Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2011-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-164-549/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-03-15Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2011-09-01Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-03-15
Bylos Nr.
1-164-549/2011
Teisminio proceso Nr.
1-30-2-00277-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Krušienė
Nukentėjusysis
V. K.
Kaltinamasis
A. V.
Advokatai
Viačeslavas Žarkovas, Marius Navickas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-164-549/2011Proceso Nr.1-30-2-00277-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.2..; (S) 1.2.18.2.; 1.2.18.3.; 2.3.6.4.5.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 15 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Nijolei Rupšaitei, Julijai Paulikienei,dalyvaujant prokurorui Romui Gervaičiui,gynėjui advokatui Mariui Navickui,nukentėjusiajam V. K. (V. K.),jo atstovui pagal įgaliojimą advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viečeslav Žarkov),vertėjai Virginijai Narmontaitei,

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo kortelę finansinei operacijai inicijuoti:

jis 2010-03-22, tikslus laikas nenustatytas, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir atstovaudamas minėtą bendrovę, iš V. K. už 85 000 litų įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. pervedė minėtą 85 000 litų sumą į V. K. asmeninę AB banko „Swedbank” sąskaitą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), bei tą pačią dieną, tikslus laikas nenustatytas, apgaule gavo V. K. AB banko „Swedbank” banko kortelę, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), su ant jos užrašytu PIN kodu, melagingai nurodydamas V. K., kad minėta banko kortelė jam reikalinga pervesti 85 000 litų į V. K. asmeninę sąskaitą už iš jo nupirktą butą. Tokiu būdu A. V., apgaule paimdamas iš V. K. jo banko mokėjimo kortelę su ant jos užrašytu PIN kodu, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, A. V. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti bei apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą:

jis 2010-03-22 neteisėtai įgytą svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, t.y. V. K. vardu išduotą AB banko „Swedbank” banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) 16.34 val. neteisėtai panaudojo AB banko „Swedbank” bankomate, esančiame Taikos pr. 61, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko mokėjimo kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 litų.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-03-23 20.19 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank” bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 litų.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-03-24 19.42 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank” bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 litų.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-03-25 19.53 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank” bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 litų.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-03-26 14.25 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank” bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 litų.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-03-27 13.27 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank” bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 litų.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-03-28 21.30 val., neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank” bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 litų.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-03-29 12.16 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank” bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 litų.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-03-30 10.24 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank” bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 litų.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-03-31 08.49 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank” bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 litų.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-01 10.54 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank" bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 litų.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-02 10.49 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank” bankomate, esančiame Taikos pr.61, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 litų.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-03 13.01 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank” bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 litų.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-04 13.07 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank” bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 litų.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-05 22.00 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank” bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 litų.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-06 09.21 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank” bankomate, eančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 litų.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-07 05.23 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank” bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 litų.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-08 08.38 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank” bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 litų.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-09 07.12 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank” bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 litų.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-10 11.14 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank” bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 litų.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-11 12.56 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank” bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 litų.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-12 12.46 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank” bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 litų.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-13 11.30 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank” bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 litų.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-14 08.40 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank” bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 litų.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-15 12.59 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank” bankomate, esančiame Turgaus 9, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 litų.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-16 09.48 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank” bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 litų.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-17 10.20 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB „Swedbank” bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 litų.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-18 15.22 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB „Swedbank” bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 3000 litų.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010-04-19 11.20 val. neteisėtai panaudojo banko mokėjimo kortelę AB banko „Swedbank” bankomate, esančiame Nidos g. 5, Klaipėdoje, t.y. į bankomatą įdėjo V. K. banko kortelę, surinko PIN kodą ir tokiu būdu nuo jos nuėmė 880 litų.

Tokiu būdu A. V., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, laikotarpyje nuo 2010-03-22 16.34 val. iki 2010-04-19 11.20 val., neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, t.y. V. K. vardu išduotą AB banko „Swedbank” banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuimdamas nuo jos pinigus bankomatuose, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą - 84 880 litų, iš kurių už 30 000 litų 2010-04-01 nupirko V. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 318 litų sumokėjo už notaro paslaugas, o likusius pinigus, t.y. 54 562 litus pasisavino savo naudai.

Apklaustas kaltinamuoju A. V. kaltu neprisipažino, parodė, kad iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo. 2010 m. sausio mėn. pabaigoje į agentūrą paskambino V. K. ir pasakė, jog nori už 85 000 Lt – 90 000 Lt parduoti paveldėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi jam butas per didelis ir jis vienas neįstengia jo išlaikyti. V. K. atėjus į agentūrą, jis (A. V.) pasiūlė kainą, už kurią galėtų iš V. K. nupirkti butą. V. K. keletą dienų galvojo ir tik po to sutiko parduoti butą už pasiūlytą kainą. Nuvykęs pas V. K. į butą sužinojo, kad nėra sutvarkyti buto paveldėjimo dokumentai. Už komunalines paslaugas buvo susidariusi apie 1500 Lt skola. Jis su V. K. susitarė, jog įsiskolinimą už komunalines paslaugas V. K. padengs tada, kai gaus pinigus už parduotą butą. Taip pat jis V. K. pažadėjo padėti susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Buvo susitarta dėl 3000 Lt komisinio mokesčio agentūrai už sandorio organizavimą. Sutarę dėl buto, esančio Vyturio g., pirkimo – pardavimo, jis atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini), su V. K. nuvyko pas notarą įforminti sandorį. Po to jie kartu nuvyko į AB „SEB“ banką, esantį Taikos pr., kur jis (A. V.) elektroniniu būdu, naudodamasis internetine bankininkyste, iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos į V. K. sąskaitą pervedė 85 000 Lt. Nors buto pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) butą iš V. K. perka už 90 000 Lt, V. K. jis pervedė tik 85 000 Lt. 5000 Lt V. K. sumokėta nebuvo. Negali pasakyti, kaip įmonės buhalterinėje apskaitoje atsispindi iš V. K. nupirkto buto kaina, t.y. ar 85 000 Lt, ar 90 000 Lt. Ar minėti 5000 Lt atsispindi įmonės buhalterinėje apskaitoje, nepamena. Po to jie vėl kartu nuvyko pas notarą, šiam pateikė banko kvitą, patvirtinantį, kad pinigai pervesti, ir pasiėmė buto pirkimo – pardavimo sutartį. Už notaro paslaugas mokėjo jis (A. V.). Po sandorio kartu paskaičiavo, kiek jis išleido už dokumentų įforminimą, t.y., kiek V. K. jam (A. V.) yra skolingas. Iš viso V. K. jam buvo skolingas 7000 Lt, t.y. 3000 Lt komisinis mokestis agentūrai už sandorio organizavimą ir 4000 Lt už dokumentų tvarkymą bei komunalines paslaugas. Tada jam V. K. pasiūlė savo banko kortelę, kad jis pats galėtų nusiimti minėtą pinigų sumą. Taip pat su V. K. susitarė, jog jis (A. V.) padės V. K. įsigyti mažesnį butą. Žodžiu susitarė, jeigu reikės mokėti rankpinigius perkant V. K. naują butą, jis (A. V.) nuims pinigų nuo V. K. banko kortelės sąskaitos. Kadangi jis turėjo V. K. banko kortelę ir PIN kodą, nuo 2010-03-22 pradėjo nuiminėti pinigus iš V. K. banko kortelės sąskaitos, siekdamas atsiimti skolą. 2010-03-22 iš bankomato, esančio Taikos pr. 61, jis nuo V. K. banko kortelės sąskaitos nuėmė 3000 Lt. Kitą dieną iš bankomato, esančio Nidos g. 5, Klaipėdoje, ir vėl nuo V. K. sąskaitos nuėmė 3000 Lt. Apie tai jis informavo V. K.. 2010-03-24 jis ir vėl iš bankomato, esančio Nidos g. 5, Klaipėdoje, nuėmė 3000 Lt. Kadangi pinigų suma, kurią jis nuėmė iš bankomatų, viršijo V. K. skolą jam, iš nuimtų pinigų 500 Lt ar 1000 Lt atidavė V. K.. Praėjus trims ar keturioms dienoms po buto iš V. K. pirkimo, 2010-03-25 jis jau buvo suradęs V. K. naują butą, esantį (duomenys neskelbtini). Apžiūrėti buto nuvažiavo kartu su V. K.. Apžiūrint butą buvo ir buto pardavėjas A. B. Dėl minėto buto pirkimo buvo sudaryta preliminari sutartis. Jis, kaip agentūros atstovas, V. K. pasakė, kad butas parduodamas už 40 000 Lt, nors tikroji buto kaina buvo 30 000 Lt. Buto pirkimo sutartyje buto kaina buvo nurodyta 30 000 Lt. 10 000 Lt nurodyta niekur nebuvo, tai buvo agentūros uždarbis. Ne visada pirkimo – pardavimo sutartyje atsispindi komisinis mokestis agentūrai. Laikotarpyje nuo 2010-03-23 iki 2010-04-19 nuo V. K. sąskaitos jis nuimdavo po 3000 Lt kasdien, kadangi žinojo, jog tai dienos limitas, kurį galima nuimti nuo banko kortelės. Nors ne kiekvieną kartą jis V. K. pasakydavo, kad nuo jo banko kortelės sąskaitos nuima pinigus, tačiau visada paaiškindavo, kur išleidžiami nuimti pinigai. Pinigus dažniausiai nuo kortelės jis nuimdavo vienas, tačiau būdavo atvejų, kai V. K. būdavo šalia. Nuėmęs nuo V. K. banko kortelės sąskaitos visus pinigus, kuriuos jis buvo pervedęs į V. K. sąskaitą už iš jo nupirktą butą, esantį Vyturio g., 30 000 Lt sumokėjo už buto, esančio Sulupės g., pirkimą ir 10 000 Lt pasiėmė kaip agentūros uždarbį. Ar buto, esančio Sulupės g., pardavėjas gavo avansą, neprisimena. Už minėto buto pirkimo dokumentų tvarkymą iš V. K. jis paėmė 3000 Lt. V. K. su šia suma sutiko. V. K. žinojo, kieno pinigais yra mokamas avansas ir galutinė suma už perkamą butą, esantį Sulupės g. V. K. neprieštaravo, kad būtų mokama iš jo pinigų, nuimtų nuo jo banko kortelės sąskaitos. Jis visada V. K. duodavo ataskaitas apie išleistus V. K. pinigus. V. K. daiktų perkraustymas iš Vyturio g. į Sulupės g. kainavo 1500 Lt. Kabelinės televizijos įvedimas į Sulupės g. esantį butą kainavo 500 Lt. Visa tai buvo apmokėta iš pinigų, nuimtų iš V. K. banko kortelės sąskaitos. Prisimena, jog už komunalinių paslaugų įsiskolinimą, t.y. 1500 Lt taip pat sumokėjo jis, tačiau mokėjo iš V. K. pinigų, kuriuos nuėmė nuo jo banko kortelės sąskaitos. Po buto pirkimo V. K. jo paprašė padėti susitvarkyti dokumentus pensijai gauti. Pradėjęs tvarkyti dokumentus pamatė, jog tai užima labai daug laiko, todėl V. K. pasakė, jog tai kainuos 5000 Lt. V. K. su tuo sutiko. Likusius nuimtus nuo V. K. banko kortelės sąskaitos pinigus, t.y. apie 10 000 Lt jis pasisiūlė pasaugoti ir V. K. su tuo sutiko. Banko kortelę V. K. jis atidavė praėjus savaitei po to, kai jis nuėmė paskutinius pinigus. Banko kortelė tada jau buvo tuščia. Visą tą laiką V. K. neprašė, kad jis jam grąžintų banko kortelę. V. K. banko kortelė buvo laikoma agentūroje seife ir V. K. tai matė. Kai jis V. K. atidavė banko kortelę, neprašė šio pasirašyti, kad pretenzijų neturi, kadangi dalį pinigų, t.y. apie 10 000 Lt – 15 000 Lt jis dar saugojo grynaisiais. Kas antrą ar trečią dieną jis V. K. duodavo po 500 Lt - 1000 Lt, kurie buvo nuimti nuo jo sąskaitos. Jis (A. V.) vedė apskaitą, kiek pinigų atiduoda V. K.. Laikotarpiu nuo 2010-03-22 iki 2010-04-01 jis V. K. duodavo pinigų iš savo asmeninių pinigų. Kiek vėliau tuos pinigus jis atsiimdavo. Atsiimdavo su V. K. leidimu. Jie taip buvo susitarę žodžiu. Iš viso V. K. per keletą kartų, laikotarpiu nuo buto pirkimo iki liepos 19 d., jis atidavė apie 15 000 Lt – 20 000 Lt. Kai jis V. K. duodavo pinigų, pastarasis kartais būdavo neblaivus. Šiuo metu minėto apskaitos lapo nebeturi. V. K. minėtą apskaitos lapą matė ir jokių pretenzijų neturėjo. Kai jis paskutinį kartą, t.y. 2010-07-19 V. K. atidavė 6000 Lt, V. K. parašė raštelį, jog jis (A. V.) V. K. daugiau neskolingas ir V. K. jam pretenzijų neturi. Pasirašydamas V. K. raštelį suprato, už ką pasirašo. Po šio įvykio V. K. jam jokių pretenzijų neturėjo, tik kartą dar paprašė padėti atrakinti užsitrenkusias garažo duris. Iki to laiko jis V. K. priklausančiame garaže nebuvo buvęs. Už paslaugas raktininkui V. K. susimokėjo pats. Jis siūlė V. K. parduoti garažą, tačiau pastarasis nesutiko. Bendraudamas su V. K., jis veikė ir kaip fizinis, ir kaip juridinis asmuo. Perkraustymą ir dokumentų tvarkymą pensijai gauti jis atliko kaip fizinis asmuo. Jokių pinigų iš V. K. jis nepasisavino. Paėmė tiek, už kiek atliko paslaugų. Jis V. K. paaiškino, kur išleido jo pinigus. V. K. savo kortelę jam davė savo noru. Jis nežino, kodėl V. K. jį apkalba. Iki įvykio A. B. jis nepažinojo, pas jį A. B. nėra dirbęs.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), jam atiteko po jo mamos mirties, t.y. 2009 m. gruodžio mėn. Kadangi butą buvo sunku išlaikyti, nutarė jį parduoti ir nusipirkti mažesnį, todėl kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą. Už butą kaltinamasis A. V. jam pasiūlė 85 000 Lt ar 90 000 Lt, tiksliai nepamena. Pagalvojęs keletą dienų, sutiko butą parduoti už 85 000 Lt ar tai 90 000 Lt. Vėliau A. V. jam pasakė, jog už butą sumokės 85 000 Lt. Nuėję pas notarą pasirašė buto pardavimo sutartį. Tada A. V. jo paprašė banko kortelės, kad galėtų pervesti pinigus už butą. Nepagalvojęs, jog pinigų pervedimui kortelės nereikia, jis ją davė A. V.. Taip pat pasakė ir banko kortelės PIN kodą. Leidimo už jį atsiskaitinėti A. V. jis nedavė. Jis banko kortelę turėjo jau seniai, todėl pats mokėjo naudotis banko kortele ir mokėjo nuo jos nuimti pinigus. Prisimena, jog A. V. jam kartais duodavo po 10 Lt – 20 Lt ir kartais nusivesdavo pavalgyti. Kada A. V. pirmą kartą jam davė pinigų, neprisimena. Taip pat parodė, jog A. V. jam niekada nėra davęs nei 500 Lt, nei 1000 Lt. Iš A. V. nėra gavęs daugiau nei 20 Lt.. Praėjus savaitei po to, kai A. V. jis davė savo banko kortelę, pradėjo pastarojo prašyti, kad A. V. jam ją grąžintų. Tačiau A. V. vis sakydavo, kad nespėjo pervesti pinigų, todėl liepdavo ateiti vėliau. Jis nežinojo, kad kasdien nuo jo sąskaitos nuimama po 3000 Lt. Niekada su A. V. jis nėjo kartu nuo jo banko kortelės sąskaitos nuimti pinigų. Kada A. V. jam surado butą, esantį Sulupės g., neprisimena, pamena, jog A. V. sakė, kad butas kainuos 30 000 Lt. Jis nebuvo nuvykęs apžiūrėti buto, esančio Sulupės g. Buto pirkimą organizavo A. V.. Už butą sumokėjo A. V. iš jo pinigų. Tam jis neprieštaravo. Pasirašant pas notarą buto pirkimo – pardavimo sutartį jie buvo trise, t.y. jis, A. V. ir buto pardavėjas. Jis pasirašė sutartį, jog butas perkamas už 30 000 Lt. Taip pat jis paprašė A. V. padėti jį persikraustyti, tačiau šis atlyginimo už tai neprašė . Taip pat A. V. padėjo įsivesti kabelinę televiziją. Už tai jis A. V. nemokėjo. Prisimena, jog kartą, kai jis jau gyveno Sulupės g., A. V. jam atvežė 2,5 l talpos naminės degtinės. Atėjęs pas jį į butą, A. V. jam pinigų niekada neduodavo. 6000 Lt iš kaltinamojo nėra gavęs. Ar A. V. jam davė pasirašyti kokį raštelį, gerai neprisimena, tačiau raštelis, esantis byloje (1 t., b. l. 74), rašytas jo ranka. Raštelį parašė todėl, kad to paprašė kaltinamasis. Banko kortelę jis atgavo tik po vieno ar dviejų mėnesių, t.y. tada, kai jau gyveno Sulupės g. ir buvo įvesta kabelinė televizija. Atgavęs iš kaltinamojo banko kortelę, tą pačią dieną ją patikrino ir pamatė, jog ji tuščia. Tada jis nuėjo pas A. V. išsiaiškinti, tačiau pastarasis jam pasakė, jog visus pinigus yra pervedęs. Neužilgo jis sutiko I. Š., kuriai papasakojo istoriją, susijusią su buto pardavimu. Kartu su I. Š. nuėjo į banką, kur išsiėmė banko išklotinę ir kreipėsi į policiją. Prisimena, jog, kai dar gyveno Vyturio g., buvo susidariusi skola už komunalines paslaugas, tačiau mano, jog šią skolą apmokėjo A. V., nors dėl to su juo nesitarė. Taip pat A. V. padėjo jam tvarkytis dokumentus dėl pensijos, tačiau jis A. V. už tai nieko nemokėjo ir nieko pastarasis iš jo neprašė. Jis suprato, kad A. V. jam padeda dėl to, kad gana pigiai jam pardavė savo butą. Dėl komisinio mokesčio už buto pardavimą su A. V. taip pat nesitarė. Už buto paveldėjimo dokumentų sutvarkymą, pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą, palydovinės televizijos įvedimą, garažo durų sutvarkymą jis niekam nemokėjo, kadangi tuo metu neturėjo pinigų. Kasos pajamų orderiuose (2 t., b.l. 107-109) nurodytų pinigų sumų A. V. jis nėra mokėjęs, apie kasos pajamų orderiuose nurodytas pinigų sumas su A. V. nėra kalbėjęs. Tuo metu, kai raktininkas V. G. tvarkė užsikirtusias jo garažo duris, jo prie garažo nebuvo.

Liudytoja E. L. parodė, kad 2010 m. pavasarį už 30 000 Lt įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pradėjus kristi nekilnojamojo turto kainoms, pažįstamo A. B. paprašė butą parduoti už 30 000 Lt. Suteikė pastarajam įgaliojimą veikti jos vardu. Po kurio laiko ji nuvyko pas A. V. į agentūrą ir pasirašė preliminarią trišalę buto pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartį pasirašė ji ir A. V.. Tretysis asmuo nepasirašė. Kas buvo buto pirkėjas, ji nežinojo. Pasirašant minėtą sutartį buvo dar vienas nepažįstamas asmuo, panašus į nukentėjusįjį, tačiau jis į pokalbį nesikišo. Ji tada jokio avanso negavo, nes su A. B. buvo sutarusi, kad visus pinigus gaus iš karto. Mano, jog rankpinigiai galėjo būti sumokėti A. B.. Po buto pardavimo visus pinigus ji gavo grynais, nors kokiu būdu turi būti su ja atsiskaityta, ji niekam nesakė.

Liudytojas A. B. parodė, kad turėjo E. L. įgaliojimą parduoti butą, esantį Sulupės g. Į internetinį puslapį skelbiu.lt įdėjo skelbimą, kad parduodamas butas už 30 000 Lt. Jam paskambino A. V., prisistatė agentūros savininku ir pasakė, jog nori apžiūrėti parduodamą butą. Prisimena, jog buto apžiūrėti A. V. atvažiavo su nukentėjusiuoju. Nusprendę pirkti butą, jam davė 2000 Lt avansą. Po kelių dienų jis A. V. susitiko agentūroje. Taip pat buvo ir E. L. bei nukentėjusysis. Tuo metu buvo pasirašyta preliminari avansinė sutartis. Tada buvo pasakyta, jog už butą atsiskaityta bus grynais. Pirkimo – pardavimo sutartis buvo pasirašyta pas notarą. Tada buvo atvykęs ir A. V. su nukentėjusiuoju. Visi perskaitė sutartį ir pasirašė. Notarė pasiūlė viską išdėstyti rusų kalba, tačiau nukentėjusysis pasakė, jog viską supranta. Už butą A. V. sumokėjo grynais. Iki įvykio A. V. jis nepažinojo. Prisimena, jog A. V. sakė, kad už butą nori gauti 30 000 Lt ir kad neprieštarauja, jei pastarasis užsidės kokį procentą. Dėl buto kainos su nukentėjusiuoju jis nekalbėjo. Notarinėje pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta, jog visas išlaidas, susijusias su buto pirkimu, apmoka pirkėjas.

Liudytojas V. G. parodė, kad dirba šaltkalviu – raktininku. A. V. yra jo klientas. Jie pažįstami keletą metų. Nukentėjusysis jam pažįstamas iš matyto. Prisimena, jog 2010 m. liepos mėn. pabaigoje į jį kreipėsi A. V., kad jis atidarytų užsikirtusias garažo, esančio (duomenys neskelbtini), duris. Tada prie garažo buvo atvykęs A. V. ir nukentėjusysis, nors šimtu procentų nėra įsitikinęs, ar tada tikrai buvo nukentėjusysis. Nukentėjusysis jam davė raktą ir jis duris atrakino. Už darbą nukentėjusysis jam sumokėjo 150 Lt. Tai standartinė kaina už tokią paslaugą. Gavęs pinigus, jokio dokumento neišrašė, tačiau pinigai turėtų būti užpajamuoti įmonės apskaitoje.

Liudytojas A. R. parodė, kad jis užsiima palydovinių antenų montavimu. Kaltinamąjį pažįsta. 2010 m. balandžio mėn. Artūro, kurio pavardės nežino, prašymu jis pas nukentėjusįjį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įrenginėjo palydovinę anteną. Ši paslauga kainavo 480 Lt. Po to jis dar kartą važiavo į minėtą butą ir tai kainavo 20 Lt. Iš viso A. V. jam sumokėjo 500 Lt. A. V. jam iš karto pasakė neturėti jokių piniginių santykių su V. K..

Liudytoja I. Š. parodė, kad su nukentėjusiuoju V. K. pažįstama yra apie 3-4 metus. 2010 m. liepos mėn. ji V. K. atsitiktinai susitiko turguje. Tada V. K. jai papasakojo, jog mirė jo mama ir kad jis (duomenys neskelbtini) A. V. pardavė butą, tačiau pastarasis jį apgavo. Pasakojo, kad A. V. atvažiuodavo pas jį į butą, esantį Sulupės g., ir girdydavo alkoholiu. Taip pat minėjo, kad A. V. pinigų jam neduodavo, tik nusiveždavo į valgyklą pavalgyti. Buvo parsivežęs ir pas save į namus. Sakė, kad A. V. buvo paėmęs jo banko kortelę ir grąžino ją tuščią. Prisimena, jog 2010 m. liepos mėn. ji su V. K. kartu nuvažiavo prie AB banko „Swedbank“ bankomato patikrinti, ar V. K. sąskaitoje tikrai nėra pinigų. Kortelė buvo tuščia. Nuvykę į banką paklausė, ar buvo pervesti pinigai už butą. Banke pasakė, jog 2010-03-22 už buto pardavimą buvo pervesta 85 000 Lt ir tą pačią dieną buvo pradėta nuiminėti po 3000 Lt. Tada ji kartu su V. K. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) agentūrą, prisistatė V. K. giminaite ir A. V. paklausė, kur V. K. pinigai. A. V. pasimetė, išraudo, ėmė V. K. klausinėti, kur jis (V. K.) išleido pinigus, iš kur atsirado jo giminaitė, tačiau pats A. V. jai nieko nepaaiškino. Vėliau ji su V. K. nuvyko į prokuratūrą ir parašė pareiškimą. Be to, V. K. jai minėjo, jog A. V. labai prašė parduoti ir garažą, esantį Debreceno g. A. V. buvo paėmęs nuo garažo raktus ir jų V. K. ilgai negrąžino. Po kurio laiko, apie liepos 15 - 20 d., ji V. K. susitiko parduotuvėje ir pastarasis jai pasakė, kad buvo atvažiavęs A. V. ir jie pasirašė raštelį, jog vienas kitam jokių pretenzijų neturi. Tuo metu V. K. buvo neblaivus. Kiek jai žinoma, A. V. kelis kartus V. K. davė po 5 Lt - 10 Lt duonai nusipirkti. Daugiau nei 10 Lt A. V. V. K. nėra davęs. V. K. moka naudotis banko kortele, moka nuimti pinigus.

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint V. K. priklausančią banko kortelę ir kortelę su sąskaitos numeriu nustatyta, kad ant kortelės su sąskaitos numeriu kampe yra užrašytas ir banko kortelės PIN kodas (1 t., b.l. 51-56).

Iš pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad 2010-03-22 Notarų biure sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, kuria V. K. pardavė (duomenys neskelbtini), atstovaujamai A. V., butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 90 000 litų. Vidutinė rinkos kaina – 103 000 Lt. Sutarties 4.1. punkte nurodyta, jog 5000 Lt Pirkėjas sumokėjo prieš sutarties pasirašymą ir 85 000 Lt Pirkėjas įsipareigoja sumokėti Pardavėjui per vieną dieną nuo šios sutarties sudarymo dienos, pavedimu į pardavėjo V. K. nurodytą sąskaitą. 11.5. punkte nurodyta, kad sutarties sudarymo išlaidas apmoka Pirkėjas (1 t., b.l. 57-62).

Iš AB banko „Swedbank“ sąskaitos išrašo matyti, kad 2010-03-22 (duomenys neskelbtini) už perkamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), į V. K. sąskaitą pervedė 85 000 litų. Po ko, pradedant 2010-03-22 ir baigiant 2010-04-18, kasdien buvo nuimami nuo V. K. banko kortelės bankomatuose pinigai po 3000 litų ir 2010-04-19 dar buvo nuimti 880 litų(1 t., b.l. 34-35).

Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp A. V. ir V. K. metu A. V. prisipažino, jog jis nuėmė visus 85 000 Lt nuo V. K. banko kortelės sąskaitos. Didžiąją dalį pinigų nuėmė vienas (1 t., b.l. 109-111).

Iš AB banko „Swedbank” gautų nuotraukų matyti, kad nuo V. K. banko kortelės bankomate, esančiame Taikos pr. 61, Klaipėdoje, pinigus nuima A. V. (1 t., b.l. 45-48).

Iš sutarties matyti, kad 2010-04-01 Notarų biure sudaryta sutartis, kuria E. L., atstovaujama įgaliotinio A. B., pardavė V. K. 48/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), už 30 000 litų. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad 30 000 Lt Pardavėjos įgaliotinis gavo grynais iš Pirkėjo prieš šios sutarties sudarymą. 12 punkte numatyta, jog sutarties sudarymo išlaidas apmoka pirkėjas (1 t., b.l. 63-66).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog A. V. pateikė baltos spalvos lapą su mėlynos spalvos rašymo priemone rusų kalba 2010-07-19 surašytu tekstu, kuriame nurodyta, jog V. K. jokių pretenzijų A. V. neturi, kadangi jie visiškai atsiskaitė (1 t., b.l. 73, 74).

Iš A. A. juvelyrinių gaminių įmonės vadovo A. A. 2011-02-01 atsakymo matyti, jog duomenų apie jo įmonėje dirbančio V. G. išvykimą 2010 m. liepos mėnesį prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), neturi (2 t., b.l 104).

Iš kasos pajamų orderio serija MEM Nr. 23 matyti, jog 2010-04-01 (duomenys neskelbtini) direktorius A. V. iš V. K. už tarpininkavimo paslaugas gavo 10 000 Lt; iš kasos pajamų orderio serija MEM Nr. 26 matyti, jog 2010-04-08 (duomenys neskelbtini) direktorius A. V. iš V. K. už tarpininkavimo paslaugas gavo 3000 Lt; iš kasos pajamų orderio serija MEM Nr. 21 matyti, jog 2010-03-22 (duomenys neskelbtini) direktorius A. V. iš V. K. už tarpininkavimo paslaugas gavo 3000 Lt. Kasos pajamų orderiuose yra tik direktoriaus A. V. parašai (2 t., b.l. 107, 108, 109).

Kaltinamasis A. V. kaltu neprisipažino, parodė, kad su V. K. susitarė, jog pastarasis jam butą, esantį (duomenys neskelbtini), parduos už 85 000 Lt, kartu nuvyko pas notarą, sudarė notarinę sutartį, po ko kartu nuvyko į banką, kur jis iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos į V. K. sąskaitą pervedė 85 000 Lt už minėtą butą. Po sandorio kartu paskaičiavo, jog V. K. jam liko skolingas 7000 Lt, t.y. 3000 Lt komisinis mokestis agentūrai už sandorio organizavimą ir 4000 Lt už dokumentų tvarkymą bei komunalines paslaugas. Tada jam V. K. pasiūlė savo banko kortelę, kad jis (A. V.) pats galėtų nusiimti minėtą pinigų sumą. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiojo V. K. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi nukentėjusysis iki įvykio kaltinamojo nepažinojo ir apkalbėti jo neturi jokio pagrindo. Nukentėjusysis V. K. parodė, kad butą A. V. sutiko parduoti už 85 000 Lt, o kad pastarasis galėtų pervesti pinigus už butą, paprašytas A. V. davė šiam savo banko kortelę ir pasakė kortelės PIN kodą. Kaip nurodė nukentėjusysis, A. V. banko kortelės paprašė pats, neva kad galėtų pervesti pinigus už butą. Parodė, jog banke, kai A. V. jam pervedinėjo pinigus, kartu nebuvo. Kaltinamojo A. V. parodymus, jog jis kartu su V. K. buvo banke ir pervedė 85 000 Lt, paneigia iš šie nukentėjusiojo parodymai, jog jis ne kartą ėjo pas A. V. prašyti, kad pastarasis grąžintų jam banko kortelę, tačiau A. V. jam vis liepdavo ateiti vėliau, sakydamas, jog dar nespėjo pervesti pinigų.

Kaltinamasis A. V. prisipažino, kad turėjo nukentėjusiojo banko kortelę ir ja naudojosi, kasdien nuo V. K. banko kortelės sąskaitos su pastarojo žinia nuiminėjo po 3000 Lt, o nuimtus pinigus išleido įvairioms paslaugoms apmokėti: V. K. buto paveldėjimo dokumentams tvarkyti; sandorių organizavimui, t.y. komisiniams mokesčiams už butų, esančių (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), pirkimą apmokėti; 30 000 Lt už naujo buto pirkimą; V. K. perkraustymui iš Vyturio g. į Sulupės g.; kabelinės televizijos įvedimui; V. K. dokumentų pensijai gauti tvarkymui; V. K. priklausančio garažo durų tvarkymui; įsiskolinimui už komunalines paslaugas, suteiktas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), apmokėti; notaro paslaugoms apmokėti. Be to, nurodė, kad kas antrą ar trečią dieną jis V. K. duodavo po 500 Lt - 1000 Lt, kurie buvo nuimti nuo pastarojo banko kortelės sąskaitos. Iš viso V. K. per keletą kartų, laikotarpiu nuo buto pirkimo iki liepos 19 d., jis atidavė apie 15 000 Lt – 20 000 Lt. Nors kaltinamasis teigia, jog pinigus nuo V. K. banko kortelės nuiminėti leido pats V. K. ir visada nuiminėdavo su V. K. žinia, nukentėjusysis šiuos kaltinamojo parodymus paneigė tvirtindamas, jog jokio leidimo nuiminėti nuo jo banko kortelės sąskaitos pinigus ir už jį atsiskaitinėti A. V. jis nedavė. Jis banko kortelę turėjo jau seniai, todėl pats mokėjo naudotis banko kortele ir mokėjo nuo jos nuimti pinigus. V. K. nežinojo, kad kiekvieną dieną nuo jo banko kortelės sąskaitos nuimami pinigai, nors kaltinamasis teigia, kad apie kiekvieną operaciją pranešdavo nukentėjusiajam. Vertinant aptartus parodymus, bei byloje ištirtus įrodymus, akivaizdu, kad įrodymų, patvirtinančių A. V. ir V. K. susitarimą, jog V. K. A. V. leido disponuoti jo vardu išduota banko mokėjimo kortele, byloje nesurinkta. Kaltinamasis veikė prieš nukentėjusiojo valią, pasinaudojo tuo, kad nukentėjusysis juo pasitiki. Nukentėjusysis V. K. paneigė kaltinamojo parodymus, kad kas antrą ar trečią dieną iš A. V. gaudavo po 500 Lt - 1000 Lt, nurodė, kad A. V. jam duodavo po 10 Lt – 20 Lt, daugiau kaip 20 Lt iš jo nėra gavęs. Liudytoja I. Š. patvirtino, jog, kiek jai žinoma, A. V. kelis kartus V. K. davė po 5 Lt - 10 Lt duonai nusipirkti. Nors kaltinamasis parodė, kad vedė apskaitą, kiek pinigų duoda V. K., tačiau teismui negalėjo pateikti jokių duomenų ar minėto apskaitos lapo, nurodydamas, jog tokių duomenų neišsaugojo. Nors kaltinamasis teigia, jog 2010-07-19 V. K. jis atidavė paskutinius 6000 Lt ir V. K. parašė raštelį, jog jis (A. V.) V. K. daugiau neskolingas ir V. K. jam pretenzijų neturi, nukentėjusysis teigia, jog jokių 6000 Lt iš kaltinamojo negavo, o raštelį, kad jokių pretenzijų A. V. neturi, parašė dėl to, kad A. V. to prašė. Tokiais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo netikėti: be nuoseklių ir vienodų nukentėjusiojo parodymu matyti, jog minėtas raštelis parašytas po to, kai I. Š., prisistačiusi V. K. giminaite, nuėjo pas A. V. ir ėmė aiškintis, kur dingo V. K. pinigai. Kaltinamasis taip pat negalėjo pateikti jokių duomenų įrodančių, kad V. K. kas antrą ar trečią dieną duodavo po 500 Lt - 1000 Lt, o 2010-07-19 kartą grąžino paskutinius 6000 Lt. Netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad minėtų pinigų jis iš A. V. negavo, teismas neturi pagrindo, kadangi tai paneigia aptarti įrodymai, be to, kaip nurodė tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis, jie vienas kito iki įvykio nepažinojo ir apkalbėti A. V. V. K. iki tol kol jis visiškai neteko savo turto, neturėjo jokio pagrindo.

Patvirtinti aplinkybę, kad neva V. K. turėjo pinigų, buvo iškviesti liudyti V. G. ir A. R.. V. G. nurodė, kad nukentėjusysis jam už užsikirtusių garažo, esančio (duomenys neskelbtini), durų atidarymą sumokėjo 150 Lt. Tačiau teismo posėdžio metu nukentėjusiajam nurodžius, jog tuo metu, kai liudytojas tvarkė garažo duris, su A. V. prie minėto garažo jis nebuvo, liudytojas V. G. negalėjo patvirtinti savo parodymų, kad jam už darbą sumokėjo būtent nukentėjusysis. Ir nors V. G. nurodė, kad už darbą gauti 150 Lt turėtų būti užpajamuoti įmonės apskaitoje, iš A. A. juvelyrinių gaminių įmonės vadovo A. A. 2011-02-01 atsakymo matyti, jog duomenų apie jo įmonėje dirbančio V. G. išvykimą 2010 m. liepos mėnesį prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), neturi (2 t., b.l 104). Be to, liudytojas V. G. yra kaltinamojo draugas, todėl jo parodymai, kad jam už darbus sumokėjo pats V. K., vertintini kritiškai. Liudytojas A. R. parodė, kad palydovinę anteną bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įrenginėjo A. V. prašymu. Pastarasis per du kartus jam sumokėjo 500 Lt, iš anksto nurodydamas neturėti jokių piniginių santykių su V. K.. Šie liudytojų parodymai paneigia kaltinamojo parodymus, jog jis V. K. kas antrą ar trečią dieną duodavo po 500 Lt - 1000 Lt, ir patvirtina nukentėjusiojo parodymus, jog jis niekam už paslaugas nemokėjo, kadangi neturėjo pinigų.

Kaltinamasis A. V. parodė, jog pinigus nuo V. K. banko kortelės sąskaitos kasdien nuiminėjo, kadangi V. K. reikėjo nupirkti naują butą. Tačiau tiek liudytoja E. L., tiek liudytojas A. B. parodė, kad jiems nebuvo svarbu, kaip bus apmokėta už butą.

Kaltinamojo versija, jog naudojo lėšas pagal susitarimą su V. K. paneigtina, kadangi jokių raštiškų susitarimų tarp jų nebuvo. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, jog nei dėl komunalinių paslaugų, susidariusių jam gyvenant Vyturio g., nei dėl dokumentų tvarkymo pensijai gauti, nei dėl komisinių už buto pardavimą ar pirkimą, nei dėl buto paveldėjimo dokumentų sutvarkymo, nei dėl palydovinės televizijos įvedimo, nei dėl garažo durų sutvarkymo jis niekam nemokėjo, su A. V. apie tai nekalbėjo ir A. V. iš jo nieko neprašė, manė, jog A. V. jam padeda dėl to, kad gana pigiai jam pardavė savo butą. Be to, tuo metu jis neturėjo pinigų, o A. V. pateiktuose kasos pajamų orderiuose (2 t., b.l. 107-109) nurodytų pinigų sumų A. V. jis nėra mokėjęs, apie kasos pajamų orderiuose nurodytas pinigų sumas su A. V. nėra kalbėjęs. Teismui A. V. negalėjo pateikti jokių įrodymų, patvirtinančių jo parodymus apie išleistus V. K. pinigus. A. V. nurodė, jog veikė žodinio susitarimo su V. K. pagrindu. Lietuvos Respublikos CK 1.73 str. 1 d. 1 p. numato, jog fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu, turi būti sudaromi rašytine forma. To paties kodekso 1.93 str. 2 d. numato, jog įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Remtis vien kaltinamojo parodymais dėl žodinių sandorių, neva sudarytų su nukentėjusiuoju V. K., kai nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų, teismas neturi jokio pagrindo. Be to, nors A. V. teismui pateikė tris kasos pajamų orderius, kuriuose nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) už tarpininkavimo paslaugas V. K. per tris kartus sumokėjo 16 000 Lt, minėti kasos pajamų orderiai neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų, kadangi jie pasirašyti tik A. V.. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykių” 3 punkte numatyta, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus - ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas”; 11 punkte numatyta, kad „kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai”. Atkreiptinas dėmesys, kad joks kasos pajamų orderis V. K. išduotas nebuvo, o kasos pajamų orderiuose nenurodyta, kokių dokumentų pagrindu priimti pinigai. A. V. kasos pajamų orderių nepagrindė jokiomis preliminariomis sutartimis, kurių pagrindu paimti pinigai, nors teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo sudaryta preliminari sutartis dėl buto Sulupės g. pirkimo ir šias paslaugas atliko kaip juridinio asmens atstovas.

Aptartų įrodymų pagrindu teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. V. 2010-03-22 neteisėtai įgijo svetimą, V. K. priklausančią elektroninę mokėjimo kortelę finansinei operacijai inicijuoti. Ši jo nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., sudėtį.

Be to, teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad A. V. laikotarpyje nuo 2010-03-22 16.34 val. iki 2010-04-19 11.20 val. neteisėtai panaudojo svetimą, V. K. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti bei apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t.y. 54 562 Lt. Šios jo nusikalstamos veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., 182 str. 2 d., sudėtį.

Atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis A. V. pasisavino 55 000 Lt., tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad ši suma yra 54 562 Lt, kadangi A. V. iš V. K. sąskaitos iš viso nuėmė 84 880 litų, iš kurių už 30 000 litų nupirko butą ir 318 litų sumokėjo notaro paslaugoms, todėl šia prasme mažintina ir kaltinimo apimtis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis A. V. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai ir vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d., 5 d.). Jis yra jauno amžiaus, dirba, turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, iš kurių vienam nustatytas pirminis vidutinis neįgalumo lygis. A. V. anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes A. V. už padarytus tyčinius nusikaltimus skirtina Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 2 d. sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Bausmės dydį apsprendžia aptartos aplinkybės, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės bei tai, kad A. V. teisiamas pirmą kartą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis V. K. pareiškė viso 100 000 Lt civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti 55 000 Lt turtinę ir 45 000 Lt neturtinę žalą. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos V. K. motyvuoja tuo, jog A. V. jis pardavė butą, esantį Vyturio g. 1-23, Klaipėdoje, už 85 000 Lt, tačiau pastarasis jam šių pinigų neatidavė, o nupirko kitą butą už 30 000 Lt, todėl reikalauja priteisti skirtumą, t.y. 55 000 Lt turtinei žalai atlyginti. Neturinė žala, t.y. 45 000 Lt – tai moralinė žala dėl netekto materialinio turto, išgyvenimai dėl įvykio.

Nors kaltinamasis teigia, jog visus V. K. pinigus jis išleido su pastarojo žinia ir apmokėdamas V. K. suteiktas paslaugas, jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikta. Kaip nurodė pats kaltinamasis, viskas buvo sudaroma žodine sutartimi. V. K. teigia, jog jokių žodinių sutarčių tarp jo ir A. V. nebuvo. CK 1.93 str. 2 d. numato, jog įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Remtis vien kaltinamojo parodymais dėl žodinių sandorių, neva sudarytų su nukentėjusiuoju V. K. dėl komisinių mokesčių už sandorių organizavimus, V. K. paveldėjimo dokumentų bei dokumentų pensijai gauti tvarkymą, komunalinių paslaugų apmokėjimą, perkraustymą, kabelinės televizijos įvedimą, kai nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų, teismas neturi jokio pagrindo. Iš 2010-04-01 sutarties (1 t., b.l. 63-65) matyti, jog perkant butą, esantį Sulupės g. 11a-42, Klaipėdoje, notarui už paslaugas buvo sumokėta 318 Lt, t.y. notaro atlyginimas 135 Lt / 60 Lt / 6Lt; kompensacijos už patikrą registruose dydis 12 Lt; VĮ Registrų centro darbų kainos dydis 60 Lt; kompensacijos už kitas kliento prašymu atliktas paslaugas dydis 45 Lt. Kadangi sutarties 12 punkte numatyta, jog sutarties sudarymo išlaidas apmoka pirkėjas, o pirkėjas yra V. K., nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos mažintinas 318 Lt. Jau minėta, jog kaltinamasis A. V. pasisavino ne 55 000 Lt, kaip teigia nukentėjusysis, o 54 562 Lt, kadangi A. V. iš V. K. sąskaitos iš viso nuėmė 84 880 litų, iš kurių už 30 000 litų nupirko butą ir 318 litų sumokėjo notaro paslaugoms, todėl nukentėjusiojo V. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiojo V. K. naudai iš kaltinamojo A. V. 54 562 Lt.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas neabejoja, kad dėl įvykio nukentėjusysis patyrė išgyvenimus, tačiau 45 000 Lt neturtinė žala, atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus - yra aiškiai per didelė, todėl mažintina, nukentėjusiajam V. K. iš kaltinamojo A. V. priteistina 3500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimo terminas A. V. turtui – automobiliui „Toyota Prado”, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pratęstinas, o atlyginus nukentėjusiajam padarytą žalą, panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinis diskas su fotonuotraukomis, saugomas voke byloje (l t., b.l. 41), du kompaktiniai diskai su pokalbiais ir tekstiniais pranešimais, saugomi voke byloje (1 t., b.l. 120), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str.,

nusprendė:

A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes, paskirtas pagal BK 215 str. 1 d., 182 str. 2 d., subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 214 str. 1 d., prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo dienos.

Priteisti iš A. V. nukentėjusiojo V. K. (V. K.) naudai 54 562 Lt turtinei ir 3500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimo terminą A. V. turtui – automobiliui „Toyota Prado”, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pratęsti, o atlyginus nukentėjusiajam padarytą žalą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinį diską su fotonuotraukomis, saugomą voke byloje (l t., b.l. 41), du kompaktinius diskus su pokalbiais ir tekstiniais pranešimais, saugomus voke byloje (1 t., b.l. 120), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Krušienė