Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-10 · Administracinė byla Nr. I-760-968/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-04-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-05-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-10
Bylos Nr.
I-760-968/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02921-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Ina Kirkutienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Kauno tardymo izoliatoriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-760-968/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02840-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Halinos Zaikauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Kauno tardymo izoliatoriui bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus, (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – VAAT) 2016-12-30 nutartimi (b. l. 41–43) priėmė nagrinėti pareiškėjo A. B. skundą (b. l. 32), kuriuo jis prašo:

– pripažinti, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius (toliau – Kontrolierius), atsisakydami iš esmės nagrinėti 2016-05-16 skundą ir jį persiųsdami, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (toliau – VAĮ), negynė teisės į gerą viešąjį administravimą ir tokiu neveikimu padarė pareiškėjui 50 000 Eur neturtinę žalą, kurią jis prašo priteisti;

– panaikinti Departamento 2016-06-10 sprendimą Nr. 2S-3325 ir įpareigoti jį iš esmės išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl 2016-05-13 ir 2016-05-18 Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI) raštų Nr. 49-116 ir Nr. 49-120 atitikimo Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimams.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas nurodo, kad Kauno TI 2016-05-11 jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai, dėl kurių jis 2016-05-16 pateikė skundus Departamentui ir Kontrolieriui, tačiau Departamentas 2016-05-24 raštu skundą persiuntė nagrinėti pačiam Kauno TI, o Kontrolierius 2016-05-27 raštu skundą atsisakė nagrinėti ir persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Departamentui. Tokiais veiksmais Departamentas ir Kontrolierius solidariai pareiškėjui padarė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta iš Lietuvos valstybės. Departamentas ir Kontrolierius tyčia vilkino jo 2016-05-16 pateiktų skundų nagrinėjimą, nes siekė suvaržyti jo teisę dalyvauti sūnaus sutvirtinimo sakramento priėmimo apeigose, sutrukdyti pareiškėjui paduoti kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-1-714/2015, neleisti įrodyti, kad lietuviai buvo ir yra amžini nusikaltėliai ir pagonys. Departamentas 2016-06-10 sprendimu nepagrįstai konstatavo, jog Kauno TI 2016-05-13 ir 2016-05-18 raštais tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2016-05-11 prašymą, nes jį nagrinėjant Kauno TI buvo pažeistas Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, t. y. pareiškėjo 2016-05-11 prašymas buvo registruotas neduodant jam pasirašyti registracijos žurnale, o Kauno TI 2016-05-18 raštas pareiškėjui pateiktas tik po jo skundų. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 26 straipsnio 2 dalis, 33 straipsnio 2 dalis, taip pat VAĮ 14 straipsnio 3 dalies 3 punktas, 23 straipsnio 5 dalis.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdį jam pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime (b. l. 46–48) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas yra praleidęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje nustatytą 20 dienų terminą skundui dėl Departamento 2016-06-10 sprendimo Nr. 2S-3325 paduoti. Dėl šioje byloje skundžiamo Kauno TI 2016-05-18 sprendimo Nr. 49-120, Departamento 2016-06-30 sprendimo Nr.2S-3633, įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2016-05-16 skundą ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas jau buvo padavęs skundą VAAT, kuris 2016-12-13 jį išnagrinėjo ir priėmė sprendimą administracinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02921-2016-6). Į pareiškėjo 2016-05-16 skundą atsakyta nepažeidžiant VAĮ nustatytų reikalavimų, laiku ir išsamiai, atsakymas pagrįstas teisės normomis, nurodyta apskundimo tvarka. Departamentas nepažeidė teisės aktų, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teismo posėdyje Departamento atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kontrolierius atsiliepime (b. l. 80–83) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundą buvo atsisakyta nagrinėti, siekiant kuo skubiau išspręsti skunde keliamas problemas, todėl skundas buvo persiųstas nagrinėti kompetentingai institucijai. Kontrolierius savo veiksmais ne tik kad pareiškėjui nenustatė jokių konkrečių pareigų, nesukėlė kokios nors neturtinės žalos, nes Kontrolierius nėra įgaliotas spręsti dėl suimtųjų teisių ir pareigų, kylančių suimtųjų tardymo izoliatoriuose buvimo metu, bet priešingai – padėjo spręsti skunde, adresuotame Kontrolieriui, keliamus klausimus, nukreipdamas pareiškėją į kompetentingą instituciją. Kontrolierius negali atstovauti Lietuvos valstybei bylose dėl žalos atlyginimo.

Teismo posėdyje Kontrolieriaus atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

5. Atsakovas Kauno TI atsiliepime (b. l. 84–86) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad Kauno TI skundžiamais 2016-05-13 sprendimu Nr. 49-116 ir 2016-05-18 sprendimu Nr. 49-120 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus trumpai išvykti iš Kauno TI, atitinkamai, dėl tėvo sunkios būklės ir dėl dalyvavimo religinėse apeigose. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2016-06-10 skundą dėl Kauno TI 2016-05-13 sprendimo Nr. 49-116 ir 2016-05-18 sprendimo Nr. 49-120, pareiškėjui atsakė vienu raštu, t. y. Departamento 2016-06-10 sprendimu Nr. 23-3325. Nėra jokio pagrindo teigti, kad nurodytais atvejais nesuteikiant teisės pareiškėjui trumpai išvykti iš Kauno TI buvo pažeisti įstatymai. Pareiškėjo skundai Kauno TI užregistruoti tinkamai, laikantis nustatytos tvarkos. Kauno TI pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, o pareiškėjo skundo tikslas yra ne neva patirtos neturinės žalos kompensavimas, o siekimas uždirbti pinigų, todėl pareiškėjo prašymas priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos yra nepagrįstas. Pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu, nes iš esmės dėl to paties kreipiasi į VAAT kelis kartus.

Teismo posėdyje Kauno TI atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dalis skundo paliktina nenagrinėta, kita skundo dalis atmestina

6. Remiantis surinktais rašytiniais įrodymais nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:

6.1. Pareiškėjas 2016-05-11 Kauno TI pateikė prašymą suteikti jam leidimą trumpalaikei išvykai už tardymo izoliatoriaus ribų tikslu 2016-05-13 – 2016-05-16 vykti į savo sūnaus sutvirtinimo sakramento priėmimo iškilmes (b. l. 57), o 2016-05-12 – dėl tėvo sunkios ligos, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra (b. l. 54). Kauno TI 2016-05-13 priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 49-116, kuriuo motyvuotai atsakė į pareiškėjo 2016-05-12 prašymą (b. l. 55–56). Pareiškėjas pateikė 2016-05-16 skundą (reg. Departamente data 2016-05-18) Departamentui, kuriame nurodė, kad Kauno TI minėtų jo 2016-05-11 ir 2016-05-12 prašymų nustatyta tvarka neįregistravo pasirašytinai gaunamų skundų (prašymų) registravimo žurnale, dėl jo 2016-05-11 prašymo išduoti leidimą trumpalaikei išvykai už tardymo izoliatoriaus ribų nepriėmė individualaus administracinio akto per parą, kaip tai numatyta SVĮ ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, su teise per tris paras apskųsti jį Departamentui, ir prašė, kad Departamentas įvertintų šiuos Kauno TI administracijos veiksmus (b. l. 60–61). Departamentas 2016-05-24 raštu Nr. 2S-2911, vadovaudamasis VAĮ 23 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjo 2016-05-16 skundą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti Kauno TI (b. l. 59). Kauno TI skundžiamu 2016-05-18 sprendimu Nr. 49-120 atmetė pareiškėjo 2016-05-11 prašymą trumpalaikei išvykai už tardymo izoliatoriaus ribų (b. l. 58). Departamentas 2016-06-10 priėmė sprendimą Nr. 2S-3325, kuriuo konstatavo, kad Kauno TI 2016-05-13 sprendimas Nr. 49-116 ir 2016-05-18 sprendimas Nr. 49-120 yra teisėti, pagrįsti, priimti nepažeidžiant nustatytų procedūrų (b. l. 65–66).

6.2. Pareiškėjas 2016-05-16 pateikė skundą (reg. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje data 2016-05-19) Kontrolieriui dėl Kauno TI pareigūnų veiksmų galimai netinkamai nagrinėjant pareiškėjo 2016-05-11 ir 2016-05-12 prašymus dėl trumpalaikių išvykų (b. l. 93). Kontrolierius, be kita ko, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 19 straipsniu, 2016-05-27 raštu Nr. 4D-2016/1-760/3D-1615 (b. l. 94) persiuntė pareiškėjo 2016-05-16 skundą nagrinėti Departamentui.

7. Šioje byloje pareiškėjas skundžia ir prašo panaikinti Departamento 2016-06-10 sprendimą Nr. 2S-3325, kuriuo Departamentas ikiteismine tvarka išnagrinėjo Kauno TI 2016-05-13 ir 2016-05-18 sprendimus, priteisti neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildina iš, jo nuomone, neteisėtų Departamento pareigūnų veiksmų priimant 2016-06-10 sprendimą Nr. 2S-3325. Taip pat pareiškėjas prašo įpareigoti Departamentą iš esmės išnagrinėti jo skundą dėl Kauno TI 2016-05-13 sprendimo Nr. 49-116 ir 2016-05-18 sprendimo Nr. 49-120. Kartu pareiškėjas reiškia reikalavimą priteisti neturtinę žalą, kilusią iš Kontrolieriaus veiksmų (neveikimo) nagrinėjant jo 2016-05-16 skundą.

Dėl Departamento 2016-06-10 sprendimo Nr. 2S-3325, neturtinės žalos, kildinamos iš Departamento pareigūnų veiksmų priimant 2016-06-10 sprendimą Nr. 2S-3325, ir įpareigojimo iš esmės išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Kauno TI 2016-05-13 sprendimo Nr. 49-116 ir 2016-05-18 sprendimo Nr. 49-120.

8. Skunde reiškiamus pareiškėjo reikalavimus panaikinti Departamento 2016-06-10 sprendimą Nr. 2S-3325 ir įpareigoti iš esmės išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Kauno TI 2016-05-13 sprendimo Nr. 49-116 ir 2016-05-18 sprendimo Nr. 49-120 įvertinus skunde išdėstytų motyvų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad juos reikšdamas pareiškėjas iš esmės ginčija Kauno TI 2016-05-13 ir 2016-05-18 sprendimų, Departamento 2016-06-10 sprendimo Nr. 2S-3325 teisėtumą ir pagrįstumą (šiame kontekste paminėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 2 dalį administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės). Taip pat jis prašo priteisti neturtinę žalą dėl, jo nuomone, neteisėtų Departamento pareigūnų veiksmų priimant 2016-06-10 sprendimą Nr. 2S-3325.

9. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad VAAT administracinėje byloje Nr. I-8364-484/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02921-2016-6) yra išnagrinėtas ginčas pagal pareiškėjo 2016-05-18 skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Kauno TI 2016-05-18 sprendimą Nr. 49-120, Departamento 2016-06-30 sprendimą Nr. 2S-3633, įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti 2016-05-18 skundą bei priteisti solidariai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI ir Departamento, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. VAAT administracinėje byloje Nr. I-8364-484/2016 sprendimą priėmė 2016-12-13 (taip pat žr. b. l. 69–76), šį sprendimą pareiškėjas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT). Pareiškėjo apeliacinio skundo pagrindu LVAT pradėjo nagrinėti administracinę bylą Nr. A-3322-442/2017. Taigi VAAT 2016-12-13 sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-8364-484/2016, šiuo metu nėra įsiteisėjęs ir šio ginčo nagrinėjimas administraciniuose teismuose dar nėra pasibaigęs.

10. Pareiškėjo nagrinėjamoje byloje pateiktame skunde reiškiamą reikalavimą sulyginus su reikalavimu, kurį jis reiškia administracinėje byloje Nr. I-8364-484/2016, kurioje jau yra priimtas VAAT 2016-12-13 sprendimas, konstatuotina, kad jie yra identiški. Nustatyta, kad abiem atvejais pareiškėjas prašo panaikinti Departamento 2016-06-10 sprendimą Nr. 2S-3325, kuriuo ikiteismine tvarka išnagrinėti pareiškėjo skundai dėl Kauno TI 2016-05-13 sprendimo Nr. 49-116 ir 2016-05-18 sprendimo Nr. 49-120. Taip pat nustatyta, kad VAAT administracinėje byloje Nr. I-8364-484/2016 išnagrinėtas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti 2016-05-18 (pareiškėjo pateikto 2016-05-16 skundo (b. l. 60–61) registravimo Departamente data) skundą yra tapatus nagrinėjamoje administracinėje byloje reiškiamam reikalavimui įpareigoti Departamentą iš esmės išnagrinėti tą patį pareiškėjo skundą dėl 2016-05-13 ir 2016-05-18 Kauno TI raštų Nr. 49-116 ir Nr. 49-120 atitikimo SVĮ ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių reikalavimams.

11. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinėje byloje Nr. I-8364-484/2016, kurioje yra priimtas VAAT 2016-12-13 sprendimas, buvo nagrinėjamas ginčas tiek dėl Kauno TI 2016-05-13 sprendimo Nr. 49-116, tiek dėl 2016-05-18 sprendimo Nr. 49-120, tiek dėl Departamento 2016-06-10 sprendimo Nr. 2S-3325 teisėtumo ir pagrįstumo, vertinami Departamento pareigūnų veiksmai priimant 2016-06-10 sprendimą Nr. 2S-3325 ir sprendžiama, ar yra pagrindas dėl to pareiškėjui priteisti neturtinę žalą. Visa tai iš esmės yra ginčo dalykas ir nagrinėjamoje byloje. Tiek nagrinėjamoje administracinėje byloje, tiek administracinėje byloje Nr. I-8364-484/2016 ginčas yra kilęs tarp tų pačių šalių, t. y. tarp pareiškėjo A. B., atsakovų Kauno TI ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento. Vadinasi, yra pagrindas konstatuoti, kad abiejose administracinėse bylose (nagrinėjamoje ir administracinėje byloje Nr. I-8364-484/2016) yra kilęs ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti Departamento 2016-06-10 sprendimą Nr. 2S-3325, priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš Departamento pareigūnų veiksmų priimant 2016-06-10 sprendimą Nr. 2S-3325, ir įpareigojimo iš esmės išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Kauno TI 2016-05-13 sprendimo Nr. 49-116 ir 2016-05-18 sprendimo Nr. 49-120, paliktina nenagrinėta. Tai konstatavus kiti pareiškėjo ir atsakovų argumentai, susiję su šiais reikalavimais, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų teismas detaliau nepasisakys.

Dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Kontrolieriaus veiksmų (neveikimo) nagrinėjant pareiškėjo 2016-05-16 skundą

13. Pareiškėjo nuomone, neturtinė žala jam buvo padaryta ir Kontrolieriaus veiksmais (neveikimu) nagrinėjant jo 2016-05-16 skundą.

14. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

15. Iš 2016-05-27 rašto Nr. 4D-2016/1-760/3D-1615 (b. l. 94) turinio matyti, kad juo Kontrolierius pareiškėjo 2016-05-16 skundą persiuntė nagrinėti Departamentui, nustatęs, kad pareiškėjas Kontrolieriaus prašo įvertinti Kauno TI pareigūnų veiksmus, o pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-02-28 įsakymu Nr. 1R-58 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Departamento nuostatų 8, 8.3, 8.18, 8.19, 8.22, 8.31 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą Kauno TI kontrolė ir skundų dėl Kauno TI pareigūnų veiksmų ir priimtų sprendimų nagrinėjimas priskirtinas Departamentui, todėl pareiškėjo 2016-05-16 skundą tikslingiau nagrinėti Departamente. Kontrolierius, atsisakydamas nagrinėti pareiškėjo 2016-05-16 skundą, vadovavosi jo veiklą reglamentuojančiu Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo (toliau – SKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 6 punktu (pagal jį Kontrolierius ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu padaro išvadą, kad skundą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje ar įstaigoje), 19 straipsniu, kuriame įtvirtintos Kontrolieriaus teisės. SKĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu priimamas sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą, turi būti nurodyti atsisakymo jį nagrinėti pagrindai, o tais atvejais, kai skundas nepriskirtas Seimo kontrolierių kompetencijai, atsisakyme nagrinėti nurodoma, į kokią instituciją ar įstaigą tuo klausimu galėtų kreiptis pareiškėjas.

16. Įvertinusi Kontrolieriaus 2016-05-27 rašto Nr. 4D-2016/1-760/3D-1615 turinį, jame išdėstytus argumentus nurodyto teisinio reguliavimo, visoje byloje surinktų rašytinių įrodymų kontekste, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo teigti, jog Kontrolierius pareiškėjo 2016-05-16 skundą persiųsdamas nagrinėti Departamentui pažeidė teisės aktus (įskaitant Konstituciją, SKĮ ir VAĮ). Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju Kontrolierius neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi nagrinėjamu atveju Kontrolierius neatliko neteisėtų veiksmų. Nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – neteisėtų Kontrolieriaus veiksmų, nėra pagrindo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kontrolieriaus, priteisti jo prašomą neturtinę žalą. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad Kontrolierius tyčia vilkino jo 2016-05-16 pateikto skundo nagrinėjimą, nes siekė suvaržyti jo teisę dalyvauti sūnaus sutvirtinimo sakramento priėmimo pareigose, sutrukdyti pareiškėjui paduoti kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-1-714/2015, neleisti įrodyti, kad lietuviai buvo ir yra amžini nusikaltėliai ir pagonys; šie teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-06-10 sprendimą Nr. 2S-3325, priteisti neturtinę žalą, kilusią dėl Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigūnų veiksmų priimant 2016-06-10 sprendimą Nr. 2S-3325, ir įpareigojimo iš esmės išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Kauno tardymo izoliatoriaus 2016-05-13 sprendimo Nr. 49-116 ir 2016-05-18 sprendimo Nr. 49-120 palikti nenagrinėta.

Likusią pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėRytis KrasauskasHalina Zaikauskaitė