Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2021-04-19 · Civilinė byla Nr. e2-277-973/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-19
Bylos Nr.
e2-277-973/2021
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00700-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktorija Vasiliauskienė
Atsakovas
S. P.
Ieškovas
VĮ „Lietuvos oro uostai“
Civilinė byla Nr. e2-277-973/2021Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00700-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.3.2.9.10.8.; 3.2.6.1
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 19 d.Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Viktorija Vasiliauskienė,sekretoriaujant Viktorijai Baguckienei,dalyvaujant VĮ „Lietuvos oro uostai“ atstovėms advokato padėjėjoms I. B., G. S.,atsakovui S. P., jo atstovei advokatei L. Z.,Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos pirmininkui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VĮ „Lietuvos oro uostai“ ieškinį atsakovui S. P. dėl atsakovo atleidimo iš darbo dėl darbuotojo kaltės pripažinimo teisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė VĮ „Lietuvos oro uostai“ ieškiniu prašo Atsakovo S. P. atleidimą iš darbo nuo 2020-10-01 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą pripažinti teisėtu. Atsižvelgiant į tai, kad S. P., vykdant DGK Sprendimo dalį dėl jo grąžinimo į darbą, į darbą buvo grąžintas 2020-11-05, su atsakovu sudarytą darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną. Tuo atveju, jeigu atsakovo S. P. atleidimas iš darbo būtų pripažintas neteisėtu, negrąžinti atsakovo į darbą ir nustatyti, kad darbo sutartis su atsakovu nutraukta teismo sprendimu teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2020-08-16 buvo užfiksuotas darbo pareigų pažeidimas – atsakovo S. P. buvimas darbe neblaiviu. Šis faktas buvo nustatytas atsakovui pasitikrinus alkotesteriu ir šiam užfiksavus tokius duomenis: 08:55:39 val. darbuotojui buvo nustatytos 0,36 promilės, 09:43:46 val. - 0,22 promilės. Ieškovė neturėjo pagrindo abejoti alkotesterio duomenimis, kadangi alkotesteris buvo patikrintas metrologiškai ir tinkamas naudoti - alkotesteriui 2020-07­27 išduotas patikros sertifikatas Nr. 1343743 (priedas Nr. 13), kuris galioja iki 2021-01-27. Ieškovei įvertinus alkotesterio paklaidą (0,05 promilės) darbuotojo naudai, atsakovo neblaivumas vis tiek būtų sudaręs 0,31 promilės ir 0,17 promilės. Pažymėjo, jog atsakovas savo blaivumą pirmą kartą pasitikrino tik praėjus beveik valandai nuo jo darbo pamainos pradžios, nors neblaivumo prevencijos tvarka numato, jog tai turi būti padaroma ne vėliau kaip 0-15 min. nuo darbo pradžios. Tuo atveju, jeigu atsakovas būtų pasitikrinęs savo blaivumą iš karto atvykęs į darbą, kaip tą numato Neblaivumo prevencijos tvarka, tikėtina, jog atsakovo neblaivumas būtų užfiksuotas dar didesnis. Nustačius, jog darbe darbuotojas yra neblaivus, darbuotojo iš karto buvo paprašyta pasiaiškinti. Gavus darbuotojo pasiaiškinimą, dėl žmogiškosios klaidos jis nebuvo tą dieną nušalintas nuo darbo ir jo atžvilgiu nebuvo surašytas nušalinimo nuo darbo aktas, kaip tą numato ieškovės generalinio direktoriaus 2015-06-30 įsakymu Nr. 1R-173 patvirtintos nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tvarkos nuostatos (priedas Nr. 14), tačiau nepaisant šios klaidos, ieškovė siekė išsiaiškinti šio darbo pareigų pažeidimo aplinkybes ir netoleravo darbuotojo elgesio. Pažymėjo, kad atsakovas nebuvo nušalintas nuo darbo ir jo atžvilgiu nebuvo surašytas nušalinimo nuo darbo aktas dėl žmogiškosios klaidos - kadangi 2020-08-16 buvo sekmadienis ir tai buvo ne darbo diena administracijos darbuotojams, kurie yra įgalinti priimti sprendimus dėl darbuotojų nušalinimo nuo darbo, dėl vidinės komunikacijos stokos nebuvo priimtas sprendimas nušalinti darbuotoją. Tačiau ieškovė sureagavo į nustatytą darbuotojo neblaivumą - nustačius neblaivumo faktą, darbuotojo nedelsiant buvo paprašyta pasiaiškinti ir nors darbuotojas tą dieną nebuvo nušalintas nuo darbo, tolimesni ieškovės veiksmai patvirtina, jog ji netoleravo susidariusios situacijos, vertino atsakovo būklę kaip neatitinkančią teisės aktų reikalavimų ir siekė išsiaiškinti darbo pareigų pažeidimo padarymo aplinkybes. Atkreipė dėmesį, jog nušalinimo nuo darbo akto surašymas yra procedūrinis žingsnis ir tokio akto nesurašymas savaime nelemia išvados, jog darbuotojas darbe buvo blaivus. Su tokiu argumentu sutiko ir DGK, tačiau netinkamai vertino kitas aplinkybes, patvirtinančias darbuotojo neblaivumą ir nepagrįstai sumenkino alkotesterio, kaip patikimo įrodymo, reikšmę nustatant darbuotojo neblaivumą. Komisija savo sprendime skyrė didelę reikšmę nušalinimo nuo darbo akto surašymui ir teigė, jog šiuo atveju tokio akto nesurašymas ir aiškios bei nedviprasmiškos informacijos atsakovui nesuteikimas apie tai, kaip darbdavys vertina jo paaiškinimus ir įvykio aplinkybes, neva atsakovui užkirto kelią ginti savo teises, kreipiantis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl jo blaivumo įvertinimo. Šiuo atveju svarbu ne tai, ar darbuotojui buvo sudaryta galimybė pasitikrinti medicinos įstaigoje, ar ne (pažymėtina, jog darbuotojas, susipažinęs su alkotesterio duomenimis ir žinodamas, jog jo atžvilgiu gali būti pradedamas darbo pareigų pažeidimo tyrimas, turėjo galimybę pats savo iniciatyva pasitikrinti blaivumą medicinos įstaigoje, siekiant, jog darbdaviui neliktų jokių abejonių dėl jo blaivumo, tačiau darbuotojas to nepadarė ir tik pateikė lakonišką pasiaiškinimą apie vaistų vartojimą), o tai, ar ieškovė galėjo įsitikinti ir įsitikino Atsakovo neblaivumu remdamasi kitais patikimais įrodymais. Galimybę darbuotojo būklę nustatyti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, jeigu darbuotojas nebuvo nušalintas nuo darbo, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, kurioje šis teismas yra pasisakęs, jog jeigu darbdavys, nors ir esant darbuotojo neblaivumui, dėl kokių nors priežasčių nenušalino tokio darbuotojo nuo darbo, tai, kilus ginčui teisme, nepaneigia galimybės darbuotojo būklę, reikšmingą DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punktui taikyti, nustatyti kitomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2011).

Ieškovė, ištyrusi darbo pareigų pažeidimo padarymo aplinkybes ir įvertinusi darbuotojo pateiktus paaiškinimus, turėjo pagrindą konstatuoti šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, o būtent: i) Darbuotojo neblaivumas buvo nustatytas metrologiškai patikrinto ir tinkamo naudoti alkotesterio rodmenimis, kurio parodymų patikimumu abejoti pagrindo nėra; ii) Darbuotojo neblaivumo faktą patvirtino ir tai, jog jis buvo nustatytas net du kartus - 8.55 val. Darbuotojui nustatytas 0,36 promilių neblaivumas, o 9.43 val. alkotesteriu buvo užfiksuotas 0,22 promilių neblaivumas (pažymėtina, jog toks alkoholio kiekio mažėjimas atitinka ir moksliškai pagrįstas išvadas, jog dėl oksidacijos žmogaus organizme alkoholio kiekis mažėja proporcingai praėjusiam laikui (vidutiniškai 0,15 - 0,2 promilės/val.). Atsakovas savo pasiaiškinimuose nepateikė jokių objektyvių paaiškinimų, kaip minėtų vaistų vartojimas galėjo lemti darbuotojui nustatytą alkoholio kiekį kraujyje, ignoravo ieškovės užduotus klausimus ir pateikė lakonišką paaiškinimą, nepateisinantį jam nustatyto neblaivumo. Tuo tarpu ieškovė įsitikino, jog atsakovo nurodomų vaistų vartojimas negalėjo lemti alkotesteriu užfiksuotų duomenų. Tą patvirtino viešai prieinama informacija apie minėtus vaistus ir jų poveikį- šių vaistų informaciniame lapelyje yra nurodyta, kad šių vaistų dozėje etanolio kiekis atitinka tik 15 ml alaus, tai proporcingai sudarytų tik 0,0129 promilės, dėl ko ieškovė darė pagrįstą išvadą, kad minėtų vaistų vartojimas negalėjo lemti alkotesteriu užfiksuotų duomenų. Taigi ieškovė iš esmės nuodugniai aiškinosi ir tyrė atsakovo pasiaiškinime nurodytas aplinkybes ir motyvus ir rėmėsi ne tik alkotesterio parodymais, bet atsižvelgė ir į aplinkybes, galėjusias daryti įtaką alkotesterio parodymams. Nors darbuotojas pas ieškovę ir dirbo ilgą laiką, tačiau tai nepanaikina darbdavio teisės, darbuotojui padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, pritaikyti griežčiausią sankciją ir jį atleisti iš darbo. Pažymėjo, jog darbuotojo padarytų darbo pareigų šiurkštumą patvirtina tai, kad darbuotojo atliekamos darbo funkcijos reikalavo itin atsakingo ir rūpestingo elgesio - darbuotojas ėjo oro uosto operatoriaus, atliekančio operatyvinio valdymo funkcijas, pareigas, kurios buvo susijusios su atvykstančio orlaivio pastatymo aikštelės suderinimu, informacijos teikimu suinteresuotoms tarnyboms apie orlaivio nusileidimą, automobilių parkavimo sistemos oro uoste administravimu, surenkamų aviacinių rinkliavų iš skrydžių kontroliavimu, aviacijos saugumo funkcijų atlikimu, t. y. asmenų, jų asmeninių daiktų patikra, reagavimu į įvairius pavojaus signalus ir kt. - visų šių funkcijų atlikimui ir siekiant užtikrinti maksimalią oro uosto bei keleivių apsaugą reikalingas itin atsakingas, rūpestingas ir kruopštus darbuotojų elgesys. Akivaizdu, jog tokių darbo pareigų atlikimui negali būti toleruojamas joks neblaivumas.

Pažymėjo, kad ieškovės nepasitikėjimą atsakovu lėmė kitas atsakovo elgesys susidariusioje situacijoje: i) atsakovas atvyko į darbą neblaivus ir savo blaivumą, pažeisdamas Neblaivumo prevencijos tvarką, pasitikrino praėjus beveik valandai nuo atvykimo į darbą; ii) pradėjus aiškintis pažeidimo aplinkybes, iš pradžių pokalbių su Operacijų skyriaus vadovu metu darbuotojas prisipažino iš vakaro vartojęs alkoholį, tačiau vėliau pakeitė poziciją ir pradėjo teisintis vaistų vartojimu, neigdamas savo neblaivumą; iii) siekdamas išvengti atsakomybės, atsakovas asmeniškai skambino ieškovės generaliniam direktoriui ir Palangos filialo direktorės pareigas einančiai Įmonės vykdomajai direktorei, prašydamas atsižvelgti į jo ilgametę darbo patirtį ir jo neatleisti; iv) savo pasiaiškinime darbuotojas teigė, jog jo darbo vieta buvo tvanki ir karšta, dėl to neva darbuotojui pasidarė bloga, kas ieškovei leido abejoti darbuotojo nurodomų teiginių teisingumu - atsakovo darbo vieta yra išskirtinai erdvi (53,44 m2), joje yra įrengti 2 kondicionieriai, 6 atidaromi langai, į patalpą iš ryto nepatenka tiesioginiai saulės spinduliai (darbo vietos nuotraukos pridedamos kaip priedas Nr. 38), be to, tuo metu Darbuotojas darbo vietoje buvo vienas. Darbuotojo darbo aplinka niekaip negalėjo lemti neva pablogėjusios jo sveikatos būklės.

Nors ieškovė mano, jog atsakovas iš darbo buvo atleistas teisėtai ir pagrįstai, tačiau jeigu teismas priimtų sprendimą atsakovo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, ieškovė, vadovaudamasi DK 218 str. 4 d., prašo atsakovo negrąžinti į darbą. Įvykdžius DGK sprendimo dalį ir grąžinus atsakovą į darbą, pablogėjo ieškovės Operacijų skyriaus darbuotojų mikroklimatas, skyriuje tvyro įtampa tarp darbuotojų ir atsakovo, darbuotojai yra nepasitenkinę atsakovo elgesiu, šiam nuolat pabrėžiant ir sureikšminant „pasiektą pergalę“ prieš darbdavį.

Ieškovo atstovė advokato padėjėja G. S. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai nurodė, kad VĮ „Lietuvos oro uostai“ yra strateginės reikšmės objektas, čia dirbantiems asmenims yra keliami labai aukšti reikalavimai susiję su saugumu. Ginčą nagrinėjant darbo ginčų komisijoje formaliai buvo pasižiūrėta į procedūrinius pažeidimus ir pernelyg daug dėmesio skirta neatliktai nušalinimo nuo darbo procedūrai. Mano, kad reikia atskirti du institutus-nušalinimą nuo darbo ir šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Teigia, kad nušalinimas nėra būtinoji sąlyga šiurkščiam darbo drausmės pažeidimui konstatuoti. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nepaisant to, kad darbuotojas nebuvo nušalintas nuo darbo, dar nereiškia, kad nebuvo padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Atsakovas iš darbo buvo atleistas, nes darbe pasirodė neblaivus ir šios aplinkybės nepaneigia faktas, kad jis nebuvo nušalintas nuo darbo. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnyje yra nurodyta, kad vien tik pasirodymas darbe neblaiviam yra pakankamas pagrindas tokį pažeidimą pripažinti šiurkščiu. Darbdavys atliko visus veiksmus ištirti visas aplinkybes: du kartus patikimomis priemonėmis nustatė atsakovo neblaivumą, du kartus paprašė atsakovo pasiaiškinti ir įvertinęs visus duomenis laiku priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį. Mano, kad būtent atsakovas, o ne ieškovas turėjo įrodyti, kad jo pavartoti vaistai galėjo pakeisti alkotesterio parodymus. Tai, kad atsakovui nebuvo suteikta galimybė pasitikrinti blaivumą medicininėje įstaigoje nėra tokia reikšminga aplinkybė ir negali būti suabsoliutinta, nes po tam tikro laiko atliktas medicininis patikrinimas, dėl organizme vykstančių procesų, parodys kitokį apsvaigimo laipsnį, o tai nepaneigia prieš tai nustatyto apsvaigimo laipsnio. Be to, darbuotojui nebuvo užkirstas kelias pačiam nuvykti į gydymo įstaigą ir pasitikrinti savo blaivumą. Nei darbuotojo stažas toje darbovietėje, nei nepriekaištingas darbuotojo elgesys nesušvelninta atsakomybės masto. Atsakovas prarado darbdavio pasitikėjimą, nes ir kitą kartą jis gali darbe pasirodyti neblaivus.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad įvertinus ieškovės patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių ir Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tvarkos nuostatus galima daryti išvadą, kad be techninių (alkotesterių) priemonių neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų faktui nustatyti labai svarbūs buvo ir kiti požymiai, kuriuos įvertinus buvo galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo kitų psichiką veikiančių medžiagų ir juos įvertinus būtų galima darbuotoją nušalinti nuo darbo. Pareigą įvertinti asmens būseną ir surašyti tarnybinį pranešimą, jame nurodant požymius, dėl kurių asmenį būtų privaloma nušalinti nuo darbo, turėjo visi įmonės darbuotojai. Iš ieškovės pateikto darbuotojų susipažinimo su nušalinimo nuo darbo tvarka sąrašo, matyti, kad su tvarka 2020-04-10 buvo supažindintas ir tarnybinį pranešimą surašęs M. S.. Tačiau jo tarnybiniame pranešime be alkotesterio parodymų nėra nurodyta jokių kitų S. P. neblaivumo požymių, todėl galima daryti išvadą, kad nė vieno iš požymių - iš burnos sklindančio alkoholio kvapo, neadekvačios elgsenos, nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių, nestabilios laikysenos ir pan. nebuvo, priešingu atveju tai būtų nurodyta tarnybiniame pranešime ir būtų pagrindas darbuotoją nušalinti nuo darbo.

Pranešimas apie alkotesterio parodymus, vadovaujantis Neblaivumo prevencijos tvarkos 3.9 punktu, automatiškai elektroniniu paštu buvo išsiųstas atsakingiems asmenims, įskaitant ieškovės Palangos filialo Operacijų skyriaus vadovą A. M.. Ieškovė nurodo, jog 2020-08-16 buvo sekmadienis ir tai buvo ne darbo diena administracijos darbuotojams, kurie yra įgalinti priimti sprendimus dėl darbuotojų nušalinimo nuo darbo, todėl dėl vidinės komunikacijos stokos nebuvo priimtas sprendimas nušalinti darbuotoją. 2020 m. rugpjūčio 16 d. Operacijų skyriaus vadovui buvo ne darbo diena, jis, gavęs pranešimą, telefonu susisiekė su tą dieną už pamainą atsakingu oro uosto operatoriumi M. S. ir paprašė įsitikinti, jog S. P. darbe yra blaivus. Gavęs Operacijų skyriaus vadovo prašymą, M. S. atsakovo paprašė dar kartą pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. M. S. jokių atsakovo neblaivumo požymių neužfiksavo, darbuotojas nebuvo nušalintas nuo darbo. Priešingu atveju, būtų nesuvokiamas ieškovės atsakingų asmenų požiūris į situaciją ir elgesys, kai oro uoste leidžiama dirbti neblaiviam operatoriui. Ir nei išeigine diena administracijos darbuotojams, nei “žmogiškąja klaida”, nei komunikacijos stoka to pateisinti nebūtų galima. Vienintelė šioje situacijoje suprantama priežastis dėl kurios darbuotojas, kurio, kaip nurodo ieškovė atliekamos darbo funkcijos reikalavo itin atsakingo ir rūpestingo elgesio, nebuvo nušalintas nuo darbo yra ta, kad pakartotinis patikrinimas alkotesteriu, įvertinus galimą 0,5 padalų paklaidą, neparodė draudžiamo alkoholio kiekio atsakovo iškvėptame ore, o kitų neblaivumo požymių, kurie leistų įtarti darbuotoją esant neblaivų ir būtų pagrindas jį nušalinti nuo darbo, nebuvo. Atsakovo manymu, būtent aplinkybės, kad ieškovė įsitikino jo blaivumu 2020-08-16 ir neturėjo abejonių dėl vaistų poveikio alkotesterio parodymams, lėmė tai, kad atsakovas nebuvo nušalintas nuo darbo, jis nebuvo siunčiamas pasitikrinti blaivumo medicinos įstaigoje. Todėl savo iniciatyva, be darbdavio siuntimo, palikti darbo vietą ir vykti į medicinos įstaigą tikrintis blaivumo jam nebuvo jokio pagrindo. Darbo ginčų komisija, pripažindama S. P. atleidimą neteisėtu, visiškai teisingai konstatavo, kad nušalinimo akto nesurašymas ir aiškios bei nedviprasmiškos informacijos darbuotojui nesuteikimas apie tai, kaip darbdavys vertina jo paaiškinimus ir įvykio aplinkybes, darbuotojui užkirto kelią ginti savo teises, kreipiantis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl jo blaivumo įvertinimo. Iš S. P. 2020-08-16 pateikto paaiškinimo turinio akivaizdu, jog jis su neblaivumo faktu nesutiko, todėl ieškovas privalėjo jį siųsti pasitikrinti blaivumo į sveikatos priežiūros įstaigą.

Jei darbdavys nepatikėjo darbuotojo paaiškinimu dėl vaistų vartojimo, jų poveikio, jis privalėjo elgtis sąžiningai, iškart informuoti apie tai darbuotoją. Darbdavio elgesį, kai atlikus pakartotinį patikrinimą darbuotojui buvo leidžiama toliau dirbti, nesiunčiant jo pasitikrinti medicinos įstaigoje, o vėliau darbuotoją atleidžiant dėl neva padaryto šiurkštaus pažeidimo, reikėtų laikyti būtent piktnaudžiavimu savo teise. Būtent dėl darbdavio veiksmų buvo apsunkintos atsakovo galimybės įrodyti blaivumą. Pažymėjo, kad ieškovė neturi jokio pagrindo teigti, kad atsakovas į darbą atėjo neblaivus ir anksčiau atlikus tyrimą neblaivumas būtų didesnis. Tiek paaiškinime darbdaviui, tiek nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje, atsakovas nurodė, kad vaistus išgėrė jau būdamas darbe, perėmęs pamainą, atlikęs būtinas darbo užduotis, ir pasijutęs blogai, t. y. 8,40 val. Pasijutęs geriau nuėjo pasitikrinti alkotesteriu. Darbovietėje faktiškai nebuvo laikomasi patvirtintos tvarkos ir ieškovė dėl to pretenzijų neturėjo. Ieškovas ne kartą blaivumą tikrino vėliau nei per 15 minučių nuo darbo pradžios, kartais net po kelių valandų, tačiau nėra susilaukęs iš ieškovės pastabų ar priekaištų. Tai parodo, jog tokia praktika ieškovės buvo toleruojama, todėl atsakovas, žinodamas, kad blaivumą gali tikrintis ir po poros valandų, būtų tai atlikęs kiek įmanoma vėliau, jeigu būtų darbe pasirodęs neblaivus.

Darbuotojas savo 2020-08-24 paaiškinime teigė, jog po atliktos operacijos jam tenka vartoti vaistus bei nurodė, jog darbe apie 8.40 val. išgėrė vaistus bei širdies darbą gerinančius lašus „Valentis“, gudobelių skystąjį ekstraktą ir nei darbo pamainos išvakarėse, nei pamainos metu alkoholinių gėrimų nebuvo vartojęs, o į kitus nurodyme atsakovui užduotus klausimas atsakovas atsakymų nepateikė. Administracinių nusižengimų, baudžiamosiose bylose, kuriose vertinama ar asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus, į tokius klausimus atsakoma atliekamų ekspertizių metu, apklausiant specialistus, pateikiant atsakymus įvertinamos individualios aplinkybės, svarbus ir lašų vartojimo kiekis bei laikas iki tikrinimo alkotesteriu. Šiuo atveju jokie vertinimai nebuvo atliekami, Atsakovui net nebuvo galimybės pasitikrinti blaivumo medicinos įstaigoje. Todėl ieškovės argumentas, kad neatsakymas į konkrečius klausimus lėmė jos nepasitikėjimą atsakovu, yra visiškai nepagrįstas. Nei ieškovė, nei atsakovas neturi reikalingos kvalifikacijos įvertinti vartotų lašų įtakos alkotesterio parodymams, todėl ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad atsakovo nurodomų vaistų vartojimas negalėjo lemti alkotesteriu užfiksuotų duomenų. Atsakovas siūlė atlikti eksperimentą pavartojus lašų pasitikrinti alkotesteriu, tačiau jo pasiūlymas buvo atmestas. Jei atsakovas būtų žinojęs apie vaistų poveikį alkotesterio parodymams, būtų iš anksto informavęs, kad juos vartojo. Jokio apsvaigimo atsakovas nejautė, nei apsvaigimo, nei kitų požymių nepastebėjo ir kiti 2020-08-16 kartu dirbę darbuotojai. Tai, kad atsakovas vėliau prašė įmonės vadovų jo neatleisti iš darbo, taip pat negali būti vertinama neigiamai, kadangi tai yra natūrali asmens reakcija į situaciją.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodo, jog privalėjo imtis griežčiausių priemonių, siekiant užtikrinti darbo drausmę ir atsakovės vidaus taisyklių laikymąsi, minimaliai sumažindama galinčias kilti rizikas aplinkai ir visuomenės saugumui, dėl to pagrįstai ir teisėtai nutraukė Darbo sutartį su atsakovu. Akivaizdu, kad ieškovė pati nesilaikė ne tik vidaus taisyklių, bet ir Darbo kodekso nuostatų, todėl toks atsakovo atleidimo motyvas, įvertinus situaciją, - kad nebuvo pastebėti ir užfiksuoti jokie kiti atsakovo neblaivumo požymiai, antras patikrinimas alkotesteriu, įvertinus galimą paklaidą, nerodė draudžiamo promilių kiekio, atsakovas nebuvo nušalintas nuo darbo, jam buvo leista tą dieną tęsti atliekamas svarbias pareigas, vykdyti užduotis, reikalaujančias itin atsakingo, rūpestingo ir kruopštaus darbuotojo elgesio, atsakovo blaivumas nebuvo patikrintas medicinos įstaigoje, darbovietėje buvo įprasta praktika, kad pasitikrinti alkotesteriu buvo galima vėliau nei po 15 min. nuo atvykimo į darbą ir pretenzijos dėl to nebuvo reiškiamos, atsakovui anksčiau niekada nebuvo užfiksuotas draudžiamas promilių kiekis, nors įmonėje dirbo 15 metų, yra nepagrįstas ir neproporcingas. Atsakovo manymu, Ieškovė įvertinusi visą situaciją, aplinkybes, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas nutraukti darbo sutartį ir tai būtų proporcinga. Ieškovės nurodomos nepasitikėjimu darbuotoju priežastys taip pat yra visiškai nepagrįstos ir jų negalima vertinti kaip sudarančių teisėtą pagrindą darbdaviui atleisti darbuotoją.

Ieškovė nurodo, jog įvykdžius DGK sprendimo dalį ir grąžinus atsakovą į darbą, pablogėjo ieškovės Operacijų skyriaus darbuotojų mikroklimatas, skyriuje tvyro įtampa tarp darbuotojų ir atsakovo, darbuotojai yra nepasitenkinę atsakovo elgesiu, gražinus atsakovą į buvusį darbą nėra ir nebūtų pasiektas ir vienas iš pagrindinių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų – atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, kadangi toks sprendimas lemtų naujus konfliktus ir naujus ginčus tarp darbuotojų. Šie ieškovės teiginiai yra visiškai nepagrįsti ir atsakovas prašo tokio prašymo netenkinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovas S. P. ir jo atstovė advokatė L. Z. palaikė savo atsiliepimą ir prašė ieškinio netenkinti. Atsakovo atstovė L. Z. pažymėjo, kad pats ieškovas pažeidė savo paties nustatytas tvarkas, dėl ko darbuotojui buvo atimta galimybė gintis. Atsakovas S. P. papildomai posėdžio metu nurodė, kad 2020-08-16 į darbą atvyko apie 7.50 ir skubėjo į savo darbo vietą, nes ruošėsi pakilti privatus lėktuvas. Dėl skubos nepasitikrino blaivumo, nors pažymėjo, kad griežtai nebuvo reikalaujama pasitikrinti būtent per 15 minučių. Blaivumą pasitikrindavo ir vėliau pagal galimybes. Laukiant kol išvyks privatus lėktuvas jis pasijuto blogai, pradėjo justi sutrikusį širdies darbą, todėl išgėrė su savimi turėto gudobelių ekstrakto buteliuką. Parodė, kad jam yra atlikta širdies šuntavimo operacija, jis nuolat vartojo gydytojo išrašytus vaistus. Būtent gydytojas jam nurodė, kad pajutus kokius širdies darbo sutrikimus jis gali vartoti širdies darbą geriančius lašus. Išvakarėse jis buvo pasveikinti pažįstamo, tačiau alkoholio nevartojo. Po lašų pavartojimo praėjus neilgam laiko tarpui ir matant, kad lėktuvas nesiruošia kilti, jis nuėjo pasitikrinti blaivumą prie alkotesterio. Alkotesterio rodmenys parodė 0,36 promilių. Grįžo į darbo vietą, nes savęs nevertino kaip neblaivaus. Po kurio laiko atėjo pamainos vadovas M. S. ir paprašė dar kartą pasitikrinti blaivumą. Jam jis iš karto pasakė, kad vartojo vaistus. Antruoju pūtimu alkotesteris parodė 0,22 promiles. Po antrojo pūtimo jis telefonu kalbėjo su Operacijų skyriaus vadovu A. M., kuriam paaiškino, kad blogai jautėsi, gėrė širdies lašų. A. M. dar paklausė, ar jis galės dirbti, jis patvirtino, kad galės ir grįžo į savo darbo vietą. Taip pat A. M. prašymu parašė pasiaiškinimą. Tuo tą dieną viskas ir pasibaigė. Kitą dieną elektroniniu paštu jis gavo A. M. laišką, kuriame jis nurodė, kad Vilniuje jo situaciją vertina kitaip ir mano, kad darbe buvo neblaivus, todėl jam teks palikti darbą savo noru. Nors pirmadienį Operacijų skyriaus vadovas dar sutiko įvertinti jo situaciją ir suteikė galimybę jį įtikinti, kad pavartoti vaistai galėjo iškreipti alkotesterio rodmenis, tačiau sekančią dieną jis kategoriškai atsisakė atlikti bet kokius eksperimentus ir liepė rašyti pareiškimą išeiti iš darbo savo noru.

Valstybinių ir privačių įmonių profesinės sąjungos pirmininkas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pats darbdavys pažeidė sąžiningumo ir bendradarbiavimo principus, nesilaikė savo patvirtintų teisės aktų. Bylos duomenys patvirtina, kad darbdavio atstovui darbuotojo pasiaiškinimas tiko, jo nušalinimo nuo darbo svarstytas nebuvo, atleidimo iš darbo klausimas nekeliamas, todėl darbuotojui nekilo būtinybė imtis kokių nors priemonių savo blaivumui įrodyti. Taigi patys darbdavio atstovai, įgalioti vertinti situaciją ir priimti tam tikrus sprendimus, nevertino darbuotojo būklės kaip sukeltos alkoholio. Be to, paties darbdavio pozicija toje situacijoje yra dviprasmiška: S. P. elgesys įvertintas kaip pagrindas jį atleisti, tačiau Operacijų skyriaus vadovo A. M. elgesys neužtikrinant saugumo niekaip neįvertintas. Pats darbdavys savo veiksmais užkirto kelią savalaikiai nustatyti tiesą ir po laiko reikalauja, kad darbuotojas įrodytų savo teisybę. Prašo ieškovo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės

Ieškovą VĮ „Lietuvos oro uostai“ ir atsakovą S. P. darbo santykiai siejo nuo 2005-11-14. Vėlesniais 2014 m. birželio 25 d. darbo sutarties Nr. 1P-DS-522 pakeitimais su ieškovu buvo susitarta, jog jis eis Operacijų skyriaus oro uosto operatoriaus, atliekančio operatyvinio valdymo funkcijas.

Pagal įmonės darbuotojo testo alkoholiui protokolą nustatyta, kad 2020-08-16 8.55 val. atsakovui S. P. nustatytas 0,36 promilių neblaivumas, tos pačios dienos 9.43 val. nustatytas 0,22 promilių neblaivumas.

2020 m. rugpjūčio 27 d. VĮ „Lietuvos oro uostų“ vykdomosios direktorės, atliekančios Palangos filialo direktoriaus funkcijas, L. J. įsakymu Nr. 2P-108 konstatavus šiurkštų darbo drausmės pažeidimą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. nuspręsta nutraukti darbo sutartį su S. P.. Iš darbo atsakovas buvo atleistas 2020 m. spalio 1 d. pasibaigus jo nedarbingumo laikotarpiui.

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti darbo sutarties nutraukimą teisėtu

Byloje sprendžiamas ginčas dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo, nušalinimo nuo darbo akto reikšmės ir atsakovo veikos kvalifikavimo kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, darbdaviui įrodinėjant, kad darbuotojas darbe buvo neblaivus. Atsakovas atsikirsdamas į ieškinį teigia, kad byloje nėra surinkta patikimų duomenų, kad darbe jis buvo neblaivus, nes ieškovė savo elgesiu užkirto galimybę tokius duomenis surinkti.

Pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra viena iš priežasčių nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 2 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu taip pat gali būti laikomi kiti pažeidimai, kuriais pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas).

Vadovaujantis DK 58 straipsnio 4 dalimi, prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia.

Neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių arba toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo laipsnio. DK nepateikiama darbuotojo neblaivumo sampratos ir nereglamentuojama, kaip turi būti nustatomas asmens neblaivumo darbe faktas, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad kilus ginčui dėl darbuotojo neblaivumo fakto, teismas nurodytų klausimų sprendimui gali automatiškai taikyti kitų sričių teisės aktus. Įrodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus, gali būti tiek medicinos išvados, tiek tam tikri tą dieną darbe surašyti aktai, nurodant juose požymius, pagal kuriuos įtariama, jog darbuotojas yra neblaivus, bei kitokie darbuotojo neblaivumo būklę fiksuojantys faktiniai duomenys (CPK 177 straipsnio 2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2011).

Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžianti šalių ginčą taikomos bendrosios civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimą (CPK 176 - 224 straipsniai), laikantis įrodymų leistinumo, visapusiškumo, pakankamumo ir kt. principų.

Ieškovė tvirtina, kad nušalinimo nuo darbo akto surašymas yra tik procedūrinis žingsnis ir šio veiksmo neatlikimas šioje situacijoje nėra toks reikšmingas, nes atsakovo neblaivumą įrodo alkotesterio parodymai. Su šiais ieškovės teiginiais galima sutikti tik iš dalies. Ieškovės 2015-06-30 įsakymu Nr. 1R-173 patvirtinta Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tvarka, kuria reglamentuotos procedūros, kaip nušalinti nuo darbo darbuotoją, kai jis darbo metu yra neblaivus ar apsvaigęs. Šioje tvarkoje nustatyta, kad esant pagrįstam įtarimui, kad darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, nedelsiant surašomas Nušalinimo aktas. Tuo pačiu nedelsiant raštu pareikalaujama, kad darbuotojas pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Tvarkoje taip pat nustatyta, kad darbuotojui nesutinkant su nušalinimu, nušalinimo aktą rašęs vadovas nedelsdamas surašo Siuntimą dėl asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo, jį įteikia darbuotojui ir jį pristato į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Darbuotojui atsisakius medicininės apžiūros neblaivumo ar apsvaigimo faktas įrodinėjamas kitomis CPK 177 str. 2 ir 3 d. nustatytomis priemonėmis. Pažymėtina, kad pagal ieškovo patvirtintą tvarką drausminio poveikio priemonių taikymas sprendžiamas generaliniam direktoriui ar filialo vadovui perduodant: 1) įmonės tiesioginio vadovo ar padalinio vadovo raštišką nurodymą darbuotojui pateikti paaiškinimą dėl jam pateiktų įtarimų; 2) darbuotojo raštiškas pasiaiškinimas dėl jam pateiktų įtarimų; 3) Nušalinimo aktas; 4) asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicininės apžiūros akto išvados. Jeigu nušalinamas darbuotojas nesutinka pasirašyti Nušalinimo akto, Siuntimo arba atsisako vykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, darbdavys pasilieka sau teisę darbuotojo neblaivumo faktą įrodinėti kitų darbuotojų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir kitomis Lietuvos Respublikos CPK 177 straipsnyje nustatytomis priemonėmis. Medicinos, policijos įstaigų pateiktas pranešimas apie darbuotojo darbo metu nustatytą jo neblaivumą laikomas rašytiniu įrodymu, kurio pagrindu gali būti surašomas darbuotojo Nušalinimo aktas ir vykdoma drausminės atsakomybės taikymo procedūra.

Taigi anksčiau aptarta ieškovo 2015-06-30 įsakymu Nr. 1R-173 patvirtinta Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų tvarka, teismo vertimu, nėra tik formali procedūra. Be to, kad jos metu surenkama visa informacija, būtina darbdaviui objektyviam aplinkybių įvertinimui, taip pat šios procedūros metu yra įvirtinta ir darbuotojo, nesutinkančio su nušalinimu, teisė pateikti savo įrodymus (asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicininės apžiūros akto išvadą). Kaip nustatyta šioje byloje, nušalinimo nuo darbo procedūra nebuvo atlikta, tokiu būdu užkertant kelią atsakovui S. P. nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl jo blaivumo vertinimo. Pažymėtina, kad liudytoju teisme apklaustas tą dieną už pamainą atsakingas ir iki alkotesterio antrajam patikrinimui lydėjęs M. S. parodė, kad atsakovas jam patvirtino, kad jis buvo vartojęs vaistus, kurie galėjo iškreipti alkotesterio rodmenis. Liudytojas M. S. taip pat patvirtino, kad atsakovo elgesys, išvaizda, kalba, kvapas nerodė jokių neblaivumo požymių. Po antrojo atsakovo S. P. patikrinimo alkotesteriu jam buvo nurodyta grįžti į savo darbo vietą, prieš tai nurodant parašyti pasiaiškinimą. Liudytoju teisme apklaustas Operacijų skyriaus vadovas A. M. parodė, kad kalbėjo su atsakovu telefonu, liepė jam parašyti pasiaiškinimą ir nušalinimo nuo darbo klausimo nesprendė atsižvelgęs į antrojo tikrinimo metu atsakovui nustatytas nedideles promiles bei tai, kad jam tą dieną buvo laisvadienis ir jis nematė būtinybės vykti atlikti nušalinimo procedūros. Taigi atsakovui nuo pat pradžių nebuvo pateikta aiški ir nedviprasmiška darbdavio atstovo pozicija, kaip yra vertinama jo situacija ir pateiktas pasiaiškinimas. Dar daugiau, kaip teisme apklaustas parodė atsakovas S. P., Operacijų skyriaus vadovas A. M. dar pasidomėjo jo, ar dėl savo sveikatos jis gali toliau dirbti. Taigi visų aplinkybių visetas duoda pagrindo manyti, kad darbdavio atstovas patikėjo jo aiškinimu ir jo būklės nevertino kaip apsvaigimo nuo alkoholio.

Pažymėtina, kad ieškovė yra juridinis asmuo ir jai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Ieškovės atstovė savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu ne kartą akcentavo saugumo svarbą įmonėje, pažymėjo koks atsakingas yra atsakovo darbas, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad pati ieškovė nebuvo tiek rūpestinga ir atsakinga kiek tokios specifikos įmonėje buvo būtina. Byloje nustatyta, kad įvykio metu nebuvo tinkamai organizuotas darbas, jog administracijos poilsio dienomis būtų griežtai laikomasi visų saugumą užtikrinančių tvarkų ir reikalavimų, įskaitant ir neblaivumo darbe prevencijos nuostatų. Be to, nustatyta, kad nors darbuotojai ir buvo supažindinti su reikalavimu per 15 minučių nuo atvykimo darbą pasitikrinti blaivumą, tačiau jos faktiškai taip griežtai nesilaikė. Liudytoju teisme apklaustas A. M. šias aplinkybes patirtino ir nurodė, kad už šį pažeidimą drausminės nuobaudos nebuvo skiriamos, tik susirinkimų metu primindavo apie tokią pareigą. Teismo vertinimu, nustačius, kad darbdavio atstovas padarė procedūrinius pažeidimus, dėl kurių savalaikiai nebuvo užtikrintas objektyvių duomenų surinkimas, tuo pačiu užkirstas kelias atsakovui tokius duomenis pateikti, būtent ieškovė, kaip stipresnioji šalis, turi prisiimti šio pažeidimo pasekmes. Ieškovė teigia, kad atsakovas S. P. turėjo pats suprasti, kad jo padarytas pažeidimas automatiškai bus vertinamas kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas ir jis turėjo ir galėjo pats važiuoti į gydymo įstaigą. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas S. P. parodė, kad tą dieną pamainoje jis dirbo vienas ir negalėjo palikti savo darbo vietos. Be to, kaip anksčiau nustatyta, Operacijų skyriaus vadovas A. M. savo kalba ir elgesiu nedavė jokio preteksto suprasti, kad atsakovas gali būti atleistas iš darbo ir jam nedelsiant reikia imtis priemonių savo tiesai įrodyti. Šuo atveju, kai ieškovo veiksmais buvo užkirstas kelias laiku surinkti visus objektyvius duomenis, vėlesnis ieškovo reikalavimas darbuotojui po laiko pateikti neginčytinus savo blaivumo įrodymus yra nesąžiningas. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 24 straipsnyje yra nurodyta darbdavio ir darbuotojo prievolė įgyvendinant savo teises ir vykdant pareigas, veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Šiame straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju būtent darbdavys pažeidė anksčiau įtvirtintas savo pareigas, dėl kurių buvo pažeistos darbuotojo teisės ir tuo pačiu sąžiningumo, bendradarbiavimo ir nepiktnaudžiavimo savo teisėmis principai.

Ieškovė faktą, kad darbuotojas darbe buvo neblaivus įrodinėja alkotesterio parodymais ir teigia, kad jie neginčytinai patvirtina atsakovo šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Pažymėtina, kad galiojantys įstatymai nesuteikia didesnės įrodomosios reikšmės kuriam nors iš neblaivumo faktui nustatyti naudojamų įrodymų šaltinių. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad alkotesteris BAAC Nr.20559, kuriuo atsakovas S. P. savarankiškai tikrinosi blaivumą, buvo meteriologiškai patikrintas, jo patikros sertifikatas galiojo nuo 2020-07-27 iki 2021-01-27. Tačiau būtina pažymėti, kad vertinant alkotesterio rezultatų patikimumą reikia įvertinti ir tai, ar atliekant tikrinimą buvo laikytasi naudojimo instrukcijoje nurodytų taisyklių. BAAC naudojimo instrukcijoje, kuri yra viešai prieinama, aiškiai nurodyta, kad po alkoholio vartojimo reikia palaukti 15 minučių, po rūkymo 3 minutes. Taigi vertinant blaivumo rezultatą, ne mažesnę svarbą turi ir duomenys, ar prietaisu buvo naudojamasi pagal instrukciją. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas nuo pat pradžių ginčijo faktą, kad jis yra neblaivus ir savo rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad prieš pat pasitikrinant alkotesteriu jis pavartojo širdies lašų ir gudobelių ekstrakto, į kurių sudėtį įeina etilo alkoholis. Byloje nėra neginčytinų duomenų, kada tiksliai atsakovas pavartojo nurodytų vaistų (tik atsakovo raštu pateikti duomenys, kad tai galėjo būti apie 8.40 min.), tačiau šių duomenų nepakanka konstatuoti, kad iš ties jo pavartoti vaistai ir po jų vartojimo burnoje likę alkoholio likučiai negalėjo iškreipti alkotesterio rezultatų. Dėl to, kad byloje nėra patikimų duomenų, kad savarankiškai naudojantis alkotesteriu darbuotojas tiek pirmu, tiek antru atveju laikėsi šio prietaiso instrukcijos, kaip beje ir nėra duomenų, kad darbuotojai buvo supažindinti su tokia instrukcija, teismas nevertina šio įrodymo kaip patikimo ir pakankamo darbuotojo girtumui konstatuoti. O dėl anksčiau nurodytų priežasčių byloje kitų, patikimų ir laiku gautų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo girtumą byloje nėra.

Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose yra vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. Ieškovė nepateikė pakankamų leistinų įrodymų, kurių pagrindu neabejotinai būtų galima konstatuoti, kad buvo padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas.

Esant visoms pirmiau išdėstytoms ir išanalizuotoms aplinkybėms, teismas, nenustatęs atsakovo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo, todėl, vadovaujantis CPK 183, 185 straipsniais, ieškovės ieškinys – atmestinas. Tai reiškia, kad atsakovas S. P., ieškovės VĮ Lietuvos oro uostai, iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 2 punkto pagrindu buvo atleistas neteisėtai.

Dėl neteisėto atleidimo iš darbo teisinių pasekmių

Pagal DK 218 straipsnio 2 dalį, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

Ieškovas prašė negrąžinti darbuotojo į darbą, nes įvykdžius Darbo ginčų komisijos sprendimą ir darbuotoją S. P. grąžinus į darbą pablogėjo Operacijų skyriaus darbuotojų mikroklimatas, skyriuje tvyro įtampa tarp darbuotojų ir atsakovo, taigi palikus atsakovą S. P. darbe kiltų nauji konfliktai ir ginčai tarp darbuotojų.

Teisme apklaustas S. P. patvirtino, kad nuo 2020 m. lapkričio 5 d. jis buvo grąžintas į darbą ir nemato jokių priežasčių, kodėl jis negalėtų tęsti darbo. Jokie konfliktai nei su darbuotojais, nei su administracija po jo grąžinimo į darbą nekilo. Operacijų skyriaus vadovas A. M. apklausos teisme metu taip pat nenurodė jokių objektyvių priežasčių, išskyrus darbdavio nepasitikėjimą darbuotoju, dėl kurių atsakovas S. P. negalėtų tęsti darbo. Taip pat byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių ir patikimų duomenų, kad po atsakovo gražinimo į darbą pablogėjo mikroklimatas, tvyro įtampa tarp darbuotojų ir atsakovo. Byloje taip pat nenustatyta jokių ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių, aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad darbuotojui būtų sudarytos nepalankios darbo sąlygos. Taigi ieškovė neįrodė teisėtų ir pakankamų priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti, kad tolesni darbo santykiai yra negalimi. Todėl prašymas negrąžinti atsakovo į darbą atmestinas.

Atsakovas prašo priteisti jam iš ieškovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2020-10-01 iki 2020-11-05 (kai buvo įvykdytas Darbo ginčų komisijos sprendimas grąžinti atsakovą į darbą). Teismui atsakovo atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu, atsakovo prašymas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką laikytinas pagrįstu.

Vidutinis darbuotojo darbo užmokestis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. Nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtintu Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu. Remiantis ieškovės pateiktais duomenimis ieškovo valandinį vidutinį darbo užmokesčio dydį (8,23 Eur neatskaičius mokesčių), atsižvelgiant į tai, kad buvo sutarta dėl 8 val. darbo dienos ir 40 val. darbo savaitė, į tai, kad atsakovui 2020-10-01 pažymėtos ir apmokėtos 2 darbo valandos, atsakovui išieškotina 1629,54 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio suma nuo atleidimo iš darbo dienos 2020-10-01 iki 2020-11-05 (8,23 Eur x 6 val. + 8,23 Eur x 8 val. x 24 d. d.).

Pažymėtina, kad pagal naujojo DK (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestinas, atsakovui iš ieškovės priteistinos jo patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (už advokatės teisinę pagalbą). Todėl ieškinį atmetus iš ieškovės yra pagrindas atsakovui priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės VĮ „Lietuvos oro uostai“ ieškinį atmesti.

Pripažinti, kad atsakovas S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Valstybės įmonės Lietuvos oro uostai, juridinio asmens kodas 120864074, nuo 2020 m. spalio 1 d. iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 2 punkto pagrindu buvo atleistas neteisėtai.

Priteisti iš ieškovės Valstybės įmonės Lietuvos oro uostai, juridinio asmens kodas 120864074, atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1629,54 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt devynių eurų ir 54 ct) vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką kompensaciją.

Priteisti iš ieškovės Valstybės įmonės Lietuvos oro uostai, juridinio asmens kodas 120864074, atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

Teisėja Viktorija Vasiliauskienė