Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

2020-06-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-763-298/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-06-19
Bylos Nr.
A15.-763-298/2020
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00260-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Vaclavas Karšulis (pirm.)
Pažeidėjas
M. M.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-763-298/2020
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00260-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 16.9.7.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. birželio 19 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis,sekretoriaujant V. Ž., vertėjaujant E. T.,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. M.,liudytojams M. F., L. K., E. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2020 m. kovo 14 d. apie 01.40 val. (duomenys neskelbtini), A. M. rajoniniai keliai Pilaitė-Čekoniškės-Sudervė 9,60 km, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.22 prom. girtumas vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, lygiame kelio ruože nesuvaldė transporto priemonės ir nuvažiavo nuo kelio į dešinę; apgadino transporto priemonę ir sankasoje augančius krūmus. Šiais veiksmais M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 14 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu M. M. parodė, kad nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini) kurjeriu, M. F. jo draugas, jis automobilio vairuotojas. Pats nevairavo. Kaltu neprisipažįsta. Nutarė susitikti su draugais, buvo iš tų, kurie išgėrė, pasėdėjo ilgai. Norėjo išsikviesti taksi, bet paprašė (duomenys neskelbtini), kad su jo automobiliu nuvežtų jį namo. Taip norėjo palikti ten automobilį, bet reikėjo važiuoti skubiai namo, reikėjo kitą rytą nuvežti motiną į parduotuvę. Apie 21 val. sužinojo, kad reikės grįžti namo. Vienintelis šeimoje turi automobilį ir teises. Nenorėjo pavesti mamos. Tą dieną susirinko apie 10 žmonių, kartu mokėsi pradinėse klasėse. Nuo pradžių aiškino pareigūnams, kad vairavo vienas žmogus pažįstamas, jis jo apie tai paprašė. Pareigūnams aiškino, kad buvo girtas. Atvažiavo pažįstamas, kurio vardo gerai nežinojo. Jis buvo vienintelis, kuris negėrė. Iš Pašilaičių turėjo važiuoti į Rastinėnus apie 20 km., gal apie 23-24 val. Tas pažįstamas sutiko nuvežti, bet jis nesiaiškino kaip jis grįš. Pastarasis gyvena Karoliniškėse, negalvojo kaip jis grįš. Jis atsisėdo į galą automobilio, pats (duomenys neskelbtini) neklausė ar turi jis teises. Važiavo dviese, rodė kelią. P. Č. ganyklos, pamatė, kad automobilis lekia nuo kelio ir jis nieko nesuprato. Kaip suprato, automobilis nuvažiavo nuo kelio. Jausmas keistas, atsijungė. Jį supykino ir atsitrenkė į sėdynę, jis kvietė draugą, bet jo nebuvo jau. Po to klausė (duomenys neskelbtini), kur jis dingo. Pastarasis pasakė, kad nuėjo kviesti taksi automobilio. Norėjo kviesti policijos pareigūnus, bandė išlipti ir praėjus 5-10 min. sustojo pravažiuojantis automobilis ir paprašė pagalbos, žmogus ištraukė jį pro galinį langą. Po 3 min. atvažiavo policijos pareigūnai, buvo šalia automobilio. Automobilis jo tėvo vardu registruotas, bet naudojasi jis. Policijos pareigūnai pasodino jį į tarnybinį automobilį, pasakė neranda draugo, ir automobilis nuvažiavo nuo kelio. Jis nepamena vairuotojo vardo, todėl pasakė policijos pareigūnams (duomenys neskelbtini) vardą. Ilgai ieškojo M. F., bet tik per draugus surado. Paklausė kodėl jis pabėgo, jis pasakė, kad išsigando ir tiesiog dingo. Jis patyrė šoką, atsitrenkė į sėdynę. Jis smulkiai jo neklausinėjo, net nepasidomėjo kur jis taip dingo. Papildomai paaiškino, kad nežino, ką pasakyti daugiau; turi sąžinę, taip jis buvo už vairo. Taip išgėrė ir vairavo, ir viskas buvo taip, kaip aiškino pareigūnai. Norėjo išvengti atsakomybės. (duomenys neskelbtini) buvo paprašytas, kad liudytų, jog jis vairavo. Negalvojo, kad ir (duomenys neskelbtini) turės rūpesčių. Gailisi. Prašo, kad jo draugas neturėtų problemų. Prašo baudą išdėstyti dalimis. Bent 20-30 eur per mėnesį. Tėvo vardu registruotas automobilis, taip prašo jei įmanoma sumažinti baudą, beveik 4 metai turi vairuotojo teises. 1999 m. gamybos automobilis, įsigijo gal prieš mėnesį iki to įvykio, jis pats mokėjo 500 eur už automobilį. Automobilis faktiškai priklauso jam, tik registruotas tėvo vardu, kad mokėti už draudimą mažiau.

Teismo posėdžio metu liudytojas L. K. parodė, kad dirba VPK, buvo Pilaitėje, šalia per 2-3 min. atvažiavę į įvykio vietą priėjo ant kairės pusės, salone priekinėje dalyje gulėjo (duomenys neskelbtini). Bandė atidaryti dureles, bet jos užblokuotas buvo, automobilis universalas, praėjimo nebuvo, atvažiavo greitoji medicinos pagalba, buvo nubrozdintos rankos, pasakė, kad ne jis vairavo. Klausė iš kur važiavo, pasakė, jog iš Justiniškių. Minėjo, kad nepažįsta, kas toks vairavo. Pasakojo, kad kažkada buvo tokia situacija ir jis išsisuko nuo bausmės. Visą laiką aiškino, vairuotojas turėjo užkristi ant (duomenys neskelbtini), nes sėdėjo ant keleivio sėdynės, vairuotojas turėjo užgriūti ant keleivio. (duomenys neskelbtini) priekinėje sėdynėje sėdėjo. Jis sėdėjo ant durelių. Nes durų negalėjo atidaryti, buvo užblokuotos, buvo aplankstytas automobilis ir galinių durelių negalima buvo atidaryti. Negalėjo išlipti, nei per priekines, jam reikėjo galinę dalį atidaryti, išlipti negalėjo niekas, be kitų pagalbos iš lauko pusės. Matytųsi kažkoks praėjimas, jei butų kažkas išlipęs iš automobilio, nes gale buvo iškritusi sėdynė. Jie klausinėjo, kur tas žmogus, (duomenys neskelbtini) pasakė, kad miegojo ant galinės sėdynės. Patikrino blaivumą ir surašė protokolą. Automobilio raktelius (duomenys neskelbtini) ištraukė iš priekinės savo kelnių kišenės. Apie įvykį pranešė pravažiuojančio automobilio vairuotojas. Jų ekipažas buvo Pilaiteje, ten nedidelis atstumas. K. M. parodymai, nepaaiškino kaip draugas galėjo išlipti ir dingti. Negalėjo paaiškinti, labai painiojosi savo parodymuose. Lynojo tą dieną, krūmus apgadino. Jie viską apėjo, ieškojo žmogaus. Turėjo pastebėti, avalynės pėdsakų nepastebėjo niekur. Ieškojo, gal iškrito kitas žmogus iš automobilio. (duomenys neskelbtini) nuvežė namo, kadangi jisai gyvena netoli nuo įvykio vietos. Nebuvo naktį jokio transporto, kad galėtų pakliūti į miestą. (duomenys neskelbtini) padėjo išlipti iš automobilio. Buvo sustoję pažiūrėti kiti, bet jis pats ištraukė (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdžio metu liudytoja E. B. parodė, jog ji VPK vyr. patrulė, atvykus į įvykio vietą pastebėjo nuo kelio nuvirtusį automobilį. Nuvirtęs ant dešinio šono, kairė pusė buvo į viršų. Automobilio salone buvo jaunuolis, (duomenys neskelbtini) sėdėjo priekinėje sėdynėje ant keleivio sėdynės. Automobilio salone jokių kitų žmonių nebuvo. Jis pats kitaip neturėjo kitų galimybių išlipti. Jo kolega atidarius bagažinės duris padėjo (duomenys neskelbtini) išlipti. Ten buvęs asmuo nurodė, kad jis neturėjo jėgų atrakinti. Automobilis gulėjo, kaire puse nebuvo įmanoma pasiekti ir atidaryti, nebent su kopėčiom, įlipti nebuvo galimybių. Taip šis vaikinas buvo automobilio salone. Buvo atvykusi greitoji medicininė pagalba, vairuotoją apžiūrėjo, kiek atsimena (duomenys neskelbtini) atsisakė vykti į ligoninę, rimtų sužalojimų nebuvo. Reikėjo laukti gan ilgą laiką medikų. Žinoma jie apžiūrėjo įvykio vietą, buvo apgadinti krūmai, buvo apgadinta sankasa. Aiškinosi visas įvykio aplinkybes, minėtas asmuo nurodė, kad šventė Vilniuje, gėrė alkoholinius gėrimus, jis neprisipažino, kad vairavo, nurodė, kad vairavo draugas pažįstamas, bet jo duomenų jokių nežino. Kelionės metu jis buvo užmigęs, po to lyg prabudo tik būdamas griovyje. Klausė kur jo draugas, prašė, kad paskambintų, bet akivaizdu buvo, kad (duomenys neskelbtini) melavo. Iš tikrųjų jam nebuvo jokių šansų išlipti per kairę, neturėjo galimybių. Ji asmeniškai nieko netikrino. Nežino ar kolega tikrino, nes ji apžiūrinėjo įvykio vietą, galbūt tuo metu kolega tikrino ar įmanoma atidaryti automobilio dureles. Po medikų apžiūros, jie sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Kai kurių aplinkybių, gali neprisiminti. Dėl faktų kaip jie jį ištraukė tikrai pamena tas detales. Suteikė socialinę pagalbą, jie asmenį paryčiais pristatė prie namų.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. F. parodė, jog pažįsta M. M., pažįstami apie 16 metų, žino kur jis gyvena - šalia Vilniaus jis gyvena. Jis nebuvo pas jį anksčiau namuose, o kam jam žinoti kur jis gyvena. Žino vietą, jis telefonu rodė tą vietą kur gyvena, kaip jo namai atrodo. Susipažino nuo darželio, taip 16 metų jį pažįsta su pertraukomis, bet visą laiką na galima pasakyti kad pažįstamas. Pats gyvena Vilniuje, K. A. g. M. M. žinojo jo vardą ir pavardę. Jis buvo su juo, iki to įvykio buvo namuose. Jie susitiko su draugais, pas ką jie buvo tai nepažįstamas jam. S. P., jį pakvietė M. M., jie susirašinėja per programėlę. Paaiškino, jog jį pavežė M. M., kelinta valanda nepamena, jau tokių smulkmenų. Buvo jau vakaras. Tiesiog paaiškino, kad pažiūrės filmą, pakalbės, gal kokie 5-6 žmonės buvo, bet ne visi pažįstami jam. Nori prisipažinti, jog jo tą dieną ten nebuvo. Nematė jis tą dieną M. M.. M. M. jam darė daug paslaugų, tai (duomenys neskelbtini) jo paprašė, jis negalėjo nesutikti. Jis nieko neaiškino kodėl. Negalvojo, kad bus viskas taip rimta. Spontaniškai viskas įvyko. Nenorėjo, kad taip nutiktų. Galvojo, kad neatimtų teisių, todėl paprašė jo pasakyti, kad jis vairavo.

Nusižengimas įrodytas: M. M. paaiškinimu teisme; liudytojų paaiškinimais; administracinio nusižengimo protokolu; išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus; tarnybiniu pranešimu ir eismo įvykio vietos schema; alkotesterio nustatytais duomenimis apie asmens blaivumą ir patikros sertifikatu; sprendimu dėl uždraudimo dalyvauti viešame eisme; asmens duomenimis; fotolentelėmis; priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, kurie patvirtina, kad M. M. 2020 m. kovo 14 d. apie 01.40 val. (duomenys neskelbtini), A. M. rajoniniai keliai Pilaitė-Čekoniškės-Sudervė 9,60 km, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.22 prom. girtumas, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, lygiame kelio ruože nesuvaldė transporto priemonės ir nuvažiavo nuo kelio į dešinę, apgadindamas transporto priemonę ir sankasoje augančius krūmus. Tokiais savo veiksmais M. M. pažeidė KET 9 ir 14 punktų reikalavimus, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 423 straipsnio 3 dalis nustato administracinę atsakomybę neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 14 punkte yra nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su transportu ir kelių ūkiu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia, M. M. asmenybę - baustas administracine tvarka, nuobauda galioja; jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino ir gailisi; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl nustatyto teismas sprendžia, kad M. M. už padarytą administracinį nusižengimą skirtina ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis nustatytinas lygus sankcijoje numatytam baudos minimumui. Atsižvelgiant į asmens prašymą, baudos mokėjimas išdėstytinas.

Pagal ANK 423 straipsnio 4 dalį, už ANK 423 straipsnio 3 dalies numatyto nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis).

M. M. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su KET pažeidimais, jis šiurkščiai pažeidė KET ir savo veiksmais padarė žalą. Administracinių nusižengimų registro pateikta informacija matyti, kad jis iki šiol nebuvo baustas dėl vairavimo esant neblaiviam. Dėl aptarto, teismas sprendžia, kad M. M. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 3 metų laikotarpiui.

ANK 423 straipsnio 5 dalis nustato, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Teismas įvertinęs bylos aplinkybes sprendžia, kad automobilis, kurį vairavo M. M., atitinka ANK 29 straipsnyje numatytą nusižengimo padarymo priemonės sąvoką, tačiau šiuo atveju jis negali būti konfiskuotas. Pažymėtina, kad ANK 29 straipsnio 1 dalyje imperatyviai numatyta, jog konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalyje išvardinti administraciniai nusižengimai, kuriuos padarius gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas. Tarp šių nusižengimų yra įvardintas ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, už kurio padarymą šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas M. M.. Bylos duomenimis, automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra E. M., be to, byloje nenustatyta ANK 29 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų aplinkybių, todėl administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas neskirtina ir grąžintina automobilio savininkui ar teisėtam valdytojui.

ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Akcentuotina, kad automobilio konfiskavimas yra numatytas, tik kaip administracinio poveikio priemonė administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kontrabandos bylose, kai kontrabandos gabenimo priemonės konfiskavimas skiriamas tik kaip papildoma priemonė, būtina atsižvelgti į proporcingumo principo reikalavimus, t. y. atsižvelgtina į kontrabandinių prekių kiekį, vertę, konfiskuotinos transporto priemonės vertę, pažeidėjo asmenybę ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-18-2014). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už teisės pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir, kuri vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nr. 2AT-36-2014). Ši nuostata taikytina ir administracinio poveikio priemonių atžvilgiu (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-461-365/2019).

Nuo 2020 sausio 1 dienos įsigaliojusi nauja ANK 29 straipsnio 5 dalies norma yra analogiška Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 daliai, kuri taip pat reglamentuoja turto konfiskavimą. Dėl minimos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse numatytos turto konfiskavimo nuostatos yra susiformavusi gausi ir aiški teismų praktika. Teismų praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat, ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2004-01-26, 2009-04-10 nutarimai).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog taikant ANK 29 straipsnio 5, 6 dalių nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš M. M. išieškotina automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė (automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkanti pinigų suma, t. y. 250 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

M. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1200 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 423 straipsnio 4 dalimi, skirti M. M. numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Išieškoti iš M. M. valstybės naudai automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertę atitinkančią pinigų sumą – 250 Eur.

Transporto priemonę – automobilį Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Minsko pl. 21, Vilniuje, nutarimui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui E. M..

Pritaikius ANK 675 straipsnį, baudos mokėjimą išdėstyti 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams.

Išaiškinti, kad pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, kitos įmokos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 20112038813.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Vaclavas Karšulis