- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-29
- Bylos Nr.
- 2A-2064-260/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03215-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Raimondas Buzelis, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- V. T., I. T.
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. T. ir I. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-168-192/2015 pagal ieškovų I. T. ir V. T. ieškinį atsakovei R. G. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei R. G. priešieškinį ieškovams I. T. ir V. T. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme 2014 m. vasario 26 d. buvo užvesta civilinė byla pagal ieškovo MB „Miesto administratorius“ ieškinį dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, kuriuo ieškovas MB „Miesto administratorius“ prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), butą, suformuojant du atskirus butus iš konkrečių patalpų.
2014 m. balandžio 11 d. tarp MB „Miesto administratorius“ ir ieškovų V. T. ir I. T., buvo pasirašyta ir Kauno 18 - ojo notarų biuro notaro patvirtinta pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovai nupirko iš MB „Miesto administratorius“ 271/553 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 49/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Tapę paminėtų nekilnojamojo turto objektų dalių savininkais, šioje civilinėje byloje V. T. ir I. T. tapo ieškovais.
Šalies argumentai
Ieškovai V. T. ir I. T. 2015 m. sausio 21 d. patikslintu ieškiniu prašė pakeisti tarp jų ir atsakovės, R. G., gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės dalis pagal 2015 m. sausio 21 d. VĮ Registrų centras parengtą pastato dalių apskaičiavimo projektą, pagal kurį ieškovams V. T. ir I. T., atitenka 54/100 dalys gyvenamojo namo, kas sudaro 101,345 kv.m., o atsakovei R. G. atitenka 46/100 dalys gyvenamojo namo, kas sudaro 87,195 kv.m., taip pat atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės: ieškovams dalį gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), suformuojant butą, susidedantį iš patalpų 2-1 (10,05 kv. m.), 2-2 (16,73 kv. m.), 2-3 (11,63 kv. m.), 2-4 (18,16 kv. m., 2-5 (8,79 kv. m.), 2-6 (12,41 kv. m.), 2-7 (3,65 kv. m.) su rūsio patalpomis R-2 (5,48 kv. m.), R-3 (3,82 kv. m.), bei bendro naudojimo patalpomis R-l (3,87 kv. m.), R-4 (17,38 kv. m.), atsakovei R. G., suformuojant butą, susidedantį iš patalpų 1- 1 (22,51kv. m.), 1-2 (14,11 kv. m.), 1-3(5,38 kv. m.), 1-4 (13,36 kv. m.), 1-5 (8,52 kv. m.), 1-6 (5,08 kv. m.), R-5 (1,76 kv. m.), R-6 (2,46 kv. m.), R-7 (3,37 kv. m.), su bendro naudojimo patalpomis R-l (3,87 kv. m.), R-4 (17,38 kv. m.).
Atsakovė R. G. byloje pateikė 2014 m. birželio 6 d. priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti bendraturčių – jos ir atsakovo MB „Miesto administratorius“ – naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarką, o 2014 m. lapkričio 5 d. patikslintą priešieškinį, kuriame pareiškė reikalavimus ieškovams V. T. ir I. T.: nustatyti naują žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal VĮ Registrų centras Kauno filialas 2014 m. spalio 10 d. paruoštą žemės sklypo tarp bendraturčių naudojimosi projektą, ieškovams paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ - 193 kv. m., bei bendro naudojimo žemės sklypo dalimi „C” – 78 kv. m., atsakovei R. G. paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „B“ - 205 kv. m. ir bendro naudojimo žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „C” - 77kv. m.
2015 m. balandžio 1 d. ieškovai su atsakove sudarė taikos sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių perskaičiavimo ir atidalijimo.
II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 19 d. sprendimu (b.l.31-37, t. III) patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių perskaičiavimo ir priklausomybės bendraturčiams, taip pat atidalijo ieškovams ir atsakovams priklausančias namo dalis į du atskirus nekilnojamojo turto vienetus, bylą dalyje pagal ieškovų I. T. ir V. T. ieškinį dėl atidalijimo iš bendros nuosavybės nutraukė.
Tuo pačiu 2015 m. birželio 19 d. sprendimu teismas patenkino atsakovės R. G. priešieškinį, pakeitė 2004 m. rugpjūčio 25 d. sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir nustatė naują žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal VĮ Registrų centras Kauno filialo 2014 m. spalio 10 d. paruoštą žemės sklypo tarp bendraturčių naudojimosi projektą: ieškovams paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ - 193 kv. m., bei bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“ - 78kv. m., atsakovei R. G. paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ - 205 kv. m. ir bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“ - 77kv. m., iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovės naudai priteisė 653,09 Eur bylinėjimosi išlaidų, o taip pat 10,02 Eur išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,0553 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ieškovams 271/553 žemės sklypo dalys, atsakovei 282/553 sklypo dalys. Taip pat šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisė priklauso statiniai esantys, minėtame žemės sklype. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nustatyta, kad ieškovai 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 49/100 dalis gyvenamojo namo bei ½ dalį kitų statinių. Atsakovei priklausė 51/100 dalis gyvenamojo namo, 70/100 ūkinio pastato bei 1/2 dalis kitų statinių. Trečiajam asmeniui L. K. minėtame žemės sklype priklausė 30/100 ūkinio pastato. Iki Turto pardavimo iš varžytinių (2013 m. rugpjūčio 6 d.) 49/100 gyvenamojo namo bei 1/2 kitų statinių (t. y. turtas dabar priklausantis ieškovams) priklausė trečiajam asmeniui L. K.. Ginčo žemės sklypą R. G. ir L. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise 2004 m. birželio 23 d. įsigijo iš valstybės pagal valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį. Sutarties 3.5 punkte numatyta, kad sklype yra nustatytas žemės servitutas, kuris suteikia pastatų bendraturčiui leisti nemokamai eiti, važiuoti, aptarnauti bei remontuoti prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato. Tarnaujantis servitutas, kuriuo nustatoma teisė pastatų (duomenys neskelbtini) bendraturčiams neatlygintinai eiti, važiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų dalių ir jas prižiūrėti bei remontuoti, nuo 2004 m. kovo 9 d. įregistruotas ir Nekilnojamojo turto registre. 2004 m. rugpjūčio 25 d. tarp L. A. (K.) ir atsakovės R. G. buvo sudaryta žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, pagal kurią sklypas buvo padalintas į dvi dalis (224 m² atiteko L. A., 234 m² atiteko R. G., bendram naudojimui palikta žemės sklypo dalis esanti po gyvenamuoju namu (95 m²). 2006 m. liepos 18 d. L. A. ir R. G. buvo išduotas statybos leidimas gyvenamojo namo, garažo ir ūkinio pastato rekonstrukcijai atlikti. 2008 m. balandžio 10 d. rekonstruotas gyvenamasis namas pripažintas tinkamu naudoti.
Nuspręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų, t.y. tenkindamas priešieškinį, teismas sprendime nurodė, kad atsakovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimosi žemės sklypu kriterijų kontekste labiau atitinka visų dalyvaujančių byloje asmenų interesus, todėl yra pagrindo jį vertinti kaip pozityvesnį nei dabartinė naudojimosi žemės sklypu tvarka. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovai naudojasi pagal dabartinę naudojimosi tvarką atsakovei paskirta žemės sklypo dalimi, esančia prie namo, todėl, teismo nuomone, naujas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas labiau atitinka faktinę žemės sklypo naudojimo tvarką. Teismas pažymėjo, kad ieškovai nepateikė įrodymų, kad toks naudojimosi tvarkos nustatymas daro žalos ar nepagrįstai suvaržo jų teises, pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (LR CK 1.5 str.). Dėl nurodytų priežasčių ir pripažintina, kad atsakovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas yra optimalesnis naudojimosi žemės sklypu variantas, todėl yra pagrindas nukrypti nuo esančios žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir patvirtinti naują naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l.43-50, t. III) ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovės priešieškinis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti, taip pat priteisti jiems dalį nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėtų išlaidų ir bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas be jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkindamas atsakovės priešieškinio reikalavimus pakeitė daugiau negu dešimties metų tarp atsakovės ir buvusios bendraturtės notarine tvarka patvirtintą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką. Ši nustatyta tvarka buvo žinoma ieškovams, ji buvo vienas iš pagrindinių kriterijų , įgyjant ieškovams žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), dalį. Teismas faktiškai nepaisė ieškovų teisėtų lūkesčių, kadangi ieškovai 2014-04-11 sutartimi įgijo visas teises ir pareigas, kurias turėjo ankstesni žemės sklypo savininkai.
2. Teismas netinkamai išanalizavo šalių pateiktus rašytinius įrodymus, neatliko įrodymų tyrimo ir vertinimo pagal CPK 185 straipsnio nuostatas, tik abstrakčiai nurodydamas, kad atsakovės pateiktas projektas yra optimalesnis, nei nustatyta tvarka notaro patvirtinta sutartimi, dėl ko keistina naudojimosi žemės sklypu tvarka. Todėl vertintina, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymą. Atsakovė privalėjo ne tik pateikti įmanomą naudojimosi žemės sklypu projektą, bet ir įrodyti atsiradusias objektyvias aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima keisti nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką.
3. Teismas neteisingai vertino 2004 m. birželio 23 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties nuostatas, kuriose numatytas servitutas abiem tuometinėms bendraturtėms. Šis servitutas buvo nustatytas tikslu kiekvienam bendraturčiui apeiti aplink pastatą, jį aptarnauti ar remontuoti. Iš teismo sprendimo neaišku, dėl kokių priežasčių ir motyvų reikėjo keisti nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką.
4. Teismas sprendime nevertino fakto, kad nustačius naują žemės sklypo naudojimosi tvarką, iš ieškovų atimamas jų naujai pastatytas šiltnamis, bei jų išdirbta žemė.
5. Teismas sprendime nepasisakė ir nevertino aplinkybės, kad atsakovė pirminiu priešieškiniu prašė keisti naudojimosi tvarką dėl to, jog 2004 m. kovo 1 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas servitutas.
6. Teismas, pakeisdamas žemės naudojimosi naują tvarką, nepaisė, kad atsakovės siūloma nustatyti naudojimosi tvarka ginčo žemės sklypu yra visiškai neracionali ir pažeidžianti nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, principus ir bendrąsias taisykles, bei prieštarauja teisėtai sudarytai ir vykdomai sutarčiai.
7. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
8. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai taikė ir aiškino įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, kadangi visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovų, neatsižvelgė į tai, kad byloje buvo pareikštas ir ieškinys, dėl kurio reikalavimų šalys sudarė taikos sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 57-63, t. III) prašo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir neteisėtą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimą, kaip pagrįstą ir teisėtą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė, siekdama atsikirsti į apeliacinio skundo argumentą dėl to, kad šiltnamis patenka į ieškovei paskirtą naudoti žemės sklypo dalį, Kauno apygardos teismui 2015 m. rugsėjo 23 d. pateikė naują rašytinį įrodymą – 2015 m. rugsėjo 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį prašo prijungti prie bylos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Atsakovė, pateikusi 2015-07-31 atsiliepimą į apeliacinį skundą, 2015-09-23 pateikė naują rašytinį įrodymą – Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame, atsakovės teigimu, fiksuota, kad ieškovų šiltnamis nepatenka į atsakovės naudotino žemės sklypo pagal jos pasiūlymą projektą dalį.
CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visas faktines aplinkybes susijusias su statinių buvimu ir vieta sklype, dėl kurio naudojimosi sprendžiamas ginčas, atsakovė galėjo ir privalėjo įrodinėti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo priimti atsakovės pateiktą naują įrodymą. Atsakovės pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas jai grąžintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinio skundo nustatytos ribos gali būti peržengtos tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ar teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl sprendžia tik dėl tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, dėl kurios ieškovai pateikė apeliacinį skundą, t.y. apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nesprendžia dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. apeliaciniu skundu neapskustos sprendimo dalies, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių perskaičiavimo ir priklausomybės bendrtaurčiams, taip pat atidalytos ieškovams ir atsakovei priklausančios namo dalys į du atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir šioje dalyje byla nutraukta.
Apeliaciniu skundu yra ginčijamos Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo dalys, kuriomis pakeista 2004 m. rugpjūčio 25 d. sudaryta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka ir nustatyta nauja žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių, taip pat priteistos iš ieškovų bylinėjimosi išlaidos atsakovei.
Kauno apylinkės teismas apskųstu 2015 m. birželio 19 d. sprendimu patenkino atsakovės priešieškinį, pakeitė 2004 m. rugpjūčio 25 d. sudaryta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką ir nustatė nauja žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp bendraturčių pagal VĮ Registrų centras Kauno filialas 2014 m. spalio 10 d. atsakovės R. G. siūlymu paruoštą žemės sklypo tarp bendraturčių naudojimosi projektą: ieškovams paskyrė naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „A“ -193 kv. m., bei bendro naudojimo žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „C“ - 78kv. m., o atsakovei R. G. – žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „B“ - 205 kv. m. ir bendro naudojimo žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „C“ - 77kv. m. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ieškovai.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškovų apeliacinis skundas yra pagrįstas.
CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Tokio pobūdžio ginčą byloje ir išsprendė teismas pagal atsakovės priešieškinį, pakeisdamas bendraturčių susitarimu (sutartimi) nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką.
Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai pagrįstai ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės priešieškinyje nurodytus reikalavimus nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose.
Ieškovai apeliaciniams skunde teisingai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010, yra išdėstyti išaiškinimai, reikšmingi teismams sprendžiant ginčijamus nustatytos žemės sklypo tvarkos pakeitimo tarp bendraturčių klausimus, taip pat kriterijai, į kuriuos būtina atsižvelgti nustatant naują naudojimosi žemės sklypu tvarką. Kasacinis teismas konstatavo, kad, nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Tai reiškia, kad ir po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemės sklypą (CK 4.72 straipsnio 1 dalis), todėl, įvykus tam tikriems juridiniams faktams, turi teisę reikalauti pakeisti nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje R. J. v. L. M., bylos Nr. 3K-3-571/2009; 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje M. K. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-283/2005; kt.). Tačiau nustatytos tvarkos pakeitimas galimas tik išskirtiniais atvejais, nes civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keistųsi tik tada, kai yra svarbios priežastys.
Keičiant nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, galioja tie patys tvarkos nustatymo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aptarti šie tvarkos nustatymo kriterijai: teisėtumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006); adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje N. L. v. O. S., bylos Nr. 3K-3-572/2004); socialinės taikos ir proporcingumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006); naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. A. G., J. G., bylos 3K-3-527/2007; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006; kt.) ir kiti. Tačiau šie kriterijai taikomi tik juridiniams faktams, kurie atsirado po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, priėmimo, t. y. teismo sprendimu nustatytos tvarkos pakeitimas turi būti pagrįstas objektyvia būtinybe, kuri atsirado po ankstesnio teismo sprendimo priėmimo. Priešingu atveju būtų pažeistas galiojančio teismo sprendimo res judicata principas (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
Šie išaiškinimai taip pat reikšmingi ir jais teismas turėtų vadovautis taip pat ir spręsdamas ginčus dėl pakeitimo naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nustatytos šalių sutartimi, kuri patvirtinta notaro, tačiau priimdamas apskųstąjį 2015 m. birželio 19 d. sprendimą Kauno apylinkės teismas jais nesivadovavo.
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su ieškovų apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad atsakovės priešieškinis tenkintinas, tik abstrakčiai nurodė, kad atsakovės pateiktas naudojimosi tvarkos projektas yra optimalesnis, nei nustatyta tvarka notaro patvirtinta sutartimi, dėl ko keistina naudojimosi žemės sklypu tvarka. Teismas nenurodė, kokios aplinkybės ir kokiais įrodymais pagrįstos patvirtina, jog tikrai yra taip. Kokia objektyvia būtinybe pagrįstas sutartimi nustatytos žemės sklypo naudojimosi tvarkos keitimas iš teismo sprendimo neaišku.
Bylos duomenimis nustatyta, kad naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarka yra reglamentuota Kauno apskrities viršininko 2004-03-31 įsakymu nustatytu servitutu, suteikiančiu teisę pastatų (duomenys neskelbtini) bendraturčiams neatlygintinai eiti, važiuoti prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų dalių, jas prižiūrėti bei remontuoti, taip pat vėliau – 2004-08-25 – tarp bendraturčių sutartimi įtvirtintu susitarimu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos (b.l. 80-85, t. I). Atsakovės priešieškinyje nurodytos aplinkybės, jog turėtų būti pakeista naudojimosi žemės sklypu tvarka dėl to, kad 2004-08-25 sutartis atsakovės buvo sudaryta su jos giminaite, kad po namo rekonstrukcijos padidėjo sklypo užstatymo plotas, kad atsakovės teises riboja nustatytas servitutas, teisėjų kolegijos vertinimu nesudaro pagrindo pripažinti, kad tikrai atsirado būtinybė pakeisti nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Nustatytas servitutas bendraturčiams suteikia teisę patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų dalių, jas prižiūrėti bei remontuoti, todėl nėra būtinas bendro naudojimo žemės sąskaita suformuotas takas aplink namą, po rekonstrukcijos įrengta laiptinė yra ieškovų naudojamojo žemės sklypo dalyje, tačiau jie dėl šio pasikeitimo neprašo keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima nesutikti su ieškovų nuomone, kad keisti nusistovėjusią, servitutu ir sutartimi nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apeliantų argumentu, kad priimdamas apskųstąjį sprendimą teismas faktiškai nepaisė ieškovų teisėtų lūkesčių, kadangi ieškovai, kaip jie nurodė, 2014-04-11 sutartimi įgijo visas teises ir pareigas, kurias turėjo ankstesni žemės sklypo savininkai, jų lūkesčiai buvo ir toliau naudotis žemės sklypu taip, kaip buvo nustatyta tarp ankstesnių bendraturčių sudaryta sutartimi.
Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nurodė, kad atsakovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimosi žemės sklypu kriterijų kontekste labiau atitinka visų dalyvaujančių byloje asmenų interesus, todėl yra pagrindo jį vertinti kaip pozityvesnį nei dabartinė naudojimosi žemės sklypu tvarka. Tokios teismo išvados taip pat nepagrįstos. Ieškovai tam prieštarauja, todėl nenurodžius sprendime motyvų, kodėl teismas padarė tokias išvadas, jos laikytinos elementariai nepagrįstomis.
Teisėjų kolegija, pripažinusi, jog atsakovė neįrodė, kad yra objektyvi būtinybė keisti sutartimi įtvirtintą, faktinę ir per ilgus metus nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, vertina, kad atsakovė pareiškė nepagrįstą priešieškinį, kurį teismas privalėjo ne patenkinti, bet atmesti (CPK 263 str.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas panaikina Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas atsakovės priešieškinis, ir šioje dalyje priima naują sprendimą – priešieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Panaikinusi teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovės priešieškinis, ir priėmusi šioje dalyje naują sprendimą – priešieškinį atmesti, teisėjų kolegija iš naujo paskirsto pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovai turėjo 984,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 879,62 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, likusios už pastato dalių paskaičiavimą, matavimus ir pan.. Ieškovai patys apeliaciniame skunde nurodo, kad prašo priteisti tik pusę išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, pripažįsta, jog pusė šių išlaidų yra susijusios su jų ieškiniu, kurio dalyje byla buvo nutraukta patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį, todėl jos neturėtų būti priteistos iš atsakovės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovams iš atsakovės priteistinos 440 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos, turėtos sumokant už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 str.).
Atmetus atsakovės priešieškinį, iš ieškovų atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos taip pat iš atsakovės.
Ieškovai paduodami apeliacinį skundą sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio ir 350 Eur už teisinę pagalbą parengiant apeliacinį skundą, t.y. viso turėjo 391 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Patenkinus ieškovų apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos ieškovams iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuriuo patenkintas atsakovės priešieškinis ir pakeista tarp bendraturčių nustatyta naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 440 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų .
Priteisti iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 10,02 Eur (dešimt eurų ir 2 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. (Mokėti į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos, pajamų gavėją – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752)).
Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria patvirtinta tarp šalių sudarytą taikos sutartis dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių perskaičiavimo ir atidalijimo, ir byla dalyje pagal ieškovų I. T. ir V. T. ieškinį dėl atidalijimo iš bendros nuosavybės nutraukta, palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 391 Eur (tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.