- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- eI-3516-142/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03247-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- UAB „IREC Baltic“
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Posūkis“
- Advokatai
- Albertas Kručkauskas, Povilas Gruodis
- Kategorijos
- 1.9.10Kiti iš mokestinių ginčų kylantys klausimai
- 3.20Pirmosios instancijos teismo nutartis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjo UAB „IREC Baltic“ atstovui advokatui Povilui Gruodžiui ir atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui – šios institucijos Kontrolės departamento Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus Pažeidimų vertinimo ir teismų poskyrio vyriausiajam specialistui Jonui Osteriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „IREC Baltic“ skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Posūkis“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „IREC Baltic“ (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Vilniaus apskr. VMI) (b. l. 1–7), kurį vėliau patikslino (b. l. 99–100), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskr. VMI 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. (12.12-30-8)46-KD-2553 (toliau – ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti Vilniaus apskr. VMI nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių (toliau – skundas).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl pavėluoto mokestinės nepriemokos suformavimo, neturėjo galimybės tinkamai ir laiku perduoti savo nepriemoką UAB „Posūkis“, todėl buvo apskaičiuoti delspinigiai. Pasako pareiškėjo, ginčijamu sprendimu Vilniaus apskr. VMI nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2015 m. kovo 20 d. prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių, motyvuodama tuo, kad delspinigiai 2015 m. vasario 19 d. iš pareiškėjo buvo išieškoti. Paaiškina, kad mokestinė nepriemoka buvo suformuota tik 2015 m. sausio 29 d. Nurodo, kad 2015 m. vasario 6 d. ją perėmė UAB „Posūkis“. Pareiškėjui buvo paskaičiuoti PVM delspinigiai už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2015 m. sausio 29 d. (1 265,85 Eur). Pasak pareiškėjo, jam negali kilti neigiamų pasekmių dėl to, kurį iš alternatyvių prašymo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo pateikimo būdų pareiškėjas pasirenka, t. y. tiek teikdamas minėtą prašymą tiesiogiai, tiek ir teikdamas jį elektroniniu būdu pareiškėjas turi teisę tikėtis tokių pačių teisinių pasekmių. Pareiškėjas nurodo, kad 2015 m. vasario 17 d. pateikė prašymą dėl delspinigių panaikinimo, todėl 2015 m. vasario 19 d. delspinigiai negalėjo būti išskaičiuoti iš pareiškėjo. Pareiškėjo manymu, jam buvo atimta teisė skųsti sprendimą dėl delspinigių išieškojimo ir teisė būti atleistam nuo delspinigių, nes atleisti galima tik nuo neišieškotų delspinigių. Pasak pareiškėjo, jo prašymas atleisti nuo delspinigių turėjo būti tenkinamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (kai mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo), nes pareiškėjas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninės sistemos veikimo specifikos neturėjo galimybės apskaičiuoti ir sumokėti mokesčių. Pareiškėjas neturėjo realios galimybės pateikti prašymo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo anksčiau, nei tada, kai pareiškėjui buvo suformuota mokestinė prievolė, t. y. 2015 m. sausio 29 d. Pareiškėjas taip pat neturėjo galimybės 2015 m. sausio 29 d. UAB „Posūkis“ perduoti delspinigių sumos, nes ši suma buvo suformuota tik paskutinę mėnesio dieną. Atsižvelgiant į tai, jokie veiksmai, dėl kurių buvo apskaičiuoti delspinigiai, nepriklausė nuo pareiškėjo valios ir pareiškėjas neturėjo galimybės jų išvengti, todėl, pasak pareiškėjo, delspinigiai apskaičiuoti nesant pareiškėjo kaltės (neteisėtų veiksmų). Nurodo, kad Vilniaus apskr. VMI privalėjo vadovautis taip pat ir MAĮ 8 straipsnyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo principais bei MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje ir 113 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais humaniškumo, pagarbos asmeniui ir socialinio teisingumo principais. Be to, toks delspinigių apskaičiavimas, pasako pareiškėjo, neatitinka pagrindinių delspinigių tikslų – nubausti mokesčių mokėtoją už ne laiku sumokėtą mokestį.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Advokatas posėdyje pabrėžė, kad ginčas nagrinėjamoje byloje yra dėl atsakovo atsisakymo nagrinėti pareiškėjo prašymą ir atsisakymo pareiškėjo atžvilgiu priimti teigiamą arba neigiamą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskr. VMI atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33–35). VMI atsiliepime nurodo, kad pareiškėjo prašymą atleisti nuo delspinigių gavo 2015 m. kovo 25 d. Atsižvelgiant į tai, kad delspinigiai jau buvo išieškoti, pareiškėjo prašymas buvo paliktas nenagrinėtu. Paaiškina, kad pareiškėjas už 2014 m. gruodžio mėnesį mokėtiną pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sumą (2 302 102,06 Eur) deklaravo 2015 m. sausio 26 d. (mokėjimo terminas 2015 m. sausio 26 d.), prievolė buvo registruota 2015 m. sausio 27 d. Pareiškėjas 2015 m. vasario 4 d. patikslino deklaraciją. Dalis mokėtinos PVM sumos buvo padengta pareiškėjo turėta permoka, o nuo likusios dalies (t. y. nuo 1 406 493,73 Eur) už 3 kalendorines dienas (t. y. nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. sausio 29 d.) buvo apskaičiuota 1 265,83 Eur delspinigių. Paaiškina, kad 2015 m. vasario 6 d. buvo priimtas sprendimas patenkinti pareiškėjo prašymą dėl 1 406 493,73 Eur mokestinės nepriemokos bei su ja susijusių sumų perkėlimo UAB „Posūkis“. Nurodo, kad sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką buvo priimtas 2015 m. vasario 10 d., kuris 2015 m. vasario 11 d. buvo pakeistas. 2015 m. vasario 19 d. PVM delspinigiai (1 265,83 Eur) buvo išieškoti. Vilniaus apskr. VMI nuomone, pareiškėjas turėjo žinoti, kad iš karto pateikus deklaraciją, mokestinė prievolė sistemoje nesusidarys. Siekdamas išvengti delspinigių skaičiavimo, pareiškėjas turėjo galimybę iki 2015 m. sausio 26 d. tiesiogiai pateikti prašymą dėl mokestinės nepriemokos perėmimo. Be to, pareiškėjas neskundė 2015 m. vasario 6 d. sprendimo, kuriame buvo nurodyta UAB „Posūkis“ perkeliama mokestinės nepriemokos suma. Pasako Vilniaus apskr. VMI delspinigių dydis priklauso nuo pareiškėjo prašymo pateikimo datos, o ne nuo aplinkybės, kad pareiškėjas neturėjo galimybės suformuoti prašymo dėl šių delspinigių perkėlimo UAB „Posūkis“.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Posūkis“ atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu sutinka ir prašo jį tenkinti (b. l. 76–78). UAB „Posūkis“ nurodo, kad tiek UAB „Posūkis“, tiek ir pareiškėjas stengėsi kuo greičiau perduoti ir perimti mokestinę nepriemoką, tinkamai ir laiku teikė prašymus mokesčių administratoriui ir vykdė kitas jiems priklausančias pareigas. Tik mokesčių administratoriui davus sutikimą UAB „Posūkis“ perimti pareiškėjo mokestinę nepriemoką, UAB „Posūkis“ nedelsiant ją padengė. Pasak UAB „Posūkis“, vienintelė priežastis dėl kurios buvo apskaičiuoti delspinigiai yra netinkamas atsakovo elektroninės sistemos veikimas, todėl negalima situaciją, kad mokesčių mokėtojas, tinkamai vykdydamas visas savo pareigas, turi turėti nuostolių dėl mokesčių administratoriaus sistemos techninių kliūčių. Pažymi, kad delspinigiai turėtų būti panaikinti remiantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu (nesant pareiškėjo kaltės) ir MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu (nesant padarytos žalos biudžetui) bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Teismo posėdyje UAB „Posūkis“ atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 86).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskr. VMI atsakymo į pareiškėjo prašymą atleisti nuo PVM delspinigių teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2015 m. sausio 26 d. pareiškėjas už mokestinį laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. užpildė ir pateikė pirminę PVM deklaraciją (formą Nr. FR0600) (b. l. 72), kurią 2015 m. vasario 4 d. patikslino (b. l. 71). 2015 m. sausio 27 d. pareiškėjas ir UAB „Posūkis“ sudarė mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį, kuria susitarė, kad pareiškėjas nuo apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo priėmimo dienos perduoda, o UAB „Posūkis“ priima pareiškėjo iki minėto sprendimo priėmimo dienos likusią nesumokėtą (neišieškotą) pareiškėjo mokestinę nepriemoką (ar jos dalį) bei su ja susijusias sumas (sutarties 1 punktas) (b. l. 58–60). Be to, šia sutartimi susitarta, kad UAB „Posūkis“ nuo minėto momento taip pat perima visas MAĮ nurodytas ir su perimamos mokestinės nepriemokos sumokėjimu bei išieškojimu susijusias pareiškėjo teises ir pareigas (sutarties 6 punktas).
Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. sausio 29 d. interneto svetainėje https://mano.vmi.lt pateikė prašymą duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti (forma Nr. FR0327) (toliau – 2015 m. sausio 29 d. prašymas) (b. l. 61). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininkas 2015 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą Nr. (23.21-08)324-959 „Dėl mokestinės nepriemokos perėmimo“, kuriuo nusprendė patenkinti pareiškėjo 2015 m. sausio 29 d. prašymą, sutikdamas, kad pareiškėjo 1 406 493,73 Eur mokestinę nepriemoką bei su ja susijusias sumas perimtų UAB „Posūkis“ (toliau – VMI 2015 m. vasario 6 d. sprendimas) (b. l. 62). VMI 2015 m. vasario 6 d. sprendime jo apskundimo tvarka pareiškėjui nebuvo nurodyta.
Nustatyta, kad VMI viršininkas 2015 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-13709 (toliau – VMI 2015 m. vasario 10 d. sprendimas) išieškoti į biudžetą PVM delspinigių sumą, t. y. 2 128,60 Eur (b. l. 67–68). Šiame VMI sprendime buvo nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad VMI sprendimas nustatyta tvarka buvo skųstas. 2015 m. vasario 11 d. minėtas VMI 2015 m. vasario 10 d. sprendimas buvo pakeistas VMI viršininko sprendimu Nr. (23.31-08)-320A-2879 (toliau – VMI 2015 m. vasario 11 d. sprendimas), kuriuo pakeista išieškoma iš pareiškėjo PVM delspinigių suma, nurodant, kad ši suma yra 1 265,85 Eur (b. l. 73–75). VMI 2015 m. vasario 11 d. sprendime taip pat buvo nurodyta pareiškėjo teisė šį sprendimą skųsti ABTĮ nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šia savo teise būtų pasinaudojęs ir ABTĮ nustatyta tvarka ginčijęs PVM delspinigių apskaičiavimą ir (arba) VMI sprendimą juos išieškoti iš pareiškėjo. Pareiškėjas 2015 m. vasario 17 d. tik kreipėsi į VMI, prašydamas panaikinti 1 265,85 Eur delspinigių sumą mokestiniam laikotarpiui nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir nurodydamas, kad šiam laikotarpiui pareiškėjo įsiskolinimą perėmė UAB „Posūkis“, todėl delspinigių atsiradimo pareiškėjui faktas yra negalimas (b. l. 51). Į šį pareiškėjo prašymą, VMI atsakė 2015 m. kovo 5 d. sprendimu, nurodydama, kad pareiškėjo 2015 m. vasario 17 d. prašymą dėl delspinigių panaikinimo gavo 2015 m. vasario 26 d. bei nurodydama, kad pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas (b. l. 53). VMI minėtame 2015 m. kovo 5 d. sprendime pareiškėjui išaiškino, kaip buvo apskaičiuota PVM delspinigių suma, nurodė motyvus, kodėl atsisako tenkinti pareiškėjo prašymą dėl delspinigių panaikinimo. Minėtame rašte VMI nurodė, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo rašto gavimo dienos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas VMI 2015 m. kovo 5 d. sprendimą apskundė ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais.
Nustatyta, kad pareiškėjas, atstovaujamas advokato Alberto Kručkausko, 2015 m. kovo 20 d. kreipėsi į VMI su prašymu dėl atleidimo nuo delspinigių, vadovaujantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu (nesant mokesčių mokėtojo kaltės) bei teisingumo ir protingumo principais (toliau – 2015 m. kovo 20 d. prašymas) (b. l. 40–43). Vilniaus apskr. VMI 2015 m. balandžio 3 d. kreipėsi į VMI Nepriemokų administravimo departamentą ir Mokesčių apskaitos departamentą, nurodydama, kad 2015 m. kovo 25 d. gavo pareiškėjo 2015 m. kovo 20 d. prašymą ir jo nagrinėjimo metu nustatė, kad, vadovaujantis VMI 2015 m. vasario 6 d. sprendimu PVM ir su juo susijusias sumas (t. y. PVM delspinigius) perėmė UAB „Posūkis“, tačiau PVM delspinigių suma 2015 m. vasario 19 d. buvo išieškota iš pareiškėjo (b. l. 45–46). Minėtame rašte Vilniaus apskr. VMI pažymėjo, kad būtina nustatyti faktines aplinkybes, kurios patvirtintų arba paneigtų pareiškėjo kaltę dėl neperduotos PVM delspinigių nepriemokos UAB „Posūkis“. 2015 m. balandžio 22 d. raštu Vilniaus apskr. VMI informavo pareiškėją, kad jo 2015 m. kovo 20 d. prašymo nagrinėjimo procedūra yra sustabdoma, kol iš VMI bus gauta informacija, būtina sprendimui priimti (b. l. 47–48). 2015 m. gegužės 5 d. VMI atsakė į Vilniaus apskr. VMI 2015 m. balandžio 3 d. raštą, nurodydamas, kad pareiškėjas per elektroninio deklaravimo sistemą (toliau – EDS) 2015 m. sausio 26 d. 18.37 val. pateikė PVM deklaraciją už 2014 m. gruodžio mėnesį, o 2015 m. sausio 29 d. 12.58 val. pateikė prašymą dėl mokestinės nepriemokos perėmimo (b. l. 49–50). Minėtame rašte VMI taip pat nurodė, kad VMI 2015 m. vasario 6 d. sprendimo priėmimo metu dalis pareiškėjo mokestinės nepriemokos buvo padengta pareiškėjo turėta permoka, todėl pareiškėjo mokestinė nepriemoka sprendimo priėmimo metu buvo ne prašoma perduoti suma (1 413 678,38 Eur), o 1 406 493,73 Eur, todėl ši suma ir buvo įrašyta į VMI 2015 m. vasario 6 d. sprendimą. Paaiškina, kad delspinigiai pareiškėjui buvo pradėti skaičiuoti nuo 2015 m. sausio 27 d., nes PVM sumokėjimo galutinis terminas buvo 2015 m. sausio 26 d. VMI nurodė, kad neturi informacijos, kada pagal pareiškėjo 2015 m. sausio 26 d. pateiktą PVM deklaraciją susidarė PVM prievolė https://mano.vmi.lt, tačiau pareiškėjas turėjo žinoti, kad iškart pateikus deklaraciją mokestinė prievolė nesusidarys, nes mokesčių mokėtojui elektroniniu būdu pateikus dokumentą atliekamas automatizuotas pateikto dokumento tikrinimas. Paaiškino, kad PVM delspinigiai skaičiuojami ir perskaičiuojami kiekvieną dieną, tačiau registruojami tik mėnesiui pasibaigus. Nurodė, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) Integruotojo kliento informacijoje pateikiami tik užregistruoti delspinigiai, tačiau VMI nuomone, pareiškėjas galėjo anksčiau sudaryti sutartį su UAB „Posūkis“ ir dar neprasidėjus delspinigių skaičiavimui prašymą mokesčių administratoriui pateikti tiesiogiai. Be to, pasak VMI, pareiškėjas turėjo teisę VMI 2015 m. vasario 6 d. sprendimą skųsti teismui. VMI minėtame 2015 m. gegužės 5 d. rašte taip pat nurodė, kad pareiškėjas, 2015 m. sausio 29 d. teikdamas prašymą dėl nepriemokos perkėlimo, nors ir neturėjo galimybės sistemoje pažymėti, kad prašo perduoti ir priskaičiuotus PVM delspinigius, tačiau, pasak VMI, delspinigių dydis priklauso nuo prašymo pateikimo datos, o ne nuo aplinkybės, kad pareiškėjas neturėjo galimybės suformuoti prašymo dėl šių delspinigių perkėlimo. Pabaigoje VMI nurodė, kad pareiškėjas šiuo metu neturi 1 265,85 Eur PVM delspinigių nepriemokos, todėl nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimo dėl jos perėmimo (b. l. 50).
Ginčijamu sprendimu Vilniaus apskr. VMI, atsakydamas į pareiškėjo 2015 m. kovo 20 d. prašymą, nurodė, kad 2 302 102,06 Eur mokestinė pareiškėjo prievolė MAIS registruota 2015 m. sausio 27 d. (b. l. 37–39). Dalis prievolės buvo padengta pareiškėjo turėta permoka, o nuo likusios dalies, t. y. nuo 1 406 493,73 Eur pareiškėjui už prievolės neįvykdymo laikotarpį, t. y. už 2015 m. sausio 27–29 d. buvo apskaičiuoti PVM delspinigiai (0,03 proc./d.) – 1 265,83 Eur (b. l. 37). Nurodė, kad minėti delspinigiai buvo išieškoti iš pareiškėjo 2015 m. vasario 19 d. pagal VMI 2015 m. vasario 11 d. sprendimą. Ginčijamame sprendime buvo atkartoti VMI 2015 m. gegužės 5 d. rašto argumentai, susiję iš esmės su tuo, kad dėl neperduotų PVM delspinigių UAB „Posūkis“ yra atsakingas pats pareiškėjas. Ginčijamo sprendimo pabaigoje Vilniaus apskr. VMI nurodė, kad pareiškėjo 2015 m. kovo 20 d. prašymas atleisti nuo delspinigių yra nenagrinėtinas, nes mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas tik nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet ne nuo sumokėtų (išieškotų) delspinigių. Nesutikdamas su tokia Vilniaus apskr. VMI pozicija, pareiškėjas kreipėsi į teismą.
Nagrinėjamos bylos ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 21 d.). Ginčijamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis šio įstatymo 100 straipsnio 1 dalimi (b. l. 38), numatančia, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas ar kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą (šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims). Ginčijamame sprendime remtasi MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos pirmąja dalimi, numatančia, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies. Ginčijamu sprendimu konstatuota, kad PVM delspinigiai buvo išieškoti dar iki 2015 m. kovo 20 d. prašymo atleisti nuo delspinigių pateikimo dienos, todėl toks prašymas yra nenagrinėtinas (b. l. 39). Kreipdamasis į teismą, pareiškėjas siekia, kad Vilniaus apskr. VMI išnagrinėtų pareiškėjo 2015 m. kovo 20 d. prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių ir priimtų dėl to aiškiai Vilniaus apskr. VMI valią išreiškiantį sprendimą – tenkinti pareiškėjo prašymą arba jį atmesti. Pareiškėjo nuomone, toks sprendimas nebuvo priimtas, ginčijamu sprendimu atsisakius nagrinėti pareiškėjo prašymą.
Kaip minėta, Vilniaus apskr. VMI, gavusi pareiškėjo 2015 m. kovo 20 d. prašymą, 2015 m. balandžio 3 d. raštu (paklausimu) kreipėsi į VMI, be kita ko, nurodydama „Prašymo nagrinėjimo metu nustatyta <...>“, „<...> nagrinėjant Bendrovės atleidimo nuo apskaičiuotų PVM delspinigių klausimą, būtina įvertinti <...>“, „Prašymo nagrinėjimo metu Inspekcija negali įvertinti <...>“, „<...> informacija yra reikalinga, nagrinėjant Bendrovės prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių“ (b. l. 45–46). Darytina išvada, kad Vilniaus apskr. VMI, gavusi pareiškėjo 2015 m. kovo 20 d. prašymą, pradėjo jį nagrinėti. Atsižvelgiant į tai, kad prašymui nagrinėti Vilniaus apskr. VMI kreipėsi į VMI informacijos, Vilniaus apskr. VMI 2015 m. balandžio 22 d. raštu informavo pareiškėją, kad sprendimo dėl atleidimo nuo delspinigių priėmimas sustabdomas iki bus gauta informacija iš VMI, būtina sprendimui priimti (b. l. 47–48). Vilniaus apskr. VMI prašoma informacija, kaip minėta, buvo pateikta 2015 m. gegužės 5 d. raštu (b. l. 49–50). Remiantis šiame VMI rašte pateikta informacija, Vilniaus apskr. VMI 2015 m. gegužės 13 d. parengė ginčijamą sprendimą – atsakymą į pareiškėjo 2015 m. kovo 20 d. prašymą. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad juo buvo atsakyta į pareiškėjo 2015 m. kovo 20 d. prašymo pagrindinius argumentus, susijusius su pareiškėjo kaltės klausimu (b. l. 37–38). Nepaisant to, ginčijamo sprendimo pabaigoje Vilniaus apskr. VMI nurodė, kad pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas. Toks sakinys, atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, negali būti laikomas išvada, kad Vilniaus apskr. VMI atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2015 m. kovo 20 d. prašymą. Juo labiau, kad toks atsisakymas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnį, turi būti pateiktas per 5 darbo dienas. Kaip minėta, ginčijamas sprendimas dėl 2015 m. kovo 20 d. prašymo buvo priimtas 2015 m. gegužės 13 d. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir įvertinus ginčijamo sprendimo turinį, darytina išvada, kad ginčijamu sprendimu iš esmės buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2015 m. kovo 20 d. prašymą (dėl atleidimo nuo delspinigių). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Vilniaus apskr. VMI nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių atmetamas kaip nepagrįstas. Ginčijamo sprendimo turinio trūkumai nelaikytini esminiais, t. y. sutrukdžiusiais pareiškėjui suprasti ginčo santykių esmę ir įgyvendinti savo galimai pažeistas teises. Pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į teismą, nurodė argumentus, kodėl jo prašymas dėl atleidimo nuo delspinigių turėjo būti tenkintas. Taigi, ginčijamo sprendimo turinio trūkumai per se negali būti pagrindas sprendimą panaikinti.
Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką, toliau vertintinas ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tiek, kiek juo nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas atleisti nuo PVM delspinigių. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 20 d. prašymo pateikimo dieną skolos valstybės biudžetui neturėjo (b. l. 37). Akivaizdu, kad Vilniaus apskr. VMI negalėjo atleisti pareiškėjo nuo PVM delspinigių mokėjimo, nes tokio prašymo pateikimo dienai pareiškėjas jau nebeturėjo pareigos (mokestinės prievolės) sumokėti PVM delspinigius. Atitinkamai, MAĮ 100 straipsnio 1 dalies nuostatoje ir yra įtvirtinta išimtis, susijusi su tuo, kad mokesčių mokėtojai gali būti atleidžiami nuo delspinigių (ar jų dalies) tik tuo atveju, jei jie dar nėra sumokėti arba išieškoti. Taigi, MAĮ 100 straipsnio 1 dalis šiuo atveju yra pakankamas pagrindas atsisakyti tenkinti prašymą dėl atleidimo nuo išieškotų PVM delspinigių. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas turėjo teisę ginčyti sprendimą dėl pareiškėjui priskaičiuotų ir iš jo išieškomų 1 265,85 Eur PVM delspinigių tiek pagal VMI 2015 m. vasario 10 d. sprendimą, tiek pagal jį pakeitusį VMI 2015 m. vasario 11 d. sprendimą. Pareiškėjas VMI 2015 m. vasario 11 d. sprendimo ABTĮ nustatyta tvarka neskundė. Kaip minėta, pareiškėjas dėl minėto VMI sprendimo pateikė skundą pačiai VMI. Šį pareiškėjo skundą VMI nurodo gavusi 2015 m. vasario 26 d., t. y. jau po delspinigių išieškojimo (b. l. 53). Be to, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais būtų apskundęs VMI 2015 m. kovo 5 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl jam priskaičiuotų 1 265,85 Eur PVM delspinigių panaikinimo (b. l. 53). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai susiję su tuo, kad Vilniaus apskr. VMI atėmė iš pareiškėjo teisę skųsti delspinigių išieškojimo sprendimą atmetami kaip nepagrįsti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, naikinti ginčijamą sprendimą nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo UAB „IREC Baltic“ skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.