- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-13
- Bylos Nr.
- eA-3421-575/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03247-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Trečiasis asmuo
- POSŪKIS IREC Baltic, uždarajai akcinei bendrovei „Posūkis“
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Posūkis“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2015 m. sausio 26 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „IREC Baltic“ už mokestinį laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. užpildė ir pateikė pirminę PVM deklaraciją (formą Nr. FR0600), kurią 2015 m. vasario 4 d. patikslino (b. l. 71–72).
2015 m. sausio 27 d. UAB „IREC Baltic“ ir UAB „Posūkis“ sudarė mokestinės nepriemokos (ar jos dalies) perėmimo sutartį, kuria susitarė, kad pareiškėjas nuo apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo priėmimo dienos perduoda, o UAB „Posūkis“ priima pareiškėjo iki minėto sprendimo priėmimo dienos likusią nesumokėtą (neišieškotą) pareiškėjo mokestinę nepriemoką (ar jos dalį) bei su ja susijusias sumas. Šia sutartimi taip pat susitarta, kad UAB „Posūkis“ nuo minėto momento taip pat perima visas Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ) nurodytas ir su perimamos mokestinės nepriemokos sumokėjimu bei išieškojimu susijusias pareiškėjo teises ir pareigas (b. l. 58–60).
UAB „IREC Baltic“ 2015 m. sausio 29 d. interneto svetainėje https://mano.vmi.lt pateikė prašymą duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti (forma Nr. FR0327) (toliau – 2015 m. sausio 29 d. prašymas) (b. l. 61).
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininkas 2015 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą Nr. (23.21-08)324-959 „Dėl mokestinės nepriemokos perėmimo“, kuriuo nusprendė patenkinti pareiškėjo 2015 m. sausio 29 d. prašymą, sutikdamas, kad pareiškėjo 1 406 493,73 Eur mokestinę nepriemoką bei su ja susijusias sumas perimtų UAB „Posūkis“ (toliau – VMI 2015 m. vasario 6 d. sprendimas) (b. l. 62).
VMI 2015 m. vasario 10 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-13709 (toliau – VMI 2015 m. vasario 10 d. sprendimas) išieškoti į biudžetą 2 128,60 Eur PVM delspinigių iš UAB „IREC Baltic“ (b. l. 67–68). Byloje nėra duomenų, kad šis VMI sprendimas įstatymų nustatyta tvarka buvo apskųstas.
2015 m. vasario 11 d. VMI 2015 m. vasario 10 d. sprendimas buvo pakeistas VMI sprendimu Nr. (23.31-08)-320A-2879 (toliau – VMI 2015 m. vasario 11 d. sprendimas), kuriuo pakeista išieškoma iš pareiškėjo PVM delspinigių suma, nurodant, kad ši suma yra 1 265,85 Eur (b. l. 73–75 Byloje nėra duomenų, kad šis VMI sprendimas įstatymų nustatyta tvarka buvo apskųstas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2015 m. vasario 17 d. kreipėsi į VMI, prašydamas panaikinti 1 265,85 Eur delspinigių sumą mokestiniam laikotarpiui nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir nurodydamas, kad šiam laikotarpiui pareiškėjo įsiskolinimą perėmė UAB „Posūkis“, todėl delspinigių atsiradimo pareiškėjui faktas yra negalimas (b. l. 51). Į šį pareiškėjo prašymą, VMI atsakė 2015 m. kovo 5 d. sprendimu, nurodydama, kad pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas (b. l. 53). VMI minėtame 2015 m. kovo 5 d. sprendime pareiškėjui išaiškino, kaip buvo apskaičiuota PVM delspinigių suma, nurodyti motyvai, kodėl atsisako tenkinti pareiškėjo prašymą dėl delspinigių panaikinimo. Byloje nėra duomenų, kad šis VMI sprendimas įstatymų nustatyta tvarka buvo apskųstas.
UAB „IREC Baltic“ 2015 m. kovo 20 d. kreipėsi į VMI su prašymu dėl atleidimo nuo delspinigių, vadovaujantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu (nesant mokesčių mokėtojo kaltės) bei teisingumo ir protingumo principais (toliau – 2015 m. kovo 20 d. prašymas) (b. l. 40–43).
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus apskrities VMI) 2015 m. balandžio 3 d. kreipėsi į VMI Nepriemokų administravimo departamentą ir Mokesčių apskaitos departamentą, nurodydama, kad 2015 m. kovo 25 d. gavo pareiškėjo 2015 m. kovo 20 d. prašymą ir jo nagrinėjimo metu nustatė, kad, vadovaujantis VMI 2015 m. vasario 6 d. sprendimu PVM ir su juo susijusias sumas (t. y. PVM delspinigius) perėmė UAB „Posūkis“, tačiau PVM delspinigių suma 2015 m. vasario 19 d. buvo išieškota iš pareiškėjo (b. l. 45–46). Minėtame rašte Vilniaus apskrities VMI pažymėjo, kad būtina nustatyti faktines aplinkybes, kurios patvirtintų arba paneigtų pareiškėjo kaltę dėl neperduotos PVM delspinigių nepriemokos UAB „Posūkis“.
2015 m. balandžio 22 d. raštu Vilniaus apskrities VMI informavo pareiškėją, kad jo 2015 m. kovo 20 d. prašymo nagrinėjimo procedūra yra sustabdoma, kol iš VMI bus gauta informacija, būtina sprendimui priimti (b. l. 47–48).
2015 m. gegužės 5 d. VMI atsakė į Vilniaus apskrities VMI 2015 m. balandžio 3 d. raštą (b. l. 49–50).
Vilniaus apskrities VMI 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. (12.12-30-8)46-KD-2553 atsakė į pareiškėjo 2015 m. kovo 20 d. prašymą ir nurodė, kad 2 302 102,06 Eur mokestinė pareiškėjo prievolė MAIS registruota 2015 m. sausio 27 d. Dalis prievolės buvo padengta pareiškėjo turėta permoka, o nuo likusios dalies, t. y. nuo 1 406 493,73 Eur pareiškėjui už prievolės neįvykdymo laikotarpį, t. y. už 2015 m. sausio 27–29 d. buvo apskaičiuoti PVM delspinigiai – 1 265,83 Eur. Nurodė, kad minėti delspinigiai buvo išieškoti iš pareiškėjo 2015 m. vasario 19 d. Ginčijamame sprendime buvo atkartoti VMI 2015 m. gegužės 5 d. rašto argumentai, susiję iš esmės su tuo, kad dėl neperduotų PVM delspinigių UAB „Posūkis“ yra atsakingas pats pareiškėjas. Ginčijamo sprendimo pabaigoje Vilniaus apskrities VMI nurodė, kad pareiškėjo 2015 m. kovo 20 d. prašymas atleisti nuo delspinigių yra nenagrinėtinas, nes mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas tik nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet ne nuo sumokėtų (išieškotų) delspinigių. (b. l. 37–39).
II.
Pareiškėjas UAB „IREC Baltic“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities VMI 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. (12.12-30-8)46-KD-2553 (toliau – ir ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti Vilniaus apskrities VMI nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl pavėluoto mokestinės nepriemokos suformavimo, neturėjo galimybės tinkamai ir laiku perduoti savo nepriemokos UAB „Posūkis“, todėl buvo apskaičiuoti delspinigiai. Pasak pareiškėjo, ginčijamu sprendimu Vilniaus apskrities VMI nepagrįstai atsisakė nagrinėti 2015 m. kovo 20 d. prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių, motyvuodama tuo, kad delspinigiai 2015 m. vasario 19 d. iš pareiškėjo buvo išieškoti. Paaiškino, kad mokestinė nepriemoka buvo suformuota tik 2015 m. sausio 29 d. Nurodė, kad 2015 m. vasario 6 d. ją perėmė UAB „Posūkis“. Pareiškėjui buvo paskaičiuoti pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) delspinigiai už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2015 m. sausio 29 d. (1 265,85 Eur). Pasak pareiškėjo, jam negali kilti neigiamų pasekmių dėl to, kurį iš alternatyvių prašymo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo pateikimo būdų pareiškėjas pasirenka, t. y. tiek teikdamas minėtą prašymą tiesiogiai, tiek ir teikdamas jį elektroniniu būdu pareiškėjas turi teisę tikėtis tokių pačių teisinių pasekmių. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. vasario 17 d. pateikė prašymą dėl delspinigių panaikinimo, todėl 2015 m. vasario 19 d. delspinigiai negalėjo būti išskaičiuoti iš pareiškėjo. Pareiškėjo manymu, jam buvo atimta teisė skųsti sprendimą dėl delspinigių išieškojimo ir teisė būti atleistam nuo delspinigių, nes atleisti galima tik nuo neišieškotų delspinigių. Pasak pareiškėjo, jo prašymas atleisti nuo delspinigių turėjo būti tenkinamas Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (kai mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo), nes pareiškėjas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninės sistemos veikimo specifikos neturėjo galimybės apskaičiuoti ir sumokėti mokesčių. Pareiškėjas neturėjo realios galimybės pateikti prašymo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo anksčiau, nei tada, kai pareiškėjui buvo suformuota mokestinė prievolė, t. y. 2015 m. sausio 29 d. Pareiškėjas taip pat neturėjo galimybės 2015 m. sausio 29 d. UAB „Posūkis“ perduoti delspinigių sumos, nes ši suma buvo suformuota tik paskutinę mėnesio dieną. Atsižvelgiant į tai, jokie veiksmai, dėl kurių buvo apskaičiuoti delspinigiai, nepriklausė nuo pareiškėjo valios ir pareiškėjas neturėjo galimybės jų išvengti, todėl, pasak pareiškėjo, delspinigiai apskaičiuoti nesant pareiškėjo kaltės (neteisėtų veiksmų). Toks delspinigių apskaičiavimas, pasak pareiškėjo, neatitinka pagrindinių delspinigių tikslų – nubausti mokesčių mokėtoją už ne laiku sumokėtą mokestį.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities VMI atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. VMI paaiškino, kad pareiškėjo prašymą atleisti nuo delspinigių gavo 2015 m. kovo 25 d. Atsižvelgiant į tai, kad delspinigiai jau buvo išieškoti, pareiškėjo prašymas buvo paliktas nenagrinėtu. Paaiškino, kad pareiškėjas už 2014 metų gruodžio mėnesį mokėtiną PVM sumą (2 302 102,06 Eur) deklaravo 2015 m. sausio 26 d. (mokėjimo terminas 2015 m. sausio 26 d.), prievolė buvo registruota 2015 m. sausio 27 d. Pareiškėjas 2015 m. vasario 4 d. patikslino deklaraciją. Dalis mokėtinos PVM sumos buvo padengta pareiškėjo turėta permoka, o nuo likusios dalies (t. y. nuo 1 406 493,73 Eur) už 3 kalendorines dienas (t. y. nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. sausio 29 d.) buvo apskaičiuota 1 265,83 Eur delspinigių. Paaiškino, kad 2015 m. vasario 6 d. buvo priimtas sprendimas patenkinti pareiškėjo prašymą dėl 1 406 493,73 Eur mokestinės nepriemokos bei su ja susijusių sumų perkėlimo UAB „Posūkis“. Nurodė, kad sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką buvo priimtas 2015 m. vasario 10 d., kuris 2015 m. vasario 11 d. buvo pakeistas. 2015 m. vasario 19 d. PVM delspinigiai (1 265,83 Eur) buvo išieškoti. Vilniaus apskrities VMI nuomone, pareiškėjas turėjo žinoti, kad iš karto pateikus deklaraciją, mokestinė prievolė sistemoje nesusidarys. Siekdamas išvengti delspinigių skaičiavimo, pareiškėjas turėjo galimybę iki 2015 m. sausio 26 d. tiesiogiai pateikti prašymą dėl mokestinės nepriemokos perėmimo. Be to, pareiškėjas neskundė sprendimo, kuriame buvo nurodyta UAB „Posūkis“ perkeliama mokestinės nepriemokos suma. Delspinigių dydis priklauso nuo pareiškėjo prašymo pateikimo datos, o ne nuo aplinkybės, kad pareiškėjas neturėjo galimybės suformuoti prašymo dėl šių delspinigių perkėlimo UAB „Posūkis“.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Posūkis“ atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu sutinka ir prašo jį tenkinti (b. l. 76–78). UAB „Posūkis“ nurodė, kad tiek UAB „Posūkis“, tiek ir pareiškėjas stengėsi kuo greičiau perduoti ir perimti mokestinę nepriemoką, tinkamai ir laiku teikė prašymus mokesčių administratoriui ir vykdė kitas jiems priklausančias pareigas. Tik mokesčių administratoriui davus sutikimą UAB „Posūkis“ perimti pareiškėjo mokestinę nepriemoką, UAB „Posūkis“ nedelsiant ją padengė. Pasak UAB „Posūkis“, vienintelė priežastis dėl kurios buvo apskaičiuoti delspinigiai yra netinkamas atsakovo elektroninės sistemos veikimas, todėl negalima situacija, kad mokesčių mokėtojas, tinkamai vykdydamas visas savo pareigas, turi turėti nuostolių dėl mokesčių administratoriaus sistemos techninių kliūčių. Pažymėjo, kad delspinigiai turėtų būti panaikinti remiantis MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu (nesant pareiškėjo kaltės) ir MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu (nesant padarytos žalos biudžetui) bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo UAB „IREC Baltic“ skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities VMI, gavusi pareiškėjo 2015 m. kovo 20 d. prašymą, 2015 m. balandžio 3 d. raštu (paklausimu) kreipėsi į VMI, be kita ko, nurodydama „Prašymo nagrinėjimo metu nustatyta <...>“, „<...> nagrinėjant Bendrovės atleidimo nuo apskaičiuotų PVM delspinigių klausimą, būtina įvertinti <...>“, „Prašymo nagrinėjimo metu Inspekcija negali įvertinti <...>“, „<...> informacija yra reikalinga, nagrinėjant Bendrovės prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių“. Atsižvelgdamas į tai teismas padarė išvadą, kad Vilniaus apskrities VMI 2015 m. kovo 20 d. prašymą pradėjo nagrinėti.
Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities VMI prašoma informacija buvo pateikta 2015 m. gegužės 5 d. raštu. Remdamasi šiame VMI rašte pateikta informacija, Vilniaus apskrities VMI 2015 m. gegužės 13 d. parengė ginčijamą sprendimą – atsakymą į pareiškėjo 2015 m. kovo 20 d. prašymą. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad juo buvo atsakyta į pareiškėjo 2015 m. kovo 20 d. prašymo pagrindinius argumentus, susijusius su pareiškėjo kaltės klausimu. Nepaisant to, ginčijamo sprendimo pabaigoje Vilniaus apskrities VMI nurodė, kad pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas. Toks sakinys negali būti laikomas išvada, kad Vilniaus apskrities VMI atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2015 m. kovo 20 d. prašymą. Teismas padarė išvadą, kad ginčijamu sprendimu iš esmės buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2015 m. kovo 20 d. prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių. Ginčijamo sprendimo turinio trūkumai nelaikytini esminiais, t. y. sutrukdžiusiais pareiškėjui suprasti ginčo santykių esmę ir įgyvendinti savo galimai pažeistas teises. Pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į teismą, nurodė argumentus, kodėl jo prašymas dėl atleidimo nuo delspinigių turėjo būti tenkintas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Vilniaus apskrities VMI nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vertindamas ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek juo nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas atleisti nuo PVM delspinigių, pažymėjo, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 20 d. prašymo pateikimo dieną skolos valstybės biudžetui neturėjo. Akivaizdu, kad Vilniaus apskrities VMI negalėjo atleisti pareiškėjo nuo PVM delspinigių mokėjimo, nes tokio prašymo pateikimo dienai pareiškėjas jau nebeturėjo pareigos (mokestinės prievolės) sumokėti PVM delspinigius. MAĮ 100 straipsnio 1 dalies nuostatoje ir yra įtvirtinta išimtis, susijusi su tuo, kad mokesčių mokėtojai gali būti atleidžiami nuo delspinigių (ar jų dalies) tik tuo atveju, jei jie dar nėra sumokėti arba išieškoti. Taigi, MAĮ 100 straipsnio 1 dalis šiuo atveju yra pakankamas pagrindas atsisakyti tenkinti prašymą dėl atleidimo nuo išieškotų PVM delspinigių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pareiškėjas turėjo teisę ginčyti sprendimą dėl pareiškėjui priskaičiuotų ir iš jo išieškomų 1 265,85 Eur PVM delspinigių tiek pagal VMI 2015 m. vasario 10 d. sprendimą, tiek pagal jį pakeitusį VMI 2015 m. vasario 11 d. sprendimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais būtų apskundęs VMI 2015 m. kovo 5 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl jam priskaičiuotų 1 265,85 Eur PVM delspinigių panaikinimo. Pareiškėjo skundo argumentai susiję su tuo, kad Vilniaus apskrities VMI atėmė iš pareiškėjo teisę skųsti delspinigių išieškojimo sprendimą atmetami kaip nepagrįsti.
IV.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „IREC Baltic“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „IREC Baltic“ skundą tenkinti ir atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų delspinigių.
Pareiškėjas nurodo, kad Inspekcija, nesulaukusi 2015 m. vasario 11 d. sprendimo apskundimo termino pabaigos, 2015 m. vasario 19 d. visą delspinigių sumą nuskaitė iš pareiškėjo sąskaitos. Šiuo konkrečiu atveju Inspekcijos veiksmai buvo neteisėti, kadangi nesulaukusi sprendimo apskundimo termino ir išieškojusi delspinigių sumą, Inspekcija pažeidė pareiškėjo teisę būti atleistam nuo delspinigių (MAĮ 100 str. 1 d.), tačiau teismas tinkamai neįvertino šių aplinkybių.
Apeliantas teigia, kad pareiškėjas turi teisę pasirinkti jam tinkamą ir priimtiną teisę į teisminę gynybą savo nuožiūra – pareiškėjas neprivalėjo skųsti kiekvieno mokesčių administratoriaus priimto sprendimo ar atlikto veiksmo, kadangi tai neatitiktų ir teisingumo bei protingumo principų. Teismas turi įvertinti visų tarpinių sprendimų teisėtumą. 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. vasario 10 d. ar 2015 m. vasario 11 d., 2015 m. kovo 5 d. sprendimai buvo tarpiniai procesiniai veiksmai, kurių pareiškėjas neprivalėjo skųsti. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas skundė galutinį pareiškėjui procesines ir materialines teises ir pareigas sukeliantį sprendimą – 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymas dėl atleidimo nuo delspinigių paliktas nenagrinėtu.
Dėl mokesčių administratoriaus teisės apskaičiuoti delspinigius pareiškėjas pasisakė, kad Inspekcija neturėjo teisės apskaičiuoti delspinigių pareiškėjui, o juos apskaičiavus, pareiškėjas nuo jų turėjo būti atleistas. Teismas dėl šių argumentų nepasisakė.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad Bendrovė tinkamai ir laiku deklaravo mokėtiną 2 302 102,06 Eur PVM sumą už 2014 m. gruodžio mėnesį. PVM mokėjimo terminas – 2015 m. sausio 26 d. Kadangi mokestinė nepriemoka gali būti perimama tik tuomet, kai Mano VMI portale yra suformuojama mokesčių mokėtojo prievolė, tik mokesčių administratoriui suformavus mokestinę nepriemoką (2015 m. sausio 29 d. 12:58 val.), Bendrovė kreipėsi į VMI su prašymu duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti. Pareiškėjas iki 2015 m. sausio 29 d. neturėjo objektyvios galimybės perduoti mokestinės nepriemokos, kadangi ji nebuvo suformuota, o vėliau negalėjo perduoti ir su ja susijusių delspinigių, kadangi jie nebuvo užfiksuoti VMI sistemoje. Pažymėjo, jog mokesčių mokėtojui yra suteikta alternatyva, kokiu būdu jis pateikia dokumentus Inspekcijai. Dėl to, kurį iš alternatyvių būdų pasirinko Bendrovė, Bendrovei negali kilti jokių neigiamų pasekmių. Tiek teikdamas dokumentus elektroniniu būdu, tiek tiesiogiai Inspekcijai, pareiškėjas turi teisę tikėtis tokių pačių teisinių pasekmių, todėl priešingas aplinkybių vertinimas negali būti laikomas teisėtu.
Pareiškėjo nuomone, mokėtina delspinigių suma yra apskaičiuota nesant Bendrovės kaltės, t. y. Bendrovė neturėjo realios galimybės anksčiau perduoti mokestinės nepriemokos UAB „Posūkis“ bei neturėjo galimybės nepriemokos perdavimo metu UAB „Posūkis“ perduoti mokėtinų delspinigių, kadangi jie dar nebuvo apskaičiuoti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šios aplinkybės nepriklausė nuo Bendrovės valios ir Bendrovė neturėjo objektyvios galimybės imtis tam tikrų veiksmų susiklosčiusiai situacijai išvengti. Dėl šios priežasties buvo pagrindas atleisti Bendrovę nuo apskaičiuotų delspinigių MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. nesant mokesčių mokėtojo kaltės.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad teismas neteisėtai nusprendė, kad Inspekcija nagrinėjo pareiškėjo prašymą, kadangi Inspekcijos sprendime aiškiai nurodyta palikti prašymą nenagrinėtą. Nei MAĮ nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarime Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ ar Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. gruodžio 17 d. įsakyme Nr. VA-77 „Dėl Asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių patvirtinimo“ nėra nurodyta, kad pateikus prašymą dėl atleidimo nuo išieškotų delspinigių toks prašymas turi būti paliktas nenagrinėtu.
Atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad 2015 m. sausio 26 d. pateiktoje 2014 m. gruodžio mėn. mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje pareiškėjas deklaravo mokėtiną 2 302 102,06 Eur PVM sumą, kurios mokėjimo terminas suėjo tą pačią dieną – 2015 m. sausio 26 d. Nustatyta, kad dalis šios PVM prievolės buvo padengta pareiškėjo turėta permoka, o nuo likusios mokestinės nepriemokos dalies (1406493,73 Eur) už tris kalendorines dienas, t. y. nuo 2015 m. sausio 27 d. iki 2015 m. sausio 29 d. buvo priskaičiuota 1265,83 Eur PVM delspinigių. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Posūkis“ šios delspinigių sumos kartu su pareiškėjo turima PVM prievole neperėmė, kadangi pareiškėjo prašymas buvo pateiktas tik 2015 m. sausio 29 d.
Atsakovas pažymėjo, kad Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo procedūrų aprašo, patvirtinto VMI prie FM viršininko 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 127 9 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu pagal vėliausio pasibaigusio mokestinio laikotarpio mokesčių administratoriui pateiktos mokesčio deklaracijos duomenis, susidarys mokestinė nepriemoka, mokesčių mokėtojas ir skolos perėmėjas gali, ne anksčiau kaip prieš 20 dienų iki jai susidarant, sudaryti sutartį. Taigi, pareiškėjas, siekdamas išvengti delspinigių skaičiavimo, turėjo galimybę iki 2015 m. sausio 26 d. įteikti mokesčių administratoriui prašymą dėl mokestinės nepriemokos perėmimo tiesiogiai arba per Mano VMI. Pareiškėjas ir UAB „Posūkis“ mokestinės nepriemokos perdavimo sutartį pasirašė 2015 m. sausio 27 d., t. y. vėliau nei 2015 m. sausio 26 d. Taigi, dėl paties pareiškėjo veiksmų nebuvo galimybės mokesčių administratoriui pateikti prašymo dėl mokestinės nepriemokos ir su ja susijusių sumų perėmimo dar neprasidėjus delspinigių skaičiavimui. Delspinigių dydis šiuo atveju priklauso nuo pareiškėjo prašymo pateikimo datos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities VMI 2015 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. (12.12-30-8)46-KD-2553, kuriuo atsakovas sprendė mokesčių mokėtojo atleidimo nuo delspinigių klausimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (ABTĮ Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis).
Apeliantas teigia, kad teismas neteisėtai nusprendė, kad Inspekcija nagrinėjo pareiškėjo prašymą, kadangi Inspekcijos sprendime aiškiai nurodyta palikti prašymą nenagrinėtą. Dėl šių apelianto argumentų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad sprendžiant apie viešojo administravimo subjekto atliktus veiksmus lemia administracinio akto turinys, o ne jo formos ypatybės. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu Vilniaus apskrities VMI 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. (12.12-30-8)46-KD-2553, konstatuoja, kad nors atsakovas baigiamojoje dokumento dalyje panaudojo žodžius „prašymas ... yra nenagrinėtinas“, bet iš šio akto turinio seka, kad atsakovas prašymą išnagrinėjo ir jį atmetė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo aspektu. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Vilniaus apskrities VMI išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių pagrįstai ir teisėtai atmetė kaip nepagrįstą.
Mokesčių administravimo įstatymo 36 straipsnio 12 dalis nustato, kad Mokesčių mokėtojas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka apskųsti bet kokį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą ar jo neatlikimą. Ši teisė ne tik nustato teisę apskųsti bet kokį mokesčių administratoriaus veiksmą, bet nustato ir tai, kad tai turi būti daroma įstatymų nustatyta tvarka. To paties įstatymo IX skyrius nustato mokestinių ginčų, bei kitų mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimo tvarkas, kurios skiriasi priklausomai nuo skundžiamo sprendimo turinio. To paties įstatymo 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio Įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
VMI sprendimus išieškoti į biudžetą PVM delspinigius iš UAB „IREC Baltic“ priėmė 2015 m. vasario 10 d. ir 2015 m. vasario 11 d. Tai nėra tarpiniai sprendimai kaip nurodo apeliantas, o galutiniai sprendimai, sukeliantys tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui. Šie sprendimai galėjo būti skundžiami teismui vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsnio tvarka. Pareiškėjui jų neapskundus įstatymo nustatyta tvarka, teismas, nepasisakydamas šioje byloje dėl atsakovo teisės apskaičiuoti delspinigius pareiškėjui, įstatymo nepažeidė ir pagrįstai ir teisėtai nesvarstė to, ar pagrįstai atsakovas apskaičiavo ginčo delspinigius.
Apeliantas teigia, kad mokesčių mokėtojui yra suteikta alternatyva, kokiu būdu jis gali pateikti dokumentus Inspekcijai, tiek teikdamas dokumentus elektroniniu būdu, tiek tiesiogiai Inspekcijai, pareiškėjas turi teisę tikėtis tokių pačių teisinių pasekmių. Teismas pažymi, kad tokias kaip šioje byloje pasekmes lėmė sutarties dėl mokestinės nepriemokos perėmimo sudarymo laikas ir dokumentų pateikimo mokesčių administratoriui laikas. Pasirinkdamas dokumentų teikimo būdą pareiškėjas turėjo galimybę ir pasirinkti dokumentų pateikimo laiką, taip pat turėjo galimybę sutartį dėl mokestinės nepriemokos perėmimo sudaryti anksčiau. Jo lūkesčiai dėl tokių pačių teisinių pasekmių nėra pagrįsti įstatymu – t. y. nėra teisėti lūkesčiai, todėl teismo nėra ginami.
Teisė būti atleistu nuo delspinigių yra numatyta Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnyje. Pareiškėjas neįrodė, kad ši teisės norma jo atžvilgiu yra pažeista. Taip pat nėra duomenų, kad teisės normos, išdėstytos šiame straipsnyje, galėtų prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl teismas atmeta apelianto argumentus, kad atsakovas išieškodamas delspinigius pažeidė pareiškėjo teisę būti atleistam nuo delspinigių. Teismas atkreipia dėmesį, kad delspinigių pagrindinė paskirtis yra ne nubausti, o kompensuoti valstybei dėl pavėluotai patekusių pinigų į biudžetą. Iš bylos medžiagos seka, kad mokesčiai turėjo būti sumokėti į valstybės biudžetą 2015 m. sausio 26 d. Bet tai nebuvo padaryta, taip pat sutartis dėl mokestinės nepriemokos nebuvo nei pasirašyta, nei įsigaliojusi šią dieną. Pinigai, turėję būti valstybės žinioje, buvo verslo subjektų žinioje, tai kompensavimas valstybei dėl to delspinigių pavidalu yra teisingas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.