Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-14-851/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-17
Bylos Nr.
1S-14-851/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
Nuteistasis
A. L.
Byla Nr. 1S-14-851/2018
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.16.; 2.5.19.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Artūro Šumsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Priimto sprendimo esmė

A. L. nuteistas 2008-12-22 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 129 str. 2 d. 9 p., 214 str. 1 d., 22 str. 1 d., 215 str. 1 d., 187 str. 2 d., 15 metų laisvės atėmimo bausme, pirmus 5 metus atliekant kalėjime. 2009-11-19 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2008-12-22 nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal LR BK 187 str. 2 d., pakeista į BK 24 str. 6 d., 187 str. 2 d. ir skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1,2,5 d. 2 p. ši bausmė subendrinta su bausmėmis paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p., 214 str. 1 d., 22 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir paskirta galutinė 15 metų laisvės atėmimo bausmė, pirmus 5 metus atliekant kalėjime. Kita nuosprendžio dalis nepakeista. Bausmės pradžia: 2007-11-30. Bausmės pabaiga: 2022-11-30. 2/3 bausmės dalis atliks: 2017-11-30. Neatliktos bausmės dalis 2017-10-26 - 4 metai 1 mėnuo 4 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Institucija) 2017-11-02 nutarimu Nr. 59-185 A. L. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 3 p.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi nuteistojo A. L. skundas atmestas ir Institucijos 2017-11-02 nutarimas Nr. 59-185 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. L. paliktas nepakeistas.

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Nuteistasis A. L. skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti ir tenkinti jo skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatant jam kelias pareigas ir įpareigojimus. Nuteistojo manymu, skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota, neteisėta ir nepagrįsta. Anot nuteistojo, teismas neaptarė jo galimybės integruotis laisvėje charakterizuojančius duomenis, neteisingai taikė ir aiškino teisės normas. Apelianto manymu, skundžiamosios nutarties motyvai yra neišsamūs ir jų nepakanka sprendimu netaikyti jo atžvilgiu lyginio paleidimo. Be to, skundžiama nutartis neatitinka formuojamos teismų praktikos (Byla Nr. TS-56-655/2013), kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą teismas vertina nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, taikytas socialines reabilitacijos priemones, žalos atlyginimą, tačiau negali vadovautis vien nuteistojo ankstesniais teistumais.

Apeliantas nurodo, kad atliko 2/3 jam paskirtos bausmės, nors režimo reikalavimus pažeidė 5 kartus, tačiau nuobaudos negalioja, tačiau teismas į tai vis tiek atsižvelgė. Nors jis įvykdė visas Komisijos rekomendacijas, tačiau administracija ir psichologai nepagrįstai nemažina rizikos balų, o jis pats sumažinti rizikos balų jis negali. Apelianto teigimu, teismas neįvertino tai, kad jis savanoriškai pradėjo atlyginti žalą, nors pataisos namų administracija iki šiol jam nesuteikė jokio darbo. Per bausmės vykdymo atlikimo laikotarpį jis padarė teigimas išvadas, pasižada daugiau nenusikalsti, pakeitė požiūrį į gyvenimą ir draugus, tačiau teismas neįvertino ir šios aplinkybės.

Apelianto įsitikinimu, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismas be jokio pagrindo neskyrė dėmesio reabilitacijos pažangai ir apelianto elgesiui, o nusikaltimo pobūdis ir pavojingumo laipsnis yra vieni iš bausmės skyrimo pagrindų, kuriais buvo vadovaujamasi skiriant bausmę. Anot apelianto, remiantis vien nuteistojo praeitimi lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o jis, kaip ir kiti nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti.

Apeliantas skunde pasižada daugiau nenusikalsti, jo teigiamas elgesys pastaruoju bausmės atlikimo metu įrodo, kad jis pasiruošęs savo ir šeimos gyvenimo tikslus įgyvendinti tik teisėtais būdais, taip pat sutinka būti paleistas lygtinai taikant intensyvią priežiūrą. Paleistas lygtinai jam yra garantuota darbo vieta, jis suvokia, jog pažeidus lygtinio paleidimo sąlygas jis bus grąžintas atgal į pataisos namus atlikinėti bausmę.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Priimdamas tokį sprendimą, teismas visapusiškai įvertino reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau kaip ir pagal anksčiau galiojusią minėto straipsnio redakciją, taip ir pagal naują, įstatymas palieka spręsti teismui, ar nuteistuosius įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, t.y. nuteistasis gali, bet ne privalo būti lygtinai paleistas, esant BVK 157 str. 1 d. nurodytoms sąlygoms.

A. L. skundo argumentai, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota, neatsižvelgta į jo teigiamą charakteristiką, neįvertintos Komisijos nutarime lygtiniam paleidimui reikšmingos aplinkybės, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teismui pateikta medžiaga ir nuteistojo skundu, konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Komisija tinkamai įvertino visas aplinkybes bei jų pagrindu priėmė teisingus ir motyvuotus sprendimus, įstatymų reikalavimai ir nuostatos pažeisti nebuvo. Teismas, įvertinęs Komisijos priimto nutarimo netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, laiko, kad nutarimas yra pakankamai pagrįstas, nutarime tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, pavojingumas, kitos reikšmingos aplinkybės. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas (atliko 2/3 jam paskirtos bausmės, įvykdė visas Komisijos rekomendacijas, teigiamai charakterizuojamas, atlygina ieškiniu priteistą žalą ir pan.), aiškiai suformavo savo tikslus, padarė teigiamas išvadas, tačiau vien to nepakanka taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad A. L. lygtinio paleidimo komisijoje yra svarstomas 2 kartą. Komisija nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo ir pateikė rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: konsultuotis su įstaigos psichologu ir dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Kaip minėta, pagal naująjį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju ir pataisos namų komisija, ir pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pagrindo taikyti A. L. lygtinį paleidimą nėra. Naudojant „OAsys“ metodiką nustatyta, kad A. L. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 59 balai, o ne žema, kaip to reikalauja įstatymas. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamo elgesio rizika per visą atliktos bausmės laikotarpį nepakito. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, pataisos namuose nedirba, motyvacija vidutinė, profesijos neįgijęs, pinigines perlaidas siunčia artimieji, pataisos namai neturi vykdomųjų raštų dėl asmens įsiskolinimo ar priteisto civilinio ieškinio, tačiau savanoriškai perveda po 15 Eurų priteistam civiliniam ieškiniui dengti, palaiko socialinius ryšius su sutuoktine, kuri atvykta iš užsienio, lygtinio paleidimo atveju apsigyvens pas savo motiną. Apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pagrįstai atsižvelgė tiek teigiamai, tiek neigiamai A. L. asmenybę charakterizuojančius duomenis.

Taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko nagrinėjamu atveju negalima teigti. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 5 kartus, skatintas nebuvo. Nors šiuo metu nuobaudos negalioja, tačiau kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę turi polinkį pažeisti vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms (pvz. 2011-02-22 atsisakymas dirbti nemokamus darbus). Taigi šios aplinkybės neleidžia teigti, jog nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje buvo nepriekaištingas ir neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis savo elgesį nuosekliai keičia vien teigiama linkme.

Nuteistasis skunde teigia, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą teismas turi vertinti nuteisto elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet nevertinti jo ankstesnių teistumų. Tačiau tokie nuteistojo skundo argumentai atmestini. Nors nuteistasis A. L. atitinka formalius lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos kriterijus, tačiau formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vis dėlto, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismui reikšminga aplinkybė yra paties nuteistojo asmenybė. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. L. praeityje teistas 2 kartus, tame tarpe už analogiško labai sunkaus nusikaltimo padarymą – nužudymą, tačiau iš to teigiamų išvadų nepadarė. Nuteistajam vieną kartą taikytas įstatymas dėl amnestijos, vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio padarymo pasekmės yra negrįžtamos. Nusikalstamos veikos sunkumas yra pakankamai svarbi aplinkybė ir būtina ją vertinti kitų aplinkybių kontekste. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. L. stokoja problemų sprendimo įgūdžių, linkęs sumenkinti, pateisinti savo nusikalstamą elgseną, atsakomybę perkelti kitiems, susiklosčiusioms aplinkybėms, negatyvių, kriminalinį elgesį palaikančių ir diskriminacinių nuostatų nereiškia, tačiau minimizuoja, pateisina savo nusikalstamą elgesį, atsakomybę perkelia aplinkybėms, atsitiktinumui.

Apelianto skundo argumentai, kad teismas neįvertino tai, kad jis savanoriškai pradėjo atlyginti žalą, nors pataisos namų administracija iki šiol jam nesuteikė jokio darbo, yra atmestini. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nuteistajam A. L. teismas įvertino visas aplinkybes visumoje. Duomenų apie tai, kad nuteistasis kreiptųsi į pataisos namų administraciją dėl darbo suteikimo, tačiau jam būtų atsisakyta, byloje nėra.

Nors nuteistasis skunde teigia, kad bausmės vykdymo atlikimo laikotarpiu jis padarė teigimas išvadas, pasižada daugiau nenusikalsti, pakeitė požiūrį į gyvenimą ir draugus, yra pasiruošęs savo ir šeimos gyvenimo tikslus įgyvendinti tik teisėtais būdais, tačiau įvertinus analogiško labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nusikaltimams būdingą modelį, draugų, turinčių kriminalinę patirtį, įtaką, norą lengvai ir greitai gauti materialinės naudos, mąstymą ir elgesį - nusikalstamą veiklą, sietiną su smurtu, siekiu agresyviai kitus kontroliuoti, problemų sprendimo įgūdžių stoką, polinkį sumenkinti, pateisinti savo nusikalstamą elgseną, atsakomybės perkėlimą kitiems, specialybės neturėjimą, žemą darbinę motyvaciją ir bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sutiktina su apylinkės teismo padarytomis išvadomis, jog nuteistasis A. L. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Be to, nors neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tačiau pažymėtina, kad likusi neatliktos bausmės dalis priskiriama BVK 157 str. 1 d. nurodytai „kitų reikšmingų aplinkybių“ sąvokai ir turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas. Nagrinėjamu atveju pakartotinio nuteistojo svarstymo metu neatlikta bausmės dalis – 4 metai 1 mėnuo 4 dienos yra pakankamai didelė. Todėl vien tik nuteistojo noras pasitaisyti, jo galiojančių nuobaudų nebuvimas, negali būti pakankamas pagrindas lygtiniam paleidimui atlikus 2/3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Priešingu atveju būtų pažeisti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp kurių yra teisingumo principo įgyvendinimas, pasireiškiantis ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų teisių ir interesų gynimu.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, visapusiškai įvertinus teismui pateiktus duomenis, nuteistojo A. L. asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką - vidutinė, jo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadas, kitus charakterizuojančius duomenis, neatliktos bausmės dalį, siekiamus paskirtos bausmės tikslus, aukštesnysis teismas sutinka, kad visos šios aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis A. L. integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų, daugiau nenusikals ir yra galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų teisingai nubaustas ir turi atlikti tokią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Nagrinėdamas skundą dėl Komisijos nutarimo Nr. 59-185, pirmosios instancijos teismas pažeidimų Komisijos nutarime nekonstatavo, tinkamai argumentavo savo sutikimą su Komisijos išvadomis ir pagrįstai nusprendė, kad lygtinis paleidimas nuteistajam A. L. šiuo metu netaikytinas. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, nei kitų teisės aktų nuostatų, nenukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos, todėl naikinti ar keisti ją nuteistojo A. L. skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutarė:

atmesti nuteistojo A. L. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėAiva SurvilienėArtūras Šumskas