- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-09-01
- Bylos Nr.
- 1A-501-417-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-2-00277-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Violeta Miliuvienė, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- A. V.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Advokatai
- Viačeslavas Žarkovas, Marius Navickas
- Kategorijos
Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-501-417/2011
Teisėja I. Krušienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.2., 1.2.14.5.1., 1.2.18.2., 1.2.18.3.
2011 m. rugsėjo 1 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir nuteistas:
pagal BK 214 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams;
pagal BK 215 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;
pagal BK 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal BK 215 str. 1 d., 182 str. 2 d., subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 214 str. 1 d., prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš A. V. nukentėjusiojo V. K. (V. K.) naudai priteista 54562 Lt turtinei ir 3500 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 2 d. už tai, kad 2010-03-22, tikslus laikas nenustatytas, būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi ir atstovaudamas minėtai bendrovei, iš V. K. už 85 000 litų įgijo butą, esantį duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, t. y. pervedė minėtą 85 000 litų sumą į V. K. asmeninę AB banko „Swedbank“ sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), bei tą pačią dieną, tikslus laikas nenustatytas, apgaule gavo V. K. AB banko „Swedbank“ kortelę, kurios Nr. duomenys neskelbtini, su ant jos užrašytu PIN kodu, melagingai nurodydamas V. K., kad minėta banko kortelė jam reikalinga pervesti 85 000 litų į V. K. asmeninę sąskaitą už iš jo nupirktą butą. Taip A. V., apgaule paimdamas iš V. K. jo banko mokėjimo kortelę su ant jos užrašytu PIN kodu, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti.
Be to, A. V. 2010-03-22 neteisėtai įgytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, t. y. V. K. vardu išduotą AB banko „Swedbank“ kortelę Nr. duomenys neskelbtini, 2010-03-22 16.34 val. neteisėtai panaudojo AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Taikos pr. 61, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko mokėjimo kortelę, surinko PIN kodą ir taip paėmė 3000 litų.
Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-03-23 20.19 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip paėmė 3000 litų.
Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-03-24 19.42 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip paėmė 3000 litų.
Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-03-25 19.53 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip paėmė 3000 litų.
Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-03-26 14.25 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip paėmė 3000 litų.
Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-03-27 13.27 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip paėmė 3000 litų.
Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-03-28 21.30 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip paėmė 3000 litų.
Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-03-29 12.16 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip paėmė 3000 litų.
Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-03-30 10.24 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip paėmė 3000 litų.
Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-03-31 08.49 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip paėmė 3000 litų.
Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-01 10.54 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip paėmė 3000 litų.
Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-02 10.49 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Taikos pr. 61, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip paėmė 3000 litų.
Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-03 13.01 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip paėmė 3000 litų.
Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-04 13.07 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip paėmė 3000 litų.
Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-05 22.00 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip paėmė 3000 litų.
Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-06 09.21 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip paėmė 3000 litų.
Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-07 05.23 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip paėmė 3000 litų.
Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-08 08.38 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip paėmė 3000 litų.
Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-09 07.12 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip paėmė 3000 litų.
Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-10 11.14 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip paėmė 3000 litų.
Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-11 12.56 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip paėmė 3000 litų.
Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-12 12.46 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip paėmė 3000 litų.
Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-13 11.30 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip paėmė 3000 litų.
Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-14 08.40 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip paėmė 3000 litų.
Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-15 12.59 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Turgaus g. 9, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip paėmė 3000 litų.
Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-16 09.48 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip paėmė 3000 litų.
Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-17 10.20 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip paėmė 3000 litų.
Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-18 15.22 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip paėmė 3000 litų.
Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-19 11.20 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t. y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir taip nuo jos paėmė 880 litų.
Taip pat A. V., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuo 2010-03-22 16.34 val. iki 2010-04-19 11.20 val., neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, t. y. V. K. vardu išduotą AB banko „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. 4483 0810 2020 6601 ir paimdamas pinigus bankomatuose, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – 84 880 litų, iš kurių už 30000 litų 2010-04-01 nupirko V. K. butą, esantį Sulupės g. 11A–42, Klaipėdoje, bei 318 litų sumokėjo už notaro paslaugas, o likusius pinigus, t. y. 54 562 litus, pasisavino savo naudai.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. V. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendį, nes neįrodyta, kad jis padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir jam priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog po to, kai buvo notariškai sudaryta nukentėjusiajam priklausančio buto pirkimo–pardavimo sutartis, į V. K. sąskaitą iš karto po sutarties pasirašymo buvo pervesti pinigai, po to, pastarasis įsitikinęs, kad pinigai už parduotą butą yra jo sąskaitoje, kartu su A. V. nuvyko į notarinę kontorą, kur nukentėjusysis tą pačią dieną po sutarties pasirašymo patvirtino pinigų į jo asmeninę sąskaitą pervedimo faktą. Todėl nukentėjusiojo parodymai, kad jam kortelės A. V. negrąžindavo dėl to, kad neva tai dar nepervesti į sąskaitą pinigai, neteisingi. Tai, kad nukentėjusysis V. K. žinojo ir pritarė, kad A. V. naudotų pagal paskirtį jo pinigus, patvirtina ir paties V. K. veiksmai. V. K. žinant bei pritariant A. V. jo pinigais atsiskaitė už perkamą būstą Sulupės gatvėje. Be to, nukentėjusysis V. K. niekada ir netvirtino, kad A. V. būtų jo prašęs turimos mokėjimo kortelės PIN kodo. Apeliantas pažymi, jog teismas iš kaltinimo eliminavęs A. V. veiksmus, kai šis V. K. vardu bei sutikimu pirko šiam butą duomenys neskelbtini gatvėje, taip patvirtino, kad šie A. V. veiksmai buvo teisėti. Todėl A. V. mano, jog nelogiška neteisėtai užvaldžius mokėjimo kortelę bei joje esančius pinigus, atlikti teisėtus, nukentėjusiojo interesus bei jo valią atitinkančius veiksmus. Todėl tokį pinigų paėmimą kvalifikuoti kaip sukčiavimą nėra jokio įstatymų numatyto pagrindo.
Taip pat, apelianto manymu, jam nepagrįstai inkriminuotos ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 214 str., 215 str. Mano, jog teismui konstatavus, kad dalis jo atliktų veiksmų disponuojant V. K. mokėjimo kortele buvo atlikti teisėtai bei atitiko V. K. valią bei pastarojo interesus, traktuoti, kad A. V. šia kortele disponavo bei ją panaudojo neteisėtai, nėra jokio įstatymų numatyto pagrindo. Pažymi, jog šiuo atveju tiek iš nukentėjusiojo V. K. parodymų (bent jau dėl duomenys neskelbtini buto įsigijimo aplinkybių) bei iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalies, kurioje kaltinamojo A. V. atlikti veiksmai su nukentėjusiojo mokėjimo kortele buvo pripažinti teisėti bei atitinkantys nukentėjusiojo valią bei jo interesus, matyti, kad tokie kaltinamojo veiksmai neatitinka BK 214, 215 straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėčių. Šiuo atveju A. V. nukentėjusiojo V. K. elektroninės mokėjimo kortelės neteisėtai nuo 2010-03-22 iki 2010-04-19 neįgijo, nelaikė, nerealizavo ir niekam jos neperdavė, išskyrus grąžinimą nukentėjusiajam V. K.. Apeliantas akcentuoja, kad nukentėjusysis V. K. minėtą elektroninę mokėjimo priemonę pats pateikė A. V. bei nurodė šios kortelės duomenis, būtinus finansinei operacijai inicijuoti, nors pats patvirtino, kad tokių duomenų (kaip pavyzdžiui, PIN kodo, iš jo niekas nereikalavęs). Šią mokėjimo kortelę jis pateikė tam, kad būtų sumokėta už jo ketinamą įsigyti kitą būstą bei kad jis galėtų atsiskaityti už jau V. K. suteiktas paslaugas, susijusias su parduodamu turtu – butu, adresu duomenys neskelbtini, Klaipėdoje.
Anot nuteistojo, ir šiuo metu V. K. „pasitikėdamas“ savo mokėjimo kortelę yra atidavęs liudytojai I. S., kuri už jį ima pinigus, atsiskaito už komunalines paslaugas, perka maistą ir pan.
Šalies argumentai
Apelianto A. V. teigimu, kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo iš esmės yra grindžiama vien tik prieštaringais, besikeičiančiais nukentėjusiojo V. K. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. aiškino, kad A. V. jam mėnesį neatidavė kortelės, nes tariamai dar nėra pervesti pinigai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas dėl raštelio surašymo aplinkybių V. K. nurodė, kad tą raštelį jis pasirašęs A. V. prašymu, nes neva tai reikia pasirašyti, kad jis pardavęs butą. Tačiau, nuteistojo manymu, toks aiškinimas prieštarauja ir elementariai logikai, ir raštelio turiniui. Apklausos teisme metu nukentėjusysis iš pradžių nurodė, kad apskritai nėra jokio raštelio savo ranka rašęs. Vėliau parodžius šį raštelį nukentėjusiajam, šis nurodė, kad neatsimena, kodėl ir kokiam tikslui jis parašęs tokį raštelį, tik atsimena, kad jį parašęs A. V. prašymu. Teisme nukentėjusysis patvirtino, kad kortele A. V. disponavo apie 1–2 mėnesius ir raštelį apie visišką atsiskaitymą iš jo paėmė dar iki to laiko, kol jam buvo grąžinta mokėjimo kortelė, todėl jis neva tai ir nežinojęs apie tai, kad pas A. V. esanti kortelė yra tuščia. Tačiau nuteistasis akcentuoja, kad po kortelės grąžinimo iki raštelio surašymo buvo praėję daugiau kaip du mėnesiai. Kitą dieną – 2011-02-11 – posėdžio metu nukentėjusysis jau aiškino priešingai, t. y. kad kortelę patikrino prieš surašydamas bei pasirašydamas raštelį.
Apeliantas A. V. pažymi, kad nukentėjusysis V. K. net neatsimena, ar tikrai yra testamentu palikęs I. Š. butą ar ne. Taip pat tvirtina, kad nebuvo nuėjęs apžiūrėti buto Sulupės g., o tai prieštarauja byloje apklausto liudytojo A. B. parodymams. Kadangi V. K. teisme skundėsi itin suprastėjusia atmintimi, todėl visų įvykio aplinkybių jis neprisimenąs, todėl, nuteistojo manymu, spręstinas klausimas, ar galima remtis tokiais nukentėjusiojo V. K. parodymais, kurių nepatvirtina kiti byloje ištirti įrodymai. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad po šio raštelio surašymo V. K. prašymu prie jo garažo kvietė raktininką V. G., su kuriuo nukentėjusysis pats ir atsiskaitė. Nors nukentėjusysis V. K. ir tvirtino, kad prie garažo tuo metu nebuvęs, tačiau į teisėjos klausimą patvirtino, kad raktininkas V. G. jam kažkur matytas. Taip pat nukentėjusysis apibūdino ir Sulupės g. buto pardavėją E. L..
Nuteistasis A. V. taip pat akcentuoja, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas liudytojos I. S. iniciatyva, kai ji V. K. pažadėjo padėti atgauti iš A. V. pinigus, o V. K. už tai šiai pažadėjo testamentu palikti savo butą. Šis susitarimas tuoj pat ir buvo įgyvendintas – I. S. V. K. vardu parašė pareiškimą, o V. K. netrukus testamentu „perrašė“ I. S. butą. Pažymi, kad I. S. anksčiau buvo teista už neteisėtą naminės degtinės laikymą ir šiuo metu valdo visus nukentėjusiojo finansus bei turtą. Būtent po nukentėjusiojo susitikimo su šia liudytoja iš V. K. sąskaitos buvo imamos tūkstantinės pinigų sumos, kurios, kaip paaiškino liudytoja I. S. teisme, buvo reikalingos sumokėti kažkokias teismo išlaidas. Ir tuos pinigus ji neva vėliau padėjusi atgal, tai prieštarauja bylos medžiagai. Šios aplinkybės yra itin svarbios siekiant išaiškinti, kieno iniciatyva buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas ir kas bei dėl ko kreipėsi į policiją. Be to, ši liudytoja ir teisme davė prieštaringus parodymus. Iš pradžių apklausta teisme tvirtino, kad nuo liepos mėn. vidurio susitikus su V. K. šis nesakė, kad A. V. jį girdo, ir tokių duomenų ji neturinti. Tačiau tos pačios apklausos metu vėliau jau davė visiškai priešingus parodymus, t. y. kad po raštelio pasirašymo tą pačią dieną susitikus su V. K. šis buvo girtas. Beje, šios aplinkybės prieštarauja ir paties nukentėjusiojo V. K. parodymams, nes šis teisme patvirtino, kad surašydamas bei pasirašymas lapelį apie tai, kad A. V. su juo visiškai atsiskaitė, jis buvo blaivus. Pažymi, kad jau I. S. pareiškime prokuratūrai nurodoma, kad jis (A. V.) kaltinamas pasisavinęs tik 55000 litų, tai patvirtina, kad likusi suma buvo panaudota su nukentėjusiojo žinia bei jo pritarimu. Be to, ši liudytoja kreipdamasi su pareiškimu į prokuratūrą pateikė ir kitų neatitinkančių tikrovės aplinkybių, t. y. apie neva įvykdytą V. K. garažo vagystę. Šias aplinkybes apklausų metu paneigė pats nukentėjusysis.
Apeliantas taip pat pažymi, jog šioje byloje teismas atsisakė apklausti A. V. bendradarbius dėl jiems žinomų šios bylos aplinkybių – nukentėjusiajam A. V. sumokėtų pinigų – tai motyvuodamas tik tuo, kad šie asmenys yra A. V. pavaldiniai. Todėl mano, kad teismas taip jau pripažino, kad šie asmenys duos teismui aiškiai melagingus parodymus, kuriais teismas negalės remtis, todėl apklausinėti tokių asmenų nėra jokios prasmės. Teismas pažeidė BPK 20 str. nurodytus imperatyvius reikalavimus nuosprendį grįsdamas ne BPK numatytomis normomis, bet Civilinio kodekso normomis. Teismas nuosprendyje cituodamas CK 1.93 str. 2 dalį nurodė, kad įstatymo nustatytos formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Todėl, anot teismo, remtis vien kaltinamojo A. V. parodymais apie tokių sandorių buvimą, t. y. komisinių mokesčių už sandorius sudarymą, V. K. paveldėjimo dokumentų bei dokumentų pensijai gauti tvarkymą, kabelinės televizijos įvedimą, kai nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų, nėra jokio įstatymų numatyto pagrindo. Tokia teismo nuosprendyje išsakyta pozicija šiurkščiai pažeidžia BPK 20 str. nuostatas. Apeliantas pažymi, kad ne jis turi įrodinėti savo nekaltumą ar išleistų sumų pagrįstumą, bet ikiteisminio tyrimo institucijos turi įrodyti, kad buvo kitaip, nei tvirtina kaltinamasis. Be to, remiantis tokia teismo pozicija, šiuo atveju nebegalima remtis nei byloje apklaustų liudytojų parodymais, nei paties nukentėjusiojo parodymais, nes pastarasis didžiąją dalį jam suteiktų paslaugų patvirtino, visais atvejais nurodydamas, kad dėl atsiskaitymo už juos su A. V. nebuvo kalbėta, nors jie ir nebuvo tarpusavyje iki to laiko pažįstami ar draugai ir A. V. nebuvo jokio reikalo už nepažįstamą ir jam svetimą žmogų nuolat atlikinėti įvairius mokėjimus bei teikti kitokias paslaugas. Teismas taip pat visiškai nevertino, kad teismui pateikti kasos pajamų orderiai yra atspindėti įmonės buhalterijoje kaip gautos pajamos bei nuo gautų pajamų valstybei yra sumokėti mokesčiai. Nors kaltinime nurodyta, kad A. V., būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi ir atstovaudamas šiai bendrovei iš V. K. įgijo butą, esantį Vytauto g. 1–23, Klaipėdoje, tačiau teismas nuosprendžiu nepripažino UAB „duomenys neskelbtini“ už tarpininkavimą per tris kartus gautų 16 000 Lt pajamų, įtrauktų į buhalterinę apskaitą, nurodydamas, kad šie dokumentai surašyti, nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2000-02-17 nutarimu Nr. 179, patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“. Apelianto manymu, šiuo atveju svarbu tai, kad už tarpininkavimą pajamos įtrauktos į Bendrovės buhalterinę apskaitą, sumokėti mokesčiai, o ne tai, kad nukentėjusysis šių kasos pajamų orderių nepasirašė, tuo labiau, kad šias pajamas į bendrovės kasą įnešė ne pats V. K., o A. V. išgryninęs V. K. pinigus. Nuteistojo manymu, ne mažiau svarbu ir tai, kad tarpininkavimo paslaugas UAB „duomenys neskelbtini“ suteikė V. K., kadangi butas, esantis duomenys neskelbtini. Klaipėdoje, buvo parduotas, surastas buto pirkėjas bei UAB „duomenys neskelbtini“, atstovaujama kaltinamojo A. V., surado V. K. butą, esantį duomenys neskelbtini, Klaipėdoje. Tačiau teismas šio prieštaravimo nepašalino, nekvietė į teismo posėdį buhalterinę apskaitą tvarkančio darbuotojo, kad išsiaiškintų šias aplinkybes.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas atmesdamas V. G. parodymus kaip keliančius abejonių iš konteksto ištraukė šio asmens teisme pasakytą frazę, kad jis negali būti 100 procentų tikras, kad prie garažo buvo nukentėjusysis, bet visai manantis, kad tai buvo būtent jis. O priešingai nei tvirtinama nuosprendyje, šis liudytojas patvirtino, kad pinigus jis gavęs būtent iš nukentėjusiojo. Be to, priešingai, nei tvirtinama nuosprendyje, šis liudytojas niekada nesakė, kad yra A. V. draugas, o nurodė, kad A. V. jis pažįsta tik kaip vieną iš klientų. Teismas taip pat visiškai nevertino vieno esminių byloje esančių įrodymų, t. y. paties nukentėjusiojo surašyto bei pasirašyto raštelio, kuriuo šis patvirtino, kad su juo visiškai atsiskaitė ir šis jam jokių pretenzijų neturi. Tai yra dar svarbiau dėl to, kad toks raštelis nukentėjusiojo buvo surašytas, kai jis buvo gavęs banko kortelę bei žinojo, kad ji yra tuščia, tai patvirtina, kad nukentėjusysis žinojo, kur yra kortelėje turėję būti pinigai ir dėl to jokių pretenzijų A. V. nereiškė, nes, kaip jau minėta, pareiškimas policijai buvo parašytas praėjus beveik 2 mėnesiams po raštelio surašymo ir tik I. S. iniciatyva. Be to, iš banko sąskaitos išplėstinio išrašo matosi, kad V. K. iki 2010-07-19 tikrino elektroninėje mokėjimo kortelėje esančių pinigų likutį, todėl tai paneigia, kad raštelio surašymo metu V. K. nežinojo, kad kortelėje buvusios piniginės lėšos išgrynintos. Pažymėtina, kad pirmose apklausose nukentėjusysis apskritai nutylėjo ar bandė neigti tokio A. V. reabilituojančio raštelio buvimą.
Svarbu ir tai, kad teismas visiškai nevertino, jog tarp A. V. ir V. K. buvo susiklostę civiliniai santykiai, kad A. V. pastarajam suteikė įvairių paslaugų, sutvarkė paveldėjimo dokumentus ir dokumentus, susijusius su paveldėto turto įregistravimu (paslaugų kaina apie 4000 Lt), sumokėjo įsiskolinimus už komunalinius patarnavimus (apie 1500 Lt), sutvarkė dokumentus pensijai gauti (kaina – 5000 Lt), buvo suteiktos perkraustymo paslaugos (kaina – 1500 Lt), kabelinės televizijos įvedimo paslaugos (500 Lt), garažo raktų pagaminimo paslaugos (apie 150 Lt), ir kurių atlikimą nukentėjusysis V. K. pripažįsta, neigdamas tik, kad buvo sutarta dėl šių paslaugų atlikimo kainos. Taip pat tiek V. K., tiek liudytoja I. S. parodė, jog V. K. buvo duodami pinigai, maistas. Tačiau, anot nuteistojo, nepagrįstai į teismo posėdį nebuvo iškviesti liudytojai UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojai: K. D., L. S.. Todėl nebuvo pašalinti prieštaravimai bei nebuvo įvertinta, kiek per šį laiką nukentėjusiajam buvo sumokėta pinigų.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – netinkamai kvalifikuotos apelianto A. V. veikos pagal BK 182 str. 2 d.
BK 182 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (32 500 Lt) dydžio sumą (BK 190 str. ).
A. V. skundžiamuoju nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d. už tai, kad iš nukentėjusiojo V. K. savo naudai apgaule įgijo 54562 Lt. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, faktinės bylos aplinkybės neleidžia sutikti su tokia apylinkės teismo padaryta išvada.
Tiek nuteistasis A. V., tiek nukentėjusysis V. K. ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžių metu nurodė, kad iš V. K. pervestų 85000 Lt, pardavus jam nuosavybės teise priklausiusį butą duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, dalis pinigų, neįskaitant už 30000 Lt V. K. vardu įgyto buto Sulupės g. 11A–42, Klaipėdoje, buvo panaudota įvairioms išlaidoms, susijusioms tiek su buto, buvusio Vyturio g. 1–23, Klaipėdoje, tiek naujai įsigyto – duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, pirkimu–pardavimu bei kitomis išlaidomis, kurios buvo panaudotos išskirtinai V. K. poreikiams patenkinti: 300 Lt notaro paslaugoms apmokėti, 50 Lt – VĮ Registrų centro paslaugoms apmokėti, 3000 Lt už sandorio sudarymą, 3000 Lt už minėtųjų butų pirkimo–pardavimo dokumentų tvarkymą, 1500 Lt – už perkraustymo paslaugas, 500 Lt – kabelinei televizijai įjungti. Iš viso 13350 Lt (bei, kaip minėta, 30000 Lt – V. K. priklausančio buto duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, pirkimui). Tačiau tiek nukentėjusysis V. K., tiek nuteistasis A. V. nurodo visiškai skirtingas aplinkybes dėl likusių 46212 Lt panaudojimo. Nukentėjusiojo teigimu, šią sumą apgaule įgijo nuteistasis, apelianto A. V. teigimu, šie pinigai įvairiomis sumomis buvo atiduoti V. K..
Kaip matyti iš byloje esančio AB banko „Swedbank“ sąskaitos išrašo, 2010-03-22 UAB „duomenys neskelbtini“ už perkamą butą, esantį duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, į V. K. sąskaitą pervedė 85000 litų. Tuo tarpu nuo 2010-03-22 iki 2010-04-18 kasdien buvo imami iš V. K. banko kortelės bankomatuose pinigai po 3000 litų, 2010-04-19 – 880 litų (t. 1, b. l. 34–35).
Akistatos tarp A. V. ir V. K. metu A. V. prisipažino, jog jis paėmė visus 85000 Lt iš V. K. banko kortelės sąskaitos. Didžiąją dalį pinigų paėmė vienas (t. 1, b. l. 109–111).
Iš AB banko „Swedbank“ gautų nuotraukų matyti, kad iš V. K. banko kortelės bankomate, esančiame Taikos pr. 61, Klaipėdoje, pinigus ima A. V. (t. 1, b. l. 45–48).
Apeliacinės instancijos teisme apklausus nukentėjusįjį V. K., pastarasis parodė, kad A. V. paprašė pasirašyti raštelį, jog jam pretenzijų neturi, kad jis pervedė pinigus. A. V. patikėjo ir nepatikrino, kiek yra pinigų sąskaitoje. A. V. prašė sąskaitos numerio, todėl suklydęs padavė jam savo kortelę. Padavė A. V. mokėjimo kortelę, kad jis pervestų pinigus. A. V. jam pasakė, kad iki galo dar nepervedė visų pinigų ir kortelė liks kol kas pas jį. Po 3–4 dienų nuėjo pas A. V., paprašė kortelę grąžinti, jis paprašė dar palaukti. A. V. pervedė pinigus, o po to dalimis ėmė iš kortelės. Teigia, kad raštelį pasirašė 2010-07-19, tuo metu buvo išgėręs, pasakė, kad neturi jokių pinigų. Ir tik pasirašęs raštelį kortelę atgavo, patikrino – ji jau buvo tuščia. Tada nuėjo pas A. V., pasakė, kad kortelė yra tuščia. Kortelę atgavo po 2–3 mėnesių. Taip pat nukentėjusysis parodė, kad A. V. nesakė, kiek išleisdavo pinigų. Į rankas duodavo nuo 10 iki 20 Lt, daug neduodavo. Kai neturėdavo pinigų, užeidavo pas A. V. į biurą, jis visada buvo vienas. Neneigia, kad dokumentus pensijai gauti A. V. sutvarkė, perkraustė, pats įvedė kabelinę televiziją. Aiškina, kad A. V. pardavė 2 kambarių butą ir nupirko vieno kambario butą. Nukentėjusiojo teigimu, A. V. jį dažnai girdęs. Gėrimus – naminę degtinę – atnešdavo į namus, pasakė, kad viską pats sutvarkys. Taip pat nukentėjusysis V. K. parodė, kad I. Š. yra jo pažįstamo draugo žmona, jai parašė testamentą. Nukentėjusiojo teigimu, buvo girtas, neperskaitė, kas buvo surašyta, ir notarinėje kontoroje. Ant pakvitavimo pasirašė, nes liepė notarė. Susitarimo su A. V., jog už pensijos dokumentų sutvarkymą jam mokės 5000 Lt, nebuvo. Taip pat nesitarė ir dėl 3000 litų. Dėl trišalio susitarimo pasakyti nieko negali. Iš A. V. nėra gavęs 6000 litų, buvo kalba, kad jei bus skola už komunalinius, A. V. sumokės. Dėl baldų pervežimo A. V. tik sakė, kad reikia pervežti, tačiau konkrečios sumos neįvardijo. Už notaro paslaugas mokėjo A. V.. Taip pat pats A. V. įvedė jam kabelinę televiziją, nors jo neprašė. Dėl spynos keitimo, susitarimo, kas mokės už rakto keitimą, nebuvo. Jis pats užblokavo duris, turėjo viską sutvarkyti. Nurodo, jog susitarimo, kad paimti pinigai bus laikomi pas A. V., nebuvo. Žadėjo pervesti visus pinigus jam ir nepagalvojo, kad gali būti apgautas. Aiškina, jog pas notarą dėl buto Vyturio g., atrodo, ėjo du kartus. Pasirašant sutartis taip pat buvo išgėręs, pinigų neturėjo, neprieštaravo, kad A. V. sumokės už butą Sulupės g.
Liudytojas R. S. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad dirba pas A. V., A. V. yra direktorius. Nukentėjusįjį pažįsta, nes direktorius iš nukentėjusiojo pirko butą. Nukentėjusysis labai dažnai ateidavo, beveik kiekvieną dieną, į agentūrą ir prašydavo pinigų, gerdavo kavą ir valgė. Kelis kartus matė, kaip direktorius jam davė nemažas pinigų sumas. Patalpoje yra seifas, ten direktorius laikė pinigus ir iš ten paimdavo pinigus ir V. K. paduodavo, krūvelę po 100–200 litų.
Liudytojas K. D. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad nuteistasis A. V. yra direktorius, nukentėjusysis yra iš matymo pažįstamas. Kiek žino, jie bendravo. Matydavo, kaip A. V. paduodavo dideles pinigų sumas, krūvelėje buvo virš 1000 litų, po 100–200 litų kupiūromis. Du kartus tikrai matė, kaip V. K. paduodavo pinigus. Nurodo, kad V. K. ateidavo gegužės mėn., ateidavo kas 2–3 dieną, vyko aptarimai, kur buvo išleidžiami pinigai, sakė, kad reikia mokėti notarui, už dokumentų tvarkymą.
Liudytoja D. J. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad kasos pajamų orderius matė V. K. pavardę. Orderyje buvo nurodyta, kad 3000 litų už buto pardavimą, 10 000 litų uždarbis ir dar buvo 3 000 litų už buto pirkimą. Už tarpininkavimo paslaugas buvo įtraukti pinigai. Buvo sudarytos trijų šalių sutartys, jos yra segamos įmonės dėklė. Kas pinigus įnešė į kasą, nežino, pinigų nemato. Dokumentus paduoda direktorius, jis išrašo orderį. Ji „traukia“ tarpininkavimo paslaugas. Pinigus į kasą įneša direktorius, ant dokumento turi būti jo parašas. Pinigų ji neturi ir jų nemato. Visi dokumentai yra sunumeruoti, per metus pajamų orderių yra apie 100 už tarpininkavimo paslaugas. Yra už nuomos paslaugas nuo 100 iki 300 litų. Nurodo, kad įmonė šio buto nepirko, 22 butas nėra pirktas, tada buvo tik tarpininkavimo paslaugos.
Liudytojas G. K. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad nuteistasis jo prašė pervežti baldus. Buvo duotas skelbimas į laikraštį, todėl ir kreipėsi. Pirmą dieną baldus vežė į sąvartyną, kitą dieną vežė baldus į duomenys neskelbtini. Dvi dienas vežė baldus, buto savininkas buvo. A. V. už tai sumokėjo 1 500 litų.
Liudytoja I. M. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad nukentėjusysis V. K. tvarkėsi paveldėjimo bylą, nes 2009 m. gruodžio mėn. mirė jo mama. 2010 m. vasario mėn. priėmė palikimą ir kovo mėn. vidury jam buvo išduotos paveldėjimo teisės į paveldėtą turtą, į butą ir garažą liudijimas. Po to buvo sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris. Tai yra pakvitavimas. Liudytojos teigimu, šalys pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, joje buvo nurodyta sąlyga, kad jis gauna 5000 litų avansą, ir po to jam bus pervesti per vieną dieną dar 85000 litų. Šalys išėjo iš notaro biuro, po to pateikė bankinį pavedimą, kad yra pervesti 85000 litų iš vieno banko sąskaitos į kitą. Kadangi pirkėjas buvo UAB „duomenys neskelbtini“, atnešė pavedimą ir tada buvo paruoštas pakvitavimas, V. K. pasirašė. V. K. buvo blaivus. Buvo pateiktas bankinis pavedimas iš banko SEB į „Swedbanką“, iš UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitos į V. K. sąskaitą. Butą pirko UAB „duomenys neskelbtini“, vadovas yra A. V.. Kai buvo darytas pavedimas, jis dalyvavo kartu. Jis pats pasakė, kad buvo kartu ir kartu padarė pavedimą.
Taigi įvertinus nustatytas faktinės bylos aplinkybės apygardos teismui neleidžia tikėti nukentėjusiojo V. K. pateikta įvykių versija, tačiau taip pat nesuteikia pagrindo neginčytinai konstatuoti, kad A. V. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 str., požymių.
Teisėjų kolegijos nuomone, būtent nukentėjusiojo V. K. nepagrįstas, net naivus pasitikėjimas visiškai nepažįstamu žmogumi A. V., atiduodant jam mokėjimo kortelę su užrašytu PIN kodu, bei gyvenimo būdas – didelis alkoholio kiekio vartojimas, ir itin reikšmingų veiksmų, kaip pavyzdžiui, A. V. suteiktų paslaugų apmokėjimo klausimo derinimas ar raštelio, jog neturi pretenzijų, surašymas būnant neblaiviam, buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kurios ir pastūmėjo nuteistąjį A. V. elgtis nusikalstamai, apgaule užvaldyti kiek įmanoma didesnę pinigų sumą. Tačiau taip pat įvertinant kiek galima preciziškiau vykdomos apgaulės detales, kad nesukeltų V. K. nereikalingo nepasitikėjimo juo, A. V., pateikiant nukentėjusiajam iš pirmo įspūdžio gana patikimas aplinkybes, kaip kad kortelės užlaikymą ilgesniam laikui ar V. K. subtilų įtikinimą, jog tiesiog bus patogiau atsiskaityti už būtinas paslaugas, jei kortelė bus jo, A. V., žinioje. Tuo tarpu vertinant byloje esantį V. K. ranka surašytą raštelį, jog A. V. pretenzijų neturi, pažymėtina, kad jis tėra vienas iš bylos duomenų ir vertintinas jis, ypatingai neišskiriant jo reikšmės iš visų byloje surinktų duomenų visumos, juolab, kai faktinių bylos aplinkybių visuma akivaizdžiai paneigia minėtame raštelyje išdėstytas aplinkybes.
Tačiau analizuojat nustatytas bylos aplinkybes, taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo, šiuo atveju A. V., naudai, „in dubio pro reo“.
Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, kiek konkrečiai A. V. mokėjo: už nurodytas notaro paslaugas (byloje yra tik duomenų, jog perkant butą, esantį duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, notarui už paslaugas buvo sumokėta 318 Lt, nors, kaip nustatyta, buvo parduodamas V. K. butas Vyturio g. 1–23, Klaipėdoje, ir akivaizdu, kad notaro paslaugos taip pat buvo reikalingos), V. K. kabelinės įvedimą, V. K. perkraustymą, įsiskolinimą už V. K. komunalines paslaugas, už byloje minėtųjų butų pirkimo–pardavimo dokumentų tvarkymą, kai šių mokėjimų iš esmės neneigia pats V. K.. Tuo tarpu duomenų, paneigiančių A. V. pateiktos versijos, kiek konkrečiai jis mokėjo už paminėtas paslaugas iš V. K. priklausančių pinigų, kaip pavyzdžiui, jog už tarpininkavimo paslaugas V. K. sumokėjo 3000 Lt (t. 2, b. l. 107, 108, 109), nepaneigia jokie faktiniai bylos duomenys. Todėl vienareikšmiškai atmesti A. V. nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas negali ir jos vertinamos nuteistojo naudai, konstatuojant, kad nėra duomenų, jog A. V. įgijo 13350 Lt. Taip pat įvertinant tai, kad byloje duomenų, kurie paneigtų A. V. versiją, jog kas trečią dieną jis duodavo V. K. nuo 500 Lt iki 1000 Lt, ir šias aplinkybes patvirtina liudytojai K. D. bei R. S., be to, pinigų gavimo fakto neneigia ir nukentėjusysis V. K., tik nesutinka su gautomis pinigų sumomis. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. V. apgaule įgijo 8712 Lt.
Todėl laikytina, jog šioje byloje neįrodyta, jog A. V. iš V. K. apgaule įgijo 22213 Lt, todėl A. V. veikoje, kvalifikuotoje pagal BK 182 str. 2 d., nenustatytas kvalifikuojantis požymis – didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule, nuteistojo veika perkvalifikuotina iš BK 182 str. 2 d. į BK 182 str. 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-15 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – netinkamai kvalifikuotos A. V. veikos pagal BK 182 str. 2 d. bei netinkamai išspręstų kitų klausimų – civilinio ieškinio.
Taip pat įvertinus, kad byloje nesurinkta duomenų, jog A. V. apgaulės būdu iš V. K. įgijo 22213 Lt, priteisto civilinio ieškinio suma mažintina iki 32350 Lt.
Tuo tarpu vertinant apelianto skundo argumentą, kad jo veika kvalifikuota pagal BK 214 str. 1d., 215 str. 1 d. nepagrįstai, teisėjų kolegija jį atmeta kaip nepagrįstą.
Kaip nustatyta iš faktinių bylos duomenų, V. K. savo banko mokėjimo kortelę A. V. davė tam, kad šis, būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi ir teikdamas butų pirkimo–pardavimo tarpininkavimo paslaugas, turėtų duomenų, į kokią konkrečiai sąskaitą būtų pervesti pinigai – 85000 Lt gauti pardavus V. K. butą duomenys neskelbtini, Klaipėdoje. Šia V. K. pateikta versija teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kadangi akivaizdu, jog A. V., kaip nekilnojamojo turto agentūros, kuri nukentėjusiajam teikė butų pirkimo–pardavimo tarpininkavimo paslaugas, atstovas, privalėjo žinoti, į kokią sąskaitą turi būti pervedami pinigai už parduodamus butus ir šiuos duomenis galėjo ir privalėjo sužinoti iš nukentėjusiojo siekdamas tinkamai suteikti tarpininkavimo paslaugas. Tačiau būtent nuo to momento, kai šie veiksmai – 85000 Lt pervedimas į V. K. sąskaitą – buvo atlikti, A. V. privalėjo mokėjimo instrumentą grąžinti jo teisėtam naudotojui V. K., nepaisant to, jog su V. K. buvo sutarta ir dėl kitų paslaugų. A. V. neturėjo jokio teisinio pagrindo laikyti ar juolab disponuoti svetimu mokėjimo instrumentu. O tuo atveju, jei V. K. būtų primygtinai atsisakęs kortelę pasiimti, A. V., kaip sąžiningas ir išsilavinęs pilietis, galėjo šį mokėjimo instrumentą grąžinti jo teisėtam savininkui – bankui. Juolab, kad tokia informacija yra nurodyta net pačioje mokėjimo kortelėje. Galiausiai, jei A. V. iš tikrųjų V. K. padėjo nuoširdžiai, geranoriškai, kaip asmeniui, kurį ištiko nelaimė ir jis nebegali tinkami pasirūpinti savo interesais, turėjo visas galimybes tiesiog padėti V. K. atsiskaityti su juo ar kitais subjektais, būdamas šalia, patardamas, tačiau ne pats asmeniškai disponuoti svetimu mokėjimo instrumentu, juolab, kaip nustatyta, ne vieną ir net ne kelias dienas, o nuo 2010-03-22 iki 2010-04-19, kasdien nuimant po didžiausią neapmokestinamą sumą – 3000 Lt ir vieną kartą 880 Lt, nedalyvaujant pačiam V. K.. Šiuo atveju A. V. naudojimosi V. K. išduota banko mokėjimo kortele neteisėtumas pasireiškė tuo, jog apeliantas atlikdamas bankines operacijas bankui save pateikė kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokias operacijas. A. V. tiesiog piktavališkai pasinaudojo nukentėjusiojo V. K. patiklumu, jo, kaip minėta, būsena – nuolatiniu alkoholio vartojimu dideliais kiekiais, todėl pasinaudojęs susidariusiomis aplinkybėmis tiesiog veikė savo interesais. Pagrįstai tikėdamasis, jog V. K. nebesugebės detaliai atkurti kiek ir kada buvo panaudota pinigų, kadangi, kaip nustatyta tuo metu, V. K. vartojo daug alkoholio, daug veiksmų atliko būtent būdamas apsvaigęs nuo jo, o ir A. V. buvo gerai žinoma, kad nukentėjusysis kitų šeimos narių ar artimų giminaičių neturi, kurie galėtų tinkamai pasirūpinti V. K. interesais. Todėl A. V. tikėjimas savo sėkme, galimybe gerai pasipelnyti, buvo visiškai pagrįsta. Tuo tarpu aplinkybė, kad V. K. priklausanti banko mokėjimo kortelė yra perduota kitam asmeniui, I. Š., nėra atsakingas nukentėjusiojo elgesys, visiškai nėra susijusi su apelianto A. V. veikos teisiniu vertinimu, šios aplinkybės nuteistojo veikos nedaro mažiau pavojingos, ar dekriminalizuojančios.
Atitinkamai teisėjų kolegija, perkvalifikavusi A. V. veiką, skiria bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą. Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.) bei atsižvelgia į tai, jog apelianto padarytas nusikaltimas, numatytas BK 182 str. 1 d., priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Teisėjų kolegija taip įvertina ir aplinkybes, jog iki skundžiamojo nuosprendžio priėmimo dienos A. V. teismo nebuvo teistas. Yra jauno amžiaus, dirba, turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, iš kurių vienam nustatytas pirminis vidutinis neįgalumo lygis. A. V. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl atsižvelgusi į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija mano, jog A. V. bausmės tikslai už BK 182 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą bus pasiekti paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijos vidurkiui. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei tai, jog A. V. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamas prie nesunkių ir apysunkių nusikaltimų, teisėjų kolegijos nuomone, A. V. bausmės tikslai bus pasiekti paskirtų realių laisvės bausmių vykdymą atidedant.
Bendrinant už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes teismas A. V. taiko bausmių apėmimą esant idealiai nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., sutapčiai bei dalinį sudėjimo būdą bendrinant su bausme, paskirta pagal BK 214 str. 1 d., nes padarytosios nusikalstamos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą ir nepriskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims.
Taigi esant aptartų aplinkybių visumai teisėjų kolegija nuteistojo A. V. apeliacinį skundą tenkina iš dalies, nes kvalifikuojant A. V. veiksmus pagal BK 182 str. 2 d. netinkamai buvo pritaikytos baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies normos bei netinkamai išspręstas civilinio ieškinio klausimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1, 4 p. teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendį pakeisti ir A. V. veiką perkvalifikuoti iš BK 182 str. 2 d. į BK 182 str. 1 d. bei paskirti vienerius metus tris mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. bausmę, paskirtą pagal BK 182 str. 1 d., subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-15 nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., ir A. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.
Taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d., 2 d. 1 p., paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams įpareigojant A. V. nukentėjusiajam V. K. padarytą turtinę žalą atlyginti per dvejus metus.
Priteistą iš A. V. nukentėjusiojo V. K. (V. K.) naudai 54562 Lt sumą turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 32350 Lt.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.