Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-15 · Byla Nr. ATP-1262-387/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-10-20Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-12-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-15
Bylos Nr.
ATP-1262-387/2014
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00907-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algimantas Valantinas
Advokatai
Linas Songaila
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-1262-387/2014
Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00907-2014-2 Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.1.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. G. atstovo advokato Lino Songailos apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-10-20 nutarimo, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d., ir nubaustas galutine subendrinta nuobauda - 2 700 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 8 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nubaustas už tai, kad 2014-07-25, apie 17 val.15 min., Trakuose, Gedimino g., vairavo transporto priemonę Audi R8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso policijos pareigūno reikalavimui pasitikrinti blaivumą ir tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo, taip pat nepateikė automobilio registracijos pažymėjimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo ir techninės apžiūros talono. Tuo padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str.4 d. ir 124¹ str. 7 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. G. atstovas advokatas Linas Songaila (toliau - apeliantas) prašo panaikinti 2014-10-20 Trakų rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. G. atžvilgiu nutraukti. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas nesilaikė ATPK 248, 257 ir 284 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų, nepašalino ir nepaneigė byloje kilusių prieštaravimų, klaidingai vertino vairavimo sąvoką ir padarė nepagrįstą bei neteisėtą išvadą. Pasak apelianto, tam, kad A. G. būtų galima patraukti administracinėn pagal ATPK 124¹str. bei 126 str., būtina nustatyti transporto priemonės vairavimo faktą. Vairavimo samprata įstatymiškai apibrėžta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje, kur aiškiai yra nurodyta, kad transporto priemonės vairavimas – asmens, esančio transporto priemonėje ar ant jos, veiksmai, kuriais valdoma judanti transporto priemonė. Ši sąvoka neturi būti aiškinama plečiamai. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju neabejotinai yra nustatyta, kad A. G. nebuvo transporto priemonėje, kuomet policijos pareigūnai priėjo prie jo. Kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai patvirtino faktą, kad A. G. nesėdėjo transporto priemonėje už jos vairo ir jos nevaldė, o tiesiog stovėjo šalia automobilio. Apelianto manymu, byloje nėra nustatytas A. G. automobilio valdymas šiam judant, o tam, kad būtų galima asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo protokole aprašytą veiką, būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai jo kaltę – vairavimo faktą – patvirtinančių įrodymų. Anot apelianto, šiuo atveju tai padaryta nebuvo. Apeliantas pažymi, kad neįrodžius vairavimo fakto, nėra jokio pagrindo A. G. inkriminuoti ne tik pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., bet ir 124¹ str. 7 d., tai yra bausti jį už tai, kad policijos pareigūnams jis nepateikė transporto priemonės dokumentų.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmos instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų ir ignoravo jų neatitikimo kitų byloje surinktų įrodymų faktą, nesurinko pakankamai neabejotinai A. G. kaltę patvirtinančių įrodymų (kadangi nurodė, jog < ... A. G. kaltę netiesiogiai patvirtina ...>), netinkamai įvertino byloje esančius vaizdo įrašus, kadangi pastarieji vienareikšmiškai nepatvirtina, jog nufilmuotas automobilis yra būtent automobilis Audi R8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad ji vairuoja būtent A. G..

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK atstovas nesutinka su A. G. apeliaciniu skundu. Nurodo, kad apylinkės teismas įvertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone bei priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutarimą A. G. atžvilgiu. Atsiliepime pažymima, kad pirmos instancijos teismas aktyviai tirdamas įrodymus, pašalino visas abejones dėl A. G. kaltės, o apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės vertintinos kaip pažeidėjo gynybinė versija.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. turinio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-4788/2009, Nr. N756-450/2010, Nr. N63-992/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. G. veiksmuose yra nustatyti administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d., požymiai.

Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad 2014-07-25, apie 17 val.15 min., Trakuose, Gedimino g., A. G. vairavo transporto priemonę Audi R8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso policijos pareigūno reikalavimui pasitikrinti blaivumą ir tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo, taip pat nepateikė automobilio registracijos pažymėjimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo ir techninės apžiūros talono. Kaip pagrįstai konstatavo apylinkės teismas, A. G. kaltę padarius ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 7 d. numatytus pažeidimus patvirtina liudytojų policijos pareigūnų parodymai, V. B. rašytinis paaiškinimas, teritorijos stebėjimo kamerų vaizdo įrašai, taip pat iš dalies ir paties A. G. elgesys bendraujant su policijos pareigūnais po protokolo surašymo (atsisakė teikti paaiškinimus, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, bandė pasislėpti nuo policijos pareigūnų ir pan.).

Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog byloje išliko abejonės dėl A. G. automobilio vairavimo fakto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad vertindamas įrodymus, teismas turi ne tik laikytis įstatymo nuostatų, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Pabrėžtina, kad teismo išvados gali būti grindžiamos ne vien tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Teismo jau buvo minėta, kad nagrinėjamu atveju byloje yra surinkta pakankamai tiesioginių ir netiesioginių vienas kitą papildančių įrodymų, pagrindžiančių A. G. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų teisės pažeidimų padarymo.

Taip V. B. rašytiniu paaiškinimu nustatyta, kad 2014-07-25, apie 16.50 val., jam važiuojant į Trakus, sankryžoje ties Trakų Voke, automobilis Audi R8 sudarė avarinę situaciją ir vos nekliudė V. B. vairuojamo automobilio. Kadangi automobilio Audi R8 vairuotojas pavojingai manevravo, V. B. kilo įtarimas, jog jis gali būti neblaivus, apie ką jis pranešė paskambinęs Bendros pagalbos centro telefonu, paaiškindamas, jog sankryžoje šis automobilis pasuko į kairę. Pažymėtina, kad savo paaiškinime V. B. apibūdino automobilio Audi R8 vairuotoją, nurodydamas, jog jis vilkėjo baltais marškiniais, automobilyje buvo vienas (b. l. 14). 2014-07-25 tarnybiniame pranešime tyrėjas D. Č. nurodė, kad 2014-07-25, apie 17.10 val., dirbdamas kartu su D. K., iš VPK OVS gavo pranešimą apie tai, kad vairuotojas pavojingai važiuoja, vinguriuoja automobiliu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos. 2014-07-25, apie 17.19 val., policijos pareigūnams nuvykus į Laisvalaikio ir pramogų centro „Trasalis“ automobilių stovėjimo aikštelę, pastebėjo stovintį automobilį Audi RS 8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalia kurio stovėjo akivaizdžiai neblaivus vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo A. G.. Nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. A. G. atsisakė teikti paaiškinimus, nesitikrino blaivumo (b. l. 5). Pažymėtina, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šiuos paaiškinimus policijos pareigūnai visiškai patvirtino teismo posėdžio metu, papildomai nurodydami, jog pranešimą apie įtartinai važiuojantį automobilį pateikė vairuotojas, kuriam šis automobilis pastojo kelią. Pasak liudytojo D. K., pranešime buvo nurodyta, kad automobilis Audi R8 nuvažiavo į Laisvalaikio ir pramogų centrą „Trasalis“. Policijos pareigūnams atvažiavus į aikštelę, jie pamatė pastarąjį automobilį ir prie jo iš vairuotojo pusės stovėjusį aiškiai neblaivų vyriškį – A. G.. Patikrinus stebėjimo kamerų vaizdo įrašą, nustatė, kad aptariamas automobilis tik neseniai įvažiavo į aikštelę, po kiek laiko atvažiavo jie (b. l. 41). Atkreiptinas dėmesys, kad apie tai, jog vairuotojas pripažino vairavimo faktą, teismo posėdyje paaiškino liudytojas D. K.. Tuo tarpu 2014-07-25 tarnybinį pranešimą rašė kitas pareigūnas – D. Č., kuris ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog su vairuotoju bendravo jo kolega D. K., o jis nuėjo peržiūrėti stebėjimo kamerų vaizdo įrašą. Taigi jokių prieštaravimų tarp tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių ir policijos pareigūnų teismo posėdžio metu duotų parodymų, nėra. Pirmos instancijos teismas pagrįstai laikė juos tinkamu įrodymų šaltiniu bei vadovavosi sprendžiant A. G. kaltės klausimą.

Pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, jog A. G. kaltę patvirtina ir UAB „Trasalis“ teritorijos stebėjimo kamerų vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad 2014-07-25, 17:12 į teritoriją įvažiuoja tamsiai pilkos spalvos automobilis Audi R8. Apeliacinio skundo argumentus, jog šie vaizdo įrašai vienareikšmiškai nepatvirtina, jog nufilmuotas automobilis yra būtent automobilis Audi R8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad ji vairuoja būtent A. G., apeliacinės instancijos teismo atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai įvažiavo į aikštelę netrukus po automobilio Audi R8 atvažiavimo, A. G. stovėjo prie jam priklausančio automobilio vairuotojo pusės, buvo aiškiai neblaivus. Be to, jo išvaizda visiškai atitiko V. B. pranešime apibūdintą vairuotojo išvaizdą. Sutapo ir ta aplinkybė, kad automobilyje A. G. buvo vienas, į policijos pareigūnų klausimus jokio konkretaus atsakymo nepateikė. Atvirkščiai, atsisakė teikti bet kokius paaiškinimus, tikrintis blaivumą ir pan. Nagrinėjamo skunde kontekste svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad įvykio metu UAB „Trasalis“ stovėjimo aikštelėje būtų kitas, analogiškos spalvos bei modelio, automobilis. Tokių duomenų nenurodo ir pats apeliantas, visiškai nepagrįstai teigdamas, jog vaizdo įraše yra nufilmuotas kitas, ne A. G., priklausantis automobilis.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad Trakų rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014-10-20 nutarimą, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, todėl šis teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2014-12-09 buvo gautas A. G. atstovo advokato A. P. prašymas panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-10-20 nutarimą, kurį buvo prašoma prijungti prie bylos ir A. G., J. Š. ir advokato L. Songailos paaiškinimų su priedais. Apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad ATPK nenumato paduoto apeliacinio skundo papildymo galimybės, o ir paduotas prašymas negali būti laikomas advokato L. Songailos apeliacinio skundo papildymu ir prijungtas prie bylos. Iš teismui pateikto dokumento turinio matyti, kad, nors jis ir yra pavadintas prašymu, tačiau iš esmės tai yra visiškai naujas apeliacinis skundas, kuriame yra keliama visiškai kita A. G. paaiškinimų versija, apie kurią pažeidėjas net nebuvo užsiminęs bylą nagrinėjant apylinkės teisme (A. G. jau neneigia vairavęs automobilį, tačiau nurodo, kad dėl karščio pasijuto blogai, dėl to sustabdęs automobilį išgėrė 50-100 g. brendžio), reiškiami nauji reikalavimai (prašoma ne nutraukti bylą A. G. atžvilgiu, bet grąžinti ją iš naujo tirti įgaliotai institucijai). Tuo tarpu vadovaujantis ATPK 302⁶ straipsnio 1 dalimi, apeliacinio skundo dėl apylinkės teismo nutarimo (nutarties) administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo klausimą sprendžia apylinkės teismas. Esant šioms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta atsakant į A. G. atstovo advokato Lino Songailos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus bei pasisakant dėl šiame skunde keliamų reikalavimų.

Apeliantui išaiškintina, kad bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme ir paaiškėjus, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ATPK 302¹⁷ straipsnyje numatyti administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo pagrindai, A. G., vadovaudamasis ATPK 23² skirsnio nuostatomis, galėtų kreiptis į atitinkamas institucijas su prašymu atnaujinti jo administracinio teisės pažeidimo bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Atmesti A. G. atstovo advokato Lino Songailos apeliacinį skundą.

2014-10-20 Trakų rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Algimantas Valantinas