- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- 1-382-269/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37443-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Kaltinamasis
- M. L.
- Nukentėjusysis
- A. S.-P.
- Advokatai
- Liudmila Karvelienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje M. L. (M. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, turintys pradinį išsilavinimą, nedirbantis, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos (toliau-užimtumo tarnyba), anksčiau teistas:
1) 2011 m. vasario 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (toliau-2011 m. vasario 17 d. nuosprendis) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį –laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
2) 2011 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (toliau-2011 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis) pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, subendrinus šiuo ir 2011 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidedant 3 metams; 2013-01-10 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro;
3) 2012 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu (toliau-2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendis) pagal BK 253 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams, subendrinus šiuo ir 2011 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, paskirta galutine bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams; 2018-08-10 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę;
Žemesnės instancijos teismas
4) 2013 m. gegužės 2 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (toliau-2013 m. gegužės 2 d. nuosprendis) pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, bausmę subendrinus su 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams;
5) 2013 m. birželio 4 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams; 2013 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi iš dalies sudedant subendrinta su 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;
6) 2018 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (toliau-2018 m. gruodžio 20 d. įsakymas) pagal ankščiau galiojančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcijos 281 straipsnio 7 dalį – 51 MGL (2550 eurų) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta bausmė – 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda; į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. gruodžio 7 d., 01.07 val. iki 2018 m. gruodžio 7 d., 15.00 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, likusi nesumokėta baudos dalis yra 32 MGL (1600 eurų);
7) 2020 m. sausio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu Vilniaus rajono rūmų (toliau-2020 m. sausio 20 d. nuosprendis) pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė visiškai sudedant subendrinta su 2018 m. gruodžio 20 d. įsakymu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimas ir 32 MGL (1600 EUR) dydžio bauda kuri įpareigotas sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo 2020-01-20 nuosprendžio įsiteisėjimo; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, 3 dalimi, paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant M. L. (M. L.) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju A. C.,
8) 2020-11-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (toliau-2020-11-16 nuosprendis) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu M. L. paskirtas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 66 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir paskirta M. L. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 32 MGL (1600 EUR) dydžio baudą, uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, . išieškoti automobilio „BMW350D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 1530 (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt) eurų; 2020-12-17 įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriuje; 2021-01-18 atvyko į laisvės atėmimo atlikimo vietą;
kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 8 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. L. kaltinamas tuo, kad 2020-09-17 laikotarpyje nuo 21 val. iki 22 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia ilgą laiką apie 1 val. kankindamas nesunkiai sužalojo savo šeimos narę - sugyventinę A. S.-P. dėl ko ji ilgai sirgo bei jai sukėlė fizines ir dvasines kančias: t. y.
nukentėjusiajai su M. L. sėdint ant lovos M. L. tyčia vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jai į kairįjį skruostą, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.
Po to M. L. tyčia paėmė nukentėjusiajai už veido smakro ir stipriai spaudė, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą.
Po to M. L. paleidęs nukentėjusiosios veidą smakrą tyčia paėmė jai už plaukų ir tampė, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.
Po to M. tyčia paguldė nukentėjusiąją ant pilvo ir tyčia pradėjo laužyti jos rankas tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą. Nukentėjusiajai prašant ją paleisti į jos prašymus nereagavo ir toliau tęsė nusikalstamą veiką.
Po to nukentėjusiajai gulint lovoje ant pilvo tyčia surišo jos rankas ir kojas ir tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.
Po to nukentėjusiajai gulint lovoje ant pilvo surištomis rankomis ir kojomis vėl tyčia paėmė ją už plaukų ją tampė, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.
M. L. nukentėjusiąją atrišo tik atvažiavus nukentėjusiosios vyrui A. P. ir išėjo į kiemą.
Po 8 min. po konflikto su nukentėjusiosios vyru A. P. būdamas įtūžęs grįžęs iš kiemo kambaryje nukentėjusiajai sėdint ant lovos M. L. dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai į kairiąją ausį tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą bei klausos praradimą.
Po to M. vėl savo dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai į kaktą, dėl ko atsirado guzas ir tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.
Atvažiavus greitosios medicinos pagalbos (toliau-GMP) medikams VŠĮ „Vilniaus rajono centrinė poliklinika“ skubios medicininės pagalbos specialistei A. M. ir vairuotojui- paramedikui V. S. jų akivaizdoje nukentėjusiajai A. S.-P. gulint ant grindų M. L. nukentėjusiajai dešine koja ne mažiau du kartus spyrė į krūtinę tuo jai sukeldamas fizinį skausmą.
Tokiais tyčiniais savo veiksmais apie 1 val. ją kankindamas nukentėjusiajai A. S.-P. padarė kairės ausies būgnelio plyšimą; nosies audinių patinimą, poodines kraujosruvos kaktoje, dešinės ausies kaušelyje, dešiniajame žaste bei odos nubrozdinimus su kraujosruvomis dešinėje plaštakoje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, sukėlusiu fizinį skausmą dėl ko nukentėjusioji A. S.-P. ilgai sirgo bei kankindamas nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai suteikė fizines ir dvasines kančias.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose (t. 1, b.l.141, 153-154, 191).
Apklaustas teisme kaltinamasis M. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino parodė, kad 2020-09-17 jis visą dieną buvo namuose. Jis tą dieną blogai jautėsi ir visą dieną miegojo, kas namuose buvo negali tiksliai pasakyti, bet buvo blaivus, nes jis nevartoja alkoholio visai. Kur tuo metu buvo A. S.-P. ir ką ji darė jis nežino. Apie 20:00 val., jis atsikėlė ir pamatė, kad šalia jo gulėjo A.. Jie pradėjo su A. pyktis dėl jos vyro, kad ji jam neištikima ir taip pat pastebėjo, kad ji buvo neblaivi. Nenorėdamas su ja pyktis jis ją pastūmė savo dvejomis rankomis ir išėjo iš namų. Ji nežino ar ji nuo jo pastūmimo kur nors buvo nukritusi, bet jis jos tikrai nemušė ir nebuvo jos surišęs jos. Jų konflikto niekas nematė, nes jie buvo tik dviese kambaryje, jo brolio kambaryje su jais nebuvo (t. 1, b.l. 142, 156).
Apklaustas teisme kaltinamasis M. L. (toliau-kalinamasis) kaltu prisipažino ir teismo posėdyje parodė, kad buvo savo namuose su sugyventine A. S.. Tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, vartojo alkoholį su A. S.-P.. Jis nelabai kažką prisimena, nes praėjo daug laiko. Viską pripažįsta, buvo taip kaip nurodyta kaltinamame akte. Naudojo smurtą, nes turėjo įtarimų, kad A. S.-P. jam neištikima. A. jam pati parodė nuotraukas, kuriose yra su savo vyru. Siuntinėjo nuotraukas, kad su vyru bučiuojasi. Tuo metu, ji buvo susituokusi, jos vyras išėjo iš pataisos namų, o ji gyveno su jo (M. L.). Jis negali paaiškinti, kodėl reikėjo naudoti tiek daug smurto. Turbūt iš pavydo padarė 8 smurtinius veiksmus. Neatsimena ar spyrė į krūtinę. Mano, kad jeigu nebūtų buvęs apsvaigęs, galėjo elgtis kitaip. Jam gėda, gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašė. Buvo girtas, tai turėjo įtakos jo veiksmams, tačiau jo elgesį išprovokavo paties nukentėjusiojo netinkamas elgesys. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Iki šiol nesumokėjo, nes neseniai tik įsidarbino, dirba pataisos namuose. Yra galimybė sumokėti būnant pataisos namuose. Jo planai ateityje yra išeiti ir tvarkingai gyventi. Turi neužbaigtų ikiteisminių tyrimų ir neužbaigtą bylą. Dabar atlieka bausmę už vairavimą esant neblaiviam (2 t., b. l. 29-33).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė. Be kaltinamojo M. L. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Vilniaus apskrities VPK KP Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37443-20 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2020-09-17 apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) A. S.-P. sugyventinis M. L., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjo su ja konfliktuoti ir konflikto metu pradėjo smurtauti jos atžvilgiu. Jis daužė rankų kumščiais ir kojomis spardė į įvairias mano kūno vietas, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 1-2).
2020-09-18 A. S.-P. protokolas-pareiškimas dėl to, kad 2020-09-17 apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) jos sugyventinis M. L., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjo su ja konfliktuoti ir konflikto metu pradėjo smurtauti jos atžvilgiu. Jis daužė kumščiais ir kojomis į įvairias jos kūno vietas, dėl to ji patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 3).
Vilniaus apskrities VPK Vilnius rajono KP tyrėjos V. V. tarnybiniu pranešimu ikiteisminis tyrimas buvo perkvalifikuotas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (1 t., b. l. 17).
2021-01-26 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės V. B. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo perkvalifikuotas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 6 punktą (1 t., b. l. 19).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu VŠĮ „Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė“ (toliau-RVUL) tarnybinėse nukentėjusioji A. S.-P. pateikė 2020-09-18 RVUL medicinos dokumentų išrašą/ siuntimą. Diagnozė. Trauminis ausies būgnelio plyšimas, daugybiniai paviršiniai galvos sužalojimai, dauginiai paviršiniai sužalojimai (1 t., b. l. 50-54).
2020-10-05 iš RVUL buvo gauta A. S.-P. asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 124).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas apžiūrėjęs RVUL A. S.-P. asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su CD disku 2020-10-15 kitų objektų apžiūros protokole (toliau-2020-10-15 kitų objektų apžiūros protokolas) davė išvadą, kad A. S.-P. 2020-09-17 RVUL nustatyta kairės ausies būgnelio plyšimas, nosies audinių patinimas ir poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinės ausies kaušelyje; dešiniajame žaste bei odos nubrozdinimai su kraujosruvomis dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikiant dešinės ausies kaušelį ir dešinę ranką bei galimai suspausto oro banga, kuri galėjo būti sukelta suduodant plaštaka per kairę ausį prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas dėl ausies būgnelio plyšimo atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl būgnelio plyšimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpyje. Kraujosruvos, nosies patinimas ir nubrozdinimai atskirai nuo būgnelio plyšimo atitinka nežymaus masto sutrikdymą. Įtartas nosies kaulo lūžis rengenologiškai nepatvirtintas. Sužalojimai kritimui ir atsimušimui į kietus bukus daiktus nebūdinga (1 t., b. l. 127).
Nukentėjusioji A. S. –P. (toliau-nukentėjusioji) parodė, kad 2020-09-17 apie 21.00 val. jai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jos ir jos neblaivaus sugyventinio M. L., gim. (duomenys neskelbtini), su kuriuo gyvena apie pusę metų, kilo žodinis konfliktas dėl jos buvusio vyro, su kuriuo ji dar neišsiskyrusi, dėl to, kad ji su buvusiu vyru jam neištikima. Jis jam pasakė, kad taip nėra. Kaltinamasis tuo metu rankų kumščiais ir delnais pradėjo trankyti jai į veidą. Kiek smūgių trenkė į veidą jis neatsimena. Tada pagriebė už plaukų ir tampė už jų. Po to dešine ranka suėmė už smakro ir spaudė. Po to jai gulint lovoje jis jai surišo rankas ir kojas. Po to kai jis ją atrišo, jis jai dešine koja spyrė į krūtinę. Ji pradėjo dusti ir pati atsisėdo ant grindų, nes jai pasidarė sunku kvėpuoti. Dėl visų jo sugyventinio M. L. smūgių ji patyrę fizinį skausmą. Kai sugyventinis ją mušė kokiu konkrečiai laiku pasakyti negali ji parašė savo mamai žinutę, kad ją muša. Ji tada iškvietė GMP ir policiją. Kai ji atsikėlė nuo grindų pastebėjo, kad yra atvykusi GMP. Tuo metu M. L. pasišalino iš namų. Kur jis išėjo ji nežino ir kur gali būti nežino. Po kiek laiko pamatė atvykusius policijos pareigūnus. Pabendravus su policijos pareigūnais, ją išvežė GMP į ligoninę. M. L. jos atžvilgiu smurtauja jau ne pirmą kartą, bet ji policijos nekvietė. Kai M. L. smurtavo jos atžvilgiu įvykį matė jos nepilnametis brolis J. L., gim. 2005 m. (1 bt., b. l. 42).
Papildomos apklausos metu nukentėjusioji A. S.-P. parodė, kad su M. L. gyvena pusę metų jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bendrų vaikų neturi. Ji tą dieną t. y. 2020-09-17 buvo stipriai išgėrusi. Alkoholį gėrė su draugais. Kiek išgėrė ji nepamena. Nori pasakyti, kad ji tą dieną buvo labai supykusi, nes ji susipyko su M. L. dėl jos vyro, su kuriuo šiuo metu neišsiskyrusi. Ji supyko ant M., nes jis sakė, kad ji jam neištikima ir būdama neblaivi galėjo prikalbėti nesąmonių iš pykčio, bet M. jos nemušė. M. L. ją tik pastūmė ant lovos, bet jai neskaudėjo. Tada M. išėjo. Kas toliau buvo ji jau nepamena, bet pamena, kad užsikabino ir nukrito ausimi į kolonėlę, kuri stovėjo prie lovos. Ji M. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio atsisako. Ji nori toliau gyventi su M. L.. Taip pat kai jie pykosi nieko šalia nebuvo ir jo brolis J. nieko nematė. Ji nežino kodėl taip pasakė pirmoje apklausoje. Ji policijos nekvietė (1 t., b., l. 56).
Papildomai apklausta nukentėjusioji A. S. -P. parodė, kad po įvykio jau negyvena pas M.. 2020-09-17 ji buvo pas M. jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir jie vartojo alkoholį. Gėrė ji, M., D.. Jie gėrė baltą vyną. Jie trise išgėrė apie 4 butelius vyno, gerdami su M. jie su juo susitarė, kad tą dieną nesipyks ir kai bus blaivūs kitą dieną pakalbės. Apie 20:00 val. ji kartu su M. nuėjo miegoti ir jam paskambino jos močiutė, kuri kalbėjo jai apie jos vyrą. M. paprašė jo pakalbėti su jo močiute. Tai ji davė mobilųjį telefoną M. ir jis kalbėjosi su jos močiute ir M. pasakė jos močiutei ar čia normalu, kad ji yra ir su juo, ir su savo vyru. Močiutė ne taip supratusi kažką jam pasakė ir M. padėjo ragelį ir jai jis pasakė, kad ji melavo ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas.
Ji su M. sėdėjo ant lovos ir M. vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jai į kairįjį skruostą. Jai skaudėjo. Po to jai paėmė už veido ir stipriai spaudė, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Paleidęs veidą paėmė ją už plaukų ir tampė. Jai skaudėjo.
Po to M. ją paguldė ant pilvo ir pradėjo laužyti rankas. Jai skaudėjo. Ji prašė ją paleisti, pasakė ką tu darai, bet jis jos neklausė.
Ji nepamena kurio momentu M. ją surišo ir ją surišęs gulint ant pilvo paėmė vėl ją už plaukų. Jai skaudėjo. Ji negali pasakyti kada M. ją atrišo. Kiek pamena pas M. atvažiavo jos vyras ir jis išėjo į lauką, o ji greitai parašiau mamai per messenger, kad kviestų policiją.
Kažkur po 8 min., atėjo M. ir jai pasakė ar ji patenkinta, kad jis gavo vamzdžiu į galvą, o ji pasakė, kad jis pats jį kvietė. Tada jai sėdint ant lovos M. dešinės rankos delnu sudavė į kairiąją ausį. Jai skaudėjo. Ji šiuo metu ta ausimi nieko negirdi.
Po to, M. vėl savo dešinės rankos delnu sudavė į kaktą, po ko atsirado guzas, jai skaudėjo.
Kai atvažiavo medikai M. jai dešine koja vieną kartą spyrė į krūtinę. Jai skaudėjo. Ji pajautė fizinį skausmą. Ji negali pasakyti ar medikai matė kaip jai M. spyrė ir M. iškarto pabėgo. Po to atvažiavo pareigūnai, kuriems ji nurodė kaip M. atrodė. Pareigūnai nuėjo ieškoti M., bet nieko nerado. Medikai ją išvežė į Lazdynų ligoninę. Nori pasakyti, kad su savo vyru negyvena, ji su juo skiriasi. Ji M. turi pretenzijų, nes galimai jai reikės operuoti ausies būgnelį, kol kas civilinio ieškinio nereikš. M. ją muša ne pirmą kartą, bet tais atvejais ji nesikreipė į policiją. Visi tai matė M. motina G. ir broliai J., D. ir P. (1 t., b.l. 60).
20201-01-26 nukentėjusioji A. S. -P. papildomos apklausos metu parodė, kad nori pasakyti, kad ji lieka prie savo ankstesnių parodymu. Ji nori pažymėti, kad smurtas jos atžvilgiu trūko bendrai apie 1 val. M. L. ne tik smurtavo jos atžvilgiu, bet ir kankino ją, dėl to ji patyrė fizines ir dvasines kančias. Sužalojimai sugijo, tačiau yra pasekmės, tai yra suprastėjusi klausa. Ji kreipėsi į Kauno g. esančią polikliniką į ausų-nosies ligų specialistą. Jie nukreipė pas šeimos gydytoją, pas kurią nenuvyko ir į kitus gydytojus nesikreipė. Ji nežino kada viskas sugijo, šiokia tokia klausa atsirado tik prieš mėnesį, iki tol kaire ausimi nieko negirdėjo. Kadangi dabar pandemija vykti į stacionarus negali, bet ateityje planuoja vykti pas šeimos gydytoją ir spręsti klausimą dėl operacijos (1 t., b. l. 65).
Liudytoju apklaustas nepilnametis J. L. parodė, kad jis buvo kambaryje. Buvo triukšmas, nesupratimas, jis nuėjo į kitą kambarį, atsigulė ir nuėjo miegoti. Iš kur buvo tas triukšmas nežino. Jis nematė kaip M. L. primušė A. S.-P.. Dėl ko atvyko policijos pareigūnai nežino. Ant A. S.-P. kūno sužalojimų nematė (1 t.,b.l. 105-107).
Liudytoju apklaustas E. K. parodė, kad jis dirba Vilniaus AVPK PR 2 kuopos 1 būrio vyriausiuoju patruliu. 2020-09-17 dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu V. Ž. apie 21:20 val., gavo pranešimą iš OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjos dukrą primušė sugyventinis M.. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko G. L., kuri paaiškino, kad automobiliu (kokiu nenurodė) atvažiavo vaikinai ( kiek jų nesakė ) ir primušė jos sūnų M. L.. Tada užėjo į namus. Ten jau buvo atvykę medikai, o ant lovos sėdėjo A. S.-P., kuri nurodė savo sugyventinio M. požymius. Jis kartu su vyriausiuoju patruliu V. Ž. nuėjo ieškoti M. L.. Jie apžiūrėjo teritorijoje esančius sunkvežimius, traktorius, garažą, bet nieko nerado. Grįžę į įvykio vietą nuėjo medikų automobilio link, nes ten jau sėdėjo nukentėjusioji A. S.-P., kuri buvo susijaudinusi, verkė ir pasakė, kad ją primušė jos sugyventinis M., ją mušė rankos kumščiais, spardė kojomis į visas kūno vietas. Akivaizdžių sužalojimų nesimatė, bet A. skundėsi galvos skausmais ir ją medikai išsivežė į Lazdynų ligoninę. Buvo paklausta G. ar ji matė kaip jos sūnus M. mušė savo sugyventinę. Ji atsakė, kad nieko nematė, nes tuo metu buvo išėjusi (1 t., b. l. 69-71).
Liudytoju apklaustas V. Ž. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK PR 2 kuopos 1 būrio vyriausiuoju patruliu. 2020-09-17 dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu E. K.. Apie 21:20 val., gavo pranešimą iš OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjos dukrą A. primušė sugyventinis M.. Atvykus minėtu adresu užėjo į namus ir pamatė, kad yra atvykę medikai ir iškarto merginos t. y. A. paklausė kas nutiko, kas sumušė ir kur yra jos sugyventinis. A. paaiškino, kad jos sugyventinis M. ją primušė, dėl to, kad jinai miega su savo vyru, su kurio neišsiskyrė ir ji patyrė fizinį skausmą. Kartu su vyriausiuoju patruliu E. K. nuėjo ieškoti M. L.. Apžiūrėjo teritorijoje esančius sunkvežimius, traktorius, garažą, bet M. L. nerado. Grįžę į įvykio vietą nuėjome medikų automobilio link, nes ten jau sėdėjo nukentėjusioji A. S.-P., kuri buvo susijaudinusi, verkė ir pasakė, kad ją primušė sugyventinis M.. Ant A. veido buvo matyti sužalojimai- guzai, lūpos patinusios. A. skundėsi šonkaulių skausmais ir ją greitosios medicinos pagalbos brigada išvežė į RVUL. Tai pat buvo matyti, kad A. yra neblaivi (1 t., b. l. 85).
Liudytoja apklausta A. M. parodė, kad ji dirba VšĮ ,,Vilniaus rajono centrinė poliklinika" skubios medicininės pagalbos slaugos specialiste, t. y. važinėja į iškvietimus. Tikslios datos nepamena, bet jai atrodo, kad praeitų metų rudenį, galimai rugsėjo mėnesį jai dirbant su vairuotoju - paramediku V. S. ji gavo iškvietimą, kad sugyventinis muša merginą ir reikia medicininės pagalbos. Jau buvo vėlus vakaras, tamsu. Jie nuvyko į (duomenys neskelbtini) tikslaus adreso nepamena. Atvykę į vietą pamatė, kad tai nuosavas namas. Užėję į namo verandą pabeldė į duris, tačiau niekas jų neatidarė, todėl užėjo į vidų, durys buvo neužrakintos. Užėję į vidų pateko į holą, iš kurio buvo daug patekimų į kambarius. Namuose buvo matyti bendra netvarka, būnant hole girdėjo kaip rėkia, verkia mergina. Greitai užėjo į tą kambariuką, iš kurio sklido šauksmas, verkimas ir pamatė kaip ant grindų guli mergina, kurią vaikinas spardo į jos įvairias kūno vietas. Jie greitai griebė tą vaikiną ir atitraukė nuo merginos. Spyrių buvo tikrai nemažiau 2. Tas vaikinas buvo girtas ir agresyvus. Jis jai pradėjo aiškinti aplinkybes dėl ko ją muša, gerai jau nepamena galimai dėl to, kad ji neištikima jam. Tas vaikinas išėjo į lauką parūkyti, o ji ėmėsi suteikti pirmąją medicinos pagalbą merginai. Mergina pati atsikėlė nuo grindų. Jai iš ausies vidaus bėgo kraujas, buvo hematomos ant jos veido, rankų bei suplėšyti jos rūbai. Mergina taip pat buvo neblaivi, šią merginą pristatė į Lazdynų ligoninę, o iki kol atvyko pareigūnai vaikinas pasišalino, kur jie nematė. Taip pat gali pridurti, kad tame pačiame kambaryje kur vyko smurtas buvo dar vienas vaikinas, jai atrodo, kad buvo to sugyventinio brolis, kurio vardo ir pavardės nežino. Jis tikrai viską matė, buvo taip pat neblaivus (1 t., b.l.112-114).
Liudytoju apklaustas V. S. parodė, kad jis dirba VšĮ ,,Vilniaus rajono centrinė poliklinika", greitosios medicinos pagalbos skyriaus vairuotoju-paramediku t. y. važinėja į iškvietimus. Tikslios datos nepamena, jam rodos praeitų metų rudenį, rugsėjo mėnesį jis dirbo kartu slaugos specialiste A. M.. Jie gavo iškvietimą, kokį tiksliai nepamena. Kelintą valandą važiavo į iškvietimą nepamena, bet pamena, kad buvo vėlus vakaras. Jie nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena. Jis privažiavo prie pat durų. Slaugos specialistė A. M. pirma užėjo į namą, o jis tuo metu apėjo tarnybinį automobilį, paėmė pirmos pagalbos vaistinę. Užėjęs į namus pamatė kaip guli ant grindų mergina, o vaikinas pasilenkęs prie tos gulinčios merginos. A. M. paėmė vaikiną už striukės ir atitraukė jį ir vaikinas iškarto išėjo į lauką. Merginos rūbai buvo suplėšyti, mergina pasakė jiems, kad vaikinas ją primušė. Slaugos specialistė A. M. suteikė pirmąją pagalbą. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai, kurie bandė ieškoti to vaikino. Ji tikslių sužalojimų kokie buvo pas merginą nepamena. Kambaryje mėtėsi vyno butelis. Suteikę pirmąją pagalbą merginą nuvežė į Lazdynų ligoninę. Jiems išvykus su mergina, policijos pareigūnai dar liko įvykio vietoje. Ji nematė kaip vaikinas mušė merginą. Namuose buvo du vaikinai, močiutė ir moteris (1 nt., b. l. 116-118).
Liudytoja apklausta G. L. parodė, kad M. L. yra jos sūnus, jis su ja gyvena jos motinos name adresu (duomenys neskelbtini). 2020-09-17 apie 19:30 val. ji grįžo namo. Namuose buvo sūnus M., D., J., P. ir A.. Ji nuėjo į motinos V. kambarį ir pamatė, kad po stalu buvo tušti vyno buteliai. Nuėjus į M. kambarį jame buvo tik M. ir A. ir prie lovos buvo du vyno buteliai. Kiek pamena kai jis ėjo iš namų ryte jokių vyno butelių nebuvo. Jis negali pasakyti, kad gėrė vyną. A. buvo išgėrusi, nes kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, o ar M. buvo išgėręs ji negali pasakyti. Ji kai grįžta darbo patikrina ar visi namie. Patikrinusi ji nuėjo pamaitinti motiną V. ir nuėjo į savo kambarį ir užnūdo. Išgirdusi šauksmus ji nuėjo į M. kambarį ir jai nežinoma ar M., ar A. liepė uždaryti duris. Ji taip ir padarė. Uždarė duris ir prie jų daugiau nelindo ir nuėjo į savo kambarį. Po to išgirdo, kad trinktelėjo lauko durys ir pamatė, kad kažkas į kiemą atvažiavo. Išėjusi į lauką pamatė, kad atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Ji jų paklausė pas ką jie atvažiavo. Jie atsakė, kad pas A.. Ji kartu su medikais nuėjo į M. kambarį. Ant lovos sėdėjo A.. Ji jai kažką sakė necenzūriniais žodžiais, bet ji į tai nekreipė dėmesio. Po to atvažiavo policijos pareigūnai, kurie ieškojo M. po visą teritoriją, bet M. taip ir nerado. Greitoji med. pagalba išvežė A., bet kur negali pasakyti, o pareigūnai ilgai stovėjo jų kieme. Nori pasakyti, kad ji nematė kaip jos sūnus M. mušė A., taip pat nei vienas kitų jos sūnų t. y. D., P., kurie yra pilnamečiai nematė įvykio. Taip pat nematė ir jos nepilnametis sūnus J.. Kai ji grįžo namo t. y. 2020-09-18 vakare M. jau buvo namie ir jis buvo vienas. A. pas juos jau nebūna (1 t., b. l. 81-83).
Liudytoju apklaustas V. S. parodė, kad A. S.-P. yra jo dukra. A. kiek jai žinoma draugauja su M.. Ar dabar A. su juo palaiko ryšius ji nežino. 2020-09-17 tiksliai laiko nepamena jis buvo kartu su žmona J. namuose. D. A. parašė jo žmonai J., kad ją primušė M. ir prašė skubiai iškviesti policiją. Tai jo žmona ir iškvietė policiją. Taip pat dukra A. parašė jo žmonai J. į telefoną, kad tėvas ją pasiimtų iš Lazdynų ligoninės. Tiksliai laiko jis nepamena, bet jis nuvažiavo į Lazdynų ligoninę ir prie įėjimo durų susitiko su stovinčia dukra ir pamatė, kad A. visa primušta t. y. veidas patinęs, visa galvą guzuota, veidas irgi guzuotas, lūpos sumuštos ir ištinusios. A. iškart jam sakė važiuojam namo. Jis pasakė, kad niekur nevažiuosim ir nuėjo į jo automobilį A. jam pasakė, kad ją primušė M. ir kad ji blogai girdi, nes kairės ausies būgnelis sprogęs. Trumpai pakalbėję apie visą įvykusį įvykį nuėjo atgal į ligoninę. Jo paprašė, kad išeitų į lauką, ir jo kartu su A. neįleido. Jis dukros tuo metu laukė automobilyje. Jam paskambino žmona, kad jam skambins pareigūnė ir pamatė, kad prie Lazdynų ligoninės privažiuoja pareigūnai. Jis matė kaip pareigūnai nuėjo į ligoninę ir kažkur po pusantros valandos iš ligoninės išėjo pareigūnai ir jo dukra A.. Taip pat kažkuris iš pareigūnų pasisiūlė pavežti A. namo, bet ji atsakė, kad ją namo nuveš tėvas. Ir jis su ja nuvažiavome namo. Po 2-3 dienų jis nuvažiavo pas M. namo adresu (duomenys neskelbtini). M. motina ir jo broliai pasakė, kad jo nėra namuose. M. motinai jis pasakė kiek dar M. tyčiosis iš jo dukters A. ir kiek dar ją muš. M. motina pasakė, kad ji jam sakė, kad nemuštų A., bet jis jos neklauso. M. ne pirmą kartą jos dukros A. atžvilgiu smurtauja, bet ji nerašė pareiškimo jo atžvilgiu. Taip pat jo ir žmonos J. akivaizdoje M. nekelia rankos jo dukters A. atžvilgiu. Ji kiek kartų kalbėjo su M., jis jos atsiprašinėjo, kad daugiau taip nedarys. Bet vistiek jis toliau smurtauja dukros A. atžvilgiu. Jis dukros klausė kodėl jinai primušta vėl sugrįžta pas M., o ji atsakė, kad nežino kas su ja vyksta, ją ten traukia ir negali jo pamiršti. Šiuo metu A. gyvena pas juos (1 t., b. l. 77-79).
Liudytoja apklausta G. L. parodė, kad M. L. yra jos sūnus, jis su ja gyvena jos motinos name adresu (duomenys neskelbtini). 2020-09-17 apie 19:30 val. ji grįžo namo. Namuose buvo sūnus M., D., J., P. ir A.. Ji nuėjo į motinos V. kambarį ir pamatė, kad po stalu buvo tušti vyno buteliai. Nuėjus į M. kambarį jame buvo tik M. ir A. ir prie lovos buvo du vyno buteliai. Kiek pamena kai jis ėjo iš namų ryte jokių vyno butelių nebuvo. Jis negali pasakyti, kad gėrė vyną. A. buvo išgėrusi, nes kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, o ar M. buvo išgėręs ji negali pasakyti. Ji kai grįžta darbo patikrina ar visi namie. Patikrinusi ji nuėjo pamaitinti motiną V. ir nuėjo į savo kambarį ir užnūdo. Išgirdusi šauksmus ji nuėjo į M. kambarį ir jai nežinoma ar M., ar A. liepė uždaryti duris. Ji taip ir padarė. Uždarė duris ir prie jų daugiau nelindo ir nuėjo į savo kambarį. Po to išgirdo, kad trinktelėjo lauko durys ir pamatė, kad kažkas į kiemą atvažiavo. Išėjusi į lauką pamatė, kad atvažiavo GMP. Ji jų paklausė pas ką jie atvažiavo. Jie atsakė, kad pas A,. Ji kartu su medikais nuėjo į M. kambarį. Ant lovos sėdėjo A.. Ji jai kažką sakė necenzūriniais žodžiais, bet ji į tai nekreipė dėmesio. Po to atvažiavo policijos pareigūnai, kurie ieškojo M. po visą teritoriją, bet M. taip ir nerado. GMP išvežė A., bet kur negali pasakyti, o pareigūnai ilgai stovėjo jų kieme. Nori pasakyti, kad ji nematė kaip jos sūnus M. mušė A., taip pat nei vienas kitų jos sūnų t. y. D., P., kurie yra pilnamečiai nematė įvykio. Taip pat nematė ir jos nepilnametis sūnus J.. Kai ji grįžo namo t.y. 2020-09-18 vakare M. jau buvo namie ir jis buvo vienas. A. pas juos jau nebūna (1 t., b. l. 81-83).
Liudytoju apklaustas P. L. parodė, kad jis turi teisę neduoti parodymų savo šeimos nario atžvilgiu, bet jis sutinka duoti parodymus. M. L. yra jo brolis su juo kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2020-09-17 jis buvo darbe ir apie 19:00 val., grįžo namo. Namuose buvo motina G., močiutė, broliai M., D., J. ir A.. Jie visi ramiai sėdėjo, o jis pavalgė ir nuėjo miegoti. Jis pabudo išgirdęs kaip A. šaukia, keikė necenzūriniais žodžiais jo motiną G.. Jis nuėjo į lauką ir pamatė kaip atvažiavo GMP ir policija. Jis nesuprato dėl ko jie čia atvažiavo. Jis nori pasakyti, kad nematė, kad brolis M. muštu A.. Jis tą dieną buvo blaivus. Su A. negėrė. Nori pasakyti, kad jis nematė kaip gėrė alkoholį M. ir A.. Jis tik girdėjo kaip motina pasakė GMP medikams, kurie paklausė kieno čia alkoholio buteliai. Motina pasakė, kad gėrė M. ir A.. Jis nežino kur M. buvo pasislėpęs. Daugiau neturi ką pasakyti (1 t., b. l. 93-94).
Liudytoju apklaustas D. L. parodė, kad jis turi teisę neduoti parodymų savo šeimos nario atžvilgiu, bet jis sutinka duoti parodymus. M. L. yra jo brolis su juo kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2020-09-17 jis dirbo ir apie 19:00 val. atvažiavo namo. Namuose buvo močiutė, jo motina G., broliai J. ir P. jau miegojo. Po to atvažiavo M. iš darbo. Jis pavalgė ir nuėjo miegoti. Jis nežino kada A. atvažiavo. Jis tik miegodamas išgirdo šaukimus ir pamatė kaip M. A. nuo savęs atstūmė ir ji atsitrenkė į sieną, o M. išėjo į lauką. Jis vėl nuėjo į savo kambarį miegoti. Jis buvo atsikėlęs kai atvažiavo GMP ir policija, bet jis pasižiūrėjo ir toliau nuėjo miegoti. Taip pat jis nori pasakyti, kad jam kažkas pasakė, tik nežino ar M. ar A., kad buvo atvažiavęs A. vyras ir M. sudavė į galvą. Taip pat jis nematė, kad M. A. muštų ar būtų surišęs, taip pat jis niekur nelenda į M. reikalus (1 t., b. l. 90-91).
Byloje yra 2020-09-17 Bendrojo pagalbos centro (toliau-BPC) garso įrašo 2020-09-17-21-14-15-352029114616350 stenograma.
BPC- operatorė
M-moteris
BPC-112.
M.-Sveiki.
BPC-Sveiki.
M.-Man reikia policiją iškviesti į Smilgų g. 44.
BPC- Tai koks miestas?
M.- Tai Vilnius.
BOC- Kas atsitiko?
M.-Mano dukrą ten primušė.
BPC. Smilgų 44?
M. Taip. Ji man dabar SMS parašė, kad skubiai atvažiuotų, nes sako viena ausimi negirdi, sumušė ausį.
BPC- Kas ją primušė?
M.-Na, ji ten susitikinėjo su vaikinu. jis ją jau ne pirmą kartą. Ji vis bijojo pareiškimą rašyti. ji jau norėjo pati rašyti, bet va vėl eilinį kartą jis ją primušė, tai aš jau skambinu ir ji jau pati paprašė.
BPC- Jai greitosios reikia, taip? Kiek jai metų?
M. Jai 19. Reikia, turbūt. Greitoji tikrai reikalinga, nes vėl bus visa mėlyna. ten, ji sako, galva sumušta, ausis, sako, viena ausimi negirdi.
BPC -O ten mažų vaikų yra?
M. Ne, ten paaugliai. Na, yra paaugliai tik, nepilnamečiai.
BPC. - Bet jie nepilnamečiai?
M.-Taip, taip, taip.
BPC - Gerai.
M.- Ir ji prašo greitai.
BPC - Tai jūs ne vietoje dabar, taip?
M-Ne, aš namuose pas save, o ji tiesiog paprašė, ji negali paskambinti. Ji Feisbuke man parašė. Skubiai, sako.
BPC- Smilgų 44, tikrai?
M.- Taip, taip, taip.
BPC- Nes tokio namo neranda.
M.- Jis ten toks namas laukuose, toks, prie kelio.
BPC- Prie kelio laukuose.
M.- na taip, ten laukas toks. Galgiai iš kairės bus, jeigu kas.
BPC- Bet tai Vilniaus miestas, taip ?
M. -Taip, taip.
BPC- Ar Galgių kaimas?
M.- Ten kaimas ten jau buvo policija, atvažiuodavo jau. Ten tai miestas? Miesto riba? Ne, turbūt. Galgiai? (fone vyriškas balsas neaiškiai). Rajonas turbūt. Galgiai?
BPC- Tuoj pažiūrėsiu tada. Rajonas... Aha, Mickūnų seniūnija gal?
M. -Taip, taip, taip.
BPC. -Smilgų 44. tada tokios gatvės neranda.
M.- Rupūžė. Na kažkaip ji jau kvietė tuo adresu. Buvo atvykusi policija.
BPC. -Tuojau pažiūrėsime. Ji ten viena, su juo, taip?
M.- Ji su juo, ten motina dar ir jis brolių ten turi. Tai va ji.
BPC- Smilgų g. Taip, Smilgų? O jos telefoną turite?
M-O ji. Jos sudaužytas telefonas. Štai ji tik į Feisbuką gali parašyti.
BPC- gerai. Jūsų vardas, pavardė?
M.- J. S..
BPC. -Gerai, kviečiame tada ten policiją ir greitąją.
M.-Ir kad greičiau jie atvažiuotų.. Aš bijau, kad ji ją visai.
BPC- Ten nuosavas namas, taip?
M- Taip, nuosavas namas.
BPC- Gerai, tada atvažiuos.
M-.Gerai, ačiū labai (t. 1, b.l. 24-30).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (t.1, b.l. 9-10 21-41, 74, 121-122, 126-129).
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje numato atsakomybę tam, kas tyčia sužalojo žmogų, jeigu dėl to nukentėjusysis prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Nors kaltinamasis M. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl pareikšto pranešimo apie įtariamą neprisipažino, tačiau teisme, nagrinėjant bylą, savo kaltę pripažino, parodė, kad buvo taip kaip nurodyta kaltinamame akte. Jis nelabai kažką prisimena, nes praėjo daug laiko. Naudojo smurtą, nes turėjo įtarimų, kad A. S.-P. jam neištikima. Mano, kad jeigu nebūtų buvęs apsvaigęs, galėjo elgtis kitaip. Jam gėda, gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašė. Buvo girtas, tai turėjo įtakos jo veiksmams, tačiau jo elgesį išprovokavo paties nukentėjusiosios netinkamas elgesys. Su civiliniais ieškiniais sutinka. Nukentėjusioji A. S.-P. parodė, kad tarp jos ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas dėl jos buvusio vyro, su kuriuo ji dar neišsiskyrusi. Konfliktas pasireiškė tuo, kad ji su buvusiu vyru jam neištikima. Kaltinamasis kumščiais ir delnais pradėjo trankyti jai į veidą. Kiek smūgių trenkė į veidą jis neatsimena. Tada pagriebė už plaukų ir tampė už jų. Po to dešine ranka suėmė už smakro ir spaudė. Po to jai gulint lovoje jis jai surišo rankas ir kojas. Po to kai jis ją atrišo, jis jai dešine koja spyrė į krūtinę. Ji pradėjo dusti ir pati atsisėdo ant grindų, nes jai pasidarė sunku kvėpuoti. Sėdint ant lovos M. dešinės rankos delnu sudavė į kairiąją ausį. Jai skaudėjo. Ji šiuo metu ta ausimi nieko negirdi. Sužalojimai šiai dienai sugijo, tačiau yra pasekmės, tai yra suprastėjusi klausa. Ji kreipėsi į ausų-nosies ligų specialistą. Jie nukreipė pas šeimos gydytoją, pas kurią nenuvyko ir į kitus gydytojus nesikreipė. Ji nežino kada viskas sugijo, šiokia tokia klausa atsirado. Kadangi dabar COVID-19 pandemija stacionariai gydytis negali, bet ateityje planuoja vykti pas šeimos gydytoją ir spręsti klausimą dėl operacijos. Prašo jos naudai iš kaltinamojo priteisti 2000 neturtinės žalos.
Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo patvirtinama ir kitais bylos surinktais įrodymais.
Tokiu būdu, teismo vertinimu, byloje surinkti ir teismo patikrinti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis M. L. 2020-09-17 laikotarpyje nuo 21 val. iki 22 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia nesunkiai sužalojo A. S.-P..
Kaltinamajam M. L. buvo inkriminuojama tai, kad jis nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją – savo sugyventinę A. S.-P. ir jai buvo nustatyta kairės ausies būgnelio plyšimas, nosies audinių patinimas ir poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinės ausies kaušelyje, dešiniajame žaste bei odos nubrozdinimai su kraujosruvomis dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikiant dešinės ausies kaušelį ir dešinę ranką bei galimai suspausto oro banga, kuri galėjo būti sukelta suduodant plaštaka per kairę ausį prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas dėl ausies būgnelio plyšimo atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl būgnelio plyšimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpyje. Kraujosruvos, nosies patinimas ir nubrozdinimai atskirai nuo būgnelio plyšimo atitinka nežymaus masto sutrikdymą.
Taip pat M. L. kaltinamas tuo, jog jis kankindamas nesunkiai sužalojo žmogų (A. S.-P.).
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, kankindamas. Iš BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkto esmės suprantama, kad asmens baudžiamoji atsakomybė atsiranda dėl nesunkaus sužalojimo žmogų kankindamas, o žmogaus kankinimas prilygintinas prie itin žiauraus nesunkaus sužalojimo padarymo veiksmų. Itin žiaurus sveikatos sutrikdymas yra tada, kai sutrikdoma sveikata itin skausmingu būdu ir kaltininkas suvokė itin žiaurų sveikatos sutrikdymo ypatumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo manymu, nesunkaus sužalojimo padarymas kankindamas žmogų pasireiškė įrodančioms faktinėmis aplinkybėmis apie žmogaus ilgai trunkantį mušimą, padarytą daugybę sužalojimų, kitus smurto veiksmus, kuriais žmogui sukeliamos didelės fizinės ar moralinės kančios ir buvo tyčiojamasi iš jo.
2020-10-15 kitų objektų apžiūros protokole specialisto teismo medicinos vyresniojo eksperto J. M. P. (toliau-specialistas) yra konstatuota, kad A. S.-P. nustatyta kairės ausies būgnelio plyšimas, nosies audinių patinimas ir poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinės ausies kaušelyje; dešiniajame žąste bei odos nubrozdinimai su kraujosruvomis dešinėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikiant dešinės ausies kaušelį ir dešinę ranką bei galimai suspausto oro banga, kuri galėjo būti sukelta suduodant plaštaka per kairę ausį prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas dėl ausies būgnelio plyšimo atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl būgnelio plyšimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpyje. Kraujosruvos, nosies patinimas ir nubrozdinimai atskirai nuo būgnelio plyšimo atitinka nežymaus masto sutrikdymą. Įtartas nosies kaulo lūžis rengenologiškai nepatvirtintas. Sužalojimai kritimui ir atsimušimui į kietus bukus daiktus nebūdinga. Tokiu būdu, tik dėl ausies būgnelio plyšimo, sveikatos sutrikdymo mastas vertinamas nesunkiu, kiti sužalojimai - kraujosruvos, nosies patinimas ir nubrozdinimai specialisto vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 127).
Smūgiai nukentėjusiajai kaltinamojo M. L. buvo suduoti kumščiu bei koja ne mažiau du kartus spyrė į krūtinę. Kai nurodė nukentėjusioji A. S.-P. kaltinamasis M. L. ją surišo ir jai gulint ant pilvo paėmė ją už plaukų, po to ją atrišo, kada nepamena. Jokių daiktų, įrankių kaltinamasis smurtui nenaudojo. Įvertinus smūgių kiekį ir lokalizaciją, įrankių nenaudojimą, veiksmų neišskirtinumą, teigtina, kad po fizinio smurto, nukentėjusioji, nebuvo praradusi sąmonę, nekalba apie ypatingus skausmus ir kančias, nebuvo tyčiojamasi iš jos. Liudytoja A. M. parodė, kad įvykio vietoje dirbo VšĮ ,,Vilniaus rajono centrinė poliklinika" skubios medicininės pagalbos slaugos specialiste. Nukentėjusioji įvykio vietoje pati atsikėlė nuo grindų. Nukentėjusiajai iš ausies vidaus bėgo kraujas, buvo hematomos ant jos veido, rankų bei suplėšyti jos rūbai. Nukentėjusioji buvo neblaivi ir ją pristatė į RVUL. Liudytojai – policijos pareigūnai- E. K., V. Ž. parodė, kad atvažiavus pagal iškvietimą matė nukentėjusiąją. Akivaizdų sužalojimų nukentėjusios kūne nesimatė, nukentėjusioji skundėsi galvos skausmais, verkė ir pasakė, kad kaltinamasis sumušė už tai, kad ji miega su savo vyru, su kurio neišsiskyrė. Pažymėtina ir tai, kad po sumušimo nukentėjusioji bendravo su policijos pareigūnais ir medikais, tik po to ją išvežė GMP į RVUL. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma neleidžia konstatuoti, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai buvo padarytas tokiomis aplinkybėmis, kurios atitinka kvalifikuojamojo požymio kankindamas ar kitaip itin žiauriai turinį. Todėl negalima daryti išvados, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės bylojančios apie tai, kad, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, kaltinamasis suvokė savo veiksmų kankinimą, norėjo taip elgtis ir elgėsi.
Kaltinamajam M. L. taip pat pateiktas kaltinimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pagal šį straipsnio dalį atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis nesunkiai sužalojo savo šeimos narę - sugyventinę A. S.-P..
Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–110-699/2015).
Be to, pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d., 2012 m. birželio 4 d. nutarimai). Vertinant konkrečių asmenų santykių turinį ir sprendžiant dėl šeimos santykių fakto, svarbios tokios aplinkybės, kurios liudija apie paties nuteistojo požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam, o vien faktas apie asmenų bendrą gyvenimą viename būste nėra pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, sugyventinių santykiai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-6/2012, 2K-487/2013, 2K-525/2013).
Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką vien formalaus gyvenimo kartu faktas, lydimas nuolatinių išgertuvių, nesant kitų aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų asmenų tarpusavio santykių turinį, panašų į šeimą, negali būti vertinamas kaip šeimos (atitinkančios partnerystės formą) susiformavimas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-6/2012, 2K-525/2013).
Iš bylos duomenų matyti (nukentėjusiosios A. S.-P., kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų), kad A. S.-P. ir M. L. gyveno apie pusę metu. Nukentėjusioji neišsiskyrusi, turi vyrą. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog kaltinamasis su nukentėjusiąja niekur nedirba, girtauja, konfliktuoja. Duomenų, jog jie vestų bendrą ūkį, būtų emociškai susiję, planuotų savo ateitį kartu, planuotų vedybas ar pan., byloje nėra. Nors tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu laikė vienas kitą sugyventiniais, tačiau nukentėjusioji teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad dar neišsiskyrusi, su kaltinamuoju pastoviai konfliktuoja dėl to, kad kaltinamasis pavydi dėl jos santykiu su vyru, dėl to ne kartą buvo mušama. Nukentėjusioji tvirtai nurodė teisme, kad daugiau kartu nenori gyventi, prašo paskirti kaltinamajam uždraudimą artintis prie jos. Tokios nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad tarp A. S.-P. ir M. L. susiklostę santykiai negali būti vertinami kaip pastovūs, pagrįsti tarpusavio atsakomybe, savanoriškais abipusiais įsipareigojimais (finansiniais ir kitokiais), tvirtu emociniu prieraišumu, siekiu sukurti šeiminius santykius, todėl savo turiniu nebuvo būdingi šeimos nariams.
Atsižvelgdamas į aptartų bylos faktinių aplinkybių, susijusių su kartu gyvenusių A. S.-P. ir M. L. santykių turiniu, visumą, šeimos nario sampratos aiškinimą teismų praktikoje, teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji A. S.-P. nebuvo kaltinamojo M. L. šeimos nariu, todėl M. L. veiksmai neatitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, požymių.
Todėl kaltinamojo M. L. veiksmai teismo perkvalifikuojami iš BK 138 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų į nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Taigi ikiteisminio tyrimo surinktų ir teismo posėdžio metu patikrintų įrodymų visuma nustatyta, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai padarė kaltinamasis M. L. ir jis priimamu nuosprendžiu pripažintinas kaltu ir teisiamas už tai kad, jis, 2020-09-17 laikotarpyje nuo 21 val. iki 22 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia ilgą laiką apie 1 val. tyčia nesunkiai sužalojo A. S.-P., o būtent:
jis, tyčia vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jai į kairįjį skruostą, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.
Po to paėmė nukentėjusiajai už veido smakro ir stipriai spaudė, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą.
Po to paėmė nukentėjusiajai už plaukų ir tampė, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.
Po to paguldė nukentėjusiąją ant pilvo ir tyčia pradėjo laužyti jos rankas tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.
Po to nukentėjusiajai gulint lovoje ant pilvo surišo jos rankas ir kojas ir tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.
Po to nukentėjusiajai vėl paėmė už plaukų ją tampė, tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.
Po 8 min. po konflikto su nukentėjusiosios vyru A. P. būdamas įtūžęs grįžęs iš kiemo kambaryje nukentėjusiajai sėdint ant lovos M. L. delnu sudavė nukentėjusiajai į kairiąją ausį tuo nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą bei klausos praradimą. Po to vėl savo dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai į kaktą, dėl ko atsirado guzas ir tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.
Atvažiavus greitosios medicinos pagalbos medikams, jų akivaizdoje nukentėjusiajai A. S.-P. gulint ant grindų nukentėjusiajai dešine koja ne mažiau du kartus spyrė į krūtinę tuo jai sukeldamas fizinį skausmą. Tuo tyčia padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvykdytos veikos motyvus ir tikslus, veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir bendrininko dalyvavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
Kaltinamasis teisiamas 9 kartą, ankščiau 4 kartus teistas už smurtinius nusikaltimus. Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino. Kaltinamasis bylos teismo nagrinėjimo metu kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo prisipažino, bet tik iš jo paskutinio žodžio teismas išgirdo, kad jis gailėsi dėjo padarymo. Lengvina jo atsakomybę tai, kad jis kaltu prisipažino dėl inkriminuoto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailėsi. Iki inkriminuotos nusikalstamos veikos 2020-09-17 padarymo kaltinamasis buvo 7 kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Baustas už administracinių nusižengimų padarymą.
Įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą, už kurio padarymą, be kitų bausmių (laisvės apribojimo ir arešto), numatyta yra laisvės atėmimo iki 3 metų bausmė. Šiuo metu kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nukentėjusioji, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad su kaltinamuoju pastoviai konfliktuoja dėl to, kad kaltinamasis pavydi dėl jos santykiu su vyru ir dėl to ne kartą buvo mušama, tvirtai nurodė teisme, kad daugiau kartu nenori gyventi bei prašo paskirti kaltinamajam uždraudimą artintis prie jos.
Įvertinęs visas byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamajam už padarytą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nežymiai viršija numatyto už įvykdytą nusikaltimą šios bausmės rūšies vidurkio ir trumpintina vienu trečdaliu.
BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių, 64 straipsnio 1 ir 4 dalių, 65 straipsnio 2 dalies pagrindu skirtina sutrumpinta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausmėmis, kurios jam paskirtos 2020-11-16 nuosprendžiu ir jam skirtinos galutinės bausmės-laisvės atėmimas ir 32 MGL (1600 Eur) bauda ir kuri įpareigoti sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 20 (dvidešimt) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo 2020-01-20 nuosprendžio įsiteisėjimo bei, siekiant apsaugoti nukentėjusios teisėtus interesus-BK 72¹ straipsnyje, numatyta baudžiamojo poveikio priemonė-įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu (toliau-baudžiamojo poveikio priemonė). Paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltinamajam draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna ji.
Kaltinamasis inkriminuotą nusikaltimą padarė 2020-09-17, t. y. 2020-01-20 nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės 2 metų atidėjimo laikotarpyje, todėl, kaltinamajam skirtina sumažinta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausmėmis, kurios jam paskirtos 2020-11-16 nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 ir 64 straipsniais. 2020-11-16 nuosprendžiu paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę kaltinamasis atlieka nuo 2021-01-18. BK 64 straipsnis, palyginus su BK 63 straipsnio 9 dalimi, nenumato įskaitimą bausmės, visiškai ar iš dalies pagal ankstesnį nuosprendį. Todėl, kaltinamajam į paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką neįskaitytinas jo išbūtas pagal 2020-11-16 nuosprendį laisvės atėmimo laikas nuo 2021-01-18.
Siekiant tikslo įvykdyti priimamą nuosprendį dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas panaikintinas ir jam 2021-05-04 skirtina kardomoji priemonė-suėmimas. Nuosprendžiui įsiteisėjus-paskirtas suėmimas panaikintinas (b.l. 144).
Kaltinamajam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės pradžia laikytina nuo nuosprendžiu paskirto suėmimo, t. y. nuo 2021-05-04 .
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus teritorinės ligonių kasos 160,40 eurų ieškinys dėl žalos atlyginimo - išlaidų už nukentėjusiosios gydymą įrodytas ir turi būti tenkinamas (t.1, b.l. 132-135).
Neturtinei žalai atlyginti nukentėjusioji prašo priteisti 2000 eurų, kadangi įvykis sąlygojo gydymą pas psichologą ir LOR gydytoją. (t. 2, b.l. 27-33).
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis tyčinio sveikatos sutrikdymo atvejais yra labai įvairus, kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas individualiai, konkrečios situacijos aplinkybių kontekste. Teismas, vertindamas ieškovui padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jo sveikatos sužalojimo laipsnį (nesunkus), patirtų traumų pobūdį (daugybiniai veido kaulų lūžiai, delnikaulio lūžis), pasekmes nukentėjusiojo sveikatai (nukentėjusysis gydėsi stacionare, jam buvo atlikta operacija, gijimo procesas truko beveik tris mėnesius). Nukentėjusioji neabejotinai patyrė fizinį skausmą, stresą, kelis mėnesius trukusius nepatogumus ir neigiamas emocijas, turėjo riboti bendravimą ir įprastą veiklą, t. y. patyrė fizines ir psichologines kančias. Šias aplinkybes teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiojo neturtinės žalos turiniu. Pažymėtina, kad įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios prašoma atlyginti 2 000 Eur neturtinė žala nėra adekvati patirtai žalai, todėl neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 800 Eur sumos, kuri yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų kriterijus. Likusiojoje dalyje ieškinys atmestintinas.
Dėl teisinės pagalbos išlaidų.
Gynėjas byloje dalyvavo ne kaltinamojo pageidavimu, jam gynėjas paskirtas sutinkamai su BPK 51 straipsnio 2 dalimi, nes kaltinamasis dėl 2020-11-16 nuosprendžiu paskirtos ir atliekamos laisvės atėmimo bausmės pats visapusiškai be advokato negali pasinaudoti teise į gynybą Kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo ir netenkintinas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-03-08 pažymoje Nr. (12.32 Mr) PT-1699 nurodytas teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 153 Eur išlaidų priteisimo iš kaltinamojo (t. 2, b.l. 6-9).
Dėl dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais paliktini saugoti prie bylos iki bylos saugojimo laiko pabaigos (voke prie 1 tomo bylos viršelio, t. 2, b.l. 1).
Pripažintini proceso išlaidomis 23, 4 Eur išlaidos, susijusios su apmokėjimu psichologei J. S. už dalyvavimą nepilnamečio J. L. apklausoje, ir, vadovaujantis BPK 103-105 straipsniais, priteistinos iš kaltinamojo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai 23, 4 Eur proceso išlaidos, sumokant šio departamento naudai (t. 1, b.l. 100-101).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-307 straipsniais, teismas, -
nusprendė:
M. L. (M. L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. L. (M. L.) sumažintą 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą bausmę, bausmių dalinio sudėjimo būdu sudedant, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis bei galutines bausmes M. L. skirti- 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 32 MGL (1600 EUR) dydžio baudą.
32 MGL (1600 EUR) dydžio baudą įpareigoti sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 20 (dvidešimt) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo 2020-01-20 nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu Vilniaus rajono rūmų nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, M. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. S.-P. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 (penkiasdešimt) metrų atstumu per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su ja, lankytis nurodytose vietose, kuriose ji būna.
Nuosprendį priėmus, M. L. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą panaikinti ir jam 2021 m. gegužės 4 d. skirti kardomąją priemonę-suėmimą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus-paskirtą suėmimą panaikinti.
M. L. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės pradžią laikytina nuo nuosprendžiu paskirto suėmimo, t.y. nuo 2021 m. gegužės 4 d.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl žalos atlyginimo - išlaidų už nukentėjusiosios gydymą priteisimo - tenkinti. Priteisti iš nuteistojo M. L. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 160,40 Eur (vieno šimto šešiasdešimt eurų 40 ct).
Nukentėjusiosios A. S.-P.ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš nuteistojo M. L. nukentėjusiosios A. S.-P. naudai 800 Eur (aštuonių šimtų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje nukentėjusiosios A. S.-P. ieškinį atmesti.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-03-08 pažymoje Nr. (12.32 Mr) PT-1699 nurodyto teikimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 153 Eur išlaidų priteisimo iš M. L..
Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie bylos iki bylos saugojimo laiko pabaigos.
Pripažinti proceso išlaidomis 23, 4 Eur išlaidas, susijusias su apmokėjimu psichologei J. S. už dalyvavimą nepilnamečio J. L. apklausoje, ir, vadovaujantis BPK 103-105 straipsniais, priteisti iš M. L. šias išlaidas, sumokant Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistojo per šį laiką nuo nuosprendžio įteikimo, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.