- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-02
- Bylos Nr.
- ATP-104-64/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00146-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Klavdija Kruminienė
- Kategorijos
- 50.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Klavdija Kruminienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto R. D. atstovo advokato D. Ž. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutarimo R. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiasis inspektorius 2011 m. vasario 11 d. surašė R. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2011 m. vasario 11 d., 13.45 val., Pakruojo rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), 29 km, patikrinimui buvo sustabdytas krovininis automobilis „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo R. D.. Tikrinimo metu įtarta, kad automobilio ir krovinio bendra masė viršija Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos patvirtintą didžiausią (maksimalią) leistiną kelių transporto priemonės bendrąją masę. Remiantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 1-1048 „Dėl muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų“ 49 straipsnio nuostatomis, buvo priimtas sprendimas vykti į Šiaulius detaliam transporto priemonės tikrinimui. Vairuotojas R. D., pavažiavęs transporto priemone keliu (duomenys neskelbtini) apie 1 km nuo pirminės transporto priemonės stabdymo vietos, sustojo šalikelėje ir atsisakė vykti į nurodytą muitinio tikrinimo vietą. Savo veiksmais vairuotojas R. D. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 208 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutarimu pripažino R. D. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 208 straipsnio 1 dalyje, ir už šio pažeidimo padarymą skyrė jam nuobaudą 500 litų baudą. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas R. D. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad jis kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepripažino, kad byloje nėra duomenų, jog jis būtų baustas metų laikotarpyje administracine tvarka už tos pačios rūšies pažeidimus, yra dirbantis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. D. atstovas advokatas D. Ž. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. D. atžvilgiu nutraukti.
Skunde D. Ž. nurodo, kad teisinėje valstybėje negalimas toks teisinis reguliavimas, kuris pateisintų teisės pažeidimų nustatymą bet kokiomis priemonėmis. Muitinės pareigūno siekimas teisiškai pozityvių rezultatų, nedaro jo reikalavimo per se teisėtu. Teigia, kad skundžiamame nutarime akcentuota, jog iš Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 straipsnio akivaizdu, kad muitinės pareigūnas, atlikdamas teisės aktų jam pavestas funkcijas turi teisę reikalauti, kad jam nepavaldūs asmenys vykdytų jų teisėtus reikalavimus, o šie reikalavimai yra privalomi visiems asmenims. Tačiau, apelianto nuomone, iš šios bendros normos neišplaukia, jog bet koks muitinės pareigūno išsakytas reikalavimas yra teisėtas ir privalomai vykdytinas, net jei jo įvykdymas reikštų kito teisės pažeidimo padarymą. Muitinės įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje pateiktas išsamus muitinės pareigūno teisių sąrašas. Šioje dalyje įtvirtintų muitinės pareigūno teisių analizė leidžia teigti, jog jos yra orientuotos į muitų teisės aktų (siaurąja prasme) įgyvendinimą kontroliuojant prekių judėjimą ir muitinės administruojamų mokesčių sumokėjimą. Muitinės įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintos muitininkų teisės (ir pareigos) vykdant operatyvinę veiklą ir atliekant ikiteisminį tyrimą. Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatai, patvirtinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1-1048 laikytini norminiu teisės aktu reguliavusiu Muitinės mobiliųjų grupių veiklą įgyvendinat muitų teisės aktus siaurąja prasme. Todėl apeliantas daro išvadą, jog vykdydama kitų teisės aktų priežiūrą, pvz., už kurių nevykdymą numatyta administracinė atsakomybė, Muitinė privalo vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu. Aktualios redakcijos ATPK devynioliktame skirsnyje reglamentuojamas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimas. Šiame skirsnyje institucijoms, įgaliotoms nustatyti teisės pažeidimus, surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą ar taikyti teisinę atsakomybę numatytos pakankamos priemonės pasiekti ATPK 1 straipsnyje numatytus tikslus.
Apeliantas nurodo, kad teismas nesutiko vežėju laikyti įmonę, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 7 straipsnio 2 dalyje. Nutarime atkreiptas dėmesys į Kelių transporto kodekso 10 straipsnio 1 ir 2 dalis, reglamentuojančias, jog vairuotoju laikytinas transporto priemonės ekipažo narys, kuris turi jam šio kodekso bei Susisiekimo ministerijos patvirtintų tam tikrų keleivių ir krovinių vežimo taisyklių paskirtas teises ir pareigas. Tačiau, D. Ž. nuomone, konstatavus, kad R. D. yra ekipažo narys, turintis atitinkamas teises ir pareigas, jis automatiškai netampa ATPK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektu, nevykdžiusiu Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų 49 punktu pagrįsto reikalavimo. Apelianto manymu, ATPK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektas yra 16 metų sulaukęs fizinis asmuo, kuriam adresuojami Muitinės įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje išvardintomis teisėmis pagrįsti reikalavimai ir jis jų nevykdo arba imasi aktyvių veiksmų, kuriais muitinės pareigūnui sukelia kliūtis atlikti pareigas. Administracinėn atsakomybėn R. D. patrauktas už vežėjui (įmonei) Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų 49 punkte taikomos pareigos neįvykdymą.
Teigdamas, jog analizuojamoje situacijoje turėjo būti taikomas Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų 49 punktas, teismas nepagrindė, jog egzistavo juridiniai faktai leidžiantys muitinės pareigūnams remtis minėta norma. Neįrodyta aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabeno muitinės prižiūrimas prekes. Iš 2011 m. vasario 11 d. VĮ (duomenys neskelbtini) užpildyto medienos važtaraščio (duomenys neskelbtini) matyti, jog krovinys vežtas iš (duomenys neskelbtini) rajono į (duomenys neskelbtini) kaimą, Šiaulių rajonas. Krovinys nekirto Lietuvos Respublikos ar Europos sąjungos išorinės sienos, nebuvo Muitinės administruojamų mokesčių objektu ar kontrabandos dalyku, todėl negali būti laikomas muitinės prižiūrimu kroviniu. Prekė, pagal Muitinės įstatymą, yra galintis būti užsienio prekybos objektu daiktas. Iš minėto važtaraščio taip pat akivaizdu, jog medienos rastai nebuvo prekė, kaip tai apibrėžta muitų teisės aktuose. Nesant nurodytų juridinių faktų, apelianto nuomone, muitinės pareigūnai neturėjo teisės remtis Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų 49 punktu ir juo grįsti reikalavimo fiziniam asmeniui vykti į jų nurodomą vietą. Kaip minėta, šis reikalavimas teoriškai galėjo būti teikiamas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, įvykus vienam iš nurodytų juridinių faktų – vežamas galimai muitinės prižiūrimas krovinys arba gabenamos prekės. D. Ž. nurodo, kad iš KTK 10 straipsnyje pateikto transporto priemonės ekipažo apibrėžimo ir ekipažo teisių niekaip negalima kildinti vairuotojo atsakomybės už muitinės įstatymu nepagrįsto pareigūno reikalavimo nevykdymą. KTK 22 straipsnyje išvardintos ekipažo pareigos vykdant keleivių vežimą. Ekipažo (jo narių) pareigas muitinės pareigūnų ir jų reiškiamų reikalavimų atžvilgiu KTK nereglamentuoja, kadangi KTK nesusijęs su muitinės veikla, ypač vykdant pervežimus savo sąskaita Lietuvos Respublikos ribose.
Apelianto nuomone, atsakomybė galima tik už įstatymu lygmeniu sureguliuotų visuomeninių santykių ignoravimą, t. y. įstatymo (aukščiausios galios teisės akto) pažeidimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalimi įtvirtinta, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Ši teisinė fikcija, jog asmenims yra arba turi būti žinomi visi viešai paskelbti teisės aktai leidžia traukti atsakomybėn asmenį, net kai nekyla jokių abejonių, jog asmuo nežinojo įstatymo, kurį pažeidė. Tačiau teisinėje valstybėje išplėstinis teisės normos, sąlygojančios patraukimą atsakomybėn, aiškinimas yra nepriimtinas, todėl konstatuotina, jog asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn nežinant įstatymo, o ne vieno iš dešimčių tūkstančių aktų priimtų Lietuvos Respublikoje ar Europos sąjungoje. Apeliantas mano, kad iš poįstatyminio teisės akto (Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų), kuris kaip paaiškėjo, šiai dienai nebegalioja, kildinamas teisės pažeidimas negali užtraukti atsakomybės.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ginčijamu atveju nenustatyti ir kiti ATPK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo sudėties požymiai. Analizuojamo pažeidimo rūšinis objektas yra nustatyta valdymo tvarka. Tiesioginis objektas – tinkama muitinės veikla įgyvendinant muitų teisės aktus. Muitinės mobilios grupės pareigūnai nesivargino panaudoti ATPK devynioliktame skirsnyje numatytų administracinių tesiės pažeidimų bylų užtikrinimo priemonių, kad išsiaiškintų, ar daroma ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta veika. Jie pareikalavo įtariamą administracinio tesiės pažeidimo padarymu asmenį imtis aktyvių veiksmų, kurių pagrindų jis galėtų būti patrauktas atsakomybėn. R. D. išlikdamas pasyvus jį teisinės atsakomybėn siekiančių patraukti asmenų atžvilgiu nepadarė ATPK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, nes muitinės veikla nebuvo sutrikdyta ir neužkirstas kelias atliekant ATPK numatytus įrodymų rinkimo veiksmus bei taikant prievartos priemones, kuriom privalėtų paklusti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, patikrinti įtarimus, ar nepadarytas konkretus teisės pažeidimas, šiuo atveju numatytas ATPK 145 straipsnio 2 dalyje.
Apeliantui akivaizdu, kad nenustatytas ir neteisėtas neveikimas turint vykdyti įstatyme numatytą pareigą. Advokato D. Ž. manymu, veika, kuria netrukdoma muitinės pareigūnams įgyvendinti savo teisių vykdant Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 numatytą kontrolę, o aktyviais veiksmais nepadedama patraukti atsakomybėn, nėra priešinga įstatymui, todėl negalima sutikti su teismo nuomone, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas betarpiškai atliko aktyvius veiksmus – nevykdė teisėto muitinės pareigūno reikalavimo ir todėl yra tinkamas atsakomybės subjektas. Aktyvūs veiksmai pagal ATPK 208 straipsnio 1 dalį kvalifikuotini kaip kliudymas muitininkui atlikti savo pareigas. Tuo tarpu R. D. jo kaltinimo pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį siekiančių pareigūnų atžvilgiu išliko pasyvus ir niekaip nekliudė vykdyti muitininko pareigų.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad nubaudžiant R. D. pagal ATPK 208 straipsnio 1 dalį nenustatytas būtinas teisės pažeidimo požymis – kaltė. Teismas privalėjo nustatyti ir konstatuoti, kad R. D. nevykdamas į muitinės pareigūno nurodytą muitinio patikrinimo vietą, suvokė, kad nevykdo įstatymu paremto teisėto pareigūno reikalavimo ir norėjo taip veikti. Pareigūno reikalavimas, nepagrįstas įstatymu, negali būti pripažintas teisėtu, nes asmuo privalo turėti galimybę atriboti teisėtus ir neteisėtus pareigūnų veiksmus. Laikytina, jog tik tie pareigūnų reikalavimai yra teisėti, kurie numatyti įstatyme, kaip jų teisė, būtini įgyvendinti jiems keliamus uždavinius ir vykdyti priskirtas funkcijas. Sustabdę R. D., pareigūnai paaiškino, jog įtaria, kad jis neturėdamas leidimo vairuoja kelių transporto priemonę viršijančią leidžiamą bendrą svorį. Apelianto nuomone, muitinės mobilios grupės pareigūnų reikalavimas toliau vykdyti pervežimą automobilio ir krovinio bendrai masei galimai viršijant Susisiekimo ministerijos patvirtintą didžiausią (maksimalią) leistiną kelių transporto priemonės bendrąją masę ir taip galimai darant ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, nėra teisėtas, nes joks valstybės pareigūnas, jokiomis aplinkybėmis negali reikalauti pažeidinėti įstatymų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinė muitinė prašo R. D. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutarimą nepakeistą.
Atsiliepime nurodo, kad su R. D. apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad teismas tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą skirti 500 litų bauda R. D.. Teigia, kad ATPK 12 straipsnyje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, kuriems iki administracinio teisės pažeidimo padarymo sukako šešiolika metų, t. y. pažeidimų subjektai gali būti tik fiziniai asmenys, kurie be bendrųjų, jiems nustatytų individualaus subjekto požymių, kartais privalo turėti ir specialiuosius požymius, pvz. būti įmonės vadovu, vairuotoju. Tokie požymiai visada nurodomi teisės normos, numatančios atsakomybę už konkrečią veiką, dispozicijoje ar sankcijoje, todėl tais atvejais, kai specialieji požymiai nenurodyti, administracinė atsakomybė taikoma subjektui, atitinkančiam bendruosius požymius. ATPK 208 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad muitinės pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymas arba kliudymas bet kokia forma jam atlikti savo pareigas, užtraukia baudą nuo 500 iki 2000 litų. Šiame straipsnyje nėra nuorodos į tai, kad už šį pažeidimą atsako asmuo, turintis specialiuosius požymius, pvz. vežėjas (jo vadovas, vairuotojas). Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 7 punktu, eismo dalyviai (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis) privalo paklusti teisėtiems tikrinančių pareigūnų reikalavimams, vykdyti jų nurodymus.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ paskyrė Lietuvos Respublikos muitinę (2.2 punktu) kontroliuoti kelyje ir muitinės postuose, ar transporto priemonių savininkai ar valdytojai turi mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, ir (ar) kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, sumokėjimą patvirtinančius dokumentus (2.2.2. papunktis). Nurodo, kad ATPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, užtraukia baudą vairuotojams nuo 500 iki 1000 litų ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai – nuo 1000 iki 2000 litų. Vadovaujantis ATPK 237 straipsnio 1 dalimi ir 259¹ straipsniu muitinė yra įgaliota surašyti ir nagrinėti administracinis teisės pažeidimus pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį. Muitinės įstatymo 19 straipsnis nustato, jog muitinės mobiliosios grupės yra mobilieji teritorinių muitinių arba specialiųjų muitinės įstaigų padaliniai, veikiantys teritorinių muitinių veiklos zonose arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytose zonose ir vykdantys muitinės priežiūrą atliekantys jų kompetencijai priskirtus muitinės formalumus bei kitas Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos jiems pavestas funkcijas. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-1048 patvirtintų Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų (Skelbta: Valstybės Žinios, 2004.11.30, Nr. 172, publikacijos Nr. 6370, galiojo iki 2011 m. balandžio 21 d.) 4 punkte yra nurodytos muitinės mobiliųjų grupių funkcijos, tarp kurių nustatyta, jog pagal teisės aktų nustatytus rizikos požymius ar gautą informaciją Muitinės mobilioji grupė atlieka transporto priemonių, asmenų, dokumentų ir prekių tikrinimą, tikrinimo metu nustačiusi pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka juos fiksuoja. Šių nuostatų 40 punktas įgalina muitinės mobiliosios grupės patrulio pareigūną prieš stabdant transporto priemonę įvertinti, ar transporto priemonė atitinka rizikos, kad gali būti pažeisti muitų ar kiti teisės aktai, požymius, visas kitas galimas aplinkybes, taip pat, ar stabdymo metu nekils grėsmė jo ir kitų žmonių saugumui ir sustojusi transporto priemonė netrukdys kitiems eismo dalyviams. Nuostatų 49 punkte nurodyta, kad jei tikrinamas krovinys yra ar pagal rizikos požymius gali būti prekės gabenamos pažeidžiant teisės aktus ir joms patikrinti būtinos specialios sąlygos, kurių nėra tikrinimo vietoje, mobilios grupės patrulio vyresnysis nurodo vežėjui pateikti krovinį tikrinimui kitoje muitinei priimtinoje vietoje bei organizuoja to krovinio tikrinimą.
Klaipėdos teritorinės muitinės nuomone, pagal įvykio faktines aplinkybes ir apibendrinus minėtų teisės aktų nuostatas, yra konstatuotina, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus muitinės mobiliosios grupės Šiaulių poskyrio vyriausiasis inspektorius J. M. ir vyresnysis inspektorius R. L. 2011 m. vasario 11 d. 13.45 val. sustabdę R. D. vairuojamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovininį automobilį „Scania“ su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežusį krovinį – medžio rąstus iš (duomenys neskelbtini) rajono į (duomenys neskelbtini) kaimą Šiaulių r., teisėtai ir pagrįstai pareikalavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo R. D. vykti pasverti transporto priemonę su kroviniu adresu (duomenys neskelbtini) g. 4, Šiauliuose (nenukrypstant nuo maršruto), siekiant išsiaiškinti, ar jo veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 2 dalyje, sudėties.
Nurodo, kad Kelių transporto kodekso 10 straipsnio 1 ir 2 dalys reglamentuoja, jog vairuotojas laikytinas transporto priemonės ekipažo nariu, kuris turi priskirtas teises ir pareigas. R. D. 2011 m. vasario 11 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, ir vežė krovinį – medieną atlikdamas darbines funkcijas pagal darbo sutartį, t. y. paskirtas pervežti krovinį, turėjo transporto priemonės ir krovinio pervežimui privalomus dokumentus, todėl muitinės mobiliosios grupės pareigūno adresuotas reikalavimas vykti patikrinti transporto priemonės su kroviniu svorį konkrečios įmonės samdomam darbuotojui – vairuotojui, o pastarajam tai daryti atsisakius (betarpiškai atlikus aktyvius veiksmus) – nevykdžius teisėto muitinės pareigūno reikalavimo, konstatuotina, kad vairuotojas yra tinkamas ATPK 208 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo subjektas. Įvertinus tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus ir faktines bylos aplinkybes pagrįstai darytina išvada, kad R. D. pagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už veiką pagal ATPK 208 straipsnio 1 dalį.
Apeliacinis skundas atmestinas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu R. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 208 straipsnio 1 dalies pažeidimą, t. y. už tai, kad, muitinės mobiliosios grupės pareigūnui pareikalavus vykti patikrinti jo vairuojamos transporto priemonės su kroviniu svorį, jis atsisakė vykti į nurodytą muitinio tikrinimo vietą, taip nevykdydamas muitinės pareigūno teisėto reikalavimo.
Pažeidėjo atstovas advokatas D. Ž. R. D. inkriminuotą pažeidimą neigia iš esmės, teigdamas, jog muitinės pareigūno reikalavimas R. D. vykti su transporto priemone į nurodytą muitinio tikrinimo vietą, siekiant išsiaiškinti, ar nepadarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 145 straipsnio 2 dalyje, buvo neteisėtas. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad R. D. negali būti administracinio teisės pažeidimo subjektas pagal ATPK 208 straipsnio 1 dalį.
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Todėl konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.
Atsižvelgdamas į paminėtas normas, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad muitinės pareigūnams sustabdžius R. D. vairuojamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovininį automobilį „Scania“ su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežusį medžio rąstus, ir pagrįstai pareikalavus R. D. vykti pasverti transporto priemonę su kroviniu į Šiaulius, siekiant išsiaiškinti, ar jo automobilio ir krovinio bendra masė neviršija didžiausios leistinos kelių transporto priemonės bendrosios masės, R. D., nepaklusdamas šiam muitinės pareigūno reikalavimui, šiais veiksmais nevykdė teisėto muitinės pareigūno reikalavimo. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo nutartyje pakankamai išsamiai aptarti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 b. l.), R. D. pasiaiškinimas (2 b. l.), muitinės pareigūno tarnybinis pranešimas dėl teisėtų reikalavimų nevykdymo (11 b. l.), Klaipėdos teritorinės muitinės atstovo, R. D. ir jo atstovo advokato, liudytojų muitinės pareigūnų parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (51–60 b. l.). Įvertinus šiuos neprieštaringus ir nuoseklius byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog R. D. kaltė padarius ATPK 208 straipsnio 1 dalies pažeidimą yra įrodyta.
Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog R. D. nepakluso teisėtiems muitinės pareigūnų reikalavimams ir trukdė jiems atlikti tarnybines pareigas. Pažymėtina, kad įtarus, jog R. D. vairuojamo automobilio ir krovinio bendra masė viršija didžiausią leistiną kelių transporto priemonės bendrąją masę, muitinės pareigūnai turėjo teisę bei pareigą atlikti tolimesnius pažeidimo tyrimo procesinius veiksmus, o pareiškėjas privalėjo paklusti pareigūnų nurodymams ir netrukdyti jiems atlikti tarnybinių pareigų. R. D. subjektyvus manymas, jog muitinės pareigūno reikalavimas vykti su transporto priemone į nurodytą muitinio tikrinimo vietą, siekiant išsiaiškinti, ar nepadarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 145 straipsnio 2 dalyje, yra neteisėtas, niekaip nepateisina ir nepaneigia jo atliktų veiksmų neteisėtumo pobūdžio.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo R. D. skirta ATPK 208 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutarimą nepakeistą ir R. D. atstovo advokato D. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.