Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiasis inspektorius J. M. 2011 m. vasario 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 208 str. 1 d., t.y. už tai, kad 2011 m. vasario 11 d. 13:45 val., Pakruojo rajone, kelyje Pasvalys – Šiauliai, 29 km, patikrinimui buvo sustabdytas krovininis automobilis SCANIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)US351, priklausantis UAB „T.“, kurį vairavo R. D. Tikrinimo metu įtarta, kad automobilio ir krovinio bendra masė viršija LR Susisiekimo ministerijos patvirtintą didžiausią (maksimalią) leistiną kelių transporto priemonės bendąją masę. R. M. departamento prie LR Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 1-1048 „Dėl muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų“ 49 straipsnio nuostatomis, buvo priimtas sprendimas vykti į Šiaulius detaliam transporto priemonės tikrinimui. Vairuotojas R. D., pavažiavęs transporto priemones keliu Pasvalys-Šiauliai apie 1 km nuo transporto priemonės stabdymo vietos, sustojo šalikelėje ir atsisakė vykti į nurodytą muitinio tikrinimo vietą. Savo veiksmais vairuotojas R. D. pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 208 str. 1 d.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, – Klaipėdos teritorinės muitinės – atstovas V. P. protokolą palaikė ir nurodė, jog pažeidimas užfiksuotas tinkamai. Nurodė, jog teisė muitinės pareigūnams tikrinti transporto priemones, būtent jų viršsvorį ir turimus leidimus vežti viršsvorį, yra suteikta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. nutarimu Nr. 447, 2.2 punkte, kuriame nurodyta, kad Lietuvos muitinė kontroliuoja kelyje, ar transporto priemonių savininkai, valdytojai turi mokesčio už važiavimą valstybiniais keliais Lietuvos Respublikoje su kroviniu, kai viršijama leidžiama transporto priemonės bendroji masė, patvirtinimą. Teisė tikrinti turimus dokumentus už vežamą viršsvorį ir ar krovinys su transporto priemone neviršija bendros masės, numatyta Vyriausybės nutarime. Tai, kad turi teisę stabdyti transporto priemonę, numatyta Muitinės departamento įsakyme 2004 m. Nr. 1B-1048 49 p., kurio nuostatos leidžia, esant įtarimui, rizikai, kad krovinys gali būti vežamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nukreipti vairuotoją į priimtiną tikrinimo vietą, šiuo atveju konkrečiai – pasisverti. Kadangi šių reikalavimų R. D. nevykdė, mano, kad surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 208 straipsnio 1 dalį, pagrįstai, nes R. D. nevykdė teisėto muitinės pareigūno J. M. reikalavimo pateikti krovinį tikrinimui muitinėje priimtoje krovinio tikrinimo vietoje, Muitinių mobilių grupių organizavimo darbo nuostatų, patvirtintų 2004 m. direktoriaus įsakymu Nr. 1B-100-1048, 49 punkto reikalavimo. Kadangi pareigūnas turėjo atsižvelgti į maršrutą, pagal dokumentus ir vairuotojo R. D. paaiškinimą, jis vyko į Bubius, vežė krovinį iš Pakruojo rajono į Bubius per Šiaulius, ten nuvykti, aplenkiant Šiaulius, turbūt neįmanoma. Svarstyklės yra Šiauliuose. Atsižvelgiant į krovinio vežimo maršrutą, buvo pasirinkta optimali tikrinimo vieta, tai yra Metalistų gatvė Šiauliuose. Reikalavimas buvo teisėtas, nepiktnaudžiauta savo pareigomis. Vairuotojas nepagrįstai nevykdė muitinės darbuotojų nurodymo. Mobilių svarstyklių muitinė Šiaulių regione neturi. Jas reikia turėti techniškai tvarkingas, jų panaudojimas yra ribotas, joms paprastai keliuose turi būti padaryta speciali naudojimo vieta – nuvažiavimai su platforma, įdėjimais, pakėlimais, jas ant kelio paprastai padėjus negalima naudoti, šių reikalavimų Šiaulių regione nėra galimybės įvykdyti. Šio regiono keliais be leidimo leidžiama vežti ne daugiau negu 40 tonų, tai bendra masė transporto priemonės ir krovinio. Nurodė, jog, šiuo atveju, įvertinus automobilio techninius duomenis, atsižvelgiant realiai į pakrovimo dydį, įvertinus visą riziką, padaryta išvada, kad krovinys turėjo sverti žymiai daugiau nei yra leidžiama, nes pagal techninius duomenis yra numatyta taip, kad priekaba gali gabenti iki 34 tonų svorio, automobilis gali vežti 25 tonas svorio, bendra jų masė viršija 50 tonų. Mano, kad atsižvelgiant į pakrovimo mastą, kadangi transporto priemonė buvo pakrauta maksimaliai, pakrautą medieną pagal dydį ir tūrį, įvertinę savo praktinį įdirbį, pareigūnai priėmė tinkamą sprendimą – papildomai pasverti transporto priemonę. Dėl pasiūlymo sumokėti pusę numatytos šiame straipsnyje baudos – administracinio nurodymo nesurašymo, paaiškino, jog tai nepadaryta dėl muitinės pareigūnų neapsižiūrėjimo, nes tai pakankamai naujas dalykas, dar tik mėnuo kaip buvo taikomas, o situacija nestandartinė. Sutinka, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas su trūkumais. Dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos sąvokos „patikrinti transporto priemonę“ santykio su „patikrinti krovinį“, nurodė, jog jos viena kitą apima, nes šiuo atveju buvo tikrinama, ar turi leidimą gabenti viršsvorį, o transporto priemonė be krovinio tikrai neturės viršsvorio. Detalus transporto priemonės patikrinimas suprantamas kaip transporto priemonės su kroviniu svorio patikrinimas. Muitinė savo įsakymais nusistato muitinio tikrinimo vietą, šiuo atveju muitinio tikrinimo vieta buvo Šiaulių pirmos kategorijos krovinių postas Metalistų gatvėje. Muitinis patikrinimas susijęs daugiau su specifine muitinės veikla, tačiau kontroliuoti leidimų turėjimą už vežamą svorį ar šių viršsvorį taip pat suteikta teisės aktų. Ta vieta turėtų būti ten, kur muitinė gali įvertinti galimą pažeidimą, šiuo atveju tai krovinių postas Metalistų gatvėje. Toks patikrinimas atliekamas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Nurodyti tiksliai, kas yra muitinio tikrinimo vieta,- be teisės aktų pasakyti negali. Mano, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui patikrinimo vieta buvo nurodyta teisėtai, pažeidimo nebuvo. Pagal teisės aktų reikalavimus, krovinys atitiko reikalavimus, o kadangi muitinės pareigūnai turi teisę tikrinti turimus leidimus ir transporto priemonės viršsvorį, nors prekės nebuvo muitinės prižiūrimos. Nurodė, jog teisę muitinės pareigūnui reikalauti asmeniui vykti į patikrinimo vietą suteikia Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų 49 punktas. Nurodė, jog Muitinės įstatymo 19 straipsnis numato, kas yra muitinės mobilioji grupė, nurodyta, kad Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba specialiosios muitinės įstaigos, kurios padalinys yra atitinkama muitinės mobilioji grupė, direktoriaus patvirtinti nuostatai. Nuostatų 49 punktas ir suteikia teisę nurodyti vykti į priimtiną muitinio tikrinimo vietą. Vyriausybės nutarimas įpareigoja muitinę kontroliuoti leidimų maršruto metu turėjimą. Nurodymas pateikti krovinį gali būti teikiamas transporto priemonės vairuotojui, valdytojui. Dėl to, ar R. D., būdamas vairuotoju, gali būti laikomas vežėju, paaiškino, jog šis asmuo galėjo būti laikomas vežėju, nes jis vairavo transporto priemonę. Vežėju paprastai laikoma įmonė, todėl nurodė, jog šiuo atveju yra šioks toks teisės aktų prieštaravimas, bet vežėjo atstovas šiuo atveju buvo vairuotojas. R. D. atstovavo savo įmonę kaip vežėjas – turėjo pervežimui reikiamus dokumentus, valdė transporto priemonę teisėtai. Važtaraščiai, automobilio techniniai dokumentai nesukėlė abejonių, kad R. D. yra vežėjo oficialus atstovas. Ginčo nebuvo, ar teisėtai valdo transporto priemonę. Kelių eismo taisyklių 7 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo paklusti teisėtiems tikrinančio pareigūno reikalavimams ir jų nurodymams. Nurodė, jog nežino teisės akto, kuriuo vairuotojui būtų suteikta teisė vertinti, ar reikalavimas teisėtas ar neteisėtas. Nusikalstamų požymių muitinės pareigūnų veiksmuose neužfiksuota. Mobiliosios grupės pareigūnams suteikta teisė vertinti pažeidimo riziką. Jie įvertino visus turimus techninius dokumentus, pakrovimo dydį, atsižvelgė į transporto priemonės vizualinę išvaizdą ir nustatė, kad transporto priemonė galimai pakrautas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Į galimą pažeidimą buvo sureaguota duodant nurodymą vykti į muitinio patikrinimo vietą pasitikrinti transporto priemonės ir krovinio masę. Kelyje Pasvalys – Šiauliai galimybės pasverti transporto priemonę nėra. Atsižvelgiant į transporto priemonės maršrutą, normalu, kad priimtas tikrai optimalus ir mažiausiai pažeidžiantis vežėjo interesus. Jeigu vyko į Bubius, tai Bubiai, nepravažiuojant Šiaulių, nėra pasiekiami. Patikrinimui buvo reikalingos specialios sąlygos, specialios techninės priemonės, tai yra svarstyklės. Svarstyklės turi būti sertifikuotos, atitikti tam tikrus reikalavimus. Rentgeno kontrolė nebuvo reikalinga. Viena vieta, kur buvo galima pasisverti, atsižvelgiant į maršrutą, buvo Šiauliuose. Nurodė, jog mobilias svarstykles, kuriomis galima sverti transporto priemones kelyje, jo žiniomis, galimai turi Valstybinė kelių transporto inspekcija. Kai muitinės pareigūnai stabdė R. D., galimybės pasverti mobiliosiomis svarstyklėmis nebuvo. Vyriausybė yra suteikusi įgaliojimus stabdyti automobilius dėl galimo viršsvorio. Muitinė turi teisę prižiūrėti transporto priemones ne vien tas, kurios veža muitinės kontroliuojamas prekes, bet ir dėl viršsvorio leidimų. Tas punktas neprieštarauja bendrai pozicijai. Vyriausybės nutarime nėra nurodyta, kokiu būdu muitinė turi kontroliuoti transporto priemonės dėl leidimų vežti viršsvorį. Tai nurodyta muitinių mobilių grupių darbo nuostatuose. Muitinėms pareigūnams yra suteikta teisė kontroliuoti kelyje krovinių vežimą, įskaitant matmenų ir masės viršijimą, tai yra numatyta Vyriausybės 2005 m. nutarime 447, 2.2 papunktyje, teisė stabdyti ir pateikti pareigūnui nurodymą vykti į patikrinimo vietą yra numatyta Mobilių grupių darbo organizavimo nuostatų 49 punkte, todėl mano, kad pareigūnas pateikė teisėtus reikalavimus vežėjo atstovui, kuris jų nevykdė. Nurodė, jog dėl to R. D. pagrįstai ir teisėtai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nustatytas administracinis teisės pažeidimas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 208 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, siekdamas išvengti pažeidimo už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnį, kur nuobauda numatyta įmonės atstovui, padarė kitą pažeidimą – nevykdė muitinės pareigūnų nurodymų, kurie būtų užfiksavę pažeidimą pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2011 m. vasario 11 d. važiavo iš Rokiškio į Šiaulių rajoną, Bazilionų kaimą, automobiliu SCANIA su priekaba ir vežė krovinį. Nurodė, jog šis maršrutas neina per Šiaulių miestą. Muitinės pareigūnų stabdomas sustojo, pateikė dokumentus. Muitinės pareigūnų buvo du. Yra įsitikinęs, kad viršsvorio nebuvo, kadangi vežama mediena buvo sausa, pagedusi, ne žalia. Muitinės pareigūnai nurodė vykti pasisverti į Šiaulius, tačiau neprisimena, ar nurodė tikslų adresą. Iš pradžių reikalavimą vykdė, važiavo muitinės pareigūnų automobiliui iš paskos, vėliau pasiskambino įmonės direktoriui, kuris pasakė, kad muitinė neturi teisės nukreipti nuo maršruto, turi sverti vietoje, todėl jis ir atsisakė toliau vykti. Toje pat vietoje buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Dėl administracinio nurodymo surašymo, paaiškino, jog muitinės pareigūnai žodžiu tokio pasiūlymo - sumokėti pusę numatytos baudos, neišreiškė. Jeigu toks nurodymas būtų buvęs, negali pasakyti, kaip būtų pasielgęs. Nurodė, jog nežino tokio teisės akto, kuriuo remdamasis, gali nepaklusti pareigūnų nurodymams, nes nėra teisininkas. Patikslindamas duomenis, nurodė, jog važiavau keliu iš Rokiškio. Pareigūnų stabdymui gestu pakluso. Pareigūnams pareikalavus dokumentų, - juos pateikė, medienos važtaraštį taip pat pateikė. Jis buvo sustabdytas tarp 13 valandos ir 14 valandos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas prieš 17 valandą. Tuo laiku, kol buvo rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jis sėdėjo mašinoje, vykti niekur negalėjo, nes buvo paimti dokumentai. Jis yra baustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 2 dalį už krovinio viršsvorį. Tuomet viršsvoris buvo nustatytas pasvėrus automobilį Panevėžyje, muitinėje. Yra buvę, kad transporto priemonę su kroviniu pasvėrė kelyje, neišsukant iš maršruto. Nebūtų prieštaravęs, kad transporto priemonę pasvertų ir šiuo atveju kelyje. 2010-02-23 paskirtą baudą yra sumokėjęs. Prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Svoris nebuvo nustatytas, todėl nežino, kodėl muitinės pareigūnai buvo įsitikinę, kad jis buvo viršytas.
Liudytojas J. M., parodė, jog datos neatsimena, patruliavo su kitu muitinės pareigūnu kelyje Šiauliai - Pasvalys, sustabdė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamą transporto priemonę, kuri gabeno medžio rąstus. Kadangi įtarė, kad transporto priemonė gali viršyti maksimalų leistiną Lietuvoje svorį, buvo priimtas sprendimas pasverti transporto priemonę. Kadangi transporto priemonė vyko į iškrovimo vietą Šiaulių rajone, ir jam buvo pakeliui, vairuotojui pasiūlė vykti į muitinę Šiauliuose, Metalistų gatvę. Iš pradžių vairuotojas vykdė nurodymą, pavažiavo apie 1 km, sustojo ir atsisakė toliau vykti. Jam lyg kažkas iš administracijos arba direktorius liepė nieko nedaryti, nevykti pasisverti. Buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo – pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 208 straipsnio 1 dalį. Nurodė, jog muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų 49 punktas apibrėžia: „nustatęs, kad tikrinamas krovinys yra ar pagal rizikos požymius gali būti muitinės prižiūrimas, arba prekės gabenamos pažeidžiant teisės aktus ir joms patikrinti būtinos specialios sąlygos ar rentgeno kontrolė, kurių nėra tikrinimo vietoje, MG patrulio vyresnysis nurodo vežėjui pateikti krovinį tikrinimui kitoje muitinei priimtinoje vietoje bei organizuoja to krovinio tikrinimą“. Muitinė gali atlikti tikrinimą jai priimtinoje vietoje. Jie norėjo, kad transporto priemonė būtų pasverta muitinėje Metalistų g. 4, Šiauliuose. R. D. atsisakė tai daryti. Davė nurodymą buvo vykti į muitinę sverti transporto priemonę. Mobilių svarstyklių jie neturi. Tokį svėrimą taiko, nes iš praktikos žino, kad transporto priemonė dažniausiai viršija leistiną svorį. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodymo sumokėti pusę baudos nesurašė, kadangi tai buvo įstatymų pasikeitimas, neatkreipė dėmesio, manė, kad šiam straipsniui tai netaikoma. Nurodymą vairuotojui vykti pasisverti automobilį suformulavo aiškiai, vairuotojas suprato, kokiu maršrutu ir į kokią įstaigą jis turi atvažiuoti, ir iš pradžių važiavo. Automobilį jei sustabdė 13.45 val. Kada vairuotojas išvažiavo, nežino. Administracinio teisės pažeidimo protokolą atidavė apie 17 valandą. Transporto priemonė nebuvo pasverta. Dokumentus buvo paėmę iš vairuotojo, paskui juos grąžino, buvo darytos nuotraukos. Nurodė, jog į administracinio teisės pažeidimo protokolą neįrašoma, kada jis baigiamas rašyti. Protokole nurodyta, kada jis pradėtas rašyti. Iki pradėdami rašyti protokolą, aiškinosi su vairuotoju, kodėl jis nevyksta pasisverti. Vairuotojas dar kurį laiką laukė, kol jam perskambins. Kai įsitikino, kad vairuotojas tikrai niekur nevyks, pradėjo rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nurodė, jog protokolo rašymas užtruko, nes reikėjo laiko susirasti reikiamą teisės aktą, nes tai netipinis protokolas, be to, kadangi buvo ne kabinete, yra sudėtinga prieiga mašinoje rašyti protokolą kompiuteriu, todėl užtruko. Tą dieną jokio kito sprendimo nepriėmė, nurodė, jog dabar jau praktika parodė, kad įmanoma transporto priemonę sulaikyti, nes Klaipėdoje buvo toks atvejis. Sulaikius galima pasverti ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Sulaikymas pasireiškia tuo, kad sulaikoma transporto priemonė, iškviečiama speciali technika, transporto priemonė nugabenama į saugomą vietą, o po to firmos atstovui surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nurodė, jog anksčiau tos praktikos nebuvo, tačiau dabar gal išsivystys. Vykdami į tarnybą, tarnybos vykdymui buvo pasiruošę, turėjo visą ekipiruotę, kas priklauso. Mobilių svarstyklių neturėjo. Aktyvių pasipriešinimo veiksmų iš vairuotojo pusės nebuvo. Vairuotojas elgėsi labai normaliai, jis tik sakė, kad jam buvo nurodyta nieko nedaryti. Mano, kad jo reikalavimas buvo teisėtas, kadangi atliko tarnybą, o vairuotojas nevykdė jo, kaip pareigūno, reikalavimo. Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų 49 punkte nurodyta, kad muitinės pareigūnai turi kontroliuoti muitinės prižiūrimus krovinius. Kadangi vykdo patruliavimą keliuose, jiems yra suteikta teisė prižiūrėti ne tik muitinės prižiūrimus krovinius, bet ir vidaus keliuose pervežamus krovinius. Muitinė prižiūri krovinius, vykstančius iš trečiųjų šalių, taip pat Europos Sąjungos ir Lietuvos. Šiuo atveju tai buvo prekės, gabenamos pažeidžiant teisės aktus. Šiuo atveju buvo gabenamos prekės, krovinys buvo mediena. Jo įsitikinimu, mediena yra prekė, nes kiekvienas daiktas muitinėje praktiškai yra prekė. Mediena gali būti užsienio prekybos objektas. Vadovaudamiesi minėtų nuostatų 49 punktu, reikalavimą turėjo pateikti vežėjui, šiuo atveju vežėjo atstovas yra vairuotojas, kadangi tas, kuris gabena krovinį, yra už jį atsakingas. Jeigu krovinys būtų pasvertas, tada po to kviečiamas įmonės atstovas tam, kad būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad neužtikrino gabenamo krovinio reikalavimų. Reikalavimą formulavo remdamasis nuostatų 49 punktu. Kito tokio teisės akto nežino.
Liudytojas R. L. parodė, jog budėjo kelyje Pasvalys – Šiauliai su kolega J. M.. Pamatė, kad atvažiuoja medvežė, kuri atrodė vizualiai perkrauta, todėl sustabdė. Mediena buvo iškilusi virš statramsčių. Sustabdę paprašė dokumentų, manė, kad mediena dokumentuose bus užrašyta kilogramais, bet buvo užrašyta kubiniais metrais. Vairuotojo paklausė, kur važiuoja, pažiūrėjo, kad pagal dokumentus vykimo kryptis sutampa, todėl pasiūlė vykti į muitinę, į Šiaulius, patikrinti svorį. Vairuotojas sutiko, dokumentai jei paėmė. Važiuojant veidrodėlyje pastebėjo, kad, pavažiavęs kelis šimtus metrų, D. vairuojamas automobilis sustojo šalikelėje. Jie taip pat sustojo ir paklausė, kokia priežastis. Vairuotojas nurodė, kad jam administracija nurodė niekur nebevažiuoti. Ekipažo vyresnysis buvo J. M., todėl jis ėmėsi surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą už teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymą. Paaiškino, jog mobilios grupės pareiginėje instrukcijoje nurodyta, kad nesant galimybės atlikti muitinį patikrinimą kelyje, gali būti nurodyta vykti į muitinio patikrinimo vietą. Kadangi jie mobilių svarstyklių neturėjo, o lengvuoju automobiliu jų ir nepavežtų. Nurodė, jog jis nebuvo informuotas apie tai, ar Šiaulių muitinės padalinys turi mobiliąsias svarstykles. Kad krovinys viršija leistiną svorį, matėsi iš statramsčių aukščio, kadangi medienos neleidžiama pakrauti virš statramsčių. Matėsi, kad mediena yra žalia – žievė buvo žalia. Iš to sprendė, kad transporto priemonės svoris viršija leistiną. Neturint leidimo, vairuoti perkrautos transporto priemonės negalima. Leidimo R. D. nepateikė. Jie vizualiai apžiūrėję buvo įsitikinę, kad krovinys viršija leistiną normą, tačiau tuo reikėjo įsitikinti praktiškai, todėl nurodymas vykti pasisverti yra teisėtas. Nurodė, jog jeigu jie abejotų, - nelieptų vykti pasisverti. Jeigu negalima pasverti vietoje, muitinės pareigūnai turi teisę reikalauti vykti į kitą muitinio patikrinimo vietą. Vairuotoją sustabdė įjungę švyturėlius. Vairuotojas reikalavimui pakluso. Jie vairuotojui prisistatė, paprašė dokumentų. Vairuotojas visus reikalavimus vykdė iki tol, kol gavo nurodymą iš administracijos. Negali pakomentuoti, kaip atskirti, kuris reikalavimas yra teisėtas, kuris neteisėtas. Ekipažo vyresnysis buvo J. M. Mašiną sustabdė jis, prisistatė, paėmė dokumentus, užregistravo, kad mašina yra sustabdyta. Dokumentus pateikė ekipažo vyresniajam, toliau kitus veiksmus atliko ekipažo vyresnysis. Tarnybinį automobilį tą dieną vairavo J. M.. Vairuotojui jie tiksliai nurodė, kur jis turi važiuoti, be to, jie transporto priemonę lydėjo. Prieštaravimų iš pradžių dėl maršruto nebuvo, vairuotojas sutiko važiuoti pasisverti.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas D. Ž. palaikė savo atstovaujamojo prašymą, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų nutraukta, kadangi, jų įsitikinimu, jis nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Kadangi R. D. siekiama nubausti už muitinės pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, todėl nurodė, jog šioje byloje vienas svarbiausių momentų, kuriuos reikia nustatyti – ar šis asmuo iš tiesų nevykdė teisėtų reikalavimų. Nurodė, jog reikėtų įvertinti, kokie reikalavimai laikytini teisėtais, kurie ne. Kadangi muitinės veiklą reglamentuoja Lietuvos muitinės įstatymas, jo 1 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad jis nustato Lietuvos Respublikos muitinės paskirtį, veiklos principus ir teisinius pagrindus, funkcijas, struktūrą, veiklos organizavimą, muitinės pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, garantijas ir atsakomybę. 20 straipsnyje įtvirtinta, kad pareigūnas, atlikdamas muitų teisės aktų jam pavestas funkcijas, gali reikalauti, kad jam nepavaldūs asmenys vykdytų jų teisėtus reikalavimus, o 3 dalyje išvardintos muitinės pareigūnų teisės. Pareigūnas turi teisę stabdyti, apžiūrėti prekes bei su jų gabenimu susijusius dokumentus ir kita. Tarp šių teisių nėra tokios teisės, kad muitinės pareigūnas gali daryti vieną, kitą ar trečią, pageidauti, kad vyktų į kitą vietą. Kad tikrinimas gali vykti ne sustabdymo vietoje, įstatymas nieko nenurodo. 5 punkte numatyta teisė reikalauti, kad prekes gabenantys, perkraunantys arba laikantys asmenys sudarytų muitinei tinkamas sąlygas prekėms ir transporto priemonėms patikrinti. Sąlygos apimtų tai, kad nebūtų nieko trukdoma, atidaromos patalpos, talpyklos ar kita, kad asmuo imtųsi kažkokių priemonių ir organizuotų kažkokius veiksmus, kad muitinės pareigūnai galėtų atlikti savo funkcijas, nėra numatyta. Vyriausybės nutarimas, jo nuomone, išplečia muitinės funkcijas – ir vykdyti kelių eismo priežiūrą, ir panašiai, visos tos teisės turi būti numatytos tuose įstatymuose, už kuriuos numatyta atsakomybė. Mano, kad Muitinės įstatymas suteikia teisę muitinės pareigūnams duoti nurodymus, kurie yra tiek teisėti, kiek paremti šiuo įstatymu ir tiek, kiek jie susiję su muitinės vykdoma priežiūra. Muitinė priežiūrą vykdo ne bet kokiems kroviniams, bet prekėms, kurios pagal to paties įstatymo apibrėžimą yra daiktai, kurie gali būti užsienio prekybos objektai. Nurodė, jog šiuo atveju vienprasmiškai galima konstatuoti, kad sustabdyta transporto priemonė tikrai nevežė prekių, buvo vežamas krovinys, važtaraštis aiškiai įrodė, kad yra pakrautas valstybinės įmonės Rokiškyje, numatyta pristatymo vieta - Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iš šio dokumento, kurį R. D. pateikė muitinės darbuotojams, nekilo jokių abejonių, kad šis krovinys galėtų būti pripažintas preke ir būtų galima atlikti muitinės priežiūros procedūras, kaip aptarta 42-ame Muitinės įstatymo straipsnyje. Mano, kad buvo galima vadovautis muitinės pareigūnams keliant klausimą ir dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnį, galima buvo remtis tomis teisėmis, kurias Administracinių teisės pažeidimų kodeksas suteikia pareigūnams, tiriantiems, nagrinėjantiems ar nustatantiems administracinius teisės pažeidimus, tai straipsniai, kalbantys apie priemones, kurias gali rinktis administracinės teisenos užtikrinimui, tarp šių priemonių tikrai nėra numatyta teisė pateikti reikalavimą asmeniui vykti į vieną ar kitą jų pageidaujamą vietą. Muitinės pareigūnas yra valstybės tarnautojas. Jeigu visiems galioja bendras teisės principas, kad leidžiama viskas, kas neuždrausta įstatymu, šiuo atveju valstybės tarnautojų veiklai taikomas kitas principas, kad pareigūnai gali daryti tai, ką jiems įstatymas leidžia ir ne daugiau. Joks Lietuvos Respublikos įstatymas nesuteikia muitinės pareigūnui teisės reikalauti jam nepavaldų asmenų vykti į vieną ar kitą vietą, todėl tai leidžia pagrįstai teigti, kad nurodymas nebuvo teisėtas ir jo nevykdymas negali užtraukti administracinės atsakomybės. Protokole pažeidimas inkriminuotas remiantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus patvirtintais Muitinės mobiliųjų grupių darbo nuostatais. Šie nuostatai apima muitinės mobiliųjų grupių darbo veiklą, susijusią su muitinės tiesioginėmis funkcijomis, būtent tuo, kas liečia tarptautinę prekybą. Nuostatai nereglamentuoja muitinės pareigūnų veiksmų, vykdant kitus administracinių teisės pažeidimų nustatymo, prevencijos veiksmus. Nuostatų 39 punkte nustatyta, kada muitinės pareigūnas gali stabdyti transporto priemones: „Transporto priemonės gali būti stabdomos, apžiūrimos ir tikrinamos, jeigu pagal teisės aktų nustatytus rizikos požymius yra pagrindo manyti, kad gabenamoms prekėms taikomos ar taikytinos muitinės priežiūros priemonės“. Nurodė, jog sąvoka „prekės“ - tai nėra bet koks krovinys, o tik tas krovinys, kuris gali būti užsienio prekybos objektas, o muitinės priežiūros priemonės yra išvardintos Muitinės įstatymo 42 straipsnyje, kur kalbama visuose trijuose punktuose apie prekes, kurios neteisėtai įvežtos į Lietuvos Respublikos teritoriją, kurios importuojamos, eksportuojamos, kurių priežiūra numatyta atskiruose teisės aktuose. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad transporto priemonės gali būti tikrinamos tuo atveju, jeigu jos veža prekes, kurios atitinka 1 dalyje viename iš trijų punktų nustatytus kriterijus. Muitinės mobilios grupės pareigūnai pagal nuostatus R. D. vairuojamos transporto priemonės neturėjo teisės stabdyti. Pabrėžė, jog negalima sakyti, kad jie iš viso neturi teisės stabdyti transporto priemonių, bet jeigu jie veikė remdamiesi šiais nuostatais, tai šie nuostatai nesuteikia jiems tokios teisės, nes 42 punkte sakoma, kad, prieš stabdydamas transporto priemonę, muitinės mobilios grupės pareigūnas turi įvertinti, ar transporto priemonė atitinka rizikos, kad gali pažeisti muitų teisės aktus, požymius, taip pat visas kitas aplinkybes. Nurodė, jog nuostatų 49 p., kuriuo rėmėsi muitinės pareigūnas, formuluodamas reikalavimą, ir už to reikalavimo nevykdymą surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, reikia analizuoti atsižvelgiant į visą šių nuostatų kontekstą. Jeigu dalimis aptarti, tai pirma dalis formuluojama taip, kad tikrinamas krovinys, ar pagal požymius gali būti muitinės prižiūrimas. Kadangi minėtas krovinys negali būti muitinės prižiūrimas, nes jis buvo vežamas iš Rokiškio miškų urėdijos į miško sandėlį Lietuvos Respublikos ribose, o tai neatitinka 42 straipsnio nustatytų kriterijų. Antra, alternatyvi dalis, kad prekės gabenamos, pažeidžiant teisės aktus. Šiuo atveju nebuvo gabenamos prekės, tai vienos iš tų dviejų alternatyvių sąlygų nebuvo, kad būtų galima muitinės grupės patrulių grupės vyresniajam teikti nurodymą vežėjui. Nurodė, jog sąvoka „vežėjas“ turi būti aiškinamas taip, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos teisės aktuose, o ne taip, kaip muitinės pareigūnui vieną ar kitą kartą pasirodys, nes kaip minėta, muitinės pareigūnas, kaip valstybės tarnautojas, veikia griežtai remdamasis teisės aktais, o teisės aktais nurodo, kas yra vežėjas, t.y. vežėju laikomas ne vairuotojas, o būtent įmonė, kuri turi teisę vykdyti pervežimus Lietuvos Respublikoje ar tarptautiniais maršrutais, kadangi kai kuriais atvejais šita veikla yra licencijuojama, asmuo netgi teoriškai pagal šį apibrėžimą negalėtų būti vežėju. Mano, kad muitinės krovinių muitų darbo organizavimo nuostatų 49 punktas tikrai nesuteikia muitinės pareigūnams nei teisės sustabdyti transporto priemones, nei teikti nurodymą, kad ji su prekėmis būtų pristatyta į muitinei priimtiną krovinio patikrinimo vietą. Toks muitinės pareigūnų reikalavimas būtų teisėtas tik tuo atveju, jeigu iš tikrųjų transporto priemonė, vežanti importo-eksporto prekes iš trečiųjų šalių, jeigu būtų sustabdyta Lietuvos Respublikos teritorijoje ir muitinės pareigūnai nustatytų kažkokius rizikos požymius, dėl ko ją reikėtų patikrinti rentgenu ar kitu būdu, tada toks reikalavimas vykti į muitinio patikrinimo vietą, pateiktas vežėjui, galėtų būti pripažintas pagrįstu. Mano, kad kaip nurodė muitinės atstovas, šiuo atveju muitinės pareigūnai veikė pagal Vyriausybės nutarimą, kuriuo jiems buvo pavestos, jo įsitikinimu, muitinei nebūdingos funkcijos, kai iš tiesų muitinė turėtų labiau užsiimti kontrabandos atvejais ir tais atvejais, kurie susiję su apmokestinimais, akcizais, importu, eksportu, tuo pačiu nurodydamas, jog neverta gilintis į valstybinio valdymo funkcijas, organizavimą ar panašiai, kadangi Administracinių teisės pažeidimų kodekse muitinės pareigūnams numatyta teisė surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal 145 straipsnį, todėl šiuo atveju jie nebegali vadovautis minėtais nuostatais, o turėtų remtis Vyriausybės nutarimu, kuris jiems suteikia teisę sustabdyti ir tikrinti transporto priemones, vertinti krovinį, taip pat remtis Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintomis garantijomis, priemonėmis ar teisėmis, kurias turi pareigūnai, vykdydami tas funkcijas. Nurodė, jog tarp šių teisių nėra tokios pareigūno teisės teikti nurodymą asmeniui, kad jis iš vienos vietos važiuotų į kitą, kaip kažkuriuo pagrindu galima tokį reikalavimą pripažinti pagrįstu – tikrinti sąstato masę, bendrąjį svorį. Muitinės pareigūnai turi teisę, bet jie turi turėti tinkamas priemones, kad būtų galima tai padaryti vietoje, verslo subjektai nebūtų be reikalo trukdomi ir apsunkinami. Šiuo atveju muitinės pareigūnui įvertinus, kad asmuo nepaklūsta pareigūnų reikalavimui, asmuo buvo laikytas nuo 13.45 val. iki 17 val., tam, kad būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Muitinės pareigūnai tikrinimui turėtų būti tinkamai pasirengę, turėti atitinkamas priemones, būtent svarstykles, o dabar būna dažni atvejai, kad jie sustabdo, pralaiko vairuotojus keletą valandų, paskui paaiškėja, kad tie įtarimai nepasitvirtina. Vis dėlto, jeigu Vyriausybė pavedė atlikti tam tikras funkcijas, tai muitinės vadovybė turėtų imtis to, kad mobiliosios grupės būtų aprūpintos tomis priemonėmis, kurios leidžia joms nustatyti esant ar nesant atitinkamus pažeidimus. R. D. pripažino, kad jis iš tiesų yra buvęs sustabdytas ir yra kelyje svėrę jo vairuojamą transporto priemonę ir jokių bėdų tuo metu neiškilo, kadangi jam nereikėjo išsukti iš savo maršruto, o pareigūnai, atlikę tikrinimus, buvo pasirengę savo funkcijų vykdymui ir tikrai jokio nesutikimo iš vairuotojo pusės nebuvo sulaukta. Reikalavimas iš vairuotojo, kad jis atliktų kažkokius veiksmus, kurie jį po to leistų patraukti atsakomybėn, negali būti pripažintas teisėtai pagrįstu, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta garantija, kad asmuo, kuris traukiamas atsakomybėn, turi teisę neteikti parodymų prieš save. Konstitucijoje nėra paraidžiui aiškinamas teisės aktas, Konstitucijos turinys yra daug gilesnis, jis dažniausiai atskleidžiamas Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, šiuo klausimu ši jurisprudencija nėra labai plati. Nurodė, jog Tarptautinis teismas yra tais klausimais ne kartą pasisakęs, t.y. Europos žmogaus teisių teismas, taikantis Europos žmogaus teisių konvenciją, yra pripažinęs, kad 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąžiningo proceso reikalavimas apima ir asmens teisę išlikti pasyviam, neduoti parodymų prieš save. Parodymų nedavimas prieš save yra ne tik žodinių paaiškinimų nedavimas, bet apima ir tai, kad valstybės pareigūnai negali iš asmens reikalauti atlikti kažkokius aktyvius veiksmus, pateikti reikalavimus ar kažkokiu nurodymus apie tai, kad jis įvykdė kažkokią veiklą ar neįvykdė. Paaiškino, kad R. D. rašytiniame paaiškinime nurodytose bylose dėl 6 straipsnio 1 dalies kalbama apie kriminalinius pažeidimus, tačiau reikia atsižvelgti į šio teismo jurisprudenciją, kurioje pasakyta, kas konvencijos plotmėje yra laikoma kriminaliniu pažeidimu. Pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką, kriminaliniam pažeidimui ar nusikaltimui gali būti prilyginamos tos veikos, už kurių įvykdymą yra numatytas laisvės atėmimas. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą už atitinkamų pažeidimų padarymą gali būti skiriamas areštas, nesumokėta bauda gali būti pakeista į administracinį areštą, todėl Administracinio teisės pažeidimų kodekso ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra pripažinta, kad turi būti taikomos tos pačios garantijos, kurios numatytos minėtoje konvencijoje. Kodeksas nurodo, kad tai, kas yra neaptarta administracinių bylų teisenoje, turi būti vadovaujamasi Baudžiamojo proceso kodeksu. Suvedama į tuos pačius dalykus, kad iš asmens negalima reikalauti aktyvių veiksmų, kad jis teiktų kažkokius duomenis apie tai, kurie gali paskui priversti jį kaltinti. Paaiškinime minėtos bylos, būtent pirmoji byla, susiję su muitinės pareigūnų reikalavimais asmeniui, kad jis pateiktų atitinkamus dokumentus, kad muitinės pareigūnai galėtų nustatyti, buvo ar nebuvo padaryti muitų teisės aktų pažeidimai. Buvo nustatyta, kad Vokietijos pilietis, gyvenantis Prancūzijoje, atsisakė patiekti dokumentus ir buvo baudžiamas administracinėmis baudomis. Teismas, įvertinęs aplinkybes, pasakė, kad vis dėlto muitų teisės aktai, kurie įpareigoja asmenį teikti muitinės pareigūnams reikalingus duomenis, pažeidžia šios konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kadangi tas nesuderinama su asmens teise išlikti pasyviam. Panaši praktika plėtojama ir toliau, kitose nurodytose bylose. Apibendrinant galima pasisakyti, kad situacija tokia, kad iš asmens negali būti reikalavimo aktyvaus elgesio, būtent nurodymo, kad jis būtinai turi pateikti paaiškinimą dėl padaryto pažeidimo, tik teisė, kad privalo pateikti dokumentus ir panašiai. Tuo pačiu pasisakoma, kad asmuo negali prieštarauti ir trukdyti pareigūnams rinkti duomenys, kurie egzistuoja nepriklausomai nuo jo valios. Tai, kas inkriminuota R. D., jis neturėjo teisės neleisti muitinės pareigūnams pasverti vežamą krovinį, apie tai, kad būtų reikalaujama ar jis pats vyktų kažkur, atliktų aktyvius veiksmus, kurių pagrindu paskui jį būtų galima traukti atsakomybėn, iš jo nebuvo galima reikalauti. Pabrėžė, jog apibendrinant išsakytus argumentus, mano, jog nėra nustatyta administracinei atsakomybei reikalinga teisės pažeidimo sudėtis, kadangi tiek vairuotojas negali būti pažeidimo, kuris jam inkriminuotas, subjektu, kadangi reikalavimas vykti teikiamas vežėjui, o ne vairuotojui, vairuotojas negali būti įmonės atstovas, veikiantis jos vardu ir galintis priimti sprendimus, kadangi jis neturi atskiro įgaliojimo, važtaraštis nurodo apie tai, į kokią vietovę turi būti pristatytas krovinys, ar tai, kad jis disponuoja transporto priemonės dokumentais. Be šių dokumentų negali būti vykdomi pervežimai. Tai nepadaro jį įgaliotu įmonės atstovu. Reikalavimas negali būti pripažintas teisėtu, kadangi jis neteiktas pagal kažkurio įstatymo nuostatą, o asmeniui taikyta atsakomybė už aktų, kurie nesusiję su muitinės priežiūrą, nevykdymą. Jei kiltų abejonių, ar taikyti nuostatų 49 punktą, mano, kad imant teisės normų kolizijas, turėtų būti sprendžiama aukštesnės normos naudai, kadangi nei Muitinės įstatymas, nei Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato pareigūnų teisės reikalui atlikinėti kažkokius aktyvius veiksmus, kaip vairuoti transporto priemones iš vienos vietos į kitą. Pareigūno teisėtas reikalavimas gali būti susijęs su tuo, kad nutraukti teisės pažeidimą, pateikti dokumentus, stabdyti transporto priemonę, leisti patikrinti transporto priemonę ir panašiai, bet tikrai pareigūnas nėra įstatymo įgaliotas reikalauti asmens vykdyti aktyvius veiksmus. Pareigūno teisėti reikalavimai apima nurodyti susilaikyti nuo pažeidimo ar tuos nurodymus, kurie griežtai išvardinti įstatyme. Teisės, už kurių nevykdymą gali būti taikoma atsakomybė, turi būti griežtai išvadintos įstatyme ir negali būti išvedamos iš kažko, aiškinamos plečiamai, nes tokiu atveju bus pažeisti principai, kurie nustato, kad atsakomybė galima tik už griežtai įstatymų numatytus atvejus. Tam, kad būtų galima interpretuoti vienaip ar kitaip, reikia remtis tuo, kas išdėstyta aukštesnės galios įstatymuose. Iš to, kas yra išvardinta, mano, kad yra pakankamai akivaizdu, jog R. D. nepadarė inkriminuoto teisės pažeidimo ir, remiantis išdėstytais argumentais, prašyčiau teismo R. D. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Iš R. D. 2011 m. vasario 11 d. rašytinio paaiškinimo, duoto surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 2) matyti, kad R. D. paaiškino, jog jam gabenant UAB „T.“ priklausančiu automobiliu SCANIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pušies rąstus, sustabdžiusių muitinės pareigūnų reikalavimu nevyko pasverti transporto priemonės su kroviniu įmonės administracijos nurodymu.
Iš medienos važtaraščio Serija UI Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos (b.l. 4) matyti, kad 2011 m. vasario 11 d. vairuotojas R. D. gabeno medienos krovinį, kurio siuntėjas – VĮ Rokiškio miškų urėdija, gavėjas UAB - „T.“, vežėjas - UAB „T.“. Medienos pristatymo vieta – Bazilionių kaimas, Šiaulių rajonas. Krovinio tūris – 19,97 m³ ir 17,76 m³. Masė nenurodyta.
Iš transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos (b.l. 5) matyti, kad transporto priemonės SCANIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmonės adresas – (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės leidžiama maksimali masė – 25000 kg, masė be krovinio – 11400 kg.
Iš transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos (b.l. 6) matyti, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „T.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmonės adresas – (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės leistinas maksimalus svoris – 34000 kg, svoris – 6460 kg.
Iš fotonuotraukų (b.l. 7-10) matyti R. D. vairuota UAB „T.“ priklausanti transporto priemonė SCANIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabenusia krovinį – medžio rąstus.
Iš Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės Šiaulių poskyrio vyriausiojo inspektoriaus J. M. 2011-02-11 tarnybinio pranešimo dėl teisėtų reikalavimų nevykdymo (b.l. 11) matyti, kad jame užfiksuoti duomenys analogiški šio pareigūno parodymams, duotiems teismo posėdžio metu.
Iš Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus – juriskonsulto V. P. pasirašytos 2011-02-14 pažymos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 45S dėl administracinė atsakomybėn patraukto asmens administracinių nuobaudų (b.l. 12) matyti, kad R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) baustas 2007-10-09 administracine nuobauda – 375 Lt bauda už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 145 str. 2 d., ir baustas 2010-02-23 administracine nuobauda – 500 Lt bauda už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 145 str. 2 d.. Duomenų apie nuobaudų įvykdymą nėra.
Iš patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos (b.l. 34) matyti, kad Klaipėdos teritorinės muitinės (Šiaulių KP), įmonės kodas 190735335, automobilių svarstyklėms 2010 m. rugsėjo 15 d. atlikta metrologinė patikra, jos pripažintos tinkamomis, patikros sertifikatas galioja iki 2011 m. rugsėjo 15 d.
R. D. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 208 str. 1 d.. Ši norma numato administracinę atsakomybę asmeniui už muitinės pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymą arba kliudymą bet kokia forma jam atlikti savo pareigas, kas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių litų. Šiuo atveju R. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis atsisakė vykti į muitinės pareigūno nurodytą muitinio tikrinimo vietą detaliam transporto priemonės patikrinimui, t.y. jo vairuojamos UAB „T.“ priklausančios transporto priemonės su kroviniu pasvėrimui, nes įtarta, kad R. D. vairuojamos transporto priemonės ir kroviniu bendra masė viršija susisiekimo ministerijos patvirtintą didžiausią (maksimalią) leistiną kelių transporto priemonės bendrąją masę. Tokiu būdu siekiant išsiaiškinti, ar R. D. nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 2 d.
Kaip matyti iš paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. D. ir jo atstovo advokato paaiškinimų, ginčijamas muitinės pareigūno reikalavimo vykti pasverti transporto priemonę su kroviniu į muitinio tikrinimo vietą - į Šiaulių pirmos kategorijos krovinių postą, esant į Šiaulių mieste, Metalistų g. 4, teisėtumas dviem aspektais: pirma – UAB „T.“ vairuotojas R. D. nevežė muitinės prižiūrimos prekės, kaip jos apibrėžiamos LR Muitinės įstatyme, todėl nebuvo pagrindo taikyti muitinės priežiūros procedūrą – pateikti transporto priemonę su kroviniu patikrinimui priimtinoje muitinio tikrinimo vietoje; antra: R. D. – UAB „T.“ vairuotojas - nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 208 str. 1 d., subjektas, nes Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento prie LR FM generalinio direktoriaus 2004-11-23 įsakymu Nr. 1B-1048, 49 p. įtvirtintas nurodymas gali būti adresuojamas vežėjui – juridiniam asmeniui, kaip tą apibrėžia LR Kelių transporto kodekso 7 str. 2 d.
Iš bylos duomenų, teismo posėdžio metu duotų paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. D. paaiškinimų, apklaustų liudytojų – muitinės pareigūnų – J. M. ir R. L. parodymų nustatyta, kad R. D. vairuojama UAB „T.“ priklausanti transporto priemonė SCANIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su kroviniu – pušies medžio rąstais sustabdyta patikrinimui 2011 m. vasario 11 d. 13:45 val., Pakruojo rajone, kelyje Pasvalys – Šiauliai, 29 km, kurio metu įtarta, kad automobilio ir krovinio bendra masė viršija LR Susisiekimo ministerijos patvirtintą didžiausią (maksimalią) leistiną kelių transporto priemonės bendąją masę, todėl remiantis Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 1B-1048 „Dėl muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų“ 49 straipsnio nuostatomis, muitinės pareigūno buvo priimtas sprendimas vykti į Šiaulius detaliam transporto priemonės tikrinimui ir jis tuo pagrindu pareikalavo UAB „T.“ vairuotojo R. D. vykti pasverti transporto priemonę su kroviniu į muitinio tikrinimo vietą - į Šiaulių pirmos kategorijos krovinių postą, tačiau R. D., pavažiavęs apie 1 km, vykti patikrinimui į nurodytą muitinio tikrinimo vietą atsisakė. Tiek iš muitinės pareigūnų – liudytojų J. M. ir R. L. parodymų, bei institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovo paaiškinimų, akivaizdu, kad sprendimas vykti UAB „T.“ vairuotojui R. D., Lietuvos Respublikos teritorijoje: iš Rokiškio rajono į Šiaulių rajoną, vežusiam krovinį – medieną, priimtas siekiant, kaip minėta anksčiau, išsiaiškinti dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 145 str. 2 d., numatančiu, kad administracinę atsakomybę užtraukia važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus. Lietuvos Respublikos ATPK 259 str. nustato, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą. Tuo tarpu ATPK 259¹ str. nustato asmenų ratą, turinčių teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, o šio straipsnio nuostatose numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėti skirta šio kodekso 222, 225-247¹¹ straipsniuose nurodytų organų kompetencijai, teisės pažeidimų protokolus turi teisę surašyti tam įgalioti šių organų pareigūnai. ATPK 237 str. 1 d. įtvirtinta, kad teritorinė muitinė, tarp kitų jos kompetencijai priskirtų administracinių teisės pažeidimų bylų, nagrinėja administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 2 dalyje, bylas. Tokiu būdu administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl galimai padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 145 str. 2 dalyje, turi teisę surašyti teritorinės muitinės pareigūnai. Kartu pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 “Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo” vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymu ir įgyvendindama 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 4 tomas, p. 372), paskyrė Lietuvos Respublikos muitinę (2.2. p.) kontroliuoti kelyje ir muitinės postuose, ar transporto priemonių savininkai ar valdytojai turi Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus (2.2.1. p.), bei kontroliuoti kelyje ir muitinės postuose, ar transporto priemonių savininkai ar valdytojai turi mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, ir (ar) kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, sumokėjimą patvirtinančius dokumentus (2.2.2. p.). Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 9 straipsnyje išvardintos muitinės funkcijos, kur be to, kad muitinė užtikrina, kontroliuoja, tvarko, tikrina ir t.t. muitinės priežiūros priemonėmis muitų teisės aktų įgyvendinimą, atlieka muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją ir tyrimą ir kt. funkcijas (9 str. 1 d. 1-7 p.), muitinė atlieka kitas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas muitinės funkcijas, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka muitinei gali būti pavesta atlikti kitų valstybės institucijų funkcijas (9 str. 2 d., 3 d.). Šiuo nagrinėjamu atveju aktualios muitinės mobiliųjų grupių atliekamos funkcijos, jų įgaliojimai. Todėl pažymėtina, kad LR Muitinės įstatymo 19 straipsnis nustato, jog muitinės mobiliosios grupės yra mobilieji teritorinių muitinių arba specialiųjų muitinės įstaigų padaliniai, veikiantys teritorinių muitinių veiklos zonose arba Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytose zonose ir vykdantys muitinės priežiūrą, atliekantys jų kompetencijai priskirtus muitinės formalumus bei kitas Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos jiems pavestas funkcijas. Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo tvarką nustato Muitinės departamento generalinio direktoriaus arba specialiosios muitinės įstaigos, kurios padalinys yra atitinkama muitinės mobilioji grupė, direktoriaus patvirtinti nuostatai. Taigi, Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-1048 patvirtinti Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatai, kurių 4 punktas įtvirtina muitinės mobiliųjų grupių funkcijas, tarp kurių nustatyta, jog pagal teisės aktų nustatytus rizikos požymius ar gautą informaciją atlieka transporto priemonių, asmenų, dokumentų ir prekių tikrinimą visoje Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje (4.1. p.), tikrinimo metu nustačiusi pažeidimus, teisės aktų nustatyta tvarka juos fiksuoja (4.6. p.). Be to, minėtų nuostatų 40 punktas įgalina muitinės mobiliosios grupės patrulio pareigūną prieš stabdant transporto priemonę įvertinti, ar transporto priemonė atitinka rizikos, kad gali būti pažeisti muitų ar kiti teisės aktai, požymius, visas kitas galimas aplinkybes, taip pat ar stabdymo metu nekils grėsmė jo ir kitų žmonių saugumui ir sustojusi transporto priemonė netrukdys kitiems eismo dalyviams. Taigi, apibendrinant minėtų teisės aktų nurodytas nuostatas, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šiuo atveju, muitinės mobiliosios grupės pareigūnai - Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiasis inspektorius J. M. ir vyresnysis inspektorius R. L., 2011 m. vasario 11 d. 13:45 val. sustabdę R. D. vairuojamą UAB „T.“ priklausantį krovininį automobilį su priekaba, vežusį krovinį – medžio rąstus Lietuvos Respublikoje - iš Rokiškio rajono į Šiaulių rajoną, kaip nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas advokatas,- nepatenkantį į muitinės interesų sferą, t.y. nesat kroviniui, kuris gali būti užsienio prekybos objektu, kaip tai apibrėžta LR Muitinės įstatymo 3 str. 6 d., teisėtai ir pagrįstai pareikalavo UAB „T.“ vairuotojo R. D. vykti pasverti transporto priemonę su kroviniu siekiant išsiaiškinti, ar jo veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 145 str. 2 d., sudėties. Tokią išvadą suponuoja minėtos Lietuvos Respublikos ATPK, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 “Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo” 2.2. p., LR Muitinės įstatymo 9 str., 20 str. nuostatos, bei Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1B-1048 patvirtinti Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų 4 p. 40 punktas, nurodantis, kaip minėta, jog muitinės mobiliosios grupės patrulio pareigūnas įvertina stabdomos transporto priemonės rizikos, kad gali būti pažeisti ne tik muitų, bet ir kiti teisės aktai, požymius, visas kitas galimas aplinkybes. Kartu pažymėtina, kad muitinės pareigūnų įgaliojimai, jų bendrosios teisės ir pareigos nustatytos LR Muitinės įstatymo 20 str., iš kurio turinio akivaizdu, kad muitinės pareigūnas, atlikdamas teisės aktų jam pavestas funkcijas turi teisę reikalauti, kad jam nepavaldūs asmenys vykdytų jų teisėtus reikalavimus, o šie reikalavimai yra privalomi visiems asmenims, kuriems šie reikalavimai taikytini. Šiuo nagrinėjamu atveju aktualus Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų 49 punkto taikymas muitinės pareigūnui reikalaujant, kad UAB „T.“ vairuotojas R. D. vyktų patikrinti - pasverti jo vairuojamos transporto priemonės su kroviniu į muitinei priimtiną vietą, kur įrengtos stacionarios matavimo priemonės – svarstyklės. Tiek institucijos atstovo paaiškinimu, tiek abiejų liudytojų – sustabdžiusių R. D. muitinės pareigūnų parodymais, nustatyta, kad pareigūnai, patruliuodami neturėjo mobilių svarstyklių transporto priemonės sustabdymo vietoje, tokių svarstyklių, anot šių pareigūnų, Šiaulių regione muitinė neturi. Todėl, bylos duomenų bei aukščiau aptartų teisės aktų kontekste darytina išvada, jog R. D. teisėtai nurodyta vykti pasverti jo vairuojamą transporto priemonę su kroviniu į muitinės tikrinimui priimtiną vietą, nes iš Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų 49 punkto turinio akivaizdu, jog muitinės pareigūnas turi teisę nukreipti patikrinimui ne tik muitinės prižiūrimą tikrinamąjį krovinį, bet ir prekes, kurios galimai gabenamos pažeidžiant teisės aktus, t.y. kaip šiuo atveju,- pareigūnams įvertinus patį vežamą krovinį ir jo pakrovimo mastą, transporto priemonės ir priekabos masę, nurodytą šių transporto priemonių registracijos liudijimuose, dėl to esant įtarimui, kad galimai padarytas ATPK 145 str. 2 d. numatytas pažeidimas – automobilis ir krovinio bendra masė viršija LR Susisiekimo ministerijos patvirtintą (maksimalią) leistiną kelių transporto priemonės bendrąją masę. O kadangi transporto priemonės su kroviniu masei patikrinti būtinos specialios priemonės – automobilių svarstyklės, kurių tikrinimo vietoje muitinės mobiliosios grupės pareigūnai neturėjo, todėl teisėtai ir pagrįstai nurodė R. D. pateikti krovinį tikrinimui kitoje muitinei priimtinoje vietoje – Šiaulių pirmos kategorijos krovinių poste.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. D. bei jo atstovo advokato motyvai dėl R. D. - UAB „T.“ vairuotojo nebuvimo vežėju, kaip vežėją apibrėžia LR Kelių transporto kodekso 7 str. 2 d., dėl ko negalėjo R. D. būti adresuojamas Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų 49 punkto reikalavimas, ir tuo būdu jam nesant ATPK 208 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektu, nepagrįsti. Administracinė atsakomybė taikoma tiems asmenims, kurie padarė administracinės teisės pažeidimą, t.y. pažeidė atitinkamų teisės normų reikalavimus. Pažeidimų subjektai gali būti tik fiziniai asmenys, kurie be bendrųjų, jiems nustatytų individualaus subjekto požymių, kartais privalo turėti ir specialiuosius požymius, pvz. būti įmonės vadovu, vairuotoju ar pan. Tokie požymiai visada nurodomi teisės normos, numatančios atsakomybę už konkrečią veiką, dispozicijoje ar sankcijoje, todėl tais atvejais, kai specialieji požymiai nenurodyti, administracinė atsakomybė taikoma subjektui, atitinkančiam bendruosius požymius. Šiuo atveju Lietuvos Respublikos ATPK 208 straipsnio 1 dalyje nėra nuorodos į tai, kad už šį pažeidimą atsako vežėjas (jo vadovas) ar kitas specialius požymius turintis subjektas. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas advokatas nurodo, jog pagal LR Kelių transporto kodekso 7 str. 2 d. vežėju yra laikomas juridinis asmuo, t.y. įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius, krovinius, bagažą, paštą, dokumentų siuntas, smulkias siuntas, tačiau atkreiptinas dėmesys šiuo atveju į tai, kad to paties Kelių transporto kodekso 10 straipsnio 1 ir 2 dalys reglamentuoja, jog vairuotojas laikytinas transporto priemonės ekipažo nariu, kuris turi jam šio kodekso bei Susisiekimo ministerijos patvirtintų tam tikrų keleivių ir krovinių vežimo taisyklių priskirtas teises ir pareigas. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad 2011 m. vasario 11 d. R. D. dirbo UAB “T.” vairuotoju ir vežė krovinį – medieną, atlikdamas darbines funkcijas pagal darbo sutartį. Todėl muitinės mobiliosios grupės pareigūno adresuotas reikalavimas vykti patikrinti transporto priemonės su kroviniu svorį konkrečios įmonės samdomam darbuotojui – vairuotojui, o pastarajam tai daryti atsisakius (betarpiškai atlikus aktyvius veiksmus) – nevykdžius teisėto muitinės pareigūno reikalavimo - vairuotojas yra tinkamas ATPK 208 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo subjektas, nes jis padaro šios normos dispozicijoje numatytą veiką. Tokiu būdu R. D. – UAB “T.” vairuotojas, vežėjo UAB “T.” paskirtas pervežti krovinį – medieną, pripažintinas tinkamu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 208 str. 1 d., subjektu. Dėl pastarųjų motyvų teismas pripažįsta, jog muitinės mobiliosios grupės pareigūno reikalavimas vykti R. D. pateikti krovinį tikrinimui kitoje, nei sustabdymo, vietoje - muitinei priimtinoje vietoje (Muitinės mobiliųjų grupių darbo organizavimo nuostatų 49 punkto reikalavimas), galėjo būti adresuojamas UAB “T.” (vežėjo) vairuotojui (kelių transporto priemonės ekipažo nariui), o pastarajam jo nevykdžius, pagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas R. D. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 208 str. 1 d.