Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „T.“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. 2012-08-04, apie 18.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, vieną kartą ranka suduodamas sugyventinei J. P. per pakaušį, sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, J. R. buvo kaltinamas tuo, kad sistemingai baugino naudodamas psichinę prievartą, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nukentėjusiąją J. P., t. y. 2012-02-24 17.31 val. bei 16.47 val. daužydamas kambario duris, žodžiu išsakydamas grasinimus, 2011-09-17 01.47 val. grasindamas užlieti butą vandeniu, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2010-04-20 16.56 val., 2010-07-25 19.01 val., 2010-10-27 22.49 val., 2011-01-04 20.39 val., 2011-01-20 16.49 val., 2011-03-17 19.09 val., 2011-03-22 23.13 val., 2011-09-05 18.58 val., 2011-10-26 20.08 val., 2012-03-02 16.31 val. išsakydamas žodžiu grasinimus bei 2012-03-20, apie 20.30 val. mesdamas į nukentėjusiąją J. P. lygimo lentą ir išsakydamas grasinimus užmušti, žnaibydamas jai nugarą, taip sistemingai, tai yra ne mažiau kaip 15 kartų, nukentėjusiąją sugyventinę J. P. baugino grasindamas nužudyti, taip sukeldamas nuolat psichinę įtampą ir stresą.

Kaltinamasis J. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytomis dienomis buvo išgėręs, neramus, įkyrus. Su nukentėjusiąja J. P. kartu gyvena apie septynerius metus, iš pradžių gyveno Draugystės prospekte, vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini) gatvę ir čia gyvena jau apie ketverius metus. Negali pasakyti kokiais konkrečiais žodžiais baugino ir grasino nukentėjusiajai. Sakė nukentėjusiajai, kad užlies butą vandeniu tam, kad ji atidarytų buto duris. Konfliktai vykdavo dėl to, kad sugyventinė supykdavo, kad jis ją išgėręs nervindavo, kai ji megzdavo. Vieną kartą supykęs sakė sugyventinei, kad užmuš. 2012-03-20 sugyventinė buvo užrėmusi duris su lyginimo lenta, jis tą lyginimo lentą metė ant žemės į nukentėjusiosios pusę, šalia jos, bet į ją pataikyti nenorėjo. Ne visomis kaltinime nurodytomis datomis jis sakė nukentėjusiajai, kad ją užmuš. Kad užmuš yra sakęs tik vieną ar du kartus. Buvo atvejis, kai jis gnybė nukentėjusiajai į nugarą, taip pasielgė dėl to, kad buvo užgėręs ir neapskaičiavo. Gal ir vaikščiodavo paskui nukentėjusiąją, bet nebuvo taip, kad pastoviai grasindavo ją užmušti. Paskutinio konflikto metu nukentėjusioji siuvo, o jis lindo, norėdamas ją pabučiuoti. Nukentėjusioji pirma jam sudavė per pakaušį ir liepė eiti miegoti. Jis nenorėjo miegoti ir sudavė nukentėjusiajai atgal delnu per pakaušį. Policija būdavo kviečiama tuomet, kai jis būdamas neblaivus, neklausydavo sugyventinės. Ji kviesdavo policiją dėl to, kad jis, dėl savo girtumo, neidavo miegoti ir trukdydavo sugyventinei. Būdamas girtas jis šnekėdavo nesąmones, sakydavo, kad savaitgalį nevažiuos pas tėvus į Kuršėnus. Gal kada girtas ir yra ištraukęs virbalus iš sugyventinės mezginio. Būdavo, kad jis neatsimindavo, ką būdamas girtas sakydavo sugyventinei. Sugyventinė yra pasakojusi, kad girtas jis triukšmauja. Nebuvo taip, kad daug kartų jai būtų grasinęs.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, pagarsino kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad būdamas neblaivus ima kabinėtis prie sugyventinės J. P., jei ši ką nors daro, tai jis „lenda į akis“ ir trukdo, tada jis „kabinėjasi“ prie žodžių, kartais įgnybia. Girtas jis savęs nekontroliuoja, todėl taip ir elgiasi, o išsiblaivęs atsiprašo. 2012-08-04, apie 13 val., jis grįžo namo išgėręs, pamiegojęs iki maždaug 18 val., jis pamatė siuvančią savo sugyventinę, ji nekreipė į jį dėmesio. Norėdamas atkreipti į save dėmesį, jis jai įgnybė į šoną. J. P. tada jį stumtelėjo nuo savęs, kepštelėjo per pakaušį. Tada J. R. supyko ir trenkė J. P. per pakaušį. Jis kartais, kai būna girtas, susipyksta su J. P.. Būdamas girtas namuose jis kabinėjasi prie J. P., kartais jai įžnybia, pagrasina žodžiu ją nužudyti. Jis ne visada pamena, ką girtas sako, tačiau ją nužudyti ar sužaloti neketina. Būdamas girtas jis savęs nekontroliuoja. Lyginimo lentą metė į J. P., nes ji neįsileido jo į kambarį (40-41, 44-45, 47-48. 84-85, 99-100 b. 1.). Kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Nukentėjusioji J. P. teisme parodė, kad pagal kiekvieną kaltinime nurodytą datą įvykių neprisimena. Kai kaltinamasis J. R. būdavo girtesnis nei įprastai, jis ne viską prisimindavo, jam pasireikšdavo agresijos proveržiai. Tuomet jis perversdavo akis, gestikuliuodavo rankomis, vaikščiodavo po butą ir sakydavo „bus blogai“, „mušiu, užmušiu“. Ji tai suprasdavo, kad jis jai suduos, puls smaugti. Kaltinamasis geria dažnai, kiekvieną savaitgalį, dėl girtavimo į medikus nesikreipė. Būdamas blaivus, kaltinamasis visai normalus žmogus, visą atlyginimą parneša namo. 2012-08-04 visą pusdienį kaltinamasis ją nervavo, ji tuo metu siuvo su siuvamąja mašina. Kaltinamasis priėjo prie siuvimo mašinos ir norėjo žirklėmis nukirpti siuvimo mašinos dirželį, todėl ji tvojo jam per pakaušį. Kaltinime nurodytomis datomis buvo kaltinamojo agresijos proveržiai, kuomet jis šaukė „mušiu“. Kadangi namuose neturi nei kačiuko, nei šuniuko, suprato, kad muš ją. Kuomet buvo įvykis su lyginimo lenta, kaltinamasis bandė įeiti į kambarį, kuriame ji buvo, ji nenorėjo jo įleisti ir su durimis privėrė jo ranką. Kaltinamasis šaukė „užmušiu“, įėjęs į kambarį pakėlė lyginimo lentą ir metė į ją palei jos mamą ir užgavo jai koją, tuo metu jai buvo baugu. Kiekvienu kaltinime nurodytu atveju mušimo nebuvo, tik tas kaltinamojo šaukimas, kad „bus blogai, mušiu, užmušiu“, ji tai suprato kaip pavojų jai ir jos mamai. 2012-08-04 buvo išgąstis, kai kaltinamasis jai sudavė per galvą, pajuto skausmą. Kai kaltinamajam buvo nustatytas įpareigojimas gyventi nuo jos skyriumi, kurį laiką jis pagyveno pas savo mamą Kuršėnuose. Jis iki šios dienos gyvena kartu su ja, jis ir vėl triukšmauja, ir vėl yra kviečiama policija. Kai kaltinamasis triukšmaudavo, jai atrodydavo, kad jis jai gali suduoti. Ji jo bijojo.

Iš įvykių paieškos matyti, kad nuo 2010-03-22 iki 2012-03-20 policijos pareigūnai adresu (duomenys neskelbtini), buvo kviečiami 16 kartų, pagrindinė iškvietimų priežastis – buitinis konfliktas, triukšmauja ir konfliktuoja girtas sugyventinis (17-19 b. 1.);

Iš 2012-03-20 apžiūros protokolo matyti užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (20-23 b. 1.).

Iš Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 2012 m. balandžio 20 d. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-00488-12 matyti, kad J. R., padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, įtariamajam susitaikius su nukentėjusiąja J. P. ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (61-62 b. l.).

Iš 2012-08-04 J. P. protokolo-pareiškimo matyti, jog ji pareiškė, kad 2012-08-04, apie 18.10 val. jai būnant namuose, (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sugyventinio J. R., įvyko žodinis konfliktas, kurio metu neblaivus sugyventinis vieną kartą ranka trenkė jai per pakaušį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (64 b. l.).

2012-08-04 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (69-71 b. 1.) J. P. butas.

2012-08-04 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresniojo patrulio G. Žemulio tarnybiniame pranešime užfiksuotas faktas dėl smurto artimoje aplinkoje prieš J. P. (72-74 b. 1.)

Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog 2010-03-23 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 155 str. dėl 2010-03-22 buvusio konflikto (1 t., b.l.115).

Iš tarnybinių pranešimų, pareiškimų matyti, kad J. P. keletą kartų įvairiais laikotarpiais skundėsi dėl J. R. elgesio, kai kuriuose pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose fiksuota, kad J. R. J. P. atsiprašė, nukentėjusioji pretenzijų neturi (114,116, 117, 121-122, 125, 130-131 b. l.).

Dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Sistemingas asmens bauginimas yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant grasinimo realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Iš tiesų baudžiamosios atsakomybės taikymas už sistemingą asmens bauginimą (terorizavimą) suponuoja būtinumą konstatuoti atitinkamą tyčią, t. y. savo veiksmų suvokimą kaip kryptingą bauginimą ir norą kelti kitam asmeniui baimę ir nesaugumo jausmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212/2012).

Iš teismo metu ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamąjį J. R. ir nukentėjusiąją J. P. siejo ir šiuo metu sieja artimi santykiai, bendra buitis, jie veda bendrą ūkį jau daugiau nei septynerius metus, vienas kitą vadina sugyventiniais. Visi konfliktai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyksta tada, kad kaltinamasis būną girtas, o kai jis yra blaivus, jų santykiai būna geri, jie gerai sutaria. Kaip parodė pati nukentėjusioji, būdamas blaivus kaltinamasis yra normalus. Po kiekvieno konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, kaltinamasis atsiprašo nukentėjusiosios, jie susitaiko ir toliau kartu gyvena iki kito konflikto. Kaip parodė kaltinamasis, jis dėl girtumo neprisimena grasinimų išsakytų nukentėjusiosios vardu, o išsakydamas grasinančius žodžius nukentėjusiajai, jis realiai nenorėjo jos išgąsdinti ar įbauginti, o norėjo tik atkreipti jos dėmesį į save, patekti į kambarį ir pan. Kaip patvirtino nukentėjusioji, mušimo ar kitokio smurto jos atžvilgiu kaltinamasis nevartojo, išskyrus įvykį 2012 m. rugpjūčio 4 d., kai jis rankos delnu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai per pakaušį, ir šis smūgis buvo iššauktas nukentėjusiosios elgesio, t. y. ji pirma jam sudavė ranka per pakaušį, nes jis norėjo žirklėmis nukirpti siuvimo mašinos dirželį. Kaltinamajame akte nurodyti teiginiai dėl veikiant vieninga tyčia sistemingo bauginimo – grasinimas užlieti butą vandeniu, grasinimas išsakytas žodžiu, lyginimo lentos metimas į nukentėjusiąją, žnaibymas į nugarą, nėra pakankamas įrodymas, kad tokiais veiksmais kaltinamasis J. R. norėjo įbauginti nukentėjusiąją J. P., o nukentėjusioji J. P. dėl tokio kaltinamojo J. R. elgesio jautė pastovią baimę, stresą. Be to, nors kaltinime pagal BK 145 str. 2d. nurodyta, jog J. R. sistemingai baugino J. P. ne mažiau 15 kartų, tačiau kaltinime pateikta 13 buvusių konfliktų datų, iš kurių – 3 konfliktai vykę 2010 metais balandžio 20 d., liepos 25 d., spalio 27 d.; 7 konfliktai vykę 2011 metais sausio 4 d., 20 d., kovo 17d., 22d., rugsėjo 5d.,17d., spalio 26d., 3 konfliktai 2012 metais kovo 2, 20, vasario 24 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl ankstesnių 2010 m., 2011 m. buvusių konfliktų J. P. kviesdavo policiją, tačiau atvykus pareigūnams ir išsiaiškinus situaciją J. P. pretenzijų nebeturėjo. J. P. veiksmai vieno iš tokių konfliktų metu – sudavimas kaltinamajam, tolimesnis bendras gyvenimas, rodo, jog tokio realaus jo grasinimų bijojimo nebuvo. Be to, nors kaltinamasis posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, tačiau iš jo parodymų turinio matyti, jog kaltę jis pripažino tik iš dalies nurodydamas, kad ne visada sakydavo jog užmuš, kad taip buvo tik kartą ar du, kad jei taip ir pasakė, to tikrai nenorėjo. Kaltinamojo J. R. veikoje, įvertinant jo poziciją kitų įrodymų kontekste, teismas neįžvelgia jo tyčios, t. y. savo veiksmų suvokimo kaip kryptingą bauginimą ir norą kelti nukentėjusiajai baimę ir nesaugumo jausmą.

Teismas pripažįsta, kad J. R. grasinimai nėra pateisinami, tačiau jie vertintini kiekvienas atskirai, pagal tuo metu sukeltas neigiamas pasekmes nukentėjusiajai, ir nebuvo sistemingas jo siekis nukentėjusiąją įbauginti. Tai patvirtina ir nukentėjusiosios J. P. elgesys – po patirtų grasinimų ir smurto ji susitaikė su kaltinamuoju, jie ir toliau gyvena kartu, nors kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi atskirai nuo nukentėjusiosios, nors J. P. teigia, kad kaltinamasis ir toliau girtuokliauja bei triukšmauja namuose, tačiau ji nesiima jokių priemonių, kad kaltinamasis būtų iškeldintas iš buto, kad būtų nutraukti santykiai su juo ir panašiai.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus bei nustatytas aplinkybes, kaltinamasis J. R. yra išteisintinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių.

Dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį

Kaltinamojo J. R. prisipažinimas, nukentėjusiosios J. P. parodymai, nukentėjusiosios J. P. pareiškime-protokole, įvykio vietos apžiūros protokole, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuoti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis J. R. 2012 m. rugpjūčio 4 d., apie 18.10 val., vieną kartą ranka suduodamas nukentėjusiajai J. P. per pakaušį, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis J. R. numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiajai J. P. gali būti sukeltas fizinis skausmas, šių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. J. R. tyčiniai smurtinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytas fizinio skausmo sukėlimas.

Kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis J. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra neteistas (101 b. l.), administracine tvarka baustas (107-111 b. l.), Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto PK VPS Pietinės policijos nuovados charakterizuojamas patenkinamai (114 b. l.), dirbantis UAB „T.“ (104-105 b. l.), todėl siekiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad J. R. bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu bei gydytis nuo alkoholizmo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį pilnamečiui asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kadangi J. R. smurtavo namuose savo artimo žmogaus (sugyventinės) atžvilgiu, todėl siekiant padaryti teigiamą taisomą poveikį J. R., o taip pat užtikrinti, jog jis ateityje artimoje aplinkoje nesmurtautų, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam J. R. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-299, 301-303 straipsniais,

nusprendė:

J. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 3 dalimi, skirti J. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2012-03-20 20.50 val. iki 2012-03-22 15.05 val. ir nuo 2012-08-04 18.20 val. iki 2012-08-06 15.50 val. išbūtą laiką (4 paras) ir laikyti, kad J. R. yra atlikęs 8 dienas laisvės apribojimo.

J. R. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

J. R. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.