Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1792-929/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-12-12
Bylos Nr.
1-1792-929/2013
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-00366-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Civilinis ieškovas
D. Š.
Kaltinamasis
V. D., V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1792-959/2013Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00366-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.5.; 1.2.4.8.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,sekretoriaujant Jolantai Pranaitienei,dalyvaujant prokurorams Linui Silevičiui, Agnei Stankevičūtei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. Š.,nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovei advokatei L. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2008-12-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 178 str. 4 d. - laisvės apribojimu 7 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 2) 2012-03-02 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje,

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. laikotarpyje nuo 2012-01-19 5.10 val. iki 9.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), remontuojamose patalpose, konflikto metu, pastūmė nukentėjusįjį D. Š. nuo laiptų dėl to pastarasis nukrito nuo šių laiptų ir atsitrenkė dešine smilkinine sritimi į grindis, ko pasakoje D. Š. įvyko dešinio smilkinkaulio lūžis su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje smilkininėje srityje ir po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje srityje, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kontuziniais židiniais kairėje smilkininėje ir dešinėje kaktinėje skiltyse, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taip pat įvykio metu, gulinčiam ant pilvo žemyn galva nukentėjusiajam D. Š. koja spyrė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas.

V. K. laikotarpyje nuo 2012-01-19 5.10 val. iki 9.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), remontuojamose patalpose, konflikto metu, nukentėjusiajam D. Š. gulint ant grindų, ant pilvo žemyn galva, sudavė jam ne mažiau 3 smūgių į galvą, taip pat vieną kartą spyrė jam į šoną, ko pasakoje D. Š. buvo padaryta poodinė kraujosruva viršugalvio srityje; poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose su kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje; poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su kraujosruva kaires akies obuolio junginėje. Padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis V. D. teisme savo kaltę iš esmės pripažino ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku su V. K. buvo naktiniame bare – picerijoje, esančiame Žirmūnuose, kur gėrė alkoholinius gėrimus. Iš pradžių gėrė savo kompanijoje. Kai visi išsiskirstė, prie jų priėjo D. Š.. Jis buvo išėjęs nusipirkti kebabų. Kai grįžo, D. jau ten buvo. Su nukentėjusiuoju kartu išgėrinėjo. Picerijoje susistumdė su D. Š., bet nieko rimto nebuvo, jie nugriuvo, bet smūgių nesudavė nukentėjusiajam, juokavo. Po vidurnakčio jie nusprendė išeiti iš picerijos ir dar išgerti. Nežino kieno iniciatyva išėjo iš picerijos tikslu išgerti kitoje vietoje. Neprašė nukentėjusiojo nupirkti gėrimų. Jis pats nupirko. Gal išgerti su jais norėjo. Ieškojo kur pasėdėti. Užėjo į apleistą parduotuvę, kuri yra kitoje kelio pusėje. Sėdėjo ant laiptų, palipę į viršų. Patalpoje buvo tamsu. Toje vietoje, kur sėdėjo, buvo šviesiau, nes nuo kelio šviesa sklido. Ten toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Tiek jis, tiek nukentėjusysis buvo neblaivūs. Begeriant kilo konfliktas su D. Š.. Jie buvo abu atsistoję. Susistumdė su D. Š. ir su delnu jam sudavė. Pastūmė žemyn. Negalėtų pasakyti koks ten buvo aukštis, nes buvo tamsu ir nesiorientavo. Jo ranka buvo sugipsuota. D. Š. nukrito nuo laiptų. Tiksliai negali pasakyti dėl ko įvyko konfliktas. Gal kažko nepadalino, kai buvo išgėrę. Kas vyko po to - nelabai atsimena. Neatsimena, ar buvo priėjęs ir spyrė nukentėjusiajam. Gali būti, kad gulinčiam D. Š. spyrė, bet dabar neprisimena. Atsimena, kad tuo metu jau švito. Negali pasakyti ką darė V. K., nežino, ar jis sudavė smūgius nukentėjusiajam. Kai tarp jų su nukentėjusiuoju įvyko konfliktas, tai V. K. nestebėjo. Atsimena, kad po konflikto jis išėjo vienas. Nei D. Š. pinigų, nei telefono neėmė. Ne tuo tikslu ten buvo. Norėjo šiaip pasėdėti, išgerti.

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus kaltinamasis V. D. patvirtino jų patikrinimo vietoje metu (2 t. b.l. 24-27).

Kaltinamasis V. K. teisme nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, nors ne visas kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtino. Parodė, kad kartu su V. D. sėdėjo picerijoje ir gėrė alkoholinius gėrimus. Buvo su savo kompanija, bet po to visi išsiskirstė. Ten sutiko D. Š., kuris prisijungė prie jų ir kartu gėrė. Po kurio laiko visi nusprendė eiti į kitą vietą. Alkoholį, kai išėjo iš picerijos, pirko D. Š. ir siūlė kartu išgerti. Tuo tikslu ir išėjo iš picerijos. Ieškojo vietos kur išgerti. Gatvėje D. Š. nei jis, nei V. D. netrenkė į galvą ar viršugalvį. Beeidami pamatė, kad netoliese esančios parduotuvės išlaužtos durys. Nuėjo į to pastato antrą aukštą. Ten toliau išgėrinėjo, visi buvo labai girti. Jis leidosi laiptais žemyn, nes norėjo į tualetą. Išgirdo, kad tarp V. D. ir D. Š. įvyko žodinis konfliktas, kilo triukšmas ir susistumdymas. Nežino dėl ko įvyko konfliktas. Jie ant pačių laiptų stovėjo. Kiek matė iš apačios, tai D. pirmas pastūmė V. D.. Paskui V. pastūmė jį atgal, jie susistumdė. Jis tuo metu buvo apačioje. Nuo gatvės sklido šiek tiek šviesa, todėl galėjo matyti nukentėjusįjį. Nukentėjusysis susistumdymo metu nukrito nuo laiptų ir gulėjo ant žemės. Matė kritimo faktą, tačiau nematė, kur krisdamas nuo laiptų nukentėjusysis atsitrenkė. Jis tuo metu buvo apačioje. Pajudino gulintį nukentėjusįjį, nes jis pradėjo knarkti. Pamanė, kad užmigo, nes padaugino alkoholio. Paskui pasiūlė V. D. eiti namo, nes jau švito ir jie išėjo. Nesudavė D. Š. smūgių, tik jį pajudino ir pažiūrėjo, ar viskas gerai. Nežino kaip atsirado pas jo sužalojimai. Buvo išgėręs ir detalių nelabai prisimena. V. D. irgi leidosi laiptais žemyn, norėjo pažiūrėti, ar viskas gerai. Nusileidęs žemyn nieko nedarė nukentėjusiajam. Pasakė, kad einam namo ir viskas. Tada buvo labai sutrikęs, nežinojo ką daryti. Jau daug laiko praėjo, todėl visko neprisimena. Teisingi jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. K. parodė, kad 2012-01-18 vakare, tikslaus laiko negali nurodyti, jis kartu su V. D. vartojo alkoholį „Darcz Picje“, esančioje Vilniuje, Žirmūnų g. Po vidurnakčio prie jų prisijungė D., jį pažinojo tik iš matymo, tačiau artimiau niekada nebendravo. D. pažinojo V. D.. Apie 4-5 val. nusipirkę degtinės ir Colos jie trise išėjo iš picerijos. Eidami Žirmūnų g., Vilniuje, ieškojo vietos, kur galima būtų išgerti nusipirktą alkoholį ir eidami pro remontuojamą buvusį Norfos pastatą pamatė, kad nėra gipso plokštės ir galima eiti į vidų. Užėję tenai, nuėjo į antrą aukštą ir ten vartojo alkoholį visi trys. Po maždaug valandos, jau buvo labai stipriai apsvaigę ir dėl kažko tarp D. ir V. įvyko konfliktas. Konfliktas buvo žodinis, būnant antrame aukšte, jie nesimušė. Tačiau lipant laiptais žemyn, D. pastūmė V., o šis atgal pastūmė D., kuris nukrito nuo laiptų žemyn. Tada jis su V. nuėjo prie gulinčio D., kuris gulėjo žemyn galva ant pilvo. Jam pasirodė, kad D. buvo sąmonėje, šis pradėjo knarkti. Jis pagalvojo, kad D. užmigo. Jis priėjęs prie D. dešine koja šiam trenkė vieną kartą į dešinį šoną. Kam jis taip padarė, nežino, gal norėjo pažadinti. Jam pasirodė, kad V. D. norėjo suduoti gulinčiam D. Š., tačiau jis V. D. nuo D. Š. atitraukė. Kiek jis matė, ant D. Š. veido kraujo ir mėlynių nebuvo. Ar D. Š. su savimi turėjo telefoną ir pinigus – nežino. Jis iš D. nieko neėmė. Kokiomis aplinkybėmis dingo pastarojo daiktai jis nežino. Jei jis žinotų, kad D. Š. patyrė sunkią traumą, jis tikrai būtų iškvietęs greitąją, tačiau situacijos sunkumo jis nesuvokė (2 t., b.l. 76-77).

Ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus kaltinamasis V. K. patvirtino jų patikrinimo vietoje metu (2 t. b.l. 57-59).

Nukentėjusysis D. Š. teisme parodė, kad tą vakarą buvo biliardinėje. Jai užsidarius, nuėjo į piceriją. Ten atėjo vienas, be jokių draugų. Kad kažkaip bendrautų su kaltinamaisiais, tai to nebuvo. Nebuvo taip, kad kaltinamieji išėjo anksčiau, o jį paliko vieną. Tą vakarą nemažai buvo išgėręs. Picerijoje su kaltinamaisiais susistumdė. Kameros užfiksavo kaip jie jį pargriauna. Dėl ko pargriovė, negali pasakyti. Kiek atsimena, jie jį vieną kartą pastūmė. Vienas iš jų buvo sugipsuota ranka. Dėl ko taip atsitiko, negali pasakyti. Jis su kaltinamaisiais galėjo persimesti kažkokiais keliais žodžiais. Su jais alkoholio nevartojo. Video kameros užfiksavo, kad jis iš picerijos išėjo vienas. Jo tėtis, V. Š., kalbėjo su V. D.. Jis sakė, kad jie išsiskyrė prie apleisto fontano. Kaltinamieji tuo metu pasinaudojo jo neblaivumu ir padarė jam kūno sužalojimus. Jie juo pasinaudojo iš chuliganiškų ir savanaudiškų paskatų. Jam dešinėje pusėje skilusi galva. Mano, kad taip nukristi iš tokio aukščio neįmanoma. Prisimena, kad perėjo gatvę, priėjo prie fontano ir pajuto smūgį. Kas smūgiavo negali pasakyti, kadangi nematė. Kad negulėtų gatvėje, kaltinamieji jį nutempė į tas patalpas. Daugiau nieko neprisimena. Atsipeikėjęs ligoninėje neprisiminė nieko. Tuo metu buvo pasiėmęs 500 litų. Galėjo išleisti apie 100 litų. Nerado 400 litų ir telefono. Nežino kaip ten buvo, ar kaltinamieji jį pasivijo. Nebuvo taip, kad jis su kaltinamaisiais kažkur eitų ir sėdėtų. Su kaltinamaisiais kartu negėrė. V. D. pažinojo iš matymo. Susipykęs su juo nebuvo, konfliktų neturėjo. Negalėjo išeiti su kaltinamaisiais ir nupirkti alkoholinių gėrimų. Dėl sveikatos sutrikdymo turėjo praleisti visą sesiją. Dar neaiškios pasekmės, kas bus ateityje. Pusantro mėnesio buvo ligoninėje ir jam už tai niekas nesumokėjo. Iš „Sodros“ pašalpos irgi negavo. Dirbo tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Studijuoja (duomenys neskelbtini). Studijas praleido dėl to, kad dvi savaites buvo ligoninėje, mėnesį sanatorijoje. Yra 7-8 egzaminai, kuriuos reikia išlaikyti. Po traumos su atmintimi iš blogai. Pastoviai jaučia nuovargį, stresą, blogai miega, greitai pavargsta. Po ligoninės. reikėjo grįžti į darbą. Greitai pavargdavo, negalėdavo susikoncentruoti. Sanatorijoje buvo atliekamos tam tikros procedūros, o konkrečių vaistų nebuvo. Apie dvi savaites ryškiai matėsi sužalojimai. Lūžiai buvo smilkinyje dešinėje pusėje, kaktikaulyje kairėje pusėje. Kaukolė liko deformuota.

Liudytojas A. G. teisme parodė, kad prie „Rimi“, Žirmūnų gatvėje, ėjo prie fontanų. Tai vyko žiemos metu, vakare. Ten stovėjo keletas žmonių. Vienas iš vaikinų jį užkalbino ir siūlė nusipirkti telefoną. Vaikinas paklausė, kiek turi pinigų. Atsakė, kad išvis neturi. Tada jis pradėjo kabinėtis, sakydamas - paimk ir pažiūrėk, geras telefonas. Davė tą telefoną į rankas, jis apžiūrėjo, telefonas buvo neblogas. Pasakė, kad duotų 15 litų ir paimtų telefoną. Pagalvojo, jeigu nusipirks už 15 litų, tai galės parduoti lombarde brangiau. Paėmė tą telefoną ir prie „Kalvarijų“ turgaus jį pridavė į lombardą. Nepasakojo tie vaikinai iš kur gavo telefoną. Jis dar paklausė, ar telefonas nevogtas. Jie pradėjo juoktis ir pasakė, kad su kompanija sėdi geria ir pritrūko pinigų. Negali pasakyti, ar kompanijoje buvę asmenys panašūs į kaltinamuosius, nes nekreipė dėmesio. Policijos komisariate rodė nuotraukas, bet iš kaltinamųjų nei vieno neatpažino. Tas vaikinas, kuris jam pardavė telefoną, buvo žymiai už jį aukštesnis ir stambesnis. Buvo trumpų plaukų ir truputį garbanotas. Jo ūgis buvo mažiausiai 1,80 cm. Už V. D. tas vaikinas žymiai aukštesnis.

Liudytojas V. Š. teisme parodė, kad D. Š. yra jo sūnus. Nusikaltimo vietoje nebuvo ir konkrečių nusikaltimo aplinkybių negali paliudyti. Su žmona D. rado ligoninėje. Jo būklė buvo labai sunki. Tai liudija tas faktas, kai atėję į ligoninės palatą, nepažino sūnaus. Buvo visas ištinęs, mėlynas. Tai buvo jau antra para po nusikaltimo. Labai sunku patikėti, kad tokios traumos, tokie sužalojimai, kaukolės sulaužymai keliose vietose, smilkiniuose, galėjo įvykti žmogui nukritus nuo laiptų. Taip galėjo atsitikti tik smogus į galvą kažkokiu kietu daiktu. Žmogus krisdamas remiasi rankomis ir kojomis. Gydytojai rodė tomografines nuotraukas, kurios buvo padarytos pirmąją D. patekimo į ligoninę dieną, antra tomografija buvo padaryta po savaitės. Neaišku kaip jo trauma gali atsiliepti jo ateityje. Kaltininkai buvo surasti antrą dieną po įvykio. Pats ėmėsi priemonių. Nuvažiavo į tą vietą, kalbėjosi su tos parduotuvės savininkais. Surado kavinę, savininką, kavinės darbuotojus. Žiūrėjo visą video įrašą. Kalbėjo su padavėjais. Sužinojo kaltinamųjų telefonus, kalbėjosi su jais, siūlė jiems prisipažinti. Jie tuo metu gynėsi, aiškino, kad jie išsiskyrė su D., prie Žirmūnų restorano, prie buvusios „Norfos“. Nustatė iš video įrašo picerijoje kaltinamuosius. Įrašo metu matosi vienas momentas, kai jie picerijoje bendravo tarpusavyje. Buvo toks momentas, kada V. D. su savo sugipsuota ranka kavinės viduje trenkė D. ir jis nugriuvo. Jei teisingai prisimena, tai iš kavinės jie išėjo atskirai. Atrodo, kad iš kavinės pirmas išėjo D. Sūnus ligoninėje pasakojo, kad nieko neprisimena. Kad kažkas trenkė ir jis nieko neprisimena. Apie kaltinamuosius sūnus nieko neminėjo. Pirmas dienas jis buvo labai sunkios būklės, nes negalėjo kalbėti, nieko nematė. D. Š. psichologinė būsena ir dabar yra prasta, pakitusi. Dabar yra dirglus, nervingas, greitai supyksta, nesusikoncentruoja veiklai. Anksčiau jis buvo ramus vaikas. Tas įvykis labai stipriai jį paveikė. Jis pusantro mėnesio gydėsi. Viskas įvyko sesijos metu. Negalėjo mokytis, laikyti egzaminų. Dabar dėl to blogai jaučiasi, pergyvena. Negali sakyti, kad jo sūnus piktnaudžiaudavo alkoholiu. Išgerdavo alaus kavinėse, bet retai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. D., kurio parodymai buvo paskelbti teisme, parodė, kad 2012 m. sausio mėn., dienos ir laiko tiksliai neprisimena, eidamas į parduotuvę, šalia buvusios parduotuvės NORFA (šiuo metu remontuojamas pastatas) rado SIM kortelę. Šią kortelę pasiėmė sau. Kitą dieną įsidėjo šią kortelę į jo telefoną. SIM kortelė PIN kodo nereikalavo, sąskaitoje buvo kažkiek pinigų, nes galėjo skambinti. Jis 2-3 dienas naudojosi šia kortele. Tačiau jokio telefono aparato nebuvo, surado tik SIM kortelę (t. 1, b. l. 119).

Picerijos „Darcz Picje“ vaizdo kameromis užfiksuotame vaizdo įraše matyti kaip kaltinamieji V. D. ir V. K. bendrauja su nukentėjusiuoju D. Š., stovi prie kasos, vaikščioja patalpoje, išeina iš patalpos, vėliau nukentėjusysis grįžta ir prieina prie kasos, ateina abu kaltinamieji, V. D. pargriauna nukentėjusįjį, o po to padeda jam atsistoti ir jie toliau bendrauja. Ant stalelio matyti alaus butelis, kaltinamieji ir nukentėjusysis nusiperka maisto ir toliau bendrauja vienas su kitu. Vėliau V. D. trumpam išeina, patalpoje lieka tik D. Š. su V. K.. Grįžta V. D., jie toliau bendrauja. Iš patalpos pirmasis išeina V. D., paskui jį – V. K., nukentėjusysis trumpam prieina prie kasos ir išeina paskui kaltinamuosius. Vėliau D. Š. ir V. K. grįžta ir prie stalelio vartoja alkoholinius gėrimus, valgo. Grįžta V. D. ir jie toliau bendrauja. Matyti, kaip nukentėjusysis stumdo V. D.. Po to nuo stalelio pasiima maistą ir alkoholinius gėrimus ir visi trys išeina iš patalpos.

2012-05-25 Specialisto išvadoje Nr. G 1208/12(01) nurodyta, kad D. Š. nustatyti šie kūno sužalojimai: poodinė kraujosruva viršugalvio srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose su kraujosruvomis abiejų akių obuolių junginėse, dešinio smilkinkaulio lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje smilkininėje srityje ir po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje srityje, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kontuziniais židiniais kairėje smilkininėje ir dešinėje kaktinėje skiltyse. Poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose su kraujosruvomis abiejų akių obuolių junginėse bei poodinė kraujosruva viršugalvio srityje padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais) ir yra būdingi smūgių sudavimui (pvz., kumščiu, koja ir pan.). Dešinio smilkinkaulio lūžis su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje smilkininėje srityje ir po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje srityje, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kontuziniais židiniais kairėje smilkininėje ir dešinėje kaktinėje skiltyse, atsižvelgiant į galvos smegenų sumušimo pobūdį bei konkretų išsidėstymą kaukolės skliauto kaulo lūžio atžvilgiu, įvyko nuo griuvimo bei atsitrenkimo dešine smilkinine sritimi į kietą buką neribotą paviršių (pvz., grindis, žemės danga ir pan.). Sužalojimai padaryti prieš patenkant į gydymo įstaigą. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes nesant ryškios neurologinės simptomatikos D. Š. nustatyta galvos smegenų trauma neatitinka „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III punkto - sunkus sveikatos sutrikdymas" kriterijų, tačiau dėl šios traumos nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai, aukščiau aprašyta galvos smegenų trauma kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, likusieji kūno sužalojimai, t.y., poodinė kraujosruva viršugalvyje ir poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose su kraujosruvomis abiejų akių obuolių junginėse tiek kartu, tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip 4-iais trauminiais poveikiais. Ne eilės tvarka: 1) į viršugalvio sritį, padarant poodinę kraujosruvą viršugalvio srityje, būdinga smūgio sudavimui; 2) į dešinės akies sritį, padarant poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose su kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, būdinga smūgio sudavimui; 3) į kairės akies sritį, padarant poodines kraujosruvas kairės akies vokuose su kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, būdinga smūgio sudavimui; 4) į dešinę smilkininę sritį, padarant aukščiau nurodytą galvos smegenų traumą, griūnant (t. 1, b. l. 141-144).

Išraše iš medicininių dokumentų Nr. 2013/22845 nurodyta, kad D. Š. po traumos vargina išliekantis silpnumas, galvos skausmas, dirglumas, sunku sukoncentruoti dėmesį. Įsiminti naują informaciją, dešiniosios rankos drebulys ir netikrumas, epizodiškai apsunkinta kalba – mikčiojimo tipo, ūžimas dešiniojoje ausyje, ekstrasistolių tipo širdies ritmo sutrikimai. Sąmoningas, orientuotas, kontaktiškas, kalba su nedideliais mikčiojimo intarpais, rijimo, jutimo sutrikimų, parezių nėra, smulkus intensinio tipo dešinės rankos tremoras, neryški statinė ataksija, saikingai išreikštos išorinės ir vidinės hidrocefalijos požymiai, epilepsinio aktyvumo neregistruota.

Specialistė J. G.-D. apklausta teisme parodė, kad yra pateikusi specialisto išvadą, pagal užduotį. Savo išvadą tvirtina. Specialisto išvada surašyta pagal pateiktus medicininius duomenis. Iš pateiktų duomenų D. Š. sunkus sveikatos sutrikdymas nebuvo konstatuotas. Specialistas-radiologas, apžiūrėjęs tiek pirminę, tiek antrinę kompiuterines tomografijas - Nr. 523, kuri buvo atlikta 2012-01-19 dieną bei Nr. 730, kuri buvo atlikta 2012-01-27 dieną nenurodė, kad D. Š. nustatytas kaukolės pamato lūžis, kas būtų vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Abi šios tomografijos buvo gydytojo radiologo įvertintos ir įrašytos į ligos istoriją. D. Š. buvo nustatytas tik kaukolės skliauto lūžis ir dešinio smilkinkaulio lūžis. Jam padaryto sveikatos sutrikdymo mastas nesikeistų, jei nėra pasekmių po padarytų sužalojimų.

Susipažinusi su nukentėjusiojo pateiktu išrašu iš medicininų dokumentų Nr. 2013/22845 speacialistė paaiškino, kad židininės neurologinės simptomatikos ir patologinių refleksų nėra. Motorikos sutrikimų, paralyžiaus, parezės taip pat nenurodyta. D. Š. padaryto sveikatos sutrikdymo mastui gali turėti įtakos tik šiuose dokumentuose užfiksuotas kalbos sutrikimas. Visi kiti simptomai, išskyrus mikčiojimą, nesudarytų pagrindo kalbėti apie sunkesnį sveikatos sutrikdymą. Būtina nustatyti kokios kilmės mikčiojimas - ar tai tiesioginis kalbos sutrikimas dėl centrinės nervų sistemos pažeidimų, ar dėl centrinės nervų sistemos tonusų nusilpimo, nesant centrinės nervų sistemos pažeidimams. Mikčiojimas pasireiškia kalbos raumenų traukuliais ir atsiranda būtent tariant balses žodžio pradžioje arba viduryje. Jeigu jis buvo nustatytas tik iš paciento žodžių, tai subjektyvi simptomatika, kuria remtis nėra pagrindo. Esant sunkiam sveikatos sutrikdymui turi būti nustatytas ne mikčiojimas, o kalbos sutrikimas, t. y. kai žmogus supranta kalbą, bet nekalba, arba neištaria kažkokių tai žodžių, raidžių. Kartais ta kalba būna vulgari, su svetimybėmis, užteršta, žmogus nevalingai pradeda keistis. Pats mikčiojimas nepriskirtinas prie sunkaus sveikatos sutrikdymo. D. Š. pilnai atsako į klausimus, pilnai supranta kalbą, mikčiojimas nestebimas.

Gydytoja specialistė I. R. teisme parodė, kad D. Š. apžiūrėjo apžiūros metu ir surašė pažymą Nr. 2013/22845. Jokių tyrimų neatliko, rėmėsi išrašu iš medicininių dokumentų, kad jis buvo patyręs galvos traumą. D. Š. skundėsi, kad susijaudinus jam atsiranda mikčiojimo tipo sutrikimas bei dešiniosios rankos drebėjimas. Apžiūrėdama nustatė reflekso asimetriją, kas rodo lengvo piramidinio nepakankamumo reiškinius. Paralyžiaus nenustatė. Mikčiojimas yra tam tikras kalbos sutrikimas, kuris gali būti potrauminis - organinis ar psichologinio pobūdžio. Mikčiojimas skiriasi nuo motorinės kalbos sutrikimo. Jeigu tai yra organinis motorinis kalbos sutrikimas, tai jis yra pastovus, neišnykstantis ir nesusijęs su emocijomis. Apžiūros metu D. Š. mikčiojimo nepastebėjo, tai nustatė tik iš paciento nusiskundimų. Dėl to mikčiojimo struktūros ir pobūdžio apibūdinti negali. Motorinio kalbos sutrikimo D. Š. nenustatė. Magnetiniame rezonanse nebuvo jokių pakitimų ar požymių, rodančių kalbos sutrikimą.

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad kaltinamieji V. D. ir V. K. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Jų kaltę ir šių nusikalstamų veikų padarymą patvirtina pačių kaltinamųjų, iš dalies nukentėjusiojo D. Š. ir liudytojo V. Š. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, parduotuvės vaizdo įrašas, specialisto išvada, specialisčių J. G.-D. ir I. R. paaiškinimai teisme.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti nemažiau kaip 4-iais trauminiais poveikiais: 1) į viršugalvio sritį, padarant poodinę kraujosruvą viršugalvio srityje, būdinga smūgio sudavimui; 2) į dešinės akies sritį, padarant poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose su kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, būdinga smūgio sudavimui; 3) į kairės akies sritį, padarant poodines kraujosruvas kairės akies vokuose su kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, būdinga smūgio sudavimui; 4) į dešinę smilkininę sritį, padarant aukščiau nurodytą galvos smegenų traumą, griūnant. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2012-01-19 5.10 val. iki 9.00 val., (duomenys neskelbtini), remontuojamose patalpose, konflikto metu, kaltinamasis V. D. pastūmė nukentėjusįjį D. Š. nuo laiptų, dėl to pastarasis nukrito nuo šių laiptų ir atsitrenkė dešine smilkinine sritimi į grindis, ko pasakoje D. Š. buvo padaryta galvos smegenų trauma, vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors kaltinamieji teismo posėdyje nepatvirtino kitų specialisto išvadoje nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų padarymo aplinkybių, tačiau iš esmės neneigė galėję suduoti jam smūgius, teismo posėdyje nurodė, kad savo kaltę dėl pareikštų kaltinimų pripažįsta. Vertindamas kaltinamųjų ir nukentėjusiojo parodymus teismas atsižvelgia į tai, kad jie įvykio metu buvo neblaivus, ir, kaip patys nurodė, ne visas aplinkybes gali prisiminti. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą, kad D. Š. galėjo būti sužalotas iki kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ar, kad jį galėjo sužaloti kiti asmenys, todėl teismas daro kategorišką išvadą, kad visus specialisto išvadoje Nr. Nr. G 1208/12(01) nustatytus sužalojimus D. Š. padarė kaltinamieji. V. D. ir V. K. parodymais nustatyta, kad V. D. sudavė nukentėjusiajam ir pastūmė nuo laiptų, ko pasekoje šis nukrito. Nei vienas iš kaltinamųjų neparodė, kad D. Š. būtų sudavę daugiau smūgių iki jį nustumiant nuo laiptų, todėl teismas daro išvadą, kad kiti sužalojimai nukentėjusiajam padaryti tuo metu, kai jis gulėjo nukritęs nuo laiptų ir pripažįsta įrodyta, kad V. D. gulinčiam nukentėjusiajam koja spyrė nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, o kaltinamasis V. K. jam sudavė koja ne mažiau 3 smūgių į galvą, taip pat vieną kartą spyrė jam į šoną, ko pasekoje jam buvo padaryti sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiojo D. Š. parodymai, kad sužalojimai jam buvo padaryti išėjus iš picerijos prie kitoje gatvės pusėje esančio fontano, po ko kaltinamieji jį nutempė į apleistą pastatą, neatitinka tikrovės, nes jų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai nurodė, kad konfliktas, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis, įvyko apleistame pastate ant laiptų ir neigė sudavę smūgius nukentėjusiajam gatvėje, beeinant iš picerijos. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais kaltinamųjų parodymais, nes jie atitinka specialisto išvadoje D. Š. nustatytų sužalojimų padarymo mechanizmą. Pažymėtina ir tai, nukentėjusysis apklaustas teisme neigė, kad bendravo ir gėrė alkoholinius gėrimus su kaltinamaisiais, tvirtino, kad neišėjo kartu su jais iš picerijos, tačiau tokius jo parodymus paneigia vaizdo įrašas, kuriame aiškiai matyti, kad D. Š. bendravo su kaltinamaisiais picerijoje, vartojo alkoholinius gėrimus ir išėjo iš patalpos kartu su jais.

Specialisto išvada, specialisčių J. G.-D. ir I. R. paaiškinimai teisme patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nenustatyta tokių sužalojimų ar kitų medicininių kriterijų, kurie leistų konstatuoti sunkesnio mąsto sveikatos sutrikdymą. V. D. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis su D. Š. konflikto metu buvo apleistoje patalpoje, ant laiptų, kurie buvo be turėklų, todėl suduodamas nukentėjusiajam ir jį pastumdamas numatė, kad šis gali nukristi ir patirti rimtus sužalojimus, t. y. veikė neapibrėžta tyčia. Tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius. Kaltinamojo V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jo padaryti sužalojimai nukentėjusiajam vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. K. nukentėjusiajam sudavė smūgius po to, kai V. D. jį nustūmė nuo laiptų, nenustatytas abiejų kaltinamųjų bendrininkavimas padarant D. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl V. K. veika pagrįstai kvalifikuota kaip atskiras nusikaltimas.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. Š. pareiškė 2461 Lt turtinei (teisiamojo posėdžio metu patikslinta suma) ir 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinė ligonių kasa – 3765,73 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai. Nukentėjusiojo D. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo sudaro 2136 Lt negautas darbo užmokestis už ligos laikotarpį ir 325 Lt skola už egzaminų perlaikymus. Nukentėjusysis į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius pareikšto civilinio ieškinio dėl neišmokėto darbo užmokesčio pagrindą ir dydį – VSDF valdybos Vilniaus skyriaus pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą ir darbovietės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. Teismas spendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys šioje dalyje pagrįstas, nes nukentėjusysis buvo nedarbingas būtent dėl jam nusikalstama veika padaryto sveikatos sutrikdymo, todėl tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji V. K. ir V. D. nukentėjusiajam padarė skirtingo mąsto sveikatos sutrikdymą, t. y. nesunkų ir nežymų, į tai atsižvelgtina nustatant kiekvienam iš kaltinamųjų priteistinos atlyginti turtinės žalos proporcijas. Nustatyta, kad kaltinamasis V. D. nukentėjusiajam padarė dešinio smilkinkaulio lūžį su kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo dešinėje smilkininėje srityje ir po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje srityje, galvos smegenų sumušimą, pasireiškusį kontuziniais židiniais kairėje smilkininėje ir dešinėje kaktinėje skiltyse. Nukentėjusysis V. K. nukentėjusiajam padarė poodinę kraujosruvą viršugalvio srityje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose su kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose su kraujosruva kaires akies obuolio junginėje. Iš civilinio ieškovo pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidas sudaro intrakranijinio sužalojimo, trauminės subdurinės hemoragijos, epiduralinio kraujo išsiliejimo gydymas (t. 1, b. l. 58). Šis gydymas susijęs su kaltinamojo V. D. nukentėjusiajam padaryta galvos smegenų trauma, todėl Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys priteistinas atlyginti iš kaltinamojo V. D.. Dėl nurodyto sužalojimo nukentėjusysis D. Š. buvo nedarbingas ir negavo darbo užmokesčio, kurį prašo priteisti iš kaltinamųjų. Dalis nurodytos turtinės žalos – 1636 Lt priteistina iš kaltinamojo V. D., o likusi dalis 500 Lt - iš kaltinamojo V. K., kadangi jis nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kas iš dalies taip lėmė D. Š. nedarbingumą.

D. Š. pateiktoje (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad jam laiku neatkvykus į atsiskaitymus buvo paskaičiuota skola už perlaikymus – 325 Lt, tačiau šioje pažymoje nėra nurodyta nei kuriuo laikotarpiu vyko atsiskaitymai, nei dėl kokių priežasčių nukentėjusysis į juos neatvyko. Nesant duomenų, kad D. Š. neatvyko į atsikaitymus dėl kaltinamųjų padaryto sveikatos sutrikdymo, nėra pagrindo civilinio ieškinio šioje dalyje tenkinti ir nurodytos sumos priteisti iš kaltinamųjų.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Nusikalstamą veiką padariusių V. D. ir V. K. kaltė pasireiškė didelio pavojaus visuomenei forma – padarytas smurtinis nusikaltimas prieš nukentėjusįjį, padarant jam nesunkų (ir nežymų) sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis dėl sužalojimų patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą. Jam buvo lūžiai smilkinyje dešinėje pusėje, kaktikaulyje kairėje pusėje, kaukolė liko deformuota. Apie dvi savaites ryškiai matėsi sužalojimai, mėlynės. D. Š. pusantro mėnesio buvo ligoninėje, nukentėjo studijos (duomenys neskelbtini), po traumos liko atminties sutrikimų, jaučia nuovargį, stresą, blogai miega, greitai pavargsta, negali susikoncentruoti. Medicininėje pažymoje nustatytas smulkus intensinio tipo dešinės rankos tremoras, neryški statinė ataksija, saikingai išreikštos išorinės ir vidinės hidrocefalijos požymiai. Šios aplinkybės rodo, kad D. Š. dėl kaltinamųjų nusikalstamų veikų neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Tačiau spręsdamas atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia ir į paties nukentėjusiojo rizikingą elgesį – teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad jis įvykio metu buvo neblaivus, gėrė alkoholinius gėrimus kartu su kaltinamaisiais, kurie taip pat buvo neblaivūs, kartu su jais išėjo iš picerijos, nuėjo į apleistą pastatą, kur, kilus konfliktui vartojant alkoholį, buvo sužalotas. Šios teismo nustatytos aplinkybės mažina kaltinamajam priteistinos neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinta skirtingai - 800 Lt, 2000 Lt, 3000 Lt, 10 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010). Įvertinęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika, suformuota nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, bei įvertindamas tai, kad kaltinamieji padarė skirtingo mąsto sužalojimus nukentėjusiajam ir jų veikos kvalifikuotos skirtingai, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam D. Š. priteistina 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo V. D. ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo V. K..

Taip pat iš kaltinamųjų priteistinos nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos – 1000 Lt advokatės paslaugoms apmokėti (t. 2, b. l. 127).

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems teismas atsižvelgia į jų padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padaryti nesunkūs, tyčiniai, smurtiniai nusikaltimai, į šių nusikaltimų padarymo aplinkybes ir motyvus – nukentėjusysis sužalotas konflikto, kilusio vartojant alkoholį, metu. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes - kaltinamasis V. D. anksčiau teistas du kartus, dirba (duomenys neskelbtini), darbovietėje apibūdinamas teigiamai, turi mažametį vaiką (t. 2, b. l. 128-133), kaltinamasis V. K. anksčiau neteistas, nedirbantis, abu kaltinamieji psichiatinėse ligoninėse negydyti, yra jauno amžiaus. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam V. D. paskiriant arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis už Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyto šios bausmės dydžio vidurkį, o kaltinamajam V. K. - laisvės apribojimo bausmę, nustatant Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus.

Kaltinamiesiems V. D. ir V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (t. 2, b.l. 29, 69) paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktas – turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), paliliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 70 (septyniasdešimt) parų arešto bausmę, bausmę paskiriant atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Priteisti iš kaltinamojo V. D. 3765,73 Lt Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidoms apmokėti ir nukentėjusiojo D. Š. naudai 1636 Lt turtinei bei 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. K. nukentėjusiojo D. Š. naudai 500 Lt turtinei bei 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti

Priteisti iš kaltinamųjų solidariai 1000 Lt atstovavimo išlaidų nukentėjusiojo atstovės advokatės paslaugoms apmokėti.

Kaltinamiesiems paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti- panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Rasa PaužaitėNuorašas tikras:Teisėja R. Paužaitė