Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-01-18 · Administracinė byla Nr. eI3-969-1063/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-01-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-04-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-18
Bylos Nr.
eI3-969-1063/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02702-2021-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Beata Martišienė, Tomas Blinstrubis, Gediminas Užubalis
Pareiškėjas
Lietuvos nacionalinio muziejaus
Atsakovas
viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros
Advokatai
Saulius Urbonavičius, Laurynas Lukošiūnas
Administracinė byla Nr. eI3-969-1063/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02702-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 32; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės, Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovui advokatui Sauliui Urbonavičiui,

atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros atstovams advokatams Laurynui Lukošiūnui ir Vytautui Kakliui,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos nacionalinio muziejaus skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas : 1) panaikinti viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2021 m. liepos 19 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas); 2) nepanaikinus Agentūros sprendimo Nr. IT01 visa apimtimi, paskirtą sankciją sumažinti iki 5 proc. finansinės korekcijos normos; 3) priteisti iš atsakovės pareiškėjo naudai bylos nagrinėjimo išlaidas ir išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

Nurodo, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui paskirta 551 057,14 Eur dydžio paramos sugrąžinimo sankcija (netinkamos finansuoti projekto išlaidos) dėl padarytų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 5 straipsnio 3 dalies, 17 straipsnio 1 dalies, 47 straipsnio 1 dalies pažeidimų, vykdant projektą „Lietuvos nacionalinio muziejaus paslaugų plėtra Vilniaus piliavietėje. I etapas“ (projekto Nr. 05.4.1.-CPVA-V-3001-01-0013) (toliau – ir Projektas). Sprendimas grįstas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 311 punktu, 7 priedo 6, 10, 11 punktais, Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. priimto sprendimo Nr. C(2019)3452, kuriuo nustatytos Su Europos Sąjungos (toliau – ir ES) finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, atliekamų dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairės) 2.1. lentelės 1 ir 11 punktais.

Žemesnės instancijos teismas

Paaiškina, kad ginčas kilo dėl vieno Projekto pirkimo, t. y. 2018 m. rugpjūčio 9 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbto Gedimino kalno piliakalnio (toliau – ir Piliakalnis) aikštelės (taikomųjų tyrimų, avarinės grėsmės šalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) tvarkybos darbų pirkimo (toliau – ir Pirkimas), įvykdyto supaprastinto atviro konkurso būdu. Sprendimu nustatyta, kad pareiškėjas, inicijuodamas Pirkimą, pažeidė Pirkimo verčių skaičiavimo metodiką ir neteisingai nustatė Pirkimo būdą. Atsakovės vertinimu, Pirkimo vertė sudarė 6 744 903,31 Eur be PVM. Ji viršijo tarptautiniams pirkimams nustatytą 5 548 000 Eur be PVM vertės ribą, todėl turėjo būti skelbiamas tarptautinis viešas pirkimas. Nustatant Pirkimo vertę, buvo būtina sumuoti visas atliktų Gedimino kalno šlaitų ir ateityje numatomų atlikti Gedimino kalno pietrytinio šlaito tvarkybos pirkimo vertes. Sprendimu nustatyta, kad pareiškėjas, siekdamas išvengti VPĮ nustatytos tvarkos taikymo, nepagrįstai išskaidė tarptautinės vertės pirkimus į kelis supaprastintos vertės pirkimus. Taip pat nustatyta, kad Pirkimo sąlygų 3.10.1 ir 3.10.3 punktuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai yra neproporcingi pirkimo objektui, ribojantys tiekėjų konkurenciją bei nesudarantys sąlygų Pirkime dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti tiekėjams. Pirkimo objektas, Gedimino kalno aikštelė ir kiti statiniai, nėra įregistruoti Kultūros paveldo registre ir negali būti priskiriami ypatingiems statiniams, todėl kvalifikacinis reikalavimas būti atestuotu ypatingo statinio statybos rangovu ir turėti statybos vadovą, turintį teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas, yra neteisėti. Pažymi, kad už kiekvieną pažeidimą taikyta 25 proc. Pirkimo sutarties, tenkančios Projektui, vertės finansinė korekcija, todėl paskirta 551 057,14 Eur dydžio paramos sugrąžinimo sankcija.

Teigia, kad atsakovė nepagrįstai sprendė, kad Pirkimo vertė viršija tarptautiniam pirkimui nustatytą pirkimo vertės ribą, todėl VPĮ 5 straipsnio 3 dalies nuostatos pareiškėjas nepažeidė. Pabrėžia, kad pagal VPĮ 5 straipsnio 1 dalį numatoma pirkimo vertė skaičiuojama iki pirkimų procedūrų pradžios. Pareiškėjos sudaryta Viešųjų pirkimų komisija klausimus dėl Pirkimo vertės ir Pirkimo būdo sprendė 2018 m. rugpjūčio 6 d., todėl turėtų būti vertinamos šiai datai žinomos faktinės aplinkybės ir parengti dokumentai. Nurodo, kad numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1S-94 patvirtintą Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodiką (toliau – ir Metodika). Remiasi Metodikos 18.1 punktu ir akcentuoja, kad visi Gedimino kalno tvarkybos darbai vykdomi pagal darbų projektus, todėl pirkimų vertės turi būti skaičiuojamos pagal parengtus statinių projektus, o Metodikos 18.2 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos. Pabrėžia, kad Pirkimo iniciavimo metu, 2018 m. rugpjūčio 6 d., buvo parengti du atskiri Gedimino kalno tvarkybos darbų projektai: Šiaurės vakarų šlaito ir Piliakalnio aikštelės tvarkybos darbų projektai, kurių bendra suminė vertė, t. y. 3 493 642,20 Eur be PVM, neviršija tarptautinio pirkimo verčių ribos, todėl Pirkimo būdas pasirinktas teisėtai.

Nesutinka su atsakovės Sprendimo argumentais, kad, nustatant Pirkimo būdą, buvo būtina sumuoti ne tik Piliakalnio aikštelės tvarkybos darbų skaičiuojamąją kainą 1 529 350 Eur be PVM ir jau atliktų šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų skaičiuojamąją kainą 1 964 292, 20 Eur, bet ir pietrytinio šlaito tvarkybos darbų skaičiuojamąją kainą, kuri, atsakovės vertinimu, teoriškai galėtų sudaryti apie 4,7 mln. Eur be PVM (skaičiuojama remiantis panašių į šiaurės vakarų šlaito atliktų darbų verte; 1m² šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų subendrintas įkainis – 519,65 Eur be PVM, todėl 9130 m² pietrytinio šlaito skaičiuojamoji kaina turėjo būti nustatoma taip: 519,65 Eur/m²×9 130 m²= 4 744 404,5 Eur).

Pabrėžia, kad nors 2018 m. rugpjūčio 6 d. ir žinojo, kad kažkada ateityje bus vykdomas pietrytinio šlaito tvarkybos darbų projektavimas ir bus perkami minėto šlaito tvarkybos darbai, tačiau be atliktų pietrytinio šlaito inžinerinių tyrimų negalėjo objektyviai nustatyti užsakovo poreikio projektavimui ir nežinojo tikslių pietrytinio šlaito tvarkybos darbų apimčių. Neatlikus inžinerinių, geologinių – geotechninių tyrimų ir 3D modeliavimo, 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo žinomas toks užsakovo poreikis: bendras pietrytinio šlaito pažeistas plotas – 1 460 m², tačiau, neatlikus projektavimo, nebuvo aišku, kokiam plote atstatyti buvusį kalno šlaito nuolydį, užtikrinti šlaito ilgalaikį stabilumą, neužteko informacijos ir tinkamam, ekonomiškai pagrįstam tvarkybos sprendiniui nustatyti. Remiasi atsakovės nurodyta skaičiavimo metodika ir teigia, kad nustatant Pirkimo būdą 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo žinoma apie 1 460 m² pažeistą pietrytinio šlaito plotą, todėl pietrytinio šlaito tvarkybos darbų skaičiuojamoji kaina turėjo būti nustatoma pagal minėtą plotą (subendrintas įkainis 519,65 Eur×1 460 m²=758 689 Eur be PVM). Tokiu atveju, bendra Pirkimo vertė, t. y. 4 252 331,2 Eur, neviršija tarptautinio pirkimo verčių ribos.

Akcentuoja, kad atsakovė nepagrįstai sprendė, kad pietrytiniame šlaite darbai bus vykdomi visame 9 130 m². Piliakalnio aikštelės tvarkybos darbų projekte buvo nurodytas ne pietrytinio šlaito tvarkybos darbų plotas, o pareiškėjo užduotis projektuotojui projektuoti darbus 9 130 m² pietrytinio šlaito teritorijos ribose. Nurodo, kad tik 2020 m. rugsėjo mėn., atlikus inžinerinius, geologinius – geotechninius tyrimus ir geologinės struktūros 3D modeliavimą, nustatytas 5 185 m² tvarkytinas plotas. Apibendrindamas pažymi, kad atsakovė nustatė niekuo nepagrįstą pietrytinio šlaito tvarkybos darbų plotą, todėl ir Sprendime nurodyta pietrytinio šlaito tvarkybos darbų vertė 4,7 mln. Eur apskaičiuota nepagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

Tvirtina, kad tvarkybos darbų projekto rengimas yra būtina tvarkybos darbų planavimo ir skaičiuojamosios kainos nustatymo sąlyga, todėl atsakovės nurodytas darbų vertės skaičiavimas pagal panašius darbus yra nepagrįstas bei prieštaraujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje įtvirtintai tvarkybos sąvokai, pagal kurią tvarkybos darbai, be kita ko, apima ir darbų planavimo ir projektavimo stadijas.

Nurodo, kad tvarkybos darbų planavimas ir projektavimas vykdomas pagal paveldo tvarkybos reglamentą PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-329 (toliau – ir Reglamentas PTR 3.06.01:2007). Remiasi minėto reglamento 12.3–12.5, 14.8, 14.9, 14.14, 14.15 papunkčiais ir daro išvadą, kad tvarkybos darbų įkainavimas yra būtina tvarkybos projekto sudėtinė dalis, kurioje apskaičiuojama sumanyto tvarkyti paveldo objekto visų išlaidų suma, nustatoma pagal žiniaraščiuose nurodytų baigtinių darbų kiekius, jiems atlikti reikalingų statybos resursų kiekius ir skaičiuojamuosius įkainius. Mano, kad atsakovė nepagrįstai sprendė, kad pietrytiniame šlaite bus vykdomi darbai identiški ar panašūs į Šiaurės vakarų šlaite vykdytus tvarkybos darbus. Pabrėžia pietrytiniame šlaite vykdytinų darbų išskirtinumą šiaurės vakarų šlaite vykdytų darbų atžvilgiu.

Pažymi, kad Sprendime pateiktas pietrytinio šlaito skaičiuojamosios kainos nustatymas pagal identiškus ar panašius darbus neatitinka Metodikos 18.1 punkto nuostatų. Sprendime, nors teigiama, kad remiamasi Metodikos 18.1 punkto nuostatomis, tačiau Pirkimo vertė skaičiuojama sudedant identiškus ar panašius darbus, kaip nurodyta Metodikos 18.2 punkte, tačiau minėtas punktas gali būti taikomas, kai perkami einamieji darbai ir kuomet statinio projekto rengti nereikia. Atsakovės pateiktą pirkimo vertės skaičiavimą, sudedant šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projektinę vertę (Metodikos 18.1 punktas), Piliakalnio aikštelės tvarkybos darbų projektinę vertę (Metodikos 18.1 punktas) ir pietrytinio šlaito tvarkybos darbų tikėtiną vertę, skaičiuojamą remiantis identiškų arba panašių į šiaurės vakarų šlaito atliktų darbų tikėtina verte (Metodikos 18.2 punktas), laiko nepagrįstu, kadangi pagal Metodikos 18.1 ir 18.2 punktų nuostatas apskaičiuotos vertės tarpusavyje nesumuojamos (Metodikos 19 punktas).

Paaiškina, kad atsakovė Pirkimo sąlygų 3.10.1 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo neproporcingumą siejo su tuo, kad Pirkimo objekte nėra ypatingų statinių kategorijai priklausančių statinių, išskyrus Gynybinę sieną, įregistruotą Kultūros paveldo registre (KVR kodas Nr. 24708), Pirkimo objekte nėra vykdomi statybos darbai, vykdomi tik paveldosaugos darbai, pareiškėjas nepirko tvarkomųjų statybos darbų, atliekamų ypatingame negyvenamame statinyje. Atsakovės vertinimu, Pirkimo sąlygų 3.10.3 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas neproporcingas, kadangi Pirkimo objekte nėra ypatingų statinių kategorijai priklausančių statinių, išskyrus Gynybinę sieną, Pirkimo objekte nėra vykdomi statybos darbai, teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo statybos darbų vadovui turėti du atestatus, vadovauti gali ir du skirtingus atestatus turintys specialistai. Mano, kad atsakovė nepagrįstai sprendė, kad Pirkimo sąlygų 3.10.1 ir 3.10.3 punktuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai yra neproporcingi Pirkimo objektui. Pabrėžia, kad pasitiki projektuotojo kompetencija ir Pirkimo tvarkybos projekte nurodytais sprendimais.

Pareiškėjo manymu, atsakovė nepagrįstai nustatė, kad Gedimino kalno piliakalnio aikštelės grindinys yra nesudėtingas II kategorijos inžinerinis statinys. Pabrėžia, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punktą ypatingu statiniu, be kita ko, laikomas ir kultūros paveldo statinys. Akcentuoja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 17 punkte įtvirtintą kultūros paveldo statinio sąvoką. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. eA-1105-520/2018 suformuluota taisykle, kad, neatsižvelgiant į tai, kad objektas nėra atskirai įregistruotas kultūros vertybių registre, jeigu kultūros paveldo vietovėje tokie statiniai sudaro vertingąsias kultūros paveldo objekto savybes, tokiu atveju, statiniai turi ypatingojo statinio statusą. Pažymi, kad Gedimino kalno piliakalnis yra Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais vietovėje (KVR kodas Nr. 25504), įeina į kompleksinio kultūros paveldo objekto, t, y. Arkikatedros bazilikos, Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatų, jų liekanų ir kitų statinių kompleksą, kurio KVR kodas Nr. 642, sudėtį, taip pat yra pavienio kultūros paveldo objekto, t. y. Vilniaus piliavietės (KVR kodas Nr. 141), vertingoji savybė. Atkreipia dėmesį į Kultūros paveldo registre užfiksuotas Gedimino kalno objektų vertingąsias savybes ir, remdamiesi teismų praktika, daro išvadą, kad nors aikštelės grindinys, jos dalyje išgrįsti takai, kalno takų dangos, nėra atskirai įregistruotos kultūros vertybių registre, tačiau šie statiniai susiję su kultūros objekto vertingomis savybėmis – inžinerine, architektūrine ir archeologine sandara, ir yra šių vertingųjų savybių dalys, todėl yra ypatingų statinių grupei priskiriami kiti inžineriniai statiniai, kas reiškia, kad Pirkimo sąlygų 3.10.1, 3.10.3 punktuose pagrįstai nustatytas kvalifikacijos reikalavimas, susijęs su ypatingo statinio kategorija.

Dėl darbų kvalifikavimo nurodo, kad kultūros paveldo remontui priskiriami kultūros paveldo statinio darbai, kuriuos atliekant išsaugomos (nekeičiamos) jo vertingosios savybės, autentiškumas esamoms konstrukcijoms, elementams. Kai vykdomi remonto darbai, nesusiję su kultūros paveldo statinio vertingosiomis savybėmis, taikomos Statybos įstatymo nuostatos.

Pareiškėjo vertinimu, atliekant remonto darbus kultūros paveldo statinyje turi būti taikomos tiek Statybos įstatymo ir poįstatyminių aktų nuostatos, tiek Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir Paveldo tvarkybos reglamentų nuostatos, ir kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojama, kokia konkreti norma taikoma ir kokia apimtimi. Remiasi aktualia teismų praktika minėtu klausimu. Pažymi, kad minėtą poziciją patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministrų 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-233/VĮ-196 patvirtinto STR 1.01.01:2005 „Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentai“ 5–7 punktų reglamentavimas. Remiasi PTR 1.01.01:2005 „Paveldo tvarkybos reglamentų rengimo taisyklių“ 4 punktu ir pažymi, kad remonto darbų, kurie būtų laikomi tvarkomaisiais paveldosaugos darbais arba tvarkomaisiais statybos darbais atskyrimas teisiškai sudėtingas ir visais atvejais turi būti praktiškai vertinamas atliekamų darbų turinys.

Pakartotinai pabrėžia, kad Piliakalnio aikštelė su grindiniu ir takais yra ypatingos kategorijos kitos paskirties inžinieriniai statiniai, todėl juose vykdomi darbai, t. y. lauko vandentiekio laistymo sistemų įrengimas, atitinka Statybos įstatyme įtvirtintos statybos darbų sąvokos apibrėžimą ir pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nustatytus pagrindinius principus. Tai, kad Piliakalnio aikštelės tvarkybos projekte nurodyti lauko vandentiekio laistymo sistemos įrengimo darbai gali būti laikomi statybos darbais, pagrindžia ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašte „Dėl Vilniaus piliavietės, vad. Gedimino kalnu, pilies kalnu, Aukštutine ir Žemutine pilimi šlaitų statinių pagrindinių tinklų darbų“ pateikta nuomonė, jog laistymo sistemos įrengimas gali būti priskiriamas naujai statybai. Teigia, kad Pirkimo sąlygų 3.10.1. ir 3.10.3. punktuose pagrįstai nustatė kvalifikacijos reikalavimus, susijusius su statybos darbais. Piliakalnio aikštelės tvarkybos projekte yra numatyta statybos darbų ypatingos kategorijos statiniuose, todėl mano, kad pagrįstai apibrėžė kvalifikacijos reikalavimą toje dalyje, kurioje įpareigojo, kad rangovas turi turėti teisę atlikti statinio statybos darbus ypatinguose statiniuose ir jog statybos vadovas turėtų teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas.

Teigia, kad Sprendimas nemotyvuotas, priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių bei teismų praktikos, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje tvirtintų efektyvumo, išsamumo, naujovių ir atvirumo permainoms, objektyvumo, proporcingumo principų ir 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsakovės Sprendime pateiktas formalus, niekuo nepagrįstas Pirkimo vertės skaičiavimas ir argumentai dėl Pirkimo būdo parinkimo teisiškai niekuo nepagrįsti. Sprendime daroma nepagrįsta prielaida, kad pietrytinio šlaito tvarkybos darbų skaičiavimą galima atlikti be jokio parengto tvarkybos darbų projekto pagal kitame šlaite įvykdytų nepanašių darbų subendrintą įkainį, padaugintą iš projektavimo užduotyje pažymėtų pietrytinio šlaito teritorijos ribų. Sprendime nepaaiškinta, kodėl Piliakalnio aikštelė pagal kultūros objekto vertingąsias savybes negali būti laikoma ypatingu statiniu.

Atsakovės paskirtą 25 proc. finansinę korekciją vertina neproporcingai. Pažymi, kad pagrįstai nustatė Pirkimo būdą ir įvykdė supaprastintą atvirą Pirkimą, todėl Gairių 2.1. lentelės 1 punktas ir jame nurodyta 25 proc. finansinė korekcija iš viso negali būti taikytini. Nurodo, kad dėl neva neproporcingų Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimų, pagal Gairių 2.1. lentelės 11 punktą, atsakovė nepagrįstai taikė 25 proc. finansinę korekciją, kadangi pagal skundžiamame Sprendime suformuluotą pažeidimo aprašymą Gairėse numatyta maksimali 10 proc. finansinės korekcijos norma. Pabrėžia, kad įrodė, kad galėjo būti vykdomas supaprastintas Pirkimas, o Pirkimo sąlygų 3.10.1, 3.10.3 punktuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai susiję su Pirkimo objektu ir jam proporcingi. Pirkimo metu užtikrintas minimalus konkurencijos lygis. Dėl kvalifikacinių reikalavimų teisėtumo jokių pretenzijų nebuvo pateikta. Taip pat nenustatyta, kad vienas iš Pirkimo dalyvių per nurodytą terminą nepatikslino pasiūlyme nurodytos informacijos dėl Pirkimo sąlygose nurodytų diskriminacinių kvalifikacinių reikalavimų. Mano, kad už Sprendime nustatytą pažeidimą dėl Pirkimo sąlygų 3.10.3 punkto reikalavimo statybos darbų vadovui turėti du atestatus pagal Gairių 2.1. lentelės 11 punktą gali būti taikytina 5 proc. finansinės korekcijos norma.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimu ir pažymi, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, kas reiškia, kad Gairių 2.1. lentelės 11 punkte fiksuoto dydžio (5 proc., 10 proc., 25 proc.) normomis atliekamos finansinės korekcijos turi atitikti proporcingumo principą. Nurodo, kad Sprendime nurodyti pažeidimai dėl Pirkimo verčių skaičiavimo, Pirkimo būdo nustatymo Pirkimo sąlygų 3.10.1, 3.10.3 punktuose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų neproporcingumo nepagrįsti, 3.10.3 punkte nustatytas reikalavimas nesukėlė esminių pirkimo procedūrų pažeidimų, konkurencija apribota minimaliai (gauti 2 tiekėjų pasiūlymai), nė vienas pasiūlymas neatmestas dėl neatitikties Pirkimo sąlygų 3.10.3 punkto reikalavimui statybos darbų vadovui turėti du atestatus, todėl mano, kad pažeidimas nebuvo sunkus, kas reiškia, kad teismas finansinę korekciją gali sumažinti iki 5 procentų.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimo į skundą argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi, Metodikos 1, 18, 19 punktais, 18.1 papunkčiu, Viešųjų pirkimų tarnybos 2021 m. gegužės 17 d. pateiktu išaiškinimu Nr. 4S-507 ir pabrėžia, kad pareiškėjas, vertindamas ir skaičiuodamas numatomo Pirkimo vertę, neatsižvelgdamas į laikotarpį ir etapus, kuriais darbai bus atliekami, turėjo įvertinti visus Pirkimo pradžioje žinomus, tiek vykdomus, tiek numatomus vykdyti darbų pirkimus, kurie kartu kaip statybos ir (arba) inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas savarankiškai atlieka vieną ūkinę ar techninę funkciją. Nurodo, kad Piliakalnio aikštelės tvarkybos darbų Pirkimo paskelbimo metu 2018 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjui buvo žinoma, kad tvarkybos darbai yra reikalingi ir pietrytiniame šlaite, ką patvirtina pareiškėjo skundo argumentai, kad 2017 m. liepos 1 d. susiformavus nuošliaužai ir įvykus tolimesnei pietrytinio šlaito deformacijai imtasi skubių avarinės grėsmės šalinimo darbų ir kad neatlikus pietrytinio šlaito projektavimo darbų, nebuvo žinoma tiksli tvarkybos darbų apimtis.

Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju visi tvarkybos darbai, t. y. tiek ginčo Pirkimo – Piliakalnio aikštelės, tiek pietrytinio šlaito, tiek šiaurės vakarų šlaito, vykdomi / ketinami vykdyti dėl to paties objekto – Gedimino kalno – išsaugojimo, atkūrimo, iki minimumo sumažinant lietaus vandens infiltraciją per visus paviršius, o Europos Sąjungos Bendrasis Teismas yra išaiškinęs, kad jei numatyti darbai turi būti atliekami toje pačioje geografinėje zonoje, tokie darbai laikomi vienu darbu.

Toje pačioje geografinėje zonoje atliekami darbai sudaro vieną darbą, kaip tai suprantama pagal 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvos 93/37/EEB dėl viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 1 straipsnio c punktą.

Pažymi, kad Metodikoje nėra atskirai išskirta ar pažymėta, kad sumuojamos tik tos pirkimo sutarčių vertės, dėl kurių yra parengti projektai ir yra aiškios darbų apimtys.

Nurodo, kad sisteminis VPĮ ir Metodikos nuostatų vertinimas aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad apskaičiuojant darbų vertę nėra reikalinga atlikti projektavimo darbus, įskaitant inžinerinius tyrimus, ir nustatyti tikslias darbų apimtis. Vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, Metodikos 20 punktu ir pažymi, kad, siekiant įsigyti darbus, kurie turi būti vykdomi pagal parengtą projektą, gali būti vykdomi du atskiri pirkimai, t. y. pirma vykdomas projektavimo paslaugų pirkimas, vėliau pagal parengtą projektą vykdomas darbų pirkimas, arba vykdomas vienas projektavimo paslaugų ir darbų pirkimas. Vykdant du atskirus pirkimus, pagal projektavimo paslaugų sutartį parengtame projekte nustatomos tikslios darbų apimtys, o vykdant bendrą projektavimo paslaugų ir darbų pirkimą tikslios darbų apimtys nėra žinomos, nes nėra parengto projekto, todėl nustatant numatomą pirkimo vertę turi būti vadovaujamasi panašių pirkimų patirtimi, rinkos ir kitais tyrimais, kaip tai nustato Metodikos 8.3 punktas, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas, vadovaujantis minėtu Metodikos punktu, privalėjo remtis panašių pirkimų praktika, rinkos ir kitais tyrimais, kad nustatytų numatomų įsigyti pietrytinio šlaito tvarkybos darbų kainą, ir tik po to spręsti dėl pirkimo būdo taikymo.

Nurodo, kad pietrytinio šlaito tvarkybos darbų vertę apskaičiavo vadovaudamasi 2017 m. lapkričio mėn. tvarkybos darbų projekte pateikta informacija, įvertinusi planuotą sutvarkyti pietrytinio šlaito plotą ir vadovaudamasi šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų skaičiuojamąja kaina bei plotu. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pietrytinio šlaito tvarkybos darbai nėra reikalingi 9130 m² plotui, akcentuoja, kad pareiškėjas skundo argumentais pats patvirtina, kad vertinant numatomą pirkimo vertę 2018 m. jam buvo žinomas ne faktinis 5 185 m² tvarkomas plotas, paaiškėjęs tik 2020 m. rugsėjį, bet Pietrytinio šlaito projektuotinas 9 130 m² plotas. Pareiškėjo rėmimąsi 2020 m. faktiškai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laiko visiškai nepagrįstu ir neatitinkančiu VPĮ ir Metodikos nuostatų, nes pirkimo vertė nustatoma ne 2020 m., o 2018 m. Pažymi, kad net ir sutinkant su pareiškėjo skunde pateiktu vertinimu, faktinis pietrytinio šlaito tvarkybos darbų poreikis reikalingo sutvarkyti ploto atžvilgiu vis vien lemia, kad turėjo būti skelbtas tarptautinis pirkimas. Atkreipia dėmesį, kad 2020 m. rugsėjį tvarkybos darbų projekte nustatyta pietrytinio šlaito tvarkybos darbų skaičiuojamoji kaina yra net 6 391 403,03 Eur be PVM.

Akcentuoja, kad apskaičiuojant pirkimų vertes privalomai vadovaujamasi Metodikos taisyklėmis, o ne paveldo tvarkybos reglamento ir kitų susijusių bei pareiškėjo skunde minimų teisės aktų nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

VPĮ 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą skaidyti pirkimą laiko viena iš fundamentaliųjų viešųjų pirkimų teisės praktikos taisyklių, kurios nesilaikymas yra laikomas šiurkščiu teisės pažeidimu. Minėto draudimo nepaisymas lemia absoliutų perkančiosios organizacijos sprendimų, įgyvendintų pirkimo procedūrų bei sudarytų viešojo pirkimo sutarčių neteisėtumą. Teigia, kad pareiškėjas, nepagrįstai išskaidęs ir apskaičiuojant numatomą Pirkimo vertę neįtraukęs pietrytinio šlaito tvarkybos darbų vertės, pažeidė VPĮ 5 straipsnio 3 dalį bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principus. Vykdant pirkimą supaprastinta tvarka, suteiktas pranašumas vietiniams konkurso dalyviams kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įsisteigusių ūkio subjektų atžvilgiu, kas pagal Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktiką laikoma nediskriminavimo principo pažeidimu.

Nurodo, kad pareiškėjas Pirkimo sąlygų 3.10.1 ir 3.10.3 punktuose nustatė Pirkimo objektui neproporcingus, konkurenciją ribojančius, neteisėtus reikalavimus, kadangi pareiškėjas nepirko tvarkomųjų statybos darbų atliekamų ypatingame negyvenamame statinyje ir teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo statybos darbų vadovui (vienam asmeniui) turėti du atestatus, ypatingo statinio vadovo atestatą ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestatą.

Pažymi, kad Pirkimo objekto darbai buvo atliekami inžineriniuose statiniuose, ką pripažįsta ir pareiškėjas, o inžineriniai statiniai, remiantis sisteminiu Statybos įstatymo 2 straipsnio 16, 84 dalių, statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, (toliau – ir STR 1.01.03:2017) 2, 5, 6 punktų reglamentavimo aiškinimu, nėra negyvenamieji pastatai, tačiau Pirkimo sąlygos reikalavo turėti teisę atlikti darbus negyvenamuosiuose pastatuose ir tai įrodyti, nors teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo statybos darbų vadovui (vienam asmeniui) turėti du atestatus. Atkreipia dėmesį, kad darbams gali vadovauti ir du specialistai, atestuoti atskirai paveldosaugos darbams ir statybos darbams. Pareiškėjas neginčija šios Sprendimo dalies, todėl reikalavimas panaikinti Sprendimą visa apimtimi vien dėl šios priežasties negali būti tenkinamas. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi pirkimo objektui, tikslūs bei aiškūs. Perkančioji organizacija negali nustatyti perteklinių kvalifikacijos reikalavimų siekiamo tikslo atžvilgiu. Aukštų bei specifinių kvalifikacijos reikalavimų nustatymui reikalingas įtikinamas tokių reikalavimų pagrindimas. Kasacinio teismo praktikoje yra akcentuota, kad pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimai turi tiesiogiai sietis su pirkimo sutartimi ir negali būti pertekliniai.

Akcentuoja, kad vertinant Pirkimo sąlygų 3.10.1 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą pažeidimas nustatytas ne tik dėl to, kad kvalifikacijos reikalavimas siejamas su atestato turėjimu ypatingos kategorijos statiniuose, tačiau ir dėl to, kad tiekėjo buvo reikalaujama turėti atestatą, suteikiantį teisę atlikti statybos darbus negyvenamųjų pastatų grupėje, o VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs.

Nurodo, kad VPĮ 47 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką, patvirtintą Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 įsakymu Nr. 1S-105, kurios 11 punkte nustatyta, kad pirkimo vykdytojas gali reikalauti, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Šis reikalavimas gali būti nustatomas tik toks, kuris leistų patikrinti, ar atitinkamam tiekėjui norminiais teisės aktais yra suteikta arba pagal juos įgyta atitinkama teisė verstis veikla, kuri būtina pirkimo sutarčiai tinkamai įvykdyti. Remiasi LAT praktika ir daro išvadą, kad tuo atveju, kai atitinkamai sutarčiai vykdyti nereikalinga konkreti, iš specialiųjų teisės aktų reikalavimų išplaukianti teisė, tokiu atveju teisiškai net neįmanoma pagrįsti tokio reikalavimo nustatymo, nes toks reikalavimas savaime pripažintinas neteisėtu. Pirkimo dokumentuose negali būti nustatomi reikalavimai turėti teisę atlikti darbus, jeigu tie darbai pirkimu nėra įsigyjami. Net ir inžinerinius statinius priskyrus ypatingųjų statinių grupei kultūros objekto vertingųjų savybių atžvilgiu, tai nereiškia, kad šių inžinerinių statinių tvarkybos darbams atlikti reikalingas atestatas, suteikiantis teisę atlikti statybos darbus negyvenamuosiuose pastatuose, nes inžineriniai statiniai, kurių tvarkybos darbai buvo Pirkimo objektas, nėra pastatai Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalies prasme. Pareiškėjo skunde cituojamą LVAT praktiką ir jose nurodytas faktines aplinkybes laiko nesutampančiomis ir nepanašiomis į šio ginčo aplinkybes.

Pabrėžia, kad paskirtos finansinės korekcijos nėra jokios galimybės mažinti. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Projektų administravimo taisyklės) 7 priedo 6 punktas numato, kad nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą vadovaujamasi Gairėmis. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju dėl dviejų savarankiškų viešųjų pirkimų teisės pažeidimų buvo nustatyta vienoda 25 proc. norma dėl kiekvieno pažeidimo atskirai: dėl nepagrįstai taikyto pirkimo būdo, vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 11 punktu, taikyta 25 proc. pataisos norma, dėl neproporcingų Pirkimo objektui ir konkurenciją ribojančių kvalifikacijos reikalavimų, vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 11 punktu, taip pat taikyta 25 proc. pataisos norma. Atsižvelgiant į Projektų administravimo taisyklių 7 priedo 11 punkto reguliavimą, kuriuo nustatyta, kad kai dėl to paties pirkimo nustatomi keli pažeidimai, su pirkimu susijusiuose Gairių punktuose nurodytos dėl atitinkamo pažeidimo taikytinos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos nesumuojamos, o taikoma didžiausia iš jų, ginčo Pirkimo atveju buvo pasirinkta taikyti 25 proc. finansinę korekciją nuo sutarties vertės, tenkančios projektui.

Remiasi LVAT praktika, susijusia su Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/0037/03-ES) aiškinimu, ir pabrėžia, kad minėtas išaiškinimas svarbus ir aiškinant korekcijų taikymą pagal Gaires, bei patvirtina, kad Gairių lentelėse nurodyti už atitinkamus pažeidimus taikomi finansinių korekcijų dydžiai savaime atitinka proporcingumo principą. Pažeidimo, susijusio su viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymu, sunkumas ir poveikis Europos Sąjungos (toliau – ir ES) biudžetui vertinamas atsižvelgiant į šiuos veiksnius: konkurencijos lygį, skaidrumą ir vienodą požiūrį. Be to, LVAT yra išaiškinęs, kad Gairių bendrojoje dalyje yra įtvirtintas atskiro pažeidimo vertinimo principas, kas leidžia daryti išvadą, kad už kiekvieną Gairių specialiojoje dalyje klasifikuotą viešojo pirkimo nuostatų pažeidimą gali būti taikoma šį pažeidimą atitinkanti sankcija (finansinė korekcija), kurios konkretaus dydžio nustatymui, atsižvelgiant į konkrečiame Gairių punkte nurodytas korekcijų ribas, reikšmingas ir pažeidimų skaičius. Šio Pirkimo atveju buvo nustatyti net du pažeidimai: taikytas netinkamas pirkimo būdas neteisingai apskaičiavus Pirkimo vertę ir nustatyti du neproporcingi Pirkimo objektui bei konkurenciją ribojantys kvalifikacijos reikalavimai, kuriuos buvo galima išskirti į du atskirus pažeidimus. Taip pat svarbu tai, kad Pirkimas vykdytas supaprastinto atviro konkurso būdu, apie tai nepaskelbus ES oficialiame leidinyje, dėl ko reikšmingai sumažinta galima tiekėjų konkurencija.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaikė atsiliepimo į skundą argumentus, prašė skundą atmesti. Atkreipė dėmesį į bylos medžiagos I tomo 80 puslapyje esančią schemą, t. y. 2017 m. balandžio mėnesio visų Gedimino kalno tvarkybos darbų planą, kuriame matosi pažymėtos trys atskiros Gedimino kalno dalys, iš kurių pietrytinis šlaitas didžiausia dalis ir pabrėžia, kad pareiškėjui jau tada buvo žinoma, kad minėtą šlaitą bus būtina tvarkyti. Pabrėžia, kad nustatydamas pirkimo vertę pareiškėjas apskritai nevertino nė vieno šlaito.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Centrinės projektų valdymo agentūros 2021 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. IT01 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir proceso šalių paaiškinimais nustatyta, kad nuo 2016 m. Gedimino kalno šlaitų būklė nuosekliai blogėjo. 2016 m. vasario 13 d. Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaite įvyko paviršinė nuošliauža, o 2016 m. spalio 9 d. nušliaužė šiaurės vakarų šlaitas. Nuošliauža nugriovė sienos parapeto dalį. Deformacijų plotas apėmė 3 000 m², dėl ko imtasi skubių avarinės grėsmės šalinimo darbų.

2017 m. vasario mėnesį buvo parengtas Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų projektas.

2017 m. balandžio 14 d. pareiškėjas ir UAB „Rekreacinė statyba“ sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 68, pagal kurią UAB „Rekreacinė statyba“ įsipareigojo pagal su pareiškėju suderintą projektavimo užduotį sutartyje nurodytais terminais ir tvarka parengti ir pateikti pareiškėjui Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito, piliakalnio aikštelės, pietrytinio šlaito tvarkybos darbų (avarinės grėsmės šalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) projektą, o pareiškėjas už laiku ir tinkamai atliktus projektavimo darbus ir kitų įsipareigojimų vykdymą įsipareigojo sumokėti UAB „Rekreacinė statyba“ sutartyje numatytą kainą. Minėta sutartimi UAB „Rekreacinė statyba“ projektavimo darbus tinkamai ir visapusiškai užbaigti bei juos suderinti su atitinkamomis kompetentingomis valdžios institucijomis įsipareigojo iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Sutarties priedo Nr. 1 „Projektavimo darbų atlikimo terminai“ 2 punktu projektavimo darbus sutarta atlikti šiais etapais ir terminais: I etapo – Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito (I-oji dalis) tvarkybos darbų projektavimo darbus įsipareigota atlikti iki 2017 m. birželio 1 d. (Projektavimo darbų sutarties priedo Nr. 1 2.1 papunktis); II etapo – Gedimino kalno piliakalnio aikštelės (II-oji dalis) bei pietrytinio šlaito (III-ioji dalis) tvarkybos darbų projektavimo darbus – iki 2017 m. rugsėjo 1 d. (Projektavimo darbų sutarties priedo Nr. 1 2.2 papunktis). Projektavimo (techninės) užduoties „A“ priede Nr. 1 pateikta bendra informacija, kad Gedimino kalno šiaurės vakarų ir pietvakarių šlaitų būklė iš esmės pasikeitė po įvykusių nuošliaužų, užfiksuotų 2016-2017 m. apžiūros aktuose. Kalno hidrogeologinės situacijos įvertinime nustatyta, kad pagrindinė požeminio vandens formavimosi kalno viduje ir jo iškrovos šlaituose yra viena iš svarbiausių šlaito stabilumą silpninančių sąlygų. Išvadose nurodyta, kad reikalinga sumažinti atmosferinių kritulių infiltraciją piliakalnio aikštelėje, sureguliuoti dangos paviršiaus nuolydžius taip, kad negalėtų kauptis ir gertis į žemę kritulių vanduo. Tvarkybos darbai turi apimti kalno šiaurės vakarų ir pietrytinio šlaito teritorijas taip pat piliakalnio aikštelę, kaip neatsiejamą šlaitų stabilizavimo dalį.

Pareiškėjas 2017 m. birželio 9 d. paskelbė šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų pirkimą. Tvarkybos darbų vertė - 1 964 292,20 EUR be PVM.

2017 m. birželio 16 d. pareiškėjas ir UAB „Rekreacinė statyba“ sudarė tvarkybos darbų sutartį Nr. 114, pagal kurią rangovas, t. y. UAB „Rekreacinė statyba“, įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir iš savo medžiagų atlikti tvarkybos darbus pagal pareiškėjos pateiktą Vilniaus piliavietės, vad. Gedimino kalnu, Pilies kalnu, Aukštutine ir Žemutine pilimi (KVR u. o. k. 141), Arsenalo g. 5, Vilniuje, šiaurės vakarų šlaito (I-oji dalis), piliakalnio aikštelės (II-oji dalis) ir pietrytinio šlaito (III- ioji dalis) tvarkybos darbų projekto I etapo – Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito (I-oji dalis) tvarkybos darbų projektą bei perduoti šių darbų rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigojo priimti rangovo atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais.

2017 m. liepos 1 d. susiformavo nuošliauža Gedimino kalno pietrytiniame šlaite. 2017 m. liepos 25, 26 d., rugpjūčio 21 d. įvyko tolimesnės pietrytinio šlaito deformacijos, susidarė didelė tikimybė įvykti giluminei nuošliaužai.

Pareiškėjas su UAB „Rekreacinė statyba“ 2017 m. spalio 30 d., atsižvelgdami į 2017 m. balandžio 14 d. pasirašytą projektavimo darbų sutartį Nr. 68, 2017 m. birželio – liepos mėnesiais Lenkijos geologijos tarnybos iniciatyva atliktus papildomus dalies Gedimino kalno šlaitų (tame tarpe ir pietrytinio šlaito) inžinerinius geologinius – geotechninius tyrinėjimus, suteikusius papildomos preliminarios, anksčiau šalių neturėtos informacijos apie šlaitų būklę, 2017 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais dėl didelio iškritusio kritulių kiekio Gedimino kalno šlaituose pasirodžiusius naujus erozinius reiškinius, Lietuvos geologijos tarnybos parengtas rekomendacijas papildomiems Gedimino kalno inžineriniams geologiniams – geotechniniams tyrimams, kurie padėtų tinkamai įvertinti projektuojamas konstrukcijas, papildomas geofizines struktūros savybes, taip pat suteiktų papildomos informacijos šlaitų modeliavimui ir kitiems būsimiems tyrinėjimams bei projektavimo darbams, sudarė projektavimo darbų sutarties pakeitimą Nr. 2, kuriuo susitarė pakeisti sutarties apimtį ir nuo šio pakeitimo nebevykdyti Gedimino kalno pietrytinio šlaito (III-ioji dalis) tvarkybos (avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) darbų projekto rengimo dalies.

2017 m. lapkričio mėnesį buvo parengtas Piliakalnio aikštelės tvarkybos darbų projektas.

2018 m. rugpjūčio 6 d. įvyko pareiškėjo Viešojo pirkimo komisijos posėdis dėl Gedimino kalno piliakalnio aikštelės (II etapo) tvarkybos darbų pirkimo. Posėdžio metu, atsižvelgiant į VPĮ 4 straipsnio reglamentavimą, nustatyta, kad Pirkimo vertė, t. y. 2 044 903,31 Eur be PVM, neviršija tarptautiniam pirkimui nustatytų verčių, todėl šiam Pirkimui turi būti taikomas supaprastintas pirkimo būdas. Komisija, išsamiai išanalizavusi galimus supaprastintus pirkimų būdus, nusprendė vykdyti Pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu, Pirkimą vykdant CVP IS priemonėmis. Posėdžio metu apsvarstytas supaprastinto atviro konkurso sąlygų projektas. Patvirtinti Gedimino kalno piliakalnio aikštelės tvarkybos darbų pirkimo dokumentai.

Pareiškėjas, įgyvendindamas projektą „Lietuvos nacionalinio muziejaus paslaugų plėtra Vilniaus piliavietėje. I-asis etapas”, projekto Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-01-0013, 2018 m. rugpjūčio 9 d. CVP IS paskelbė supaprastintą (atviro konkurso būdu) pirkimą „Gedimino kalno Piliakalnio aikštelės (taikomųjų tyrimų, avarinės grėsmės šalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) (II etapo) tvarkybos darbai” (pirkimo Nr. 395315), skelbimo apie pirkimą II dalies 2.4 punkte „Pirkimo aprašymas“ nurodydamas, kad tiekėjas turės atlikti tvarkybos darbus pagal muziejaus pateiktą Vilniaus piliavietės, vad. Gedimino kalnu, Pilies kalnu, Aukštutine ir Žemutine pilimi (KVR u. o. k. 141), Arsenalo g. 5, Vilniuje, Gedimino kalno Piliakalnio aikštelės (II-oji dalis) tvarkybos darbų projektą.

Pirkime pasiūlymus pateikė du tiekėjai: UAB "LitCon“ ir jungtinės veiklos pagrindu veikiantys UAB „Rekreacinė statyba“, UAB „Šivysta“, UAB „Naresta“.

Pareiškėjo Viešojo pirkimo komisija 2018 m. rugsėjo 27 d. protokoliniu sprendimu Nr. 7, atsižvelgdama į tai, kad tiekėjas iki nurodyto termino, t. y. 2018 m. rugsėjo 20 d., nepatikslino pasiūlyme nurodytos informacijos apie kvalifikaciją, vadovaudamasi Pirkimo sąlygų 9.7.2. punktu, UAB „LitCon“ pasiūlymą atmetė, o jungtinės veiklos pagrindu veikiančias UAB „Rekreacinė statyba“, UAB „Šivysta“, UAB „Naresta“ iki 2018 m. spalio 5 d. paprašė pateikti įrodymus, kad nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų, nurodytų konkurso sąlygų 3.6 punkte ir kad tiekėjas atitinka tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus, nurodytus konkurso sąlygų 3.10 punkte.

Pirkimo laimėtoju pripažinti jungtinės veiklos pagrindu veikiantys UAB „Rekreacinė statyba“, UAB „Šivysta“, UAB „Naresta“. 2018 m. spalio 23 d. pareiškėjas ir jungtinės veikos partneriai UAB „Rekreacinė statyba“, UAB „Šivysta“, UAB „Naresta“, atstovaujami pagrindinio partnerio UAB „Rekreacinė statyba“, vadovaudamosi Gedimino kalno piliakalnio aikštelės (II etapo) tvarkybos darbų pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu dokumentais, sudarė tvarkybos darbų sutartį, pagal kurią rangovas savo rizika, priemonėmis ir iš savo medžiagų įsipareigojo atlikti tvarkybos darbus pagal užsakovo pateiktą Vilniaus piliavietės, vad. Gedimino kalnu, Pilies kalnu, Aukštutine ir Žemutine pilimi (KVR u. o. k. 141), Arsenalo g. 5, Vilniuje, Gedimino kalno Piliakalnio aikštelės (II-oji dalis) tvarkybos darbų projektą bei perduoti šių darbų rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigojo priimti rangovo atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais.

Pareiškėjas 2019 m. balandžio 15 d. paskelbė atvirą konkursą Gedimino kalno šlaitų, statinių pagrindų ir inžinerinių tinklų tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų projekto rengimo paslaugoms įsigyti.

2019 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas ir UAB „Hidroterra“, vadovaudamiesi Gedimino kalno šlaitų, statinių pagrindų ir inžinerinių tinklų tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų projekto rengimo paslaugų pirkimo dokumentais, sudarė paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios dalykas – Gedimino kalno šlaitų, statinių pagrindų ir inžinerinių tinklų tvarkybos ir tvarkomųjų statybos darbų projekto parengimo, statybos darbų techninio projekto vykdymo priežiūros bei tvarkomųjų paveldosaugos darbų sprendinių įgyvendinimo priežiūros paslaugos, taip pat Gedimino kalno šlaitų tyrimai. Sutartimi numatyta paslaugas teikti dviem Gedimino kalno dalims: pietrytiniam šlaitui su gynybinės sienos dalimi ir pilies liekanomis ir likusiai kalno daliai, išskyrus sutvarkytą šiaurės vakarų kalno šlaitą ir aikštelę. Bendra projektavimo paslaugų, priežiūros paslaugų bei tyrimų paslaugų kaina – 2 177 879 Eur.

2020 m. lapkričio mėnesį buvo parengtas Pietrytinio šlaito tvarkybos darbų projektas.

2020 m. balandžio 30 d. tarp pareiškėjo ir atsakovės pasirašyta paramos sutartis. Numatyta Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia - 2018 m. spalio 23 d. Bendra Projekto išlaidų suma yra 12 896 227,93 Eur. Šio skundo pateikimo dieną apmokėta išlaidų suma - 3 072 752,73 Eur. Projekto tikslas yra padidinti Lietuvos nacionalinio muziejaus teikiamų kultūros paslaugų prieinamumą, įvairovę bei patrauklumą kultūros paminklo Nr. 141 Vilniaus piliavietės, vadinamos Gedimino kalnu, Pilies kalnu, Aukštutine ir Žemutine pilimi teritorijoje. Projekto įgyvendinimo metu siekiama sumažinti kritulių infiltraciją per Gedimino kalno aikštelę, atliekant jos tvarkybą, užtikrinti pietrytinio kalno šlaito stabilumą, įveiklinti Aukštutinės pilies rūmų liekanas, modernizuoti Gedimino kalno apšvietimo sistemą, sukurti naujas kultūros paslaugas 1863–1864 m. sukilėlių atminimui įamžinti, sukurti virtualų gidą su mobilia aplikacija kalnui ir šalia jo esantiems objektams pažinti. Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonę Nr. 05.4.1-CPVA-V-301 „Aktualizuoti kultūros paveldo objektus“. Projekto stebėsenos rodikliai: 1) sutvarkyti, įrengti ir pritaikyti lankymui gamtos ir kultūros paveldo objektus ir teritorijas; 2) padidinti kultūros ir gamtos paveldo objektuose turistų skaičių.

2020 m. lapkričio 5 d. pareiškėjas pateikė atsakovės patikrai Pirkimo dokumentus.

2021 m. sausio 6 d. pareiškėjas atsakovės raštu „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-01-0013“ informuotas apie įtarimą, kad, netinkamai nustatęs Pirkimo būdą ir Pirkimo sąlygose nustatydamas neproporcingus Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus, galimai pažeidė VPĮ 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 3 dalies, 47 straipsnio 1 dalies nuostatas bei VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus. Minėtu raštu pareiškėjas, vadovaujantis Taisyklių 303 punktu, informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą pažeidimo tyrimą Projekte bei paprašytas per 7 dienas nuo šio rašto gavimo pateikti paaiškinimus ir kitus dokumentus, galinčius turėti įtakos pažeidimo tyrimo eigai.

Pareiškėjas 2021 m. sausio 19 d. raštu Nr. 23 „Dėl Gedimino kalno piliakalnio aikštelės (taikomųjų tyrimų, avarinės grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto (II-oji dalis) darbų pirkimo“ Agentūrai pateikė paaiškinimus dėl Projekte užregistruoto įtarimo apie pažeidimą Nr. IT01.

Pareiškėjas 2021 m. kovo 3 d. raštu Nr. 105 kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydamas pateikti nuomonę dėl darbų pirkimo verčių skaičiavimo.

Agentūra, atsižvelgusi į VPĮ 92 straipsnio 2 dalyje, 95 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijas dėl viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimo bei metodinės pagalbos teikimo, 2021 m. kovo 29 d. raštu Nr. 2021/2-2096 kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydama pateikti išaiškinimą (konsultaciją) dėl VPĮ 47 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 5 straipsnio 3 ir 5 dalių taikymo viešajame supaprastintame (atviro konkurso būdu) pirkime „Gedimino kalno Piliakalnio aikštelės (taikomųjų tyrimų, avarinės grėsmės šalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) (II etapo) tvarkybos darbai“.

Pareiškėjas 2021 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 171 „Dėl Gedimino kalno piliakalnio aikštelės (taikomųjų tyrimų, avarinės grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto (II-oji dalis) darbų pirkimo“ Agentūrai pateikė papildomus paaiškinimus dėl įtariamo pažeidimo Projekte vykdant Pirkimą, papildančius ankstesnę pareiškėjo poziciją.

Pareiškėjas 2021 m. kovo 24 d. raštu Nr. 134 „Dėl darbų pirkimo verčių skaičiavimo“ Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė papildomus konsultacijai reikšmingus duomenis.

Viešųjų pirkimų tarnyba 2021 m. kovo 31 d. raštu Nr. 4S-323(1.34Mr.) „Dėl darbų pirkimo verčių skaičiavimo“, atsakydama į pareiškėjo prašymą, pateikė bendro pobūdžio konsultaciją dėl pirkimo vertės skaičiavimo, vadovaujantis Metodikos nuostatomis. Paprašyta patikslinti teisinius argumentus, 2021 m. balandžio 20 d. Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė elektoriniu paštu pareiškėjui pateikė komentarą prašomu klausimu.

Viešųjų pirkimų tarnybos 2021 m. gegužės 17 raštu Nr. 4S-507(1.34 Mr.) „Dėl darbų pirkimo verčių skaičiavimo“ Agentūrai pateikta bendro pobūdžio konsultacija vadovaujantis Metodikos nuostatomis, papildomai pažymint, kad atsakymai į Agentūros rašte keliamus klausimus, galėtų būti pateikti kreipiantis į tarnybą ne dėl konsultacijos, o dėl konkretaus pirkimo vertinimo.

Agentūra, įvertinusi 2020 m. lapkričio 5 d. pareiškėjo pateiktus Pirkimo dokumentus, pareiškėjo paaiškinimus, VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatas, pažeidimo tyrimo metu nustatytas aplinkybes, 2021 m. liepos 19 d. sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01 nustatė, kad pareiškėjas, įgyvendindamas projektą „Lietuvos nacionalinio muziejaus paslaugų plėtra Vilniaus piliavietėje. I asis etapas“ ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. CVP IS paskelbdamas supaprastintą (atviro konkurso būdu) pirkimą „Gedimino kalno Piliakalnio aikštelės (taikomųjų tyrimų, avarinės grėsmės šalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) (II etapo) tvarkybos darbai“, nepagrįstai išskaidęs ir į Pirkimo sudėtį neįtraukęs pietryčių šlaito tvarkybos darbų vertės, pasirinko netinkamą Pirkimo būdą ir Pirkimo sąlygų 3.10.1 ir 3.10.3 punktuose nustatęs neproporcingus Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus, dirbtinai ribojančius tiekėjų konkurenciją, pažeidė VPĮ 5 straipsnio 3 dalį, 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Ginčijamu sprendimu nuspręsta pripažinti netinkamomis finansuoti išlaidomis 551 057,14 Eur sumą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu Sprendimu, 2021 m. rugpjūčio 19 d. skundu kreipėsi į teismą, teigdamas, kad Sprendime išdėstytos nepagrįstos prielaidos dėl Pirkimo vertės skaičiavimo ir Pirkimo būdo nustatymo, neproporcingų Pirkimo sąlygų 3.10.1 punkte ir 3.10.3 punkte nustatytų kvalifikacinių reikalavimų ir minėtų prielaidų pagrindu Pareiškėjo atžvilgiu priimtas neteisėtas Sprendimas išskaičiuoti netinkamų finansuoti 551 057,14 EUR su PVM išlaidų sumą arba susigrąžinti šią sumokėtą sumą iš pareiškėjo. Skundžiamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų principų, 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos viešojo administravimo subjektui priimant sprendimus remtis faktiniais įrodymais, Taisyklėse nustatytos prievolės tinkamai vykdyti projektų įgyvendinimo priežiūrą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 1S-94 „ Dėl numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodika (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.), Viešųjų pirkimų direktoriaus 2017 m. birželio 29 įsakymu Nr. 13-105 „Dėl tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodika (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir Kvalifikacijos reikalavimų metodika), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl projektų finansavimo ir administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Projektų finansavimo ir administravimo taisyklės (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. balandžio 27 d.), Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. priimto sprendimo Nr. C(2019)3452, kuriuo nustatomos su Europos Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės, 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama direktyva 2004/18/EB (toliau – ir Direktyva 2014/24/ES).

Dėl Pirkimui taikyto būdo teisėtumo ir pagrįstumo

VPĮ tikslas – užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą (VPĮ 1 straipsnio 1 dalis). Aptariama teisės norma atitinkamai koreliuoja su kitomis VPĮ normomis, kuriose įtvirtinti pagrindiniai viešųjų pirkimų principai. Perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).

Viešųjų pirkimų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek teikėjams yra nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras tam, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos imperatyviosios nuostatos, reikalaujančios besąlygiško jų laikymosi, tik patvirtina tokį aiškinimą, nes viešųjų pirkimų procesas yra dinamiškas, preciziškai tiksliai nustatyti kiekvieną viešųjų pirkimų situaciją sudėtinga, todėl šių imperatyvų laikymasis yra nukreiptas į tam tikrų tikslų pasiekimą, o pastarieji yra tokių imperatyvų taikymo matas. Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, kurių kontekste vertinama dauguma viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis siekiant apginti tiekėjų pažeistas teises viešojo pirkimo srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008).

VPĮ 4 straipsnyje nustatytos viešųjų pirkimų vertės ribos, pagal kurias pasirenkama tinkama viešųjų pirkimų rūšis ir porūšis, t. y. tarptautinės vertės pirkimas, supaprastintas pirkimas ar mažos vertės pirkimas. Pagal VPĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tarptautiniu pirkimu laikomas pirkimas, kurio numatoma vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra lygi arba viršija Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnio a, b ir c punktuose nustatytas ribas, kurias Europos Komisija kas dvejus metus peržiūri, tikslina ir skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Informacija apie šias ribas skelbiama ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Tais atvejais, kai krašto apsaugos sistemos perkančiųjų organizacijų prekių pirkimai yra susiję su šio įstatymo 6 priede nurodytais produktais, taikoma Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnio b punkte nurodyta riba, kitais prekių pirkimų atvejais – Direktyvos 2014/24/ES 4 straipsnio c punkte nurodyta riba.

Supaprastintu pirkimu laikomas pirkimas, kurio numatoma vertė yra mažesnė už 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas vertės ribas, ir šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nurodytas pirkimas (VPĮ 4 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdama į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija, perkančioji organizacija turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti supaprastintus pirkimus atskiroms pirkimo dalims, kurių kiekvienos vertė yra mažesnė kaip 80 000 Eur be PVM perkant to paties tipo prekes ar paslaugas, o perkant darbus – mažesnė kaip 1 000 000 Eur be PVM, jeigu bendra tokių pirkimo dalių vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės (VPĮ 5 straipsnio 8 dalis).

Nagrinėjamo ginčo atžvilgiu pažymėtina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusios tarptautinio pirkimo vertės ribos be PVM, taikomos darbų pirkimams, buvo 5 548 000 Eur.

Nagrinėjamo ginčo dalykas – pareiškėjos, įgyvendinant projektą „Lietuvos nacionalinio muziejaus paslaugų plėtra Vilniaus piliavietėje. I-asis etapas”, projekto Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-01-0013, 2018 m. rugpjūčio 9 d. CVP IS paskelbtam pirkimui „Gedimino kalno Piliakalnio aikštelės (taikomųjų tyrimų, avarinės grėsmės šalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) (II etapo) tvarkybos darbai” parinkto Pirkimo būdo teisėtumas bei pagrįstumas. Pagal faktines bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjos Viešojo pirkimo komisija 2018 m. rugpjūčio 6 d. protokoliniu sprendimu, įvertinusi Gedimino kalno piliakalnio aikštelės tvarkybos darbų projekte numatytą tvarkybos vertę – 2 044 903,31 Eur, atsižvelgdama į tai, kad pagal VPĮ 4 straipsnį Pirkimo vertė neviršija tarptautiniam pirkimui nustatytų verčių, nusprendė vykdyti Pirkimą supaprastinto atviro konkurso būdu. Agentūra, atsižvelgdama į tai, kad sudėjus Gedimino kalno aikštelės, šiaurės vakarų šlaito ir pietrytinio šlaito tvarkybos darbų preliminarias vertes, šie darbai viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą (5 548 000 Eur be PVM), nustatė, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nagrinėjamo Pirkimo atveju taikė supaprastintą pirkimo būdą, tuo pažeisdama VPĮ 5 straipsnio 3 dalį bei 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo, lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principus.

VPĮ 5 straipsnyje nustatytos numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės. Šių taisyklių tikslai: įtvirtinti priemones ir metodus nustatyti pirkimo rūšį (tarptautinis ar supaprastintas pirkimas); įtvirtinti priemones ir metodus apskaičiuoti numatomą pirkimo vertę, kuri yra lyginamasis dydis vertinant neįprastai mažas pasiūlymų kainas bei per didelę, perkančiosioms organizacijoms nepriimtiną kainą. Už viešųjų pirkimų rūšies parinkimo teisėtumą ir teisingumą atsakinga pirkimą vykdanti perkančioji organizacija. Tai reiškia, kad, pasirinkdama pirkimo rūšį, perkančioji organizacija privalo įsitikinti, jog numatoma pirkimo vertė neviršys VPĮ leidžiamos maksimalios supaprastintų pirkimų ribos, t. y. supaprastintiems darbų pirkimams numatoma pirkimo vertė neviršys tarptautinio pirkimo numatomos pirkimo vertės ribos.

Numatoma pirkimo vertė skaičiuojama imant visas mokėtinas sumas be pridėtinės vertės mokesčio, į ją įtraukiant visas pirkimo sutarčių pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes, kurios turi būti aiškiai numatytos pirkimo dokumentuose. Kai perkančioji organizacija numato prizus ir (arba) kitas išmokas kandidatams ar dalyviams, apskaičiuodama numatomą pirkimo vertę, ji turi į tai atsižvelgti. Numatoma pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo procedūrų pradžioje (VPĮ 5 straipsnio 1 dalis).

Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta VPĮ pirkimui nustatytos tvarkos taikymo, išskyrus atvejus, kai tai yra pateisinama dėl VPĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatytų priežasčių (VPĮ 5 straipsnio 3 dalis). Pasirenkant numatomos pirkimo vertės skaičiavimo būdą, negali būti siekiama išvengti VPĮ pirkimui nustatytos tvarkos taikymo (VPĮ 5 straipsnio 4 dalis). Numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką (VPĮ 5 straipsnio 5 dalis).

Numatoma pirkimo vertė – pirkimo pradžioje, vadovaujantis Metodikos nuostatomis, apskaičiuojama vertė, pagal kurią pirkimo vykdytojas nustato, kokios vertės pirkimą turi atlikti, norėdamas sudaryti pirkimo sutartį arba preliminariąją viešojo pirkimo-pardavimo ar preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį (Metodikos 2.3 papunktis).

Darbų pirkimo vertė yra visų numatomų atlikti darbų, kurie kartu kaip statybos ir (arba) inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas savarankiškai atlieka vieną ūkinę ar techninę funkciją, pirkimo sutarčių verčių suma. Laikoma, kad darbai kartu kaip statybos ir (arba) inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas savarankiškai atlieka vieną ūkinę ar techninę funkciją, kai yra bent vienas iš šių atvejų:

1) jeigu darbai ir (arba) inžinerinė veikla atliekami pagal vieną statinio projektą ar pirkimo vykdytojo parengtą techninę specifikaciją tam statiniui (jei statinio projektas rengiamas dalimis, darbų pirkimo vertė skaičiuojama sumuojant visų pirkimo sutarčių, sudaromų dėl darbų, įsigyjamų pagal dalimis parengtą projektą, vertes) (Metodikos 18.1 papunktis);

2) jeigu statinio projektas, kaip nurodyta 18.1 papunktyje, neturi būti rengiamas, tačiau pirkimo sutartys sudaromos dėl identiškų ar panašių to paties statinio statybos darbų. Identiškais ar panašiais laikomi tokie darbai, kurie priklauso tai pačiai veiklos klasei, nurodytai Viešųjų pirkimų įstatymo 1 priede arba Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo 1 priede (Metodikos 18.2 papunktis).

Esant metodikos 18.1 papunktyje nurodytoms aplinkybėms, numatomų pirkimo sutarčių vertės turi būti sumuojamos nepriklausomai nuo to, per kokį laikotarpį ir kokiais etapais jos bus sudaromos <...> (Metodikos 19 punktas).

Skaičiuojant darbų pirkimo vertę, įskaitomos:

1) numatomų darbų atlikimo bei projektavimo (tuo atveju, kai kartu perkamos ir tų darbų projektavimo paslaugos) numatomos vertės (Metodikos 20.1 papunktis);

2) darbams atlikti reikalingų kitų paslaugų (pavyzdžiui, statybvietės apsaugos ar statybinių atliekų išvežimo paslaugų) ar prekių, kurias rangovui pateikia pirkimo vykdytojas, numatomos vertės. Tokios prekės ar paslaugos turi būti susijusios su atliekamais darbais (pavyzdžiui, įranga ir įrenginiai, būtini statinio bendrųjų inžinerinių ir technologinių inžinerinių sistemų bei statinio pagal jo paskirtį funkcionavimui užtikrinti pagal normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus) (Metodikos 20.2 papunktis).

Taigi, sistemiškai aiškinant Metodikos 18.1 papunkčiu, 19, 20 punktais įtvirtintą reglamentavimą, darbų vertė, kaip ją apibrėžė ginčui aktualiu metu galiojančios Metodikos nuostatos, - visų numatomų atlikti darbų, kurie kaip statybos ir (arba) inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas savarankiškai atlieka vieną ūkinę ar techninę funkciją, pirkimo sutarčių verčių suma, į minėtą sumą įskaitant numatomų darbų ir projektavimo, jeigu kartu perkamos ir tų darbų projektavimo paslaugos, numatomas vertes bei darbams reikalingų kitų paslaugų ar prekių, kurias rangovui pateikia pirkimo vykdytojas, numatomas vertes.

Pareiškėjas teigia, kad Pirkimo inicijavimo metu, 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo parengti tik du atskiri Gedimino kalno tvarkybos projektai – Šiaurės vakarų šlaito ir Piliakalnio aikštelės tvarkybos darbų projektai. Susumavus šių parengtų projektų vertes, anot pareiškėjo, akivaizdu, kad jų suma 3 493 642, 20 Eur be PVM neviršija tarptautinio pirkimo verčių ribos (5 548 000 Eur be PVM), todėl Pirkimo būdas buvo pasirinktas teisėtai. Pabrėžia, kad be atliktų pietrytinio šlaito inžinerinių tyrimų negalėjo objektyviai nustatyti užsakovo poreikio projektavimui, todėl 2018 m. rugpjūčio 6 d. tikslios pietrytinio šlaito tvarkybos darbų apimtys nebuvo žinomos. Neatlikus inžinerinių, geologinių - geotechninių tyrimų ir modeliavimo buvo žinomas toks užsakovo poreikis: bendras pietrytinio šlaito pažeistas plotas yra apie 1 460 m².

Taigi, pareiškėjas skundo argumentais patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjo sudarytai Viešojo pirkimo komisijai sprendžiant Pirkimui taikytino būdo nustatymo klausimą, buvo žinoma apie būtinybę atlikti pietrytinio šlaito tvarkybos darbų projektavimą, o jį atlikus, pirkti minėto šlaito tvarkybos darbus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirkimo vertės nustatymą išimtinai sieja su

Pietrytinio šlaito tvarkybos darbų projekto parengimu, tačiau pažymėtina, kad Metodikoje nėra atskirai išskirta, kad sumuojamos tik tos pirkimo sutarčių vertės, dėl kurių yra parengti projektai, pagal kuriuos galima nustatyti tikslią pirkimo vertę. Priešingai, Metodikos 20 punkte įtvirtinta, kad skaičiuojant darbų pirkimo vertę įskaitomos numatomų darbų atlikimo ir projektavimo, kai kartu perkamos ir tų darbų projektavimo paslaugos, numatomos vertės.

Perkančioji organizacija numatomą pirkimo vertę gali apskaičiuoti šiais metodais: VPĮ 5 straipsnyje nurodytais metodais ir sąlygomis; Metodikoje nurodytais metodais ir sąlygomis; pasitelkiant rinkos tyrimą ir (ar) rinkos konsultacijas (VPĮ 27 straipsnis); atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos praeityje sudarytų sutarčių patirtį (žr. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo komentarą, 105 psl.).

Pagrindinės numatomos pirkimo vertės skaičiavimo taisyklės įtvirtintos Metodikos II skyriuje. Pagal Metodikos 7 punktą, Pirkimo vykdytojas pirkimo vertės skaičiavimo būdą turi pasirinkti taip, kad būtų užtikrintas Viešųjų pirkimų įstatymo arba Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo nuostatų dėl pirkimui nustatytos tvarkos taikymo vykdymas.

Pirkimo vykdytojas tinkamam prekių, paslaugų ar darbų pirkimų verčių skaičiavimui turėtų: kaupti informaciją apie įvykdytus ir vykdomus pirkimus, jų metu sudarytas pirkimo sutartis, pirkimo sutarčių sudarymo ir įvykdymo terminus, faktines vertes ir pan. (Metodikos 8.1 papunktis); apgalvoti numatomų sudaryti pirkimo sutarčių sąlygas (pirkimo sutarčių terminus, kainodarą, pratęsimo galimybę ir t. t.) (Metodikos 8.2 papunktis); remdamasis skaičiuojamosiomis kainomis, panašių pirkimų praktika, rinkos ir kitais tyrimais nustatyti numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertę (Metodikos 8.3 papunktis).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsakovė, nustatydama pietrytinio šlaito tvarkybos darbų vertę, pagrįstai rėmėsi pareiškėjo įvykdytų panašių pirkimų praktika. Vadovaujantis Metodikos 8.3 papunkčiu, tokį numatomų pietrytinio šlaito tvarkybos darbų vertės nustatymo būdą galėjo taikyti ir pareiškėjo Viešojo pirkimo komisija 2018 m. rugpjūčio 6 d. spręsdama dėl Pirkimui taikytino būdo. 2018 m. rugpjūčio 6 d., sprendžiant Pirkimui taikytino būdo klausimą, vertinti tik Gedimino kalno piliakalnio aikštelės tvarkybos darbai, neįskaičiuojant nei šiaurės vakarų šlaito, nei ateityje numatomų vykdyti pietrytinio šlaito tvarkybos darbų vertės, kas ir lėmė netinkamą Pirkimo būdo parinkimą, pažeidžiant VPĮ 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą skaidyti pirkimą, siekiant išvengti VPĮ nustatytos tvarkos taikymo.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad skaičiuojant numatomų pietrytinio šlaito tvarkybos darbų vertę atsakovė turėjo vertinti 2017 m. lapkričio mėnesio Piliakalnio aikštelės tvarkybos darbų projekto 111 psl. nurodytą bendrą 1 460 m² pažeistą pietrytinio šlaito plotą, o ne pareiškėjo projektavimo užduotyje nužymėtas pietrytinio šlaito teritorijos ribas, apimančias 9 130 m², pažymėtina, kad, nagrinėjamu atveju, neatlikus tyrimų ir nežinant tikslaus faktinio tvarkytino ploto, pagrįstai pietrytinio šlaito vertė skaičiuota pagal pietrytinio šlaito projektuotiną 9 130 m² plotą, kuris buvo nustatytas ir žinomas 2017 m. balandžio mėn., kuomet pareiškėjas ir UAB „Rekreacinė statyba“ sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 68, pagal kurią UAB „Rekreacinė statyba“ įsipareigojo pagal su pareiškėju suderintą projektavimo užduotį sutartyje nurodytais terminais ir tvarka parengti ir pateikti pareiškėjui Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito, piliakalnio aikštelės, pietrytinio šlaito tvarkybos darbų (avarinės grėsmės šalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) projektą. 2017 m. liepos 1 d. susiformavus nuošliaužai Gedimino kalno pietrytiniame šlaite, o 2017 m. liepos 25, 26 d., rugpjūčio 21 d. įvykus tolimesnėms pietrytinio šlaito deformacijoms, pareiškėjas, kaip subjektas, turintis specialių žinių, turėjo įvertinti, kad atlikus specialius tyrimus, pietrytinio šlaito tvarkybos darbų vertė galėjo žymiai išaugti, ką ir patvirtina 2020 m. parengtas pietrytinio šlaito tvarkybos darbų projektas.

Dėl Pirkimo sąlygų 3.10.1, 3.10.3 papunkčiais nustatytų kvalifikacijos reikalavimų proporcingumo Pirkimo objektui

VPĮ įtvirtinta, kad pirkimo dokumentuose, be kita ko, turi būti nurodyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, atitikį kvalifikacijos reikalavimams patvirtinančių dokumentų sąrašas (VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktai). Reikalavimai tiekėjų kvalifikaciją nustatančioms pirkimo sąlygoms nustatyti VPĮ 47 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintos principinės nuostatos, kuriomis grindžiamas tiekėjų kvalifikacijos kriterijų teisinis reglamentavimas ir kurias turi atitikti konkretaus viešojo pirkimo sąlygos: perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kuri aktuali ir nagrinėjamoje byloje vertinant VPĮ 47 straipsnio nuostatas, ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2021 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021).

VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija turi teisę nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija. Tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų (tikslą) – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012; 2021 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-969/2021).

Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Kvalifikacijos reikalavimų metodiką (VPĮ 47 straipsnio 7 dalis), kuri tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymo ir atitikties jiems vertinimo srityje yra privalomas teisės aktas, pagal kurį, inter alia, sprendžiama dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų teisėtumo. Kvalifikacijos reikalavimų metodikos 8.4 punkte nustatyta, kad keliami kvalifikacijos reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu, proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir objektyviai patikrinami. Įvertindamas, ar pasirinkti kvalifikacijos reikalavimai yra proporcingi pirkimo objektui, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti ne tik į atskirus, bet ir į visus kvalifikacijos reikalavimus, keliamus atitinkamam pirkimo objektui.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovė nepagrįstai sprendė, kad Pirkimo sąlygų 3.10.1 ir 3.10.3 papunkčiuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai neproporcingi Pirkimo objektui.

Pirkimų sąlygų 3.10.1, 3.10.3 papunkčiais nustatyti šie kvalifikacijos reikalavimai: 1) tiekėjas turi teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti: suteikiantis teisę atlikti statinio statybos darbus (statinių kategorijos: ypatingi statiniai; statinių grupė: negyvenamieji pastatai; objektai, esantys kultūros paveldo teritorijoje; statybos darbų sritys: bendrieji statybos darbai); 2) tiekėjas turi turėti ne mažiau kaip vieną atestuotą statybos vadovą, turintį teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas, ir vadovauti tvarkomiesiems paveldosaugos darbams (iki 2017 m. sausio 1 d. išduotiems kvalifikacijos atestatams – veiklos rūšis – tvarkomųjų paveldosaugos darbų vadovavimas, II kategorija; po 2017 m. sausio 1 d. išduotiems atestatams – tvarkybos darbai: konservavimas, restauravimas, remontas ir avarijos grėsmės pašalinimas – vadovavimas tvarkybos darbams).

Nagrinėjamo Pirkimo objektas – Gedimino kalno Piliakalnio aikštelės (taikomųjų tyrimų, avarinės grėsmės šalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) (II etapo) tvarkybos darbai. Tvarkomo sklypo plotas – 5 406 m³. Darbų apimtys numatytos 2017 m. lapkričio mėn. Piliakalnio aikštelės tvarkybos darbų projekte.

Pagal Pirkimo sąlygų priedą Nr. 2 (pasiūlymo forma) nustatyta, kad perkančioji organizacija be projektavimo ir inžinerijos paslaugų bei kitų archeologinių / žvalgomųjų tyrimų, taikomųjų tyrimų, aiškiai apibrėžė ir pirko šiuos konkrečius Gedimino kalno Piliakalnio aikštelės tvarkybos darbus: sklypo sutvarkymo planą, Piliakalnio aikštelės laistymo sistemą, lietaus nuotekų sutvarkymą; pasirengimą statybai ir statybos organizavimą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą jurisprudenciją kitų teisės aktų (ne VPĮ) nuostatos viešųjų pirkimų teisiniams santykiams turi būti taikomos subsidiariai, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas (įskaitant ir dėl tiekėjų kvalifikacijos), o kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos. Be to, negalima VPĮ nuostatų (įskaitant dėl tiekėjų kvalifikacijos) aiškinti ir taikyti taip, kad būtų nukrypta nuo kitų teisės aktų teisės normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas. VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų santykis ir šių teisės normų tinkamas taikymas svarbus dėl to, kad tai tiesiogiai susiję su vienu iš viešųjų pirkimų principų – skaidrumo – laikymusi. Skaidrumo principas pažeidžiamas ne tik perkančiajai organizacijai nesilaikant viešumo imperatyvo, pirmiausia susijusio su viešojo pirkimo skelbimu, nesuteikiant pakankamai informacijos tiekėjams ar nesilaikant savo paskelbtų konkurso sąlygų ar privalomų viešųjų pirkimų teisės nuostatų, bet ir tada, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo metu nesilaiko iš anksto žinomų taisyklių, nors ir tiesiogiai nesusijusių su viešaisiais pirkimais, kaip tokiais. Perkančioji organizacija, tiek rengdama konkurso dokumentus, tiek vertindama tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. ir kt. v. Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-508/2009; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Endemik“ v. Kupiškio rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-440/2010).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 15 d.) (toliau - ir STR 1.01.03:2017) 2 punktu, Statiniai, atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju, skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius statinius.

Ypatingųjų statinių kategorijai priskiriami statiniai, kaip nustatyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje ? statiniai, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal šio Reglamento 1 lentelėje nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys (STR 1.01.03:2017). Tik teisingai nustačius statinio kategoriją, galima išsiaiškinti, koks projektas turi būti parengtas, ar turi būti gautas statybos leidimas, kokie reikalavimai keliami projekto statybos vadovui, statybos techninės priežiūros vadovui, statybos vadovui ir kitiems pagrindinių sričių vadovams.

Statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 84 dalis). Statiniai pagal STR 1.01.03:2017 5 punktą skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius

Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos (Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalis). Pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius pastatus (STR 1.01.03:2017 5.1.1 papunktis); negyvenamuosius pastatus (STR 1.01.03:2017 5.1.2 papunktis).

Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalis). Remiantis STR 1.01.03:2017 5.2 papunkčiu, inžineriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į šias grupes: susisiekimo komunikacijos; inžineriniai tinklai; hidrotechnikos statiniai; kiti inžineriniai statiniai.

Viešojo darbų pirkimo konkurse atitiktis minimaliam teikėjų (rangovų) kvalifikacijos reikalavimui – teisei verstis veikla – nustatoma pagal tris pagrindinius statybos darbų rangovo kvalifikacijos parametrus: 1) statinio, kuriame statybos darbai turi būti vykdomi, kategoriją (ypatingasis, neypatingasis, nesudėtingas statinys); 2) grupę (pastatai (gyvenamieji ar negyvenamieji), inžineriniai statiniai (susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kiti statiniai); 3) perkamų statybos darbų sritį (bendrieji ar specialieji statybos darbai).

Nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygų 3.10.1 papunkčiu, atsižvelgiant į pirkimo objektą, neteisingai identifikuotas kvalifikacinis parametras – grupė (negyvenamieji pastatai), kas lėmė neproporcingų pirkimo objektui kvalifikacinių reikalavimų nustatymą, dėl ko buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pamatiniai viešųjų pirkimų teisės principai.

Teismas, įvertinęs nagrinėjamo Pirkimo objektą – kitų inžinerinių statinių tvarkybos darbus - aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, nustatė, kad 3.10.1 punkte nustatytas reikalavimas tiekėjui turėti atestatą, suteikiantį teisę atlikti statybos darbus ypatingos kategorijos negyvenamųjų pastatų grupėje, yra neproporcingas ir nesusiję su pirkimo objektu. Pirkimo dokumentuose negali būti nustatomi reikalavimai turėti teisę atlikti tam tikrus darbus, jeigu tie darbai tuo pirkimu nėra įsigyjami, ką patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2021 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 4S-507 Agentūrai pateiktas išaiškinimas „Dėl darbų pirkimo verčių skaičiavimo“.

Dėl Pirkimo sąlygų 3.10.3 papunkčiu įtvirtinto kvalifikacijos reikalavimo tiekėjui turėti ne mažiau kaip vieną atestuotą statybos vadovą, turintį teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas ir vadovauti tvarkomiesiems paveldosaugos darbams, pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo statybos darbų vadovui, t. y. vienam ir tam pačiam asmeniui, turėti du atestatus, kadangi tokiems darbams gali vadovauti ir du specialistai, atestuoti atskirai paveldosaugos darbams ir statybos darbams.

Teismo vertinimu, Agentūra, įvertinusi Pirkimu perkamų darbų apimtį ir turinį, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamo pirkimo atveju perkančioji organizacija nepirko tvarkomųjų statybos darbų, atliekamų ypatingame negyvenamajame statinyje, todėl pareiškėjo nustatyti kvalifikacijos reikalavimai turėti teisę būti ypatingojo negyvenamojo kultūros paskirties pastato statybos rangovu ir turėti teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas yra neproporcingi Pirkimo objektui ir nepagrįsti. Taip pat Sprendimu pagrįstai nustatyta, kad perkančioji organizacija Pirkimo sąlygomis nepagrįstai nustatė kvalifikacijos reikalavimą, įpareigojantį, kad statybos darbų vadovas ir tvarkomųjų paveldosaugos darbų vadovas būtų tas pats asmuo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Agentūra Sprendimu teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalies ir 47 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Dėl Sprendimu paskirtos sankcijos proporcingumo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 patvirtintų Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių (toliau – ir Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklės) 9.3 papunkčiu, Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, siekdama įsitikinti, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, ir patvirtinti tai, atlieka šias funkcijas: tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustato mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai (išskyrus tuos atvejus, kai priemonės įgyvendinamos visuotinės dotacijos būdu) (Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių 9.3.1 papunktis); atlieka įtariamų pažeidimų tyrimus, nustato pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su nustatytu pažeidimu, ir praneša apie pažeidimus atitinkamoms institucijoms ir projekto vykdytojui (Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių 9.3.7 papunktis).

Iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų, įgyvendinamų pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą, patvirtintą 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu, kuriuo patvirtinami tam tikri „2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos“ elementai, kad, siekiant investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo, iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir specialaus asignavimo Jaunimo užimtumo iniciatyvai būtų teikiama parama Lietuvai (apie nurodytą sprendimą Europos Komisija pranešė dokumentu Nr. C(2014) 6397), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. rugsėjo 24 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu (apie nurodytą sprendimą Europos Komisija pranešė dokumentu Nr. C(2018)6019), vertinimo, atrankos, finansavimo ir įgyvendinimo tvarką nustato Taisyklės (Taisyklių 1 punktas).

Vadovaujantis Taisyklių 295 punktu, pažeidimus gali įtarti kiekvienas ES struktūrinius fondus administruojančios institucijos darbuotojas, vykdydamas projektų sutarčių priežiūrą, kontrolę arba auditą, gavęs informaciją iš trečiųjų šalių ar ją pastebėjęs visuomenės informavimo priemonėse ir kitais atvejais.

Kai įtariamas pažeidimas yra susijęs su pirkimu, įvykdytu pažeidžiant teisės aktų nuostatas, arba dėl tokio pirkimo sudarytos sutarties vykdymu ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, šis dydis apskaičiuojamas Taisyklių 7 priedo 6–14 punktuose nustatyta tvarka (Taisyklių 311 punktas).

Taisyklių 7 priedas „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ reglamentuoja netinkamų finansuoti iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų išlaidų apskaičiavimą (nustatymą), kai įgyvendinančioji institucija, atlikusi pažeidimo tyrimą, nustato pažeidimą, dėl kurio pobūdžio netinkamų finansuoti projekto išlaidų dydžio neįmanoma nustatyti tiesiogiai arba, vadovaujantis proporcingumo principu, negalima netinkamomis finansuoti pripažinti visų su pažeidimu susijusių projekto išlaidų (Taisyklių 7 priedo 1 punktas).

Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų nustatymo tikslas – atkurti situaciją, kurioje visos projekto išlaidos arba jų dalis atitinka teisės aktuose, nustatančiuose 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimus, atitinkamame projektų finansavimo sąlygų apraše ir (ar) kituose teisės aktuose išdėstytas išlaidų tinkamumo finansuoti nuostatas (Taisyklių 7 priedo 2 punktas).

Nustačius su pirkimu susijusį pažeidimą, vadovaujamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės, kurios skelbiamos interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt (Taisyklių 7 priedo 6 punktas).

Kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes: ar pirkimas, išskyrus tarptautinį pirkimą, nekelia tarptautinio susidomėjimo, pavyzdžiui, vertinama, ar kitose valstybėse narėse esantys ūkio subjektai siekė pateikti pasiūlymą dėl pirkimo, arba, kai apie tai nėra duomenų, vertinama, ar tokie ūkio subjektai dalyvavo vykdant panašius pirkimus, vadovaujantis turima informacija apie analogiškus projektus (Taisyklių 7 priedo 10.1 papunktis); ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija, pavyzdžiui, vertinama, ar sudarytos sąlygos potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiūlymą, pateiktų pasiūlymų skaičius ir kt. (Taisyklių 7 priedo 10.2 papunktis); ar dėl nustatytų diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmesta pasiūlymų (Taisyklių 7 priedo 10.3 papunktis); ar yra kitų, atsižvelgiant į taikytinų teisės normų pažeidimo pobūdį ir sunkumą, laikantis proporcingumo principo įgyvendinančiosios institucijos nustatytų aplinkybių (pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė) (Taisyklių 7 priedo 10.4 papunktis).

Kai dėl to paties pirkimo nustatomi keli pažeidimai, su pirkimu susijusiuose Gairių punktuose nurodytos dėl atitinkamo pažeidimo taikytinos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos nesumuojamos, o taikoma didžiausia iš jų (Taisyklių 7 priedo 11 punktas).

Pareiškėjas teigia, kad skundžiamame Sprendime nurodyti pažeidimai dėl Pirkimo verčių skaičiavimo ir Pirkimo būdo nustatymo, Pirkimo sąlygų 3.10.1 ir 3.10.3 punkte nustatytų kvalifikacinių reikalavimų neproporcingumo nėra pagrįsti, Pirkimo sąlygų 3.10.3 punkto reikalavimas statybos darbų vadovui (vienam asmeniui) turėti du atestatus nesukėlė esminių Pirkimo procedūrų pažeidimų. Konkurencija apribota minimaliai (buvo gauti du tiekėjų pasiūlymai), nė vienas pasiūlymas nebuvo atmestas tuo pagrindu, kad neatitiko Pirkimo sąlygų 3.10.3 punkto reikalavimo statybų vadovui (vienam asmeniui) turėti du atestatus, pretenzijų iš tiekėjų nebuvo gauta, dėl šių aplinkybių sprendžiama, kad pažeidimas nebuvo sunkus.

Teismas, pasisakydama dėl skundo argumentų, kad Pirkimo sąlygų 3.10.3 punkto reikalavimas nesukėlė esminių Pirkimo procedūrų pažeidimų, konkurencija apribota minimaliai, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog vien tik aplinkybė, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą, t. y. net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-502/2018).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nustatytas pažeidimas ne tik dėl Pirkimo sąlygų 3.10.1 ir 3.10.3 punktuose įtvirtintų kvalifikacinių reikalavimų neproporcingumo Pirkimo objektui, bet ir VPĮ 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo skaidyti pirkimą, siekiant išvengti VPĮ nustatytos tvarkos taikymo, pažeidimas. VPĮ 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas skaidyti tarptautinės vertės pirkimus į kelis supaprastintus pirkimus, siekiant išvengti tarptautiniams pirkimams taikomų taisyklių, yra viena iš fundamentaliųjų viešųjų pirkimų teisės ir šios srities praktikos taisyklių, kurios nesilaikymas arba pažeidimas yra laikomas šiurkščiu teisės pažeidimu. Nurodyto draudimo nepaisymas lemia absoliutų perkančiosios organizacijos sprendimų, taip pat įgyvendintų pirkimo procedūrų bei sudarytų viešo pirkimo sutarčių neteisėtumą ir negaliojimą. Šiuo draudimu siekiama užkirsti kelią galimai manipuliacijai taisyklėmis (ESTT 2002 m. lapkričio 14 d. sprendimas byloje Felix Swoboda GmbH prieš Österreichische Nationalbank, C-411/00).

Nagrinėjamu atveju, nesant pagrindo nesutikti su atsakovo Sprendimu, kuriuo konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus proporcingumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus bei VPĮ 5 straipsnio 3 dalies ir 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, nėra pagrindo nesutikti su atsakovės Sprendimu taikyti 25 proc. finansinę korekciją nuo sutarties vertės.

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl nepagrįstai taikyto pirkimo būdo, vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 1 punktu, pareiškėjui taikyta 25 proc. pataisos norma, t. y. mažiausia galima sankcija už tokio pobūdžio pažeidimą. Dėl neproporcingų Pirkimo objektui ir konkurenciją ribojančių kvalifikacijos reikalavimų, vadovaujantis Gairių 2.1 lentelės 11 punktu, taip pat taikyta 25 proc. pataisos norma. Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakovė, tinkamai kvalifikavusi pareiškėjo padarytus pažeidimus (nepagrįstai taikytą pirkimo būdą bei neproporcingų Pirkimo objektui ir konkurenciją ribojančių kvalifikacijos reikalavimų nustatymą Pirkimo sąlygose) pagal Gairių 2.1 lentelę, įvertinusi minėtų pažeidimų sunkumą, kiekvieną iš pareiškėjo padarytų pažeidimų įvertinusi Taisyklių 7 priedo 10 punkte įtvirtintų kriterijų atžvilgiu, vadovaudamasi Taisyklių 7 priedo 11 punktu, pagrįstai taikė 25 proc. finansinę korekciją nuo sutarties vertės (2 204 228,58 Eur) be PVM, tenkančios Projektui, t. y. pagrįstai pripažino 551 057,14 Eur netinkamomis finansuoti išlaidomis.

Įvertinęs ginčijamą Sprendimą, teismas konstatuoja, kad Agentūra nuosekliai ir aiškiai nurodydama teisės aktus ir jų normas, kuriuos pareiškėjas pažeidė, pagrindė, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti Sprendime nurodytą sankciją, ginčijamas Sprendimas tinkamai motyvuotas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus. Teismas taip pat nenustatė kitų skundžiamo Sprendimo panaikinimo pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas neturi teisinio pagrindo naikinti skundžiamo Sprendimo pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, taip pat nėra teisinio pagrindo paskirtą sankciją sumažinti iki 5 proc. finansinės korekcijos normos, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl teismo išlaidų atlyginimas jam nepriklauso. Spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas pagal atsakovės Agentūros atstovo advokato Lauryno Lukošiūno 2021 m. gruodžio 3 d. minėtoje administracinėje byloje pateiktą prašymą.

Pažymėtina, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi teismui turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, prašantis, jog jam iš kitos šalies būtų priteistas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas išlaidas (LVAT 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-887-552/2017).

Pareiškėjos atstovo advokato Lauryno Lukošiūno 2021 m. gruodžio 3 d. administracinėje byloje pateiktu prašymu prašoma priteisti iš Lietuvos nacionalinio muziejaus atsakovės naudai 5 489,98 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Prašyme pateikta detalizuota patirtų bylinėjimosi išlaidų ataskaita, išskiriant šias suteiktų paslaugų rūšis: atsiliepimo į skundą rengimas - 3 491,06 Eur; pasirengimas ir atstovavimas 2021 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje - 1 998,92 Eur. Kaip įrodymas pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. 6499/21LT. Mokėjimo realumą patvirtina lėšų pervedimo nurodymas Nr. 1500.

Atsakovė prašo priteisti 3 491,06 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą (teisinės paslaugos data – 2021 m. rugsėjo 14 d.). Atsižvelgus į apmokėjimo už šios teisinės paslaugas datą (2021 m. IV ketvirtis), vertinant šių išlaidų pagrįstumą aktualus 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija (be individualių įmonių), buvo 1 566,4 Eur. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikytinas koeficientas – 2,5. Maksimali priteistina suma už skundo rengimą šiuo atveju būtų – 3 916 Eur. Prašoma priteisti suma už atsiliepimo į skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl priteistina pilna apimtimi. Atsakovė taip pat prašo atlyginti 1998,92 Eur bylinėjimosi išlaidų už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. gruodžio 6 d. teismo posėdyje. Minėta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikytinas koeficientas – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas). Posėdis nagrinėjamoje byloje vyko 2021 m. gruodžio 6 d., prasidėjo 13.06 val., baigėsi 14.16 val., t. y., atsižvelgiant į Rekomendacijų 9 punktą, truko 2 val. šiuo atveju aktualus 2021 m. II ketvirčio bruto darbo užmokestis, kuris tuo metu buvo 1566,4 Eur. Šiuo atveju už atstovavimą teisme ir pasirengimą posėdžiui (kadangi atsakovės atstovas nedetalizavo, kiek jis truko) priteistina 313,28 Eur (156.64 Eur x 2 val.) suma.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, taip pat remiantis Rekomendacijų nuostatomis, įvertinus bylos sudėtingumą ir pobūdį bei medžiagos apimtį, iš viso pareiškėjai iš atsakovės priteistina 3 804,34 Eur ( 3 491,06 Eur + 313,28 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Lietuvos nacionalinio muziejaus skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš pareiškėjo Lietuvos nacionalinio muziejaus atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros naudai 3 804,34 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus keturis eurus ir trisdešimt keturis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisBeata MartišienėGediminas Užubalis