Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.8.; 1.1.8.13.; 1.2.3.1.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.5.; 2.1.8.; 2.3.6.3.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.6.

2013 m. liepos 2 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis vidurinį profesinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. 2013 m. vasario 14 d., apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), A. B. priklausančio buto virtuvėje, buitinio konflikto su N. B. metu, du kartus virtuviniu peiliu dūrė nukentėjusiajam N. B. į kairę blauzdą, taip padarydamas jam durtinę-pjautinę kairės šlaunies žaizdą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą ir kiaurinę durtinę-pjautinę kairės blauzdos žaizdą su blauzdos priekinės arterijos sužalojimu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Nuo padarytos kiaurinės durtinės-pjautinės kairės blauzdos žaizdos su blauzdos priekinės arterijos sužalojimu, kuris komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu, 2013-02-14, apie 19 val. 55 min., įvykio vietoje nukentėjusysis mirė, tokiu būdu, K. P. tyčia nužudė nukentėjusįjį N. B..

Kaltinamasis K. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad maždaug dvi savaites iki įvykio jis apsigyveno pas N. B. bute, adresu (duomenys neskelbtini). N. B. pažįsta keletą metų, ankščiau pas jį apsilankydavo ir buvo gyvenęs. N. B. prižiūrėjo, padėdavo apsiruošti, parnešdavo maisto, nes šis sunkiai vaikščiojo ir savimi nelabai galėjo pasirūpinti. 2013-02-14, apie 10 val., pasikvietė K. Š., kad šis padėtų nuvežti N. B. į (duomenys neskelbtini) banką pasiimti pensijos. Abu nuvedė N. B. į taksi automobilį, iš automobilio į minėtą banką ir atgal namo. N. B. pasiėmė iš banko pensiją. Grįžus, jam N. B. davė 80 Lt apsipirkti. Už padėjimą K. Š. jis davė 5 Lt. Šis nuėjo ir nupirko butelį vyno, kurį kartu su juo išgėrė. N. B. negėrė. Išgėrus, K. Š. išėjo, o jis nuėjo į parduotuvę. Apie 19.30 val., valgant vakarienę, N. B. sėdėjo prie stalo, o jis nusisuko įsipilti sriubos. Netrukus atsisuko ir pamatė, kad N. B. iš kairės blauzdos smarkiai bėga kraujas ir prie kojų guli virtuvinis peilis. Tuo peiliu prapjovė jo kelnes ir jomis bandė užveržti koją, kad pristabdytų kraujavimą, tačiau nepavyko, tada sugriebė kažkokį laidą ir užveržė juo jam koją virš kelio. Po to savo telefonu bandė paskambinti į GMP, tačiau nepavyko. Tada nubėgo pas priešais gyvenančią kaimynę ir iš jos paskambino GMP. Ankščiau N. B. nėra sumušęs. Kartais su N. B. pasiginčydavo, tačiau smurto prieš jį niekada nenaudojo. Ankščiau N. B. yra šnekėjęs apie savižudybę, sakė, kad nebenori gyventi.

Nukentėjusysis A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. B. buvo jo tėvas, kuris gyveno bute (duomenys neskelbtini). Tėvas po motinos mirties dažnai vartojo alkoholinius gėrimus. Jis pats gyvena Anglijoje. Paskutinį kartą į Lietuvą buvo grįžęs 2012 m. lapkričio mėn. Tėvas buvo sumuštas. Tėvas sakė, kad jį sumušė K. P.. Jis vežė tėvą į ligoninę, tačiau šis bijojo rašyti pareiškimą. K. P. pas tėvą lankydavosi ir gyveno, nes norėjo pasinaudoti tėvo gaunama pensija, t. y. jo sąskaita išgerti, pavalgyti. Tėvas niekada nekalbėjo apie savižudybę ir nebuvo linkęs save žaloti. Ankščiau kelis kartus K. P. buvo išvijęs iš buto, tačiau šis vėl susitardavo su tėvu ir sugrįždavo. Ankščiau tėvo pensiją paimdavo jo uošvienė, tačiau vėliau tėvas susitvarkė, kad pensiją jam pervestų į banką, kurią pasiimdavo pats (b.l. 44).

Liudytojas A. J. parodė, kad jis yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrijos pirmininkas. Šio namo (duomenys neskelbtini) bute gyveno N. B., kuris mėgdavo išgerti. Pas jį kartais rinkdavosi ,,pijokai“, nes šis buvo tylus ir negalėdavo jų išvaryti, atsispirti siūlymui išgerti. N. B. su kaimynais sutardavo ir nebuvo konfliktiškas. Pas N. B. dažnai apsilankydavo K. P., kuris nuo 2013 m. vasario pradžios apsigyveno pas N. B.. N. B. nesakė, kad K. P. jį muša, skriaudžia, nors ne kartą N. B. matė sumuštą, tačiau šis sakydavo, kad virto ir susižalojo. N. B. buvo išsekęs, sunkiai vaikščiodavo, nes pinigus iš jo išviliodavo „pijokai“, todėl jis nebeturėdavo ko valgyti. Jis turėjo skolų už butą, buvo skolingas bendrijai. 2013 m. vasario 14 d., apie 11 val., jis buvo užėjęs pas N. B.. Pastarasis savo kambaryje gulėjo, o virtuvėje buvo K. P. ir nepažįstamas vyriškis. Vyrai virtuvėje šnekučiavosi ir iš pažiūros atrodė blaivūs. N. B. apie savižudybę nekalbėdavo, buvo pilno proto, normalus žmogus.

Liudytojas K. Š. parodė, kad 2013 m. vasario 14 d., apie 9 val., jam paskambino K. P. ir pakvietė ateiti į butą pas N. B. padėti jį nuvesti iki taksi automobilio. Jis nuėjo. Iškvietė taksi ir jis su K. P. nuvedė N. B. į taksi automobilį. Visi trys nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) banko, ten N. B. pasiėmė pensiją. Po to visi trys taksi automobiliu grįžo į N. B. butą. Jam už pagalbą K. P. nupirko vyno butelį, kurį kartu su K. P. išgėrė, o tuo metu N. B. gulėjo kitame kambaryje. Išgėrus vyną, jis iš karto išėjo. Prieš išeinant buvo užėjęs namo pirmininkas, kuris kažką šnektelėjo su K. P. ir išėjo. Jam būnant bute, K. P. su N. B. nesipyko, dėl pinigų jokio konflikto nebuvo. Žino, kad ankščiau K. P. konfliktuodavo su N. B., tačiau, kad pastarąjį K. P. būtų mušęs, jis nežino.

Liudytojas A. B. parodė, kad byloje atliko ikiteisminį tyrimą, apklausė įtariamąjį K. P.. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios K. P. parodymai buvo nenuoseklūs. K. P. prisipažino ne iškarto. Kai pradėjo aiškintis aplinkybes apie nukentėjusiojo pensijos pasisavinimą, gyvenimą pas nukentėjusįjį, sistemingą nukentėjusiojo skriaudimą, K. P. nutarė prisipažinti ir viską nuosekliai papasakojo. Jis jokio psichologinio ar fizinio poveikio K. P. nedarė. K. P. parodymus davė savo valia ir apklausos protokolus pasirašydavo pats. Jeigu K. P. turėdavo akinius, tai jis pats perskaitydavo užrašytus jo parodymus, o jeigu akinių neturėdavo, tada perskaitydavo advokatas ir jokių pastabų dėl surašytų parodymų K. P. nepareiškė. Apklausos vyko normaliai, jokių nusiskundimų iš K. P. pusės nebuvo. Jokių grasinimų K. P. išsakyta nebuvo. K. P. apklausose visada dalyvavo advokatas. Nemano, kad konvojaus pareigūnai būtų K. P. darę poveikį, nes jie buvo atsakingi tik už K. P. pristatymą į apklausas. Jis taip pat apklausė nukentėjusįjį A. B., kuris nurodė, kad K. P. piktybiškai apsigyveno pas jo tėvą, skriausdavo. A. B. paaiškino, kad jis pats turėjo konfliktą su K. P., kad jis išvarė jį iš tėvo namų, tačiau po konflikto K. P. vis tiek grįžo pas jo tėvą N. B.. A. B. parodė, kad jam tėvas pasakė, jog jį sumušė K. P., kad K. P. pasinaudodavo tėvo pensija. A. B. paneigė tą versiją, kad jo tėvas nebenorėjo gyventi, norėjo nusižudyti, išeiti iš gyvenimo.

Liudytojas A. L. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėju. Jis su kolega E. V. konvojavo kaltinamąjį K. P. į Šiaulių apylinkės teismą. Konvojavimo metu nei jis, nei E. V. jokio poveikio, kad įtariamasis K. P. duotų vienokius ar kitokius parodymus, nedarė, su K. P. apie bylos aplinkybes nekalbėjo. K. P. pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodymus davė savo valia. Įtariamojo apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją dalyvavo advokatas, prokuroras.

Liudytojas E. V. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyr. tyrėju. Jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų šioje byloje neatliko, tik konvojavo kaltinamąjį K. P.. Jokio poveikio K. P. nedarė, neįkalbinėjo jo, kad prisipažintų. Kartu kaltinamąjį konvojavo kolega A. L.. A. L. kaltinamajam poveikio nedarė.

Ekspertas Henrikas Daujotas paaiškino, kad N. B. kūne buvo rastos dvi žaizdos: viena žaizda kairėje šlaunyje, kuri neturėjo įtakos mirčiai, kita žaizda kairėje blauzdoje, t. y. kiaurinė žaizda, kuri buvo mirties priežastimi, kadangi jos kanale buvo sužalota arterija ir įvyko nukraujavimas. Blauzda buvo kiaurai perdurta vienu dūriu, todėl turėjo būti pakankamai stiprus smūgis peiliu. Ta žaizda yra prieinamoje pačiam nukentėjusiajam vietoje, tačiau vertinant pagal lokalizaciją, ir tai, jog ir šlaunyje yra durtinė žaizda, savęs žalojimui tai yra nebūdinga. Mirtį sukėlusi žaizda pagal įėjimą ir lyginant su išėjimu yra horizontaliai, todėl dūrimas peiliu buvo horizontaliai, o ne iš viršaus į apačią. Jeigu sėdintis žmogus sau durtų peiliu, tai dūris būtų iš viršaus žemyn. Kadangi blauzdoje esančios žaizdos kanalas horizontalus, tai labiau būdinga, jog šį sužalojimą padarė kitas asmuo. Kojos žaizdos N. B. galėjo būti padarytos įtariamojo K. P. nurodytu būdu, kaip užfiksuota jo parodymų patikrinimo vietoje protokole.

K. P., apklaustas teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013-02-14 konflikto su N. B. metu, nuo grindų paėmęs peilį, kurį numetė N. B., būdamas supykęs ant N. B. už tai, kad šis numetė peilį ir pasiuntė jį rusišku keiksmažodžiu, dūrė N. B. į kairės kojos, kuri buvo užkelta ant dešinės ir mosikavo jam prieš veidą, blauzdą. Tuo peiliu įdūrė N. B. dar į kairės kojos šlaunį (68-69 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu K. P. parodė, kur ir kaip jis N. B. peiliu vieną kartą dūrė į blauzdą ir vieną kartą į šlaunį (77-80 b. l.).

Iš 2013-02-14 asmens blaivumo testo Nr. 8422 matyti, kad K. P. 2013-02-14 21:31:36 val. nustatytas 0,61 promilės girtumo laipsnis (58 b. l.).

Iš 2013-02-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Buto virtuvėje rastas vyro lavonas, aplink lavoną ant grindų daug kraujo. Ant lavono kairės šlaunies apvyniotas juodas elektros kabelis. Lavono kairės kojos blauzdoje ir šlaunyje matyti pjautinės žaizdos. Virtuvėje ant spintelės rastas virtuvinis peilis su rausvos spalvos dėmėmis (12-21 b. l.).

VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 99/13(04) nurodyta, kad N. B. mirtis įvyko nuo kiaurinės durtinės-pjautinės kairės blauzdos žaizdos su blauzdos priekinės arterijos sužalojimu, kuris komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu. N. B. mirtis įvyko maždaug prieš keturias paras iki jo kūno tyrimo pradžios 2013-02-18 17 val. Tam neprieštarauja mirusiojo kūno tyrimo metu užfiksuoti ankstyvieji lavoniniai reiškiniai. Mirusiojo N. B. kūne rasti sužalojimai kiaurinė durtinė-pjautinė kairės blauzdos žaizda su blauzdos priekinės arterijos sužalojimu durtinė-pjautinė kairės šlaunies žaizda, poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, kairiame žande, kairėje smakro pusėje, dešiniame žaste, abiejų kelių priekiniuose paviršiuose, abiejose blauzdose, kraujosruva apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimai kairėje kaktos pusėje, kairiame antakyje, kairėje smakro pusėje, kairėje viršutinės lūpos pusėje. Kiaurinė durtinė-pjautinė kairės blauzdos žaizda su blauzdos priekinės arterijos sužalojimu, durtinė-pjautinė kairės šlaunies žaizda, padarytos aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu (įrankiais) ar daiktu (daiktais) netrukus prieš mirtį, ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasekoje. Kiti sužalojimai padaryti kietais bukais paviršiais. Poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, kairiame žande, kairėje smakro pusėje, dešiniame žaste, abiejų kelių priekiniuose paviršiuose, abiejose blauzdose, kraujosruva apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimai kairėje kaktos pusėje, kairiame antakyje, kairėje smakro pusėje, kairėje viršutinės lūpos pusėje padaryti kietais bukais daiktais prieš 4-10 parų iki mirties ne mažiau penkiolikos trauminių poveikių pasėkoje. Kiaurinė durtinė-pjautinė kairės blauzdos žaizda su blauzdos priekinės arterijos sužalojimu kvalifikuojama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai N. B. padaryti prieš jo mirtį. Po patirto mirtį sukėlusio sužalojimo – kiaurinės durtinės-pjautinės kairės blauzdos žaizdos su blauzdos priekinės arterijos sužalojimu, N. B. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, kol išsivystė ūmus išorinis nukraujavimas. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai atsirado kontaktuojant su kietais bukais paviršiais galimos griuviminės traumos metu. Kiti sužalojimai griuviminei traumai nebūdingi. Mirusiojo N. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Kiaurinę durtinę-pjautinę kairės blauzdos žaizdą su blauzdos priekinės arterijos sužalojimu ir durtinę-pjautinę kairės šlaunies žaizdą N. B. peiliu galėjo pasidaryti pats, nes žaizdos yra jo rankai pasiekiamoje kūno dalyje (36-38 b. l.).

Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini), butas nuosavybės teise priklauso A. B. (22-24 b. l.).

Iš Šiaulių apskrities VPK įvykių paieškos matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2010-05-05 iki 2013-02-14 buvo užregistruoti 7 įvykiai, iš kurių dviejuose užfiksuotas K. P. dalyvavimas, t. y. 2011-05-04 K. P. konfliktas su N. B.; 2011-04-06 N. B. buvo sumuštas K. P. (26-28 b. l.).

Iš 2013-02-14 VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties ligonio siuntimo kortelės Nr. 4431 matyti, kad 2013-02-14, 19.55 val., adresu (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota N. B. biologinė mirtis (29 b. l.).

Iš 2013-02-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VTMT prie LR TM Šiaulių skyriaus sanitaras G. M. pateikė N. B. rūbus – pilkos spalvos megztinį; 2) mėlynos spalvos bliuzoną; 3) juodos spalvos sportines kelnes; 4) juodos spalvos porą kojinių (52 b. l.).

Iš 2013-04-03 apžiūros protokolo matyti, kad 2013-02-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti N. B. rūbai apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai (53-55 b. l.).

Iš 2013-04-03 apžiūros protokolo matyti, kad 2013-02-14 įvykio vietos apžiūros metu paimtas elektros įrenginio laidas apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas (56-57 b. l.).

Iš 2013-02-25 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažymos Nr. PN3-717 apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas matyti, kad N. B. 2013 m. sausio mėn. gavo 548,30 Lt, o 2013 m. vasario mėn. gavo 479,76 Lt išmokas (b.l. 32).

Iš 2013-02-28 Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro specialisto išvados Nr. 40-25-IS1-278 matyti, kad tirti pateiktas peilis prie šaltųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra ūkinės-buitinės paskirties virtuvinis peilis, pagamintas pramoniniu būdu. Peilio geležtės ilgis 145 mm, maksimalus geležtės plotis 22 mm, maksimalus geležtės storis 1,5 mm (42-43 b. l.).

Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs ištirtus bylos duomenis, daro išvadą, jog K. P. kaltė nužudžius N. B. visiškai įrodyta. Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamuoju K. P. neprisipažino peiliu sužalojęs N. B., teigė, kad N. B. pats save sužalojo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino peiliu dūręs N. B. vieną kartą į kairės kojos blauzdą ir vieną kartą į šlaunį, nes konflikto metu buvo supykęs ant N. B. už tai, kad šis numetė ant grindų peilį ir jį pasiuntė rusišku keiksmažodžiu. Tokias įvykio aplinkybes K. P. nurodė 2013-02-26 įtariamojo apklausos metu, 2013-03-06 apklausiamas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu bei 2013-04-18 įtariamojo apklausos metu (66, 68-69, 71, 77-80 b. l.). Ekspertas H. Daujotas nurodė, kad N. B. padaryti kojos sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui, labiau tikėtina, kad mirtį sukėlusį sužalojimą N. B. padarė kitas asmuo, ir kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas parodymų patikrinimo vietoje metu K. P. nurodytu būdu. Taigi, eksperto nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ne nukentėjusysis pats sau padarė mirtį sukėlusį sužalojimą, o kitas asmuo, ir tai atitinka minėtus K. P. parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, kad K. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir labai konkrečią priežastį, dėl kurios jis du kartus peiliu dūrė N. B. į koją, t. y. dėl to, kad buvo supykęs ant N. B. už tai, kad šis numetė ant grindų peilį ir jį pasiuntė rusišku keiksmažodžiu. Be to, K. P. parodė, kad dūrė peiliu N. B. į koją, paėmęs peilį nuo žemės ir būdamas pasilenkęs, o ekspertas patvirtino, kad būtent tokiu būdu ir galėjo būti padarytas sužalojimas nukentėjusiajam. Be to, nepasitvirtino ir kaltinamojo versija, kad ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino verčiamas jį konvojavusio pareigūno E. V., nes poveikio darymą įtariamajam paneigė ne tik E. V., bet ir kartu įtariamąjį konvojavęs A. L.. Pažymėtina, jog K. P. nurodytos neva jam daryto poveikio siekiant priversti jį prisipažinti aplinkybės, t. y., kad E. V. jam pasakė, jog prisipažinęs jis gaus mažesnę bausmę, o jei neprisipažins – didesnę, taip pat nerodo, kad jis buvo verčiamas prisipažinti. Be to, visose K. P. apklausose dalyvavo gynėjas, K. P. prisipažino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad K. P. parodymai, duoti 2013-02-26, 2013-03-06, 2013-04-18 bei 2013-02-27 parodymų patikrinimo vietoje metu, yra teisingi, nes atitinka specialisto išvadas bei eksperto H. Daujoto nurodytas aplinkybes. Dėl to minėtais K. P. parodymais teismas remiasi, o jo pirminius parodymus ir parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, atmeta kaip prieštaraujančius kitiems bylos duomenims. Pažymėtina, kad apklausiamas kaltinamuoju, K. P. ne tik neigė peiliu sužalojęs N. B., bet neigė ir iš viso kada nors naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, o tai paneigia Šiaulių apskrities VPK pažyma apie registruotus įvykius, iš kurios matyti, kad N. B. buvo sumuštas K. P., bei liudytojų A. J., A. B., nukentėjusiojo A. B. parodymai. Specialisto išvadoje nurodyta, kad N. B. mirtis įvyko nuo kiaurinės durtinės-pjautinės kairės blauzdos žaizdos su blauzdos priekinės arterijos sužalojimu, kuris komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu. Kadangi N. B. kairės blauzdos kiaurinį sužalojimą padarė kaltinamasis K. P., akivaizdu, kad tarp nukentėjusiojo N. B. mirties ir kaltinamojo K. P. veiksmų – dūrio peiliu į kairę koją – yra priežastinis ryšys. Kadangi K. P. mirtiną sužalojimą N. B. padarė konflikto metu, supykęs ant N. B., jo veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis teigia, kad mėgindamas sustabdyti labai stiprų kraujavimą, N. B. koją virš kelio užveržė laidu, ant N. B. lavono kairės kojos rastas apvyniotas laidas, be to, pats kaltinamasis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis K. P. nesiekė N. B. mirties, nes aktyviai teikė sužalotam nukentėjusiajam pagalbą, bandė išvengti sunkių padarinių. Tačiau kaltinamasis pakankamai dideliu virtuviniu peiliu du kartus dūrė nukentėjusiajam į koją, kur yra gyvybiškai svarbios kraujagyslės, ir tai, atsižvelgiant į jo gyvenimišką patirtį, rodo, jog kaltinamasis neabejotinai suprato, kad nuo jo padarytų sužalojimų N. B. gali mirti, bet galimoms tokioms pasekmėms jis buvo abejingas. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad K. P. nužudė N. B., turėdamas netiesioginę tyčią, nes suprato, kad savo veika kelia pavojų N. B. gyvybei, numatė, kad atims jam gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti.

Dėl bausmės

K. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis aktyviai teikė sužalotam nukentėjusiajam pagalbą, bandė išvengti sunkių padarinių (BK 59 straipsnio l dalis 1 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio l dalis 9 punktas). Nors kaltinamasis teigia, kad išgėrė nedaug ir nesijautė girtas, tačiau iš kaltinamojo ir liudytojo K. Š. parodymų matyti, kad jie dviese išgėrė vyno butelį, po to K. P. elgėsi neadekvačiai esamai situacijai – vien už tai, kad nukentėjusysis numetė ant grindų peilį ir pasiuntė jį keiksmažodžiu, dūrė nukentėjusiajam du kartus virtuviniu peiliu, ir tai rodo, kad girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant K. P. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, kad nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat atsižvelgiama į K. P. asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (96-98 b. l.), apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas patenkinamai (104 b. l.). Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, K. P. skiriama LR BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Dėl daiktų

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti – peilis, elektrinis laidas, megztinis, bliuzonas, sportinės kelnės, pora kojinių, tepinėliai, nagų, plaukų lyginamieji pavyzdžiai sunaikintini, buto durų raktas, ikiteisminio tyrimo metu grąžintas saugojimui nukentėjusiajam A. B., paliktinas jam (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą devyneriems (9) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013-02-14 iki 2013-07-02.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2013-07-02. Kardomąją priemonę K. P. palikti suėmimą.

Prie bylos prijungtus daiktus – peilį, elektrinį laidą, megztinį, bliuzoną, sportines kelnes, porą kojinių, tepinėlius, nagų, plaukų lyginamuosius pavyzdžius sunaikinti, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam A. B. grąžintą saugojimui buto durų raktą palikti jam.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.