- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-31
- Bylos Nr.
- e2-789-323/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15487-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Ieškovas
- UAB ,,Klaipėdos bendrabutis“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.5.1.3.6Piniginės prievolės
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovės atstovei S. B., atsakovės atstovei M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Klaipėdos bendrabutis“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“ dėl įpareigojimo įforminti palikimo priėmimą ir skolos už suteiktas paslaugas priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų B. K., S. V. G., R. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2015-12-07 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybei M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtas perėjo nuo jo mirties dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti valstybę atstovaujančią Valstybės įmonę ,,Turto bankas“ nedelsiant įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, priteisti iš atsakovės 415,25 Eur įsiskolinimą už suteiktas administravimo, komunalines ir kt. paslaugas, susidariusį po M. G. mirties, t. y. nuo 2013-10 iki 2015-09. Nurodė, jog yra juridinis asmuo, teikiantis butų ir kitų patalpų bendrojo naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas Klaipėdos mieste. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymu Nr. AD1-615 ,,Dėl Uždarosios Akcinės Bendrovės ,,Klaipėdos bendrautis“ paskyrimo Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ ieškovė buvo paskirta daugiabučių namų, esančių Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, bendrosios nuosavybės administratore, kartu su šiuo įsakymu buvo pridėtas administruojamų namų sąrašas, į kurį pateko ir daugiabučio gyvenamasis namas, kuriame buvo skolininkui nuosavybės teise priklausęs butas (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikusi Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registrui užklausą dėl M. G. mirties ir galimai egzistuojančio šio asmens palikimo priėmimo faktų, buvo informuota, jog Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjų sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Todėl ieškovė pagrįstai mano, jog pasirinko tinkamą atsakovą, kadangi nesant įpėdinių ar pastariesiems nepriėmus palikimo, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Atkreipė dėmesį, jog valstybė palikimą privalo priimti per įmanomai trumpiausią laiką be išlygų. Remdamasi CK 5.3 straipsnio 1 dalimi nurodė, jog valstybei palikimas pereina, ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo palikėjo mirties momento. Nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. už suteiktas administravimo, komunalines ir kitas paslaugas M. G. nuosavybes teise priklausiusiam 1/2 butui (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas sudaro 415,25 Eur. Valstybė kaip nauja turto savininkė turi pareigą sumokėti įsiskolinimą susidariusį po M. G. mirties.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog VĮ Turto bankas nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, iki teismo pranešimo nebuvo gavusi jokios informacijos apie palikėjo M. G. palikimo perėjimą valstybei. Nurodė, jog pagal ieškovės pateiktas pažymas apie priskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius matyti, kad Z. F. įsiskolinimai atsirado nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn., ieškovė pirmą kartą į teismą su ieškiniu dėl įsiskolinimo išieškojimo kreipėsi daugiau nei po 2 metų, kai visiškai nebuvo atliekami jokie mokėjimai už suteiktas paslaugas. Pažymėjo, jog ieškovė yra įmonė, užsiimanti ūkine - komercine veikla ir kurios tikslas - pelno siekimas, todėl ji veikia savo rizika ir jai taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Todėl ieškovė turi imperatyviai apibrėžtą pareigą kontroliuoti, kaip kiekvieną mėnesį mokami mokesčiai, o dėl mokesčių nemokančių butų ir kitų patalpų savininkų kreiptis į teismą dėl įsiskolinimų išieškojimo. Ieškovė tinkamai nevykdė savo pareigos kontroliuoti, kaip butų ir kitų patalpų savininkai moka mokesčius už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, techninę priežiūrą, komunalines ir kitas paslaugas, dėl ko laiku nebuvo išsiaiškinta, kodėl M. G. nebemoka mokesčių ir jo mirties fakto. Tai, kad ieškovas aktyvius veiksmus atliko praėjus daugiau nei 2 metams nuo M. G. palikimo atsiradimo dienos rodo, jog ieškovė nebuvo rūpestinga, nesiaiškino apie palikėjo galimai esančius įpėdinius. Pažymėjo, jog valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. Be to, nurodė, kad ieškovė įsiskolinimą nepagrįstai prašo priteisti už visą butą , kai palikėjui M. G. priklausė ½ buto (duomenys neskelbtini).
Tretysis asmuo B. K., t.y. asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso ½ buto (duomenys neskelbtini), atsiliepimo į ieškinį nepateikė, būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą, į teismo posėdį neatvyko.
Tretysis asmuo S. V. G. – palikėjo M. G. tėvas, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko.
Tretytysis asmuo R. G. – palikėjo M. G. brolis, informavo teismą, kad atsisako priimti palikimą po brolio M. G. mirties, į bylos nagrinėjimą neatvyko.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašo teismo ieškinį patenkinti, nurodė ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Prašo pripažinti, kad valstybei turtas perėjo nuo palikėjo mirties dienos ir įpareigoti valstybei atstovaujantį VĮ Turto bankas įforminti palikimo perėjimą valstybei, priteisti susidariusį įsiskolinimą bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė atsiliepime. Išdėstytas aplinkybes bei pažymėjo, kad nėra nustatyti galimi palikėjo įpėdiniai. Pasisakydama dėl įsiskolinimų, susidariusių po skolininkų mirties, prašo pripažinti, jog įsiskolinimai susidarė dėl pačios ieškovės kaltės, ji nekontr
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė UAB „Klaipėdos bendrabutis“ buvo paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratore, teikė bendrojo naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ½ jo dalis nuosavybės teise priklausė M. G. 2005-02-25 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Kita ½ šio buto dalis nuosavybės teise priklauso B. K. nuo 2014-10-24 dovanojimo sutarties pagrindu. M. G. mirė (duomenys neskelbtini), nevedęs, duomenų apie vaikus nėra, motina A. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), tėvas S. V. G., gim. (duomenys neskelbtini), brolis R. G., gim. (duomenys neskelbtini), ieškinio pateikimo teismui dienos duomenimis, Testamentų registre neužfiksuoti palikimo priėmimo ar testamentų sudarymo (buvimo) faktai. Ieškovė pateikė teismui duomenis, jog įsiskolinimas už ieškovės teikiamas administravimo, komunalinių ir techninės priežiūros paslaugas, teikiamas Z. M. G. nuosavybės teise priklausiusiam ½ butui (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2015-09-31 sudaro 415,25 Eur.
Šioje byloje kilo ginčas dėl palikimo priėmimo valstybės vardu ir įpėdinio, priėmusio palikimą, atsakomybės už palikėjo skolas.
Dėl reikalavimo pripažinti, jog palikimas perėjo valstybei bei įpareigojimo įforminti palikimo priėmimą valstybės vardu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis numato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikimą priėmę įpėdiniai tampa paveldėto turto savininkais, nuosavybės teise valdančiais turtą (civilinio kodekso 4.47 straipsnis). Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, kuri už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Todėl valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122-136).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 patvirtintos ,,Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės“ (pakeistos 2015 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259) (toliau – Taisyklės) numato, jog paveldėtino turto paveldėjimą valstybės vardu, valstybės paveldėto nekilnojamojo turto perėmimą, įvertinimą, ir apskaitą atlieka centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (Taisyklių 3, 43, 44 punktai). Remiantis Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsniu, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju yra VĮ Turto bankas. Valstybės paveldėtas turtas apskaitomas notaro išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu (Taisyklių 3.4 punktas). Jeigu valstybė paveldi centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamą turtą, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas įgyja ir privalo vykdyti visas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas su palikimo priėmimu susijusias pareigas (Taisyklių 43 punkto 3 dalis).
Ieškovė reiškia reikalavimą, kuriuo prašo pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybei M. G. turtas perėjo nuo palikėjo mirties dienos, ir įpareigoti valstybę atstovaujančią VĮ Turto bankas, nedelsiant įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Testamentų registre nėra įregistruota palikimo, atsiradusio po palikėjo mirties, priėmimo juridinių faktų ar palikėjo sudaryto testamento. Galimi palikėjo įpėdiniai, byloje įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, duomenų apie tai, jog išreiškė valią priimti palikimą, ar apie ketinimą priimti palikimą, byloje nepateikė, atsiliepimų į ieškovės ieškinį nepateikė. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, informacijos apie teisme pradėtas bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ar termino palikimui po palikėjų mirties priimti, atnaujinimo, LITEKO sistemoje nėra. Šios aplinkybės rodo, jog įpėdiniai atsisakė priimti palikimą, atsiradusį po M. G. mirties. Byloje nėra duomenų apie kitus galimus paskesnės eilės palikėjo įpėdinius. Tokiu būdu, remiantis Civilinio kodekso 5.62 straipsnio nuostatomis mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog valstybė yra specifinis paveldėjimo teisinių santykių dalyvis. Valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas, nuo šio momento įpėdiniai priėmę palikimą perima ir palikėjo teises ir pareigas.
Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad galimi įpėdiniai po palikėjo mirties atsiradusio palikimo nepriėmė, remiantis teisiniu reglamentavimu bei susiklosčiusia teismų praktika, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir atsakovė įpareigotina įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą.
Dėl skolos priteisimo.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė teikė butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administravimo, komunalinių ir techninės priežiūros paslaugas. M. G. ½ nuosavybės teise priklausiusiam butui (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2015-09-31 suteiktas paslaugas susidarė 415,25 Eur skola.
Civilinio kodekso 5.3 straipsnis numato, jog palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Kad įgytų palikimą įpėdinis turi jį priimti (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis). Tačiau, kaip minėta, valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Valstybė negali atsisakyti priimti palikimą. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Palikimą priėmę įpėdiniai tampa paveldėto turto savininkais, nuosavybės teise valdančiais turtą (civilinio kodekso 4.47 straipsnis).
Ieškovei iš atsakovės priteistinas susidaręs po palikėjo mirties įsiskolinimas, išskyrus už šalto ir karšto vandens tiekimą, atitinkamai 81,17 Eur ir 37,95 Eur, nes ši paslauga nebuvo teikiama, kadangi naudotojas mirė (duomenys neskelbtini). Priteistinas 296,13 Eur įsiskolinimas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog už ieškinį sumokėjo 46,00 Eur žyminį mokestį, kurį prašo priteisti. Kitoms bylinėjimosi išlaidoms priteisti prašymo ir pažymos su išlaidų pagrindimu teismui nepateikė.
Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 37,41 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad nė vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo po M. G., a.k. (duomenys neskelbtini), mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), jo palikimas perėjo valstybei nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovę valstybę, atstovaujamą Valstybės Įmonės „Turto bankas“, įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą.
Priteisti iš atsakovės Valstybės, atstovaujamos VĮ Turto bankas, į. k. 112021042, 296,13 Eur skolos ir 37,41 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB ,,Klaipėdos bendrabutis“, į.k. 140597134.
Kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.