieškotoja K. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Donatas Kisielius 2022 m. sausio 31 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir pareiškėjo skundą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis patvarkyme nurodo, kad antstoliui 2022 m. sausio 6 d. išieškotoja K. S. vykdyti pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašyme nurodydama, kad skolininkas O. Š. nevykdo vykdomojo dokumento 4.2 punktu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. Š. tvarkos, t. y. tuo metu, kai nepilnametis vaikas yra su tėvu O. Š., skolininkas nesudaro galimybių vaiko motinai K. S. bendrauti su vaiku vaizdo ir garso ryšio priemonėmis („Skype“ ar pan.) ne trumpiau kaip 30 min. kiekvieną antradienį, ketvirtadienį, šeštadienį 18:00-19:00 val. Antstolis 2022 m. sausio 6 d. patvarkymu reg. Nr. S-22-174-371 priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. sausio 12 d. patvarkymu reg. Nr. S-22-174-789 įpareigojo skolininką nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos, raštu pateikti antstoliui Donatui Kisieliui duomenis, ar yra vykdoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalis (4.2 punktas) dėl vaiko motinos K. S. teisės bendrauti su vaiku K. Š. vaizdo ir garso ryšio priemonėmis. Jei minėta nutarties dalis nėra vykdoma, nedelsiant raštu pateikti antstoliui paaiškinimus, dėl kokių priežasčių ji nėra vykdoma. Nei skundo pateikimo metu, nei iki šio patvarkymo surašymo dienos skolininkas O. Š. duomenų, kaip yra laikomasi vykdomojo dokumento 4.2 punktu nustatytos bendravimo tvarkos, antstoliui pateikęs nėra. Nustatęs, jog kliūčių nėra, antstolis, kaip imperatyviai nurodyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 651 straipsnio 3 dalyje, priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Pareiškėjas savo skundą grindžia argumentais, jog antstolis neturėjo teisės priimti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nes išieškotoja K. S. nepateikė jokių įrodymų, kad skolininkas minėtos nutarties nevykdo. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad 2022 m. sausio 26 d. išieškotoja pateikė antstoliui pranešimą su priedais, jog skolininkas teismo nutarties nevykdo nuo 2021 m. lapkričio 6 d., tačiau atsižvelgiant į tai, kad antstolis spręsdamas dėl Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto surašymo klausimą, turi teisę vadovautis ir vertinti tik skolininko veiksmus, kurie atliekami po vykdomosios bylos pradėjimo (2022 m. sausio 6 d.), antstolis nevertina skolininko ir išieškotojo procesinio elgesio iki vykdomosios bylos pradėjimo, todėl ir skolininkas O. Š. antstoliui turi pateikti duomenis apie nutarties vykdymą tik nuo 2022 m. sausio 6 d. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas, antstolis pirmiausia siekia surinkti duomenis ne tik iš išieškotojos, bet ir iš skolininko, ar tikrai, kaip nurodo išieškotoja, nėra laikomasi nutarties 4.2 punktu nustatytos bendravimo tvarkos, ir jei nėra laikomasi, dėl kokių priežasčių (pvz., galima situacija, kad vaikas vaizdo skambučio metu yra pas gydytoją). Pareiškėjui tokia vykdomosios bylos eiga (duomenų surinkimas iš abiejų vykdomosios bylos šalių) yra žinoma (turi būti žinoma) iš antstolio Donato Kisieliaus vykdomos kitos vykdomosios bylos. Skunde nurodoma, kad antstolio veiksmai yra neteisėti, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties 4.2 punktu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra dispozityvaus pobūdžio. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartyje, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir būtent tokios bendravimo tvarkos nustatymo, aiškiai nurodė „Buvimo su vienu iš tėvų metu šis tėvas/motina privalo sudaryti reguliarias galimybes vaikui bendrauti vaizdo ryšiu su kitu iš tėvų. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra mažametis ir dar pilnai nesuvokia švenčių prasmės, laikytina, kad laikinojoje bendravimo tvarkoje nėra būtina nustatyti (padalinti laiko) tėvų bendravimo su vaiku valstybinių švenčių metu. Siekiant užkirsti kelią konfliktams, ieškovė įpareigotina organizuoti vaiko apsilankymus pas gydytojus jos buvimo su vaiku metu, ir tik išimtinais atvejais, iš anksto suderinus su atsakovu – atsakovo bendravimo su vaiku metu. Vaiko tėvai įpareigotini bendradarbiauti tiek perduodant vaiką, tiek planuojant vaizdo-garso pokalbius. Vaikas turėtų būti paruošiamas, kad iš anksto galėtų žinoti, kas vyksta, kada pamatys mamą ar tėtį, kada su jais bendraus vaizdo-garso ryšiu ir pan.“ Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydamas, kad „2020 m. gruodžio 8 d. nutarties 4.2 punktas, skirtas bendravimui nuotoliniu būdu, yra formuluojamas ne imperatyviai, o dispozityviai“, vertino tik pareiškėjo teiginius, kad pareiškėjui, bendraujant su nepilnamečiu vaiku nuotoliniu būdu, nepavyksta išlaikyti nepilnamečio vaiko dėmesio ilgesnį laiką, ir nurodė, kad tokiu atveju pareiškėjas turi teisę pasirinkti, ar bendrauti su vaiku nuotoliniu būdu, ar ne, tačiau priešingai nei nurodo pareiškėjas, teismas nenurodė, kad pareiškėjas neturi pareigos sudaryti galimybes išieškotojai bendrauti su nepilnamečiu vaiku vaizdo ryšiu, kai nepilnametis vaikas yra su tėvu. Dėl pareiškėjo teiginio, kad pareiškėjui yra neįmanoma antstoliui pateikti įrodymų, kad jis sudaro galimybes išieškotojai bendrauti su nepilnamečiu vaiku vaizdo ir garso ryšio priemonėmis, išaiškintina, kad pareiškėjas turi teisę antstoliui pateikti „Skype“ ar kitos vaizdo (ryšio) programos ekrano vaizdo kopiją, kurioje matosi vykusių pokalbių data ir laikas.

Suinteresuotas asmuo išieškotoja K. S. atsiliepimo į skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti paskelbiant CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt pranešimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Taip pat ne kartą konstatuota, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 511 straipsnis).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0174/22/00017 medžiagos nustatyta, kad antstolis Donatas Kisielius vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi teismas nustatė laikiną O. Š. ir K. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. Š. tvarką.

Nustatyta, kad K. S. 2022 m. sausio 6 d. kreipėsi į antstolį Donatą Kisielių prašydama priimti vykdomąjį dokumentą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdyti. Prašyme išieškotoja K. S. nurodė, kad O. Š. nesudaro sąlygų vaikui bendrauti vaizdo ir garso ryšio priemonėmis su skyrium esančia motina K. S. Antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių, 2022 m. sausio 6 d. patvarkymu Nr. S-22-174-371 priėmė vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Antstolis 2022 m. sausio 12 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-174-789, kuriuo įpareigojo skolininką O. Š. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos, pateikti antstoliui duomenis, ar yra vykdoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalis (4.2 punktas) dėl vaiko motinos teisės bendrauti su vaiku vaizdo ir gardo ryšio priemonėmis tomis, dienomis, kai vaikas yra su tėvu O. Š. Antstolis nurodė, kad, jei minėta nutarties dalis nėra vykdoma, skolininkas privalo nedelsiant pateikti antstoliui paaiškinimus, dėl kokių priežasčių ji nėra vykdoma.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti antstolio Donato Kisieliaus 2022 m. sausio 12 d. patvarkymą Nr. S-22-174-789 ir 2022 m. sausio 6 d. patvarkymą Nr. S-22-174-371.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurias antstolis privalo patikrinti prieš priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti. Šiuo atveju antstolis 2022 m. sausio 6 d. patvarkyme Nr. S-22-174-371 nurodė, jog nenustatė akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir jį priėmė. Įvertinęs bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0174/22/00017 medžiagą, teismas nenustatė akivaizdžių kliūčių, dėl kurių antstolis negalėjo priimti vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir dėl kurių turėjo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Teismas daro išvadą, kad antstolio 2022 m. sausio 6 d. patvarkymas Nr. S-22-174-371 buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai, tinkamai vadovaujantis CPK 651 straipsnio nuostatomis, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje (dėl 2022 m. sausio 6 d. patvarkymo Nr. S-22-174-371 panaikinimo) atmetamas kaip nepagrįstas.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte nustatyta, kad, vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai, susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš vykdomosios bylos šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas.

Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktą, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nustatyta, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolio buvo priimta vykdyti 2022 m. sausio 6 d., todėl teismas daro išvadą, kad 2022 m. sausio 12 d. patvarkymu pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti informaciją apie teismo nutarties rezoliucinės dalies 4.2 punkto vykdymą po 2022 m. sausio 6 d.

Šiuo atveju antstolis, vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos ir CPK nuostatomis dėl vykdymo proceso, skundžiamu 2022 m. sausio 12 d. patvarkymu siekė surinkti visą vykdomajai bylai reikalingą informaciją tam, kad nuspręstų dėl tolimesnių vykdymo veiksmų, priimtų reikiamus patvarkymus ir kt. Remiantis CPK 585 straipsnio 1 dalimi, antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims. Pagal CPK 585 straipsnio 4 dalį, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgaliojimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad antstolis, priimdamas 2022 m. sausio 12 d., pažeidė vykdymo proceso nuostatas ar viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Priešingai – 2022 m. sausio 12 d. patvarkymu antstolis siekė surinkti vykdomajai bylai reikšmingą informaciją.

Pareiškėjas, tvirtinantis, kad antstolis priėmė 2022 m. sausio 12 d. patvarkymą remdamasis prielaidomis, todėl šis patvarkymas turi būti panaikintas kaip neteisėtas, nepateikė savo argumentus patvirtinančių dokumentų. Tačiau iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad išieškotoja antstoliui pateikė detalius paaiškinimus su įrodymais apie tai, kaip pareiškėjas trukdė motinai (išieškotojai) bendrauti su nepilnamečiu vaiku, vadovaujantis 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties rezoliucinės dalies 4.2 punktu, iki išieškotojos kreipimosi į antstolį dėl nutarties priverstinio vykdymo (v. b. l. 50-52). Pareiškėjas nei antstoliui, nei teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų išieškotojos teiginius, kad nutartimi nustatyta bendravimo tvarka nėra tinkamai vykdoma. Antstolis 2022 m. sausio 13 d. patvarkyme paaiškino, kokiu būdu pareiškėjas galėtų įrodinėti, kad nutartis yra vykdoma (t. y. pateikti ekrano vaizdo kopiją, patvirtinančią buvusius vaizdo, ar garso skambučius tarp nepilnamečio vaiko ir motinos), tačiau pareiškėjas teise pateikti teismui papildomus įrodymus nepasinaudojo.

Teismo vertinimu, antstolis nepažeidė CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų dėl sprendimo dėl vaiko bendravimo tvarkos vykdymo, o pats pareiškėjas nei po skundžiamo 2022 m. sausio 12 d. patvarkymo priėmimo, nei po skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo nagrinėti teisme nepateikė antstoliui ir teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis po 2022 m. sausio 6 d. tinkamai vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 4.2 punkte nustatytą nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvais tvarką (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad pareiškėjas antstoliui raštu nepateikė jokių paaiškinimų, tuo atveju, jeigu jis mano, jog neturi galimybės tinkamai vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 4.2 punkte nustatytos bendravimo tvarkos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas dalyje dėl 2022 m. sausio 12 d. patvarkymo panaikinimo taip pat atmetamas.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo, nes antstolio veiksmai vykdomojoje byloje atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus. Todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų yra atmetamas.

Teismas nepasisako dėl kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų bei aplinkybių, kurios teisiškai nereikšmingos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 510, 512-513 ir 594 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo O. Š. (O. Š.) skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.