Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. P., atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, atsakovei J. Č., atstovui advokatui E.P.Staniukaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovei J. Č. dėl skolos ir palūkanų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai

Neginčijamai nustatyta, kad 2010-04-20 tarp ieškovės V. P. ir atsakovės J. Č. buvo sudaryta preliminari nekilnojamojo turto - žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime pirkimo-pardavimo sutartis, kuria J. Č., įsipareigojo parduoti, o ieškovė V. P. nupirkti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. pasirašyti notarinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Nors pačioje 2010-04-20 sutartyje nėra nurodyta, tačiau teisme šalys pripažino faktą, kad buvo susitarusio pirkimo-pardavimo sutartį pasirašyti iki 2010 m. liepos mėnesio.

Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, paaiškinimų teismo posėdžio metu, J. Č. 2010-04-20 preliminaria pirkimo-pardavimo sutartimi jokių įsipareigojimų, išskyrus pareigą parduoti ieškovei žemės sklypą neprisiėmė, tačiau šalys pripažino faktą, jog ieškovei buvo žinoma, kad buvo pradėta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo plano procedūra žemės sklypo paskirčiai iš žemės ūkio į kitą (mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba) paskirtį pakeisti. Kadangi ieškovės tikslas buvo statyti gyvenamąjį namą šiame žemės sklype, ieškovė siekdama, kad pati žemės sklypo detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūra būtų atlikta per įmanomai trumpesnį laiko tarpą, t.y. kad, nereikėtų keisti jau išduotų teritorijų planavimo procedūras vykdančių ir prižiūrinčių institucijų dokumentų išduotų J. Č. vardu, ieškovės prašymu J. Č. išdavė ieškovei įgaliojimą atstovauti atsakovę atliekant visas detaliojo plano rengimo procedūras.

Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą ar atsikirtimus (LR CPK 177,178 str.), o teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR CPK 185 str. 1d.).

Tiek ieškovė, tiek atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2010 m. liepos mėnesį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) detalusis planas nebuvo baigtas rengti. Šią aplinkybę patvirtina rašytiniai įrodymai. Be to, nustatyta, jog ieškovė ir po 2010 m. liepos mėnesio toliau tęsė žemės sklypo detaliojo plano procedūras atsakovės J. Č. vardu – išsiuntė pranešimus besiribojančių žemės sklypų savininkams, parengė planavimo užduotį, ją patvirtino. Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovė nesiekė sudaryti notarinės pirkimo – pardavimo sutarties, nes ieškovei įsigijus žemės sklypą bei nuosavybės teises įregistravus VĮ Registrų centras, jai tektu iš naujo gauti detaliojo plano rengimo organizatoriaus teises detaliojo plano rengimo sąlygas savo vardu bei tokiu būdu pati žemės sklypo detaliojo plano rengimo procedūra užsitęstu. Įvertinam aplinkybė, jog žemės sklypo detalusis planas nėra ir nebuvo kliūtis sudaryti žemės sklypo notarinę pirkimo – pardavimo sutartį. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė 2010 m. spalio mėnesį informavo atsakovę apie atsisakymą sudaryti žemės sklypo notarinę pirkimo – pardavimo sutartį. Ir tik ieškovės paaiškinimai buvo, jog nepakeista žemės ūkio paskirtis į kitą paskirtį (mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba) bei pasikeitę šeimos planai. Vykstant bylos nagrinėjimui teisme, atsakovė J. Č. nurodė, jog ir šiuo metu neatsisako sudaryti notarinės pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau ieškovė V. P. tokią sutartį sudaryti atsisakė.

Sutartis – tai suderintos šalių valios išraiška; pagal bendrąją taisyklę sutartis laikoma sudaryta nuo momento, kai šis susitarimas pasiekiamas - oferentas gauna akceptą (CK 6.181 straipsnio 1 dalis).

Žemės sklypo, kaip nekilnojamojo turto, perleidimo sutartis yra specifinė sutarties formos ir momento, nuo kurio sutartis laikoma sudaryta, požiūriu. Nekilnojamojo turto perleidimo sutarčiai, kaip dvišaliam sandoriui, privaloma notarinė forma, notarinės formos reikalavimo nesilaikymas daro sutartį niekiniu sandoriu, todėl pagal bendrąją taisyklę tokia sutartis laikoma sudaryta ne nuo šalių susitarimo, o nuo sutarties notarinio patvirtinimo momento (CK 6.159, 6.181 straipsnio 4 dalis, 6.393 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu pagal faktines aplinkybes būtų konstatuota, kad šalys ne tik susitarė dėl esminių žemės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, bet ir pradėjo vykdyti jos turinį sudarančius įsipareigojimus, tačiau viena iš šalių vengia sutartį patvirtinti notariškai, sutartį įvykdžiusios ir jos sudarymu suinteresuotos šalies teisės galėtų būti ginamos CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir 6.309 straipsnio normų pagrindu ir tokia sutartis galėtų būti pripažinta galiojančia teismo sprendimu. Analogiškoje nagrinėjamai situacijoje, kai šalys dėl žemės pirkimo-pardavimo susitaria bei sudaro preliminarią sutartį, tačiau derybos nutrūksta iki notarinio sutarties įforminimo ir nė viena šalių nereikalauja ją pripažinti sudaryta, susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip ikisutartiniai, o dėl civilinės atsakomybės spręstina pagal CK 6.163 straipsnio taisykles. Esant ikisutartiniams santykiams, šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties sudarymo, jų derybose prisiimti įsipareigojimai kitai šaliai nesuteikia reikalavimo teisės, tačiau kartu jas sieja įstatyme įtvirtinta tarpusavio pareiga elgtis sąžiningai ir nepadaryti žalos kitai besiderančiai šaliai; pažeidusiai šią pareigą sutarties šaliai atsiranda prievolė atlyginti padarytus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 1, 3 dalys).

Tam, kad sudaryti sutartį atsisakiusiai šaliai būtų taikoma civilinė atsakomybė, turi būti konstatuoti CK 6.163 straipsnio 3 dalyje išvardyti pagrindai - kad šalis pradėjo derybas dėl sutarties sudarymo arba derėjosi nesąžiningai; laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus. Už įstatyme nustatytos pareigos derėtis sąžiningai nevykdymą ar netinkamą vykdymą kylanti civilinė atsakomybė savo prigimtimi yra deliktinė (CK 6.245 straipsnio 4 dalis), jai atsirasti būtinas sąlygų visetas: žala, priežastinis ryšys, neteisėti veiksmai ir padariusio žalą asmens kaltė. Asmuo, reikalaujantis taikyti civilinę atsakomybę nesąžiningam derybų partneriui, turi įrodyti pirmųjų trijų sąlygų buvimą, tarp jų neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus, skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tačiau taip pat turi būti nustatyta. Jeigu derybas šalis nutraukė dėl to, kad negali sudaryti sutarties dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, nėra pagrindo jai taikyti civilinę atsakomybę. Taikant ikisutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusiąją šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t.y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų sudaryta.

Pagrindinės teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės dėl iš ikisutartinių santykių kilusios civilinės atsakomybės yra suformuluotos kasacinio teismo nutartyse, priimtose nagrinėjant su preliminariąja sutartimi susijusius ginčus. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualūs šių nutarčių išaiškinimai dėl bendrųjų ikisutartinės civilinės atsakomybės aspektų, nes ikisutartinės civilinės atsakomybės pagrindas visais atvejais yra sąžiningumo principo pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006, kasacinis teismas išaiškino, kad, nesudarius sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri elgėsi nesąžiningai ir yra kalta dėl atsisakymo sutartį sudaryti; nesąžininga šalis turi atlyginti ne tik tiesioginių derybų nuostolius, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę, kurią sugeba įrodyti; vien turto rinkos vertės pokyčio nepakanka pripažinti, kad kreditorius dėl nutrūkusių derybų patyrė nuostolių; gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys; turi būti įvertinami ir nuostolių patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis. Šios teismų praktikos nuostatos yra išplėtotos vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse aiškinant prarastos galimybės piniginės vertės institutą: kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kainų skirtumas (t. y. prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė) nustatoma palyginant kainą, kuria pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta su trečiaisiais asmenimis, jei nebūtų vykusios derybos su nesąžininga preliminariosios sutarties šalimi, ir sudarytos pagrindinės sutarties kainą. Kainų skirtumo principas yra tik vienas, bet ne vienintelis galimų prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo būdų. Kai sąžininga preliminariosios sutarties šalis nesudaro pagrindinės sutarties su trečiuoju asmeniu, tokiu atveju kainų skirtumo principas objektyviai negalėtų būti taikomas. Prarasta galimybė, priklausomai nuo situacijos, galėtų būti apskaičiuojama kitais būdais, pvz., palūkanų netekimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje E. A. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. UAB ,,Pajūrio viešbučiai“, bylos Nr. 3K-3-126/2009).

Tokiu būdu, kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, 2010-04-20 tarp ieškovės V. P. ir atsakovės J. Č. buvo sudaryta preliminari nekilnojamojo turto - žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, kuria J. Č., įsipareigojo parduoti, o ieškovė V. P. nupirkti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. pasirašyti notarinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Šios sutarties 6 punkte šalys susitarė, kad pirkėjui (V. P.) aptartomis sąlygomis ir terminais nepirkus iš pardavėjo (J. Č.) minėto turto, avansu įmokėta suma lieka pardavėjui (J. Č.) kaip bauda už prievolės nevykdymą.

CK 6.258 straipsnio 1 d. numato, kad sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybų paskirtis kompensuoti nepatogumus ir nuostolius kuriuos patyrė sutarties šalis dėl kitos šalies įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

CK 6.63 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Toks pirkėjo prisiimtos prievolės pažeidimas nagrinėjamos preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties kontekste reiškia prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimą (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Šis reglamentavimas suponuoja, kad pirkėjas, pažeidęs preliminariojoje pirkimo-pardavimo sutartyje prisiimtą prievolę nustatytu terminu sudaryti pagrindinę sutartį, praranda teisę reikalauti iš pardavėjo sudaryti pagrindinę sutartį, o pardavėjas įgyja teisę reikalauti atlyginti dėl sutarties neįvykdymo patirtus nuostolius (CK 6.62 straipsnio 2 dalis).

Iš CK 6.165 straipsnyje pateiktos preliminariosios sutarties sampratos galima daryti išvadą, kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo–atsiskaitymo funkciją. Minėta, kad preliminariąja sutartimi (siaurąja jos prasme) nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, taigi ir dėl šios priežasties neatsiranda mokėjimo–atsiskaitymo santykio. Dėl to bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo teiginys, kad pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių neatliekami, savaime yra teisingas. Tačiau šios išvados negalima suabsoliutinti, apskritai neigiant pinigų perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybes. Sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Susitarimas dėl pinigų perdavimo kitai šaliai bus už preliminariosios sutarties ribų CK 6.165 straipsnio 1 dalyje pateikiama siaurąja jos sampratos reikšme. Tačiau toks perdavimas jokiu būdu nereikš prieštaravimo imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį. Žinoma, pagal preliminarųjį susitarimą perduodami pinigai neatliks mokėjimo–atsiskaitymo funkcijos, minėta, preliminariuose santykiuose neatsiranda piniginė prievolė. Nepaisant to, perduodami pinigai gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas, ne mokėjimo ir atsiskaitymo, funkcijas. Šios reikšmės ir funkcijos priklauso nuo to, bus preliminarus įsipareigojimas įvykdytas ar ne. Įsipareigojimo neįvykdymo atveju kyla civilinė atsakomybė, todėl perduodamų pinigų reikšmę reikėtų vertinti jos kontekste, per galimas dvi sutartinės civilinės atsakomybės formas – netesybas (baudą ar delspinigius) ir nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Analizuojant galimas teisines situacijas, sprendžiama, kad pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti: pirma, šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas baudos sumokėjimas, kai tokia bauda nustatyta už įsipareigojimo pagal preliminariąją sutartį neįvykdymą ir tokį įsipareigojimą pažeidžia pinigus perdavęs asmuo. Pavyzdžiui, sutartyje šalys nustato baudas už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį ir nurodo, kad tokiu atveju perduoti pinigai liks pardavėjui kaip bauda; antra, atskaitos taškas nustatant baudos dydį, kai preliminariąją sutartį pažeidžia pinigus gavęs asmuo. Pavyzdžiui, šalys sutartyje nustato, kad tuo atveju, jeigu pardavėjas atsisakys ar vengs sudaryti pagrindinę sutartį, jis privalės grąžinti gautą sumą ir sumokėti tokio paties dydžio netesybas (baudą);trečia, šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų atlyginimas; ketvirta, atskaitos taškas apskaičiuojant nurodytus šalių sutartus nuostolius, kai preliminariąją sutartį pažeidžia pinigus gavęs asmuo. Kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės toks lėšų perdavimas turi būti kvalifikuojamas teisiškai, t. y. turi būti nustatyta, kokiu tikslu lėšos perduotos ir kokias teisines pasekmes tai sukelia. Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi būti grąžinti pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje E. A. v. B. P., bylos Nr. 3K-3-308/2007).

Kaip matyti iš rašytinių įrodymų, 2010-04-20 preliminaria pirkimo-pardavimo šalys sutartimi numatė galimas preliminariosios sutarties pažeidimo pasekmes ir numatė, kas perduoti pagal preliminariąją sutartį pinigai atlieka skatinamąją ir užtikrinamąją funkcijas ir yra laikomi šalių susitarimu nustatytu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu, nes CK 6.70 straipsnyje pateiktas prievolių užtikrinimo sąrašas nėra baigtinis ir leidžia šalims susitarti dėl kitokių preliminariosios sutarties užtikrinimo būdų, išskyrus CK 6.98 straipsnyje nustatytą draudimą užtikrinti tokią sutartį rankpinigiais (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Ž. S. v. H. Ch., Nr. 3K-7-23/2000; 2000 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje J. S., I. S. v. E. P., Nr. 3K-3-949/2000; 2001 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje R. T. v. E. B., Nr. 3K-3-998/2001, Nr. 3K-3-998/2001, kt.).

Teismas sprendžia, jog ieškovė V. P. sudarydama 2010-04-20 preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį pati, laisva valia, numatė, jog jai atsisakius sudaryti notarinę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, avansu įmokėta suma lieka pardavėjui J. Č. kaip bauda už prievolės nevykdymą.

Ieškovė V. P. prašydama priteisti 600 (šešis šimtus) Lt. susijusių su toponuotraukos padarymu, nurodė, jog veikdama pagal 2010-05-05 įgaliojimą, not. reg. Nr. 3659, sumokėjo už atsakovę J. Č. 600 (šešis šimtus) Lt. V. J. įmonei. Šios aplinkybės neneigė ir atsakovė. Atsakovė taip pat patvirtino, jog šių 600 (šešių šimtų) Lt. ieškovei negrąžino, šią sumą turėjo sumokėti pati ieškovė, kadangi būtent ji apsiėmė parengti visus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo dokumentus savo lėšomis jos vardu, pagal jai suteiktą įgaliojimą.

CK 6.237 straipsnis numato, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta.

Teismas sprendžia, jog ieškovei V. P. veikiant pagal 2010-05-05 įgaliojimą, not. reg. Nr. 3659, bei sumokėjus už atsakovę J. Č. 600 (šešis šimtus) Lt. V. J. įmonei, ieškovė turi teisę šią sumą prisiteisti iš atsakovės J. Č., nes J. Č. nenurodė jokio pagrindo, pagal kurį ieškovė privalėjo apmokėti už J. Č. V. J. įmonės teikiamas paslaugas, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas.

Dalinai patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos - (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Taip pat iš ieškovo, atsakovo valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu –(CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti ieškovei V. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) iš J. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) Prancūzų g.16-5, Kaunas, valstybei – 600 Lt ( šešis šimtus Lt.) .

Priteisti iš ieškovės V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) valstybei – 20 Lt ( dvidešimt litų.) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, AB „Swedbank“, kodas 73000.

Priteisti iš atsakovės J. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybei – 10,92 Lt (dešimt litų 92 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, AB „Swedbank“, kodas 73000.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.