- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-05
- Bylos Nr.
- II-583-1109/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00438-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Pažeidėjas
- O. A.
- Nukentėjusysis
- V. V., N. K.
- Advokatai
- Vida Kisielienė
- Kategorijos
- 7.3Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti (ANK 110 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Kristinai Grikietytei-Guobienei, Rūtai Balčiūnaitei, Vidai Dambrauskienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui O. A., jos atstovei advokatei Vidai Kisielienei,
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atstovui D. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. A. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija, NŽT) 2023 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. A. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas įspėjimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį, už tai, kad nuo 2023 m. kovo 2 d. 9:47 val. iki 2023 m. balandžio 28 d. 14:30 val. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis atribota tvora ir užima bei naudojasi 16,91 kv. m. plotu gretimojo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkai taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. balandžio 26 d., 21 straipsnio 7 punktą.
Šalies argumentai
O. A. su priimtu nutarimu nesutinka ir teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Institucijos nutarimą, administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad ji su sutuoktiniu G. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2013 m. rugpjūčio 30 d. įsigijo pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu žemės sklypą 1509 kv. m. ploto ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Prie pirkimo - pardavimo sutarties buvo pridėtas žemės sklypo planas, parengtas 2007 m. kovo 27 d. UAB „H.“. Įsigytas žemės sklypas buvo aptvertas tvora. Minėta tvora buvo pastatyta ankstesnių žemės sklypo bei gyvenamojo namo savininkų pagal tuo metu matininkų nustatytas žemės sklypo ribas. Jokio ginčo tarp ankstesnių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), savininkų dėl pastatytos tvoros ir žemės sklypų ribos su gretimo žemės sklypo savininkais nebuvo. Ji nuo 2013 metų iki šio laiko naudojosi įsigytu žemės sklypu ir jokių pretenzijų (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nauji savininkai iki 2023 m. sausio mėnesio nereiškė. Šiuo metu yra iškilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų.
Atkreipia dėmesį, kad NŽT, priimdama sprendimą dėl administracinės procedūros pradėjimo, vadovavosi tik (duomenys neskelbtini) žemės sklypo matavimais, tačiau neatsižvelgė į tai, kad jai priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai dar buvo neatlikti, nebuvo aišku, ar ji naudojasi tokio dydžio žemės sklypu, kokį nusipirko, ar mažesniu. Pažymi, kad tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kilo civilinis teisinis ginčas dėl žemės sklypų ribų, todėl pradėti administracinio nusižengimo procedūrą ir civilinį teisinį ginčą kvalifikuoti kaip administracinį nusižengimą nebuvo jokio teisinio pagrindo.
Taip pat pažymi, kad kvalifikuoti asmens veiksmus pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį galima tik tuo atveju, jei asmuo nusižengimą padarė tyčia. Šiuo atveju nurodo, kad jos veiksmuose nėra jokios tyčios savavališkai užimti bei naudotis gretimo žemės sklypo dalimi. Ji jokio administracinio nusižengimo nepadarė, nes jau 10 metų naudojasi tuo žemės sklypu, kurį nusipirko, jokios tvoros netvėrė ir yra įsitikinusi, kad jai priklausančio žemės sklypo riba nuo gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra atskirta pastatyta tvora. Nurodo, kad, remiantis teismų praktika, esminė aplinkybė tokio administracinio nusižengimo byloje yra ne fakto nustatymas, ar tvora pastatyta gretimame sklype, bet tai, ar asmens veiksmuose yra tyčia. Šiuo atveju, pažymi, kad ji tvoros nestatė, neatliko jokių tyčinių veiksmų, nežinojo, kad tvora galimai yra įsiterpusi į gretimą žemės sklypą, todėl administracinė procedūra jos atžvilgiu pradėta nepagrįstai ir ji nepagrįstai yra nubausta administracinio nusižengimo byloje.
Motyvuojamoji dalis
Taip pat nurodo, kad ANK 618 straipsnio 2 dalis numato, jog nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pažymi, kad susipažinus su NŽT 2023 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) turiniu, akivaizdu, kad buvo pažeisti ANK 618 straipsnio reikalavimai, nes priimtame nutarime nėra jokių motyvų ir nenurodyta kokius neteisėtus veiksmus ji atliko laikotarpyje nuo 2023 m. kovo 2 d. iki 2023 m. balandžio 28 d., nenurodyti motyvai, patvirtinantys, kad ji tyčia užėmė gretimo žemės sklypo dalį. Taip pat nurodo, kad ANK 617 straipsnis numato, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka privalo nustatyti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pažymi, kad NŽT pareigūnė pažeidė nurodytą teisės normą, nes nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, visiškai netyrė jos (O. A.) paaiškinime nurodytų reikšmingų aplinkybių: neapklausė ankstesnių žemės sklypų savininkų dėl tvoros pastatymo aplinkybių, nesiaiškino, ar nesumažėjo jos ir jos sutuoktiniui priklausančio žemės sklypo plotas, nustatant žemės sklypo ribą pagal pareigūnės nubraižytą sklypų situacijos schemą ir kt. Atkreipia dėmesį, kad pasikeitė tiek (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkai, tiek (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkai. Taigi, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nebuvo tirtos tvoros pastatymo aplinkybės - ar minėta tvora buvo pastatyta esant ankstesnių savininkų susitarimui, nebuvo tirta aplinkybė - ar nėra ginčo dėl žemės sklypų ribos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypų savininkų.
Pažymi ir tai, kad administracinio nusižengimo byloje buvo vadovaujamasi situacijos schema (2023 m. kovo 3 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto N. (duomenys neskelbtini) priedu 1), kuri yra netiksli, nėra nubraižytas jos ir jos sutuoktiniui priklausantis žemės sklypas, nenurodyti abiejų žemės sklypų kraštinių ilgiai, nėra išmatuotas jai ir jos sutuoktiniui priklausančio žemės sklypo plotas. Situacijos schemoje nenurodyti posūkio taškai su koordinatėmis. Tokia situacijos schema neatitinka žemės sklypų planams keliamų reikalavimų, numatytų 2002 m. gruodžio 30 d. LR Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintomis „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“. Pažymi, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. NŽT pareigūnė, nagrinėdama šią administracinio nusižengimo bylą, nesivadovavo šia teisės norma, kas lėmė neteisingo ir nepagrįsto 2023 m. balandžio 28 d. nutarimo priėmimą.
Taip pat nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas remiantis išimtinai byloje surinkta rašytine medžiaga, kuri surinkta tendencingai ir neatitinka įstatymų reikalavimų, yra nepatikima, neišsami ir subjektyvi. Remiantis in dubia pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Mano, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija visiškai nesivadovavo įstatymų reikalavimais, principu, kad visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, dėl ko 2023 m. balandžio 28 d. priimtas nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu nutrauktina.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2023 m. kovo 2 d. atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikrinimą vietoje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Po atlikto patikrinimo, 2023 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) O. A. (toliau - Pareiškėja) ir G. A. nurodė 2023 m. balandžio 20 d. 15:00 val. atvykti į Kauno miesto skyrių, 308 kabinetą, adresu L. Sapiegos g. 10, Kaune, dėl nustatyto pirmiau minėto galimo pažeidimo aplinkybių išaiškinimo ir protokolo surašymo arba iki 2023 m. balandžio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno miesto skyriui pateikti paaiškinimą raštu - laišku arba elektroninėmis priemonėmis, dėl nustatyto pirmiau minėto pažeidimo aplinkybių išaiškinimo (kas ir kokiu pagrindu tvorą pastatė ne pagal sklypo įregistruotą ribą), kurio pagrindu bus priimtas sprendimas-surašytas protokolas arba priimtas kitas sprendimas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį. 2023 m. balandžio 18 d. Kauno miesto skyriuje gautas Pareiškėjos ir G. A. paaiškinimas, kad jokio administracinio nusižengimo nepadarė ir gretimo žemės sklypo dalies tyčia neužėmė bei savavališkai nenaudoja. Rašte taip pat nurodė, kad šiuo metu yra rengiami žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir jei bus ginčas dėl žemės sklypo ribų neatitikimo, bus sprendžiamas klausimas su gretimo sklypo savininkai taikiu būdu arba ginčas bus nagrinėjamas teisme. 2023 m. balandžio 28 d. įvertinus visas bylos aplinkybes Kauno miesto skyriuje priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas (duomenys neskelbtini), ROIK: (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis ANK 110 straipsnio 1 dalimi, nutarta Pareiškėjai skirti administracinę nuobaudą - įspėjimą.
Nurodo, kad 2023 m. kovo 2 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tikrinamojo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos gretimybėje su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), neatitinka suformuotų bei įregistruotų ribų, nes gretimojo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) tvora pastatyta (duomenys neskelbtini) sklypo riboje ir atriboja 16,91 kv. m ploto naudojimo galimybę tikrinamojo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams. Pažymi, kad teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-693/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Nagrinėjamu atveju užimtu 16,91 kv. m valstybinės žemės plotu, aptvertu tvora, išimtinai savo reikmėms naudojasi tik administracinėn atsakomybėn patraukta Pareiškėja ir jokie tretieji asmenys negali patekti į tvora užtvertą žemės teritoriją, todėl tai laikytina savavališku svetimos žemės užėmimu.
Vien ta aplinkybė, kad Pareiškėja žemės sklypą su jau pastatyta tvora įgijo ir pati jokių aktyvių veiksmų, kuriais užimta privati žemė, neatliko, nešalina jos, kaip žemės sklypo savininkės, atsakomybės, be kita ko, nešalina ir pareigos nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir teisėtų interesų. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.395 straipsnio 1 dalį parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Taigi pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perimant nekilnojamojo turto nuosavybę naujajam savininkui pereina ne tik su įgyjamu turtu susijusios teisės, bet ir pareigos.
Institucija pažymi, kad Kauno miesto skyrius priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovavosi tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) žemės sklypų atliktais kadastriniais matavimais ir atsižvelgiant į tai, kad pagal įregistruotus šių žemės sklypų atliktus kadastrinius matavimus Pareiškėjos tvora patenka į kito žemės sklypo ribas, buvo priimtas ir skundžiamas nutarimas dėl ANK 110 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl vien ta aplinkybė, kad šiuo metu yra rengiami žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, nelemia šiam momentui įregistruotų kadastrinių duomenų neteisingumo. Taip pat pažymi, kad Kauno miesto skyrius įvertinęs visas aplinkybes, kad Pareiškėja imasi veiksmų dėl pažeidimo pašalinimo, Pareiškėjai paskyrė švelniausią ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą - įspėjimą.
Dėl ANK 617 straipsnio pažeidimo, nurodo, kad nagrinėjamu atveju Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. balandžio 28 d. nutarime išsamiai ir motyvuotai išdėstyta administracinio nusižengimo esmė ir tyrimo metu nustatytos aplinkybės, todėl administracinėn atsakomybėn traukiama Pareiškėjo galėjo suvokti, dėl ko yra nubausta Nacionalinės žemės tarnybos nutarimu. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad 2022 m. liepos 12 d. Kauno miesto skyriuje buvo priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. (duomenys neskelbtini) (šis nutarimas nebuvo skundžiamas), pagal kurį Pareiškėjos sutuoktiniui G. A. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui skirta nuobauda – įspėjimas, už tai, kad už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos įregistruotos konstrukcijų tvora su mūro stulpų įtvirtinimais, bei betonuota pamatine dalimi, metalinių konstrukcijų vartai ir varteliai. Įvaža yra išklota trinkelių danga. Taip už sklypo ribų yra užimta valstybinės žemės dalis - 67,22 kv. ploto, kuri yra naudojama kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kiemo dalis. Taigi, pareiškėjai buvo žinoma ir suprantama apie jai priklausančios tvoros neatitikimus, kad tvora patenka už žemės sklypo ribų, tačiau jokių veiksmų dėl to nesiėmė. Tai suponuoja išvadą, kad Pareiškėja suvokė, jog jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esanti tvora įsiterpia ir aptveria kitų žemės sklypų dalis, taip Pareiškėja užima žemės plotus, kurie jai nepriklauso. Vadinasi, administracinėn atsakomybėn patrauktos Pareiškėjos veiksmuose konstatuotinas subjektyvusis administracinio nusižengimo sudėties požymis - tyčia.
Pareiškėjos skunde taip pat teigiama, kad Nacionalinės žemės tarnybos situacijos schema yra netiksli, nėra nubraižytas O. A. ir jos sutuoktiniui priklausantis žemės sklypas, nenurodyti abiejų žemės sklypų kraštinių ilgiai, nėra išmatuotas O. A. ir jos sutuoktiniui priklausančio žemės sklypo plotas, situacijos schemoje nenurodyti posūkio taškai su koordinatėmis. Institucija pažymi, kad Kauno miesto skyrius žemės naudojimo patikrinimą atliko vadovaudamasis Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau - ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 11.6 p. žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama, ar žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai. Nacionalinė žemės tarnyba atlikinėdama žemės naudojimo patikrinimus, neatlieka žemės sklypų matavimo procedūrų ir pačio patikrinimo metu identifikuojama tik ta žemės sklypo dalis, kuri yra savavališkai užimta, nesilaikant nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribų.
Institucija taip pat nurodo, kad iš pačio skundo taip pat nelabai suprantama, kodėl yra teigiama, kad situacijos schemoje nenurodyti posūkio taškai su koordinatėmis, nes pagal Nacionalinės žemės tarnybos situacijos schemą, kuri yra pridėta prie 2023 m. kovo 2 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai matyti, kad šie duomenys yra nurodyti.
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, Institucija teigia, jog Pareiškėja yra pagrįstai nubausta pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, nes jos veiksmai atitinka šio administracinio nusižengimo (savavališko valstybinės žemės užėmimo ir naudojimo) objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukta O. A. palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio 30 d. ji su sutuoktiniu įsigijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir namą, kurie, kaip nurodyta skunde, jau buvo aptverti tvora. Jų sklypo numeris yra (duomenys neskelbtini), jis ribojasi su (duomenys neskelbtini) sklypu. Abiejų sklypų savininkai yra privatūs asmenys, tai nėra valstybinė žemė. Ankstesnė sklypo savininkė prieš jiems įsigyjant šį turtą aprodė sklypą, aiškino, kur yra sklypo ribos. Kai jie nusipirko sklypą, kaimynai jau gyveno (duomenys neskelbtini) sklype. Tuo metu niekas pretenzijų nereiškė, kad jie naudojasi ne savo žeme. Įsigyjant šį sklypą, buvusi savininkė paaiškino, pateikė dokumentus, žemės sklypo planus su tuo metu atliktais matavimais ir notaras juos patvirtino, todėl jiems nekilo jokios abejonės, kad jų sklypo ribos gali būti netinkamos. Jokių papildomų matavimų tuo metu jie neatliko. Einant laikui, tvoros būklė keičiasi, todėl jie, suderinę su gretimų sklypų savininkais, pradėjo tą tvorą keisti, gerinti jos būklę. Tuomet tarp jų ir kaimynų iš (duomenys neskelbtini) sklypo kilo ginčas, nes kaimynai pareiškė, kad jie (O. A. su vyru) yra jų žemės sklypo ribose. Naudodamasi žemės sklypu buvo įsitikinusi, kad tai yra jų žemė, kadangi jie ją nusipirko. Abejonė, ar tai buvo jų sklypo ribos, iškilo tada, kai kaimynai pareiškė, kad jų tvora įeina į kaimynų sklypo ribas. Kadangi jie nusipirko turtą su tokiomis ribomis ir tvora, jie nieko naujo nestatė, nedarė, mano, kad tai yra civilinis ginčas iškilęs dėl žemės sklypo ribų. Kai NŽT vykdė patikrinimą, kurio pagrindu buvo surašytas nutarimas, ji dalyvavo tame patikrinime. Atkreipia dėmesį, kad patikrinimo aktas nebuvo pateiktas jai pasirašymui, ji pasirašyti neatsisakė, nors taip ir nurodyta patikrinimo akte. Kaimynų atsiųsto matininko jie neįsileido atlikti matavimų, kadangi norėjo išsikviesti savo matininką, kad nebūtų atlikti tik vienos šalies matavimai. Mano, kad jokio administracinio nusižengimo nepadarė, nes iki šio įvykio jokio ginčo su gretimo sklypo savininkais ji neturėjo.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – O. A. atstovė advokatė Vida Kisielienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ši administracinė teisena pradėta neteisėtai ir nepagrįstai. Pažymėjo, kad šiuo atveju abu sklypai, tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), buvo įvesti į valstybinės įmonės registrų duomenis pagal vietinę koordinačių sistemą, o vėliau, iš vietinės koordinačių sistemos, jų koordinatės buvo transformuojamos į valstybinę koordinačių sistemą ir dėl to galėjo atsirasti paklaidos, dėl ko ir kilo neaiškumas dėl šių sklypų ribų. Ginčas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų dabar yra nagrinėjimo stadijoje, pateiktas skundas NŽT komisijai, šalys turės tą klausimą spręsti civilinio proceso tvarka, todėl, šiuo atveju ginčas apskritai neturėtų būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka. Tai patvirtina ir NŽT siųstas raštas O. A., kuriame nurodoma, kad NŽT nėra priskirta funkcija vertinti kito privataus asmens galimai atliktų veiksmų teisėtumą, taigi minėtų teisinių priemonių taikymas ir sklypų savininkų teisių gynimas įmanomas inicijavus civilinį procesą. Šiuo atveju civilinis procesas dar nėra pradėtas, dabar yra rengiamas civilinis ieškinys, kadangi jį galima pateikti tik tada, kai jau yra atlikti kadastriniai matavimai, kurie šie metu dar nėra pabaigti. Institucijos nutarimas šioje byloje neatitinka ANK 618 straipsnyje reglamentuoto nutarimo turinio, kaip ir paminėta pareiškėjos skunde. Neaišku, kodėl fiksuojamas toks nusižengimo padarymo laikas ir data, kadangi tuo metu nieko neįvyko. Pažeidimo esmė taip pat nurodyta, kad žemės sklypas buvo užimtas O. A., tačiau, šiuo atveju ji jo užėmusi nebuvo, nes tokios tvoros ribos jau buvo jai atsikrausčius ir ji nieko nekeitė. NŽT taip pat nematavo ir netyrė abiejų sklypų, su tikslu nustatyti, ar kažkurio iš sklypų savininkai užgrobė kitam sklypui priklausančias ribas, ar čia yra tik netikslumai matavimuose, kurie turėtų būti išsprendžiami civilinio proceso tvarka. Nutarime nėra nurodyta ir motyvų, nėra aiškiai išdėstyta, ir pasakoma, kokiais įrodymais Institucija grindžia savo sprendimą. 2023 m. kovo 3 d. surašytu patikrinimo aktu vadovautis negalima, nes jis neatitinka oficialių rašytinių įrodymų, kadangi yra surašytas pažeidžiant nustatytą tvarką. Visų pirma, jame nurodyta data ir laikas yra neteisingi, kaip ir nurodė liudytoja N. J.-P., akto surašymo laikas yra ne toks. Be to, matininkė akte nurodė ir neatitinkančius tikrovės duomenis, nes jame nurodyta, kad dalyvavę asmenys atsisakė pasirašyti patikrinimo aktą. Tačiau, patikrinime dalyvavę asmenys akto pasirašyti neatsisakė, jis net nebuvo pasiūlytas jiems pasirašyti, tiesiog akte buvo nurodyti klaidingi duomenys, dėl ko to akto jie ir nepasirašinėjo. Minimas patikrinimo aktas neatitinka tikrovės, neturi įrodomosios reikšmės, juo vadovautis negalima. Todėl, negalima konstatuoti, kad O. A. padarė administracinį nusižengimą. Be to, surašant aktą buvo pasikviestas matininkas S. Š., kuris atstovauja nukentėjusius, tuo tarpu, matininkas, kuris atstovauja O. A., nebuvo pakviestas. Taip pat, pareigūnė įvedė matininką į A. žemės sklypą, atlikti matavimus, toks sutikimas nebuvo A. duotas, o pagal įstatymą, matininkai turi tokį leidimą gauti. Pareigūnai privataus asmens, šiuo atveju, kaimynų nusamdyto matininko, į A. teritoriją įvesti negalėjo. Taip buvo pažeisti žemės naudojimo valstybės kontrolės nuostatai. Nesutinkama, kad byloje yra įrodymai, patvirtinantys nukrypimą nuo (duomenys neskelbtini) sklypo ribų. Patikrinimo aktas tinkamai neužpildytas, nepatvirtina, koks konkrečiai aparatas naudotas, kada jis buvo išjungtas pabaigus matavimus. Be to, patikrinimo aktas buvo nusiųstas kitoms šalims, o O. A. neišsiųstas, taip pastatant proceso dalyvius į nelygią teisinę padėtį, taip buvo pažeista administracinė teisena, ji įvykdyta neteisėtai. O. A. negalėjo pateikti įrodymų, atsivesti liudytojų, nors visa tai yra numatyta kaip jos teisės, taigi šiuo atveju buvo pažeistos pareiškėjos teisės.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad esminės aplinkybės, kurias reikalinga nustatyti baudžiant pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, yra užėmimo faktas ir tai, ar pareiškėja veikė tyčia. Šiuo atveju, kaip galima matyti iš 2023 m. kovo 3 d. NŽT surašyto patikrinimo akto, naudojant specialią įrangą, yra nustatyta, kad 16,91 kv. m. yra užimama kitam privačiam asmeniui priklausanti žemė. Atliekant ribų matavimus, yra vadovaujamasi Registrų centre esančiais duomenimis apie registruotas žemės sklypo ribas ir nurodytais žemės sklypo koordinačių taškais atliekamas patikrinimas su specialiu prietaisu, patikrinama, kiek ta tvora pateko už pareiškėjos sklypo ribos, kiek skiriasi nuo tos, kokia yra registruota Registrų centre, ir kokia realiai yra tvoros riba. Šiuo atveju Registrų centre esančios koordinatės registruotos nuo 1996 m. lapkričio 25 d. Matininkai visus matavimus visada privalo atlikti gyvai vietoje, duomenys automatiškai, neatlikus matavimų, perkelti būti negali, todėl ir 1996 m. greičiausiai buvo atlikti matavimai, o ne duomenys automatiškai perkelti iš vietinio į valstybinį registrą. Šiuo atveju šie duomenys NŽT yra surinkti atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypo ribas, pagal ką NŽT nustatė, kad tvora pastatyta ne pagal žemės sklypo ribas, o išeinant už ribų. Nors pareiškėjai ir ginčija patį patikrinimo aktą, tačiau jų nurodomos aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjama byla, nes esminis faktas joje yra tai, kad šiuo atveju yra neabejotinai nustatyta, kad žemė yra užimama, nėra jokių įrodymų ar dokumentų, kurie paneigtų šį faktą. Kaip ir buvo nurodyta pačios pareiškėjos, ginčas dėl tvoros egzistuoja nuo pačių 2022 metų, taigi, nuo to laiko pats faktas buvo pareiškėjai žinomas ir suprantamas, kad ta tvora yra ne jos sklypo ribose, kad patenka į nukentėjusiųjų sklypo ribas, tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų, kad tai būtų ištaisoma. Kaip nurodė ir buvusi (duomenys neskelbtini) sklypo savininkė, tvora buvo pastatyta savavališkai, savarankiškai, nepasitelkiant jokių specialistų, taip, kaip jiems atrodė, kad yra teisingiausia, taigi ir susidarė situacija, kad tvora pastatyta ne pagal žemės sklypo ribas. Vien tik ta aplinkybė, kad pareiškėja pati tos tvoros nestatė, šioje byloje niekaip nekeičia jos atsakomybės, nes pareiškėjai perėjo visos teisės ir pareigos, kurias turėjo ir pradinė sklypo savininkė. Taip pat, nors pareiškėja nurodo, kad tai nėra svarbi aplinkybė, tačiau, kadangi G. A. jau buvo nubaustas dėl valstybinės žemės užėmimo, ji, kaip jo sutuoktinė, suprato, kad jų žemės sklypo ribos yra neatitinkančios tų, kurios yra įregistruotos Registrų centre, kas patvirtina, kad šiuo atveju ji, užimdama kitiems asmenims priklausančios žemės dalį, veikė tyčia. Institucija nesutinka su argumentais dėl civilinio proceso tvarka spręstino ginčo, kadangi Institucija žemės kontrolę vykdo pagal Žemės įstatymo 36 straipsnį, kuriame numatyta, kad Žemės tarnyba atlieka visuotinę, tiek valstybinės, tiek ir privačios žemės naudojimo kontrolę. Remiantis civiliniu kodeksu, civilinis ginčas yra tada, kai pereinama į teismą. Kadangi šiuo atveju į teismą kreiptasi nebuvo, nėra aišku, ar į jį bus kreiptasi, ginčas tarp privačių asmenų nėra laikytinas civiliniu. Dėl to, kad šiuo atveju nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, iškart surašant nutarimą, atkreipia dėmesį į ANK 608 straipsnio 5 dalį, kurioje numatyta, kada administracinio nusižengimo protokolas nėra surašomas. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad buvo pasirinkta bausmė – įspėjimas, protokolas nebuvo surašomas ir iškart buvo surašomas nutarimas. Taip pat, dėl pareiškėjos galimų teisių pažeidimų, atkreipia dėmesį, kad pareiškėja per visą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laikotarpį nebuvo pasikreipusi į NŽT, kad pateiktų kažkokius įrodymus, prašymus susipažinti su bylos medžiaga, taigi pati pareiškėja nesinaudojo savo teisėmis ir pareigomis, todėl tie argumentai, kad buvo pažeistos jos teisės, iš esmės yra melagingi. Dėl matininko S. Š., nurodo, kad nors jį į patikrinimą pakvietė Institucija, jis niekaip neprisidėjo prie akto surašymo, jis tik dalyvavo kaip vienas iš kviestinių asmenų. Matavimus atliko N. P., specialistė, turinti reikiamus sertifikatus, kuri ir naudojo matavimo prietaisą. Taigi, matininko dalyvavimas sprendimo priėmimui šiuo atveju įtakos taip pat neturi. Patikrinimas buvo atliktas pagal matininko raštą, bet panašiu metu gautas ir suinteresuoto asmens – N. K. prašymas, todėl taip pat ir į tai buvo atsižvelgta atliekant patikrinimą. Nagrinėjant bylą nebuvo aiškinamasi, kada tvora buvo pastatyta. Pareiškėja neginčijo, kad tai buvo jos tvora. Atliekant patikrinimą, buvo įregistruoti abiejų sklypų kadastriniai matavimai, tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini). Nutarimas buvo priimtas vadovaujantis 2006 m. birželio 12 d. matavimais.
Nukentėjusioji N. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2009 m. Kai atsikraustė, sklype jau buvo pastatyta tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų esanti tvora. Tuo metu įsitikino, kokiu sklypu naudojasi, kadangi sklypas buvo naujai formuotas. Visame plote buvo formuojami naujai sklypai, todėl buvo privalomi matavimai ir jie buvo atliekami fiziškai. Tą dieną, kai buvo žymimos ribos, jos nebuvo, bet tos ribos buvo sužymėtos jiems įsigyjant tą sklypą. Tuo metu buvo kalba su buvusia (duomenys neskelbtini) sklypo savininke apie tai, kad jos tvora užima dalį jų (kaimynų, kuriems priklauso sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės. Buvusi (duomenys neskelbtini) sklypo savininkė žinojo, kad yra peržengusi jų sklypo ribas ir tai darė sąmoningai, todėl, kad jai kitaip neišėjo apeiti elektros stulpo, kuris yra jai (N. K.) priklausančio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), ribose. Už šio stulpo naudojimą ji yra gavusi kompensaciją, nes ir ESO yra įtvirtina, kad tas stulpas stovi jos žemės nuosavybėje. Dėl ribų klausimas tada nekilo, nes buvusi gretimo, (duomenys neskelbtini) sklypo, savininkė tuomet pripažino, kad ji užima jų – kaimynų, kuriems priklauso (duomenys neskelbtini) sklypas, sklypo ribas, o jie kaimynei leido tomis ribomis naudotis. Tačiau, prieš 15 metų ta tvora buvo normalios būklės, o kadangi ta tvora eina per kelis sklypus, jie su kitų sklypų savininkais pasitarė, kad tuo metu jos griauti nereikia, o kai tvoros būklė pablogės ir ją reikės griauti, ji bus griaunama jau tose realiose ribose. Prieš metus jau atėjo laikas tą tvorą keisti, todėl jie su kaimynais ir nusprendė pastatyti ją ten, kur ta tvora ir priklauso. (Duomenys neskelbtini) namo savininkai su tuo nesutiko, todėl jie pradėjo atlikinėti kadastrinius matavimus. Visur, kur jie skambino, juos informavo, kad kadastrinius matavimus reikia atsinaujinti, kadangi šiuo atveju kilo ginčas. Pasisamdė matininką, kuris atliko matavimus. Į visus matavimus buvo išsiųsti laiškai, matavimuose dalyvavo tiek A., tiek jos atstovė. Kadangi matavimai daromi iš visų pusių, kol buvo matuojamos ribos, nesusijusios su (duomenys neskelbtini) sklypu, tol viskas buvo gerai, bet kai reikėjo riboženklius įkalti į tą ribą, kuri skiria (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypus, O. A. to daryti neleido. Nepatekus į O. A. sklypą, atlikti matavimų buvo neįmanoma, todėl matininkas pasakė, kad jie turi rašyti skundą į NŽT ir jie tą ribą nustatys. Taigi, skundas buvo parašytas tiek jų, tiek ir matininko iniciatyva. Iš NŽT atvyko du pareigūnai, kurie tikrino sklypus, pasakė jiems, kad išvada bus pateikta per kažkiek dienų, po ko jie išvadą gavo paštu. Prie jų išvada rašyta nebuvo. Nustatę ribą NŽT pareigūnai riboženklių neįkalė, nes NŽT pasakė, kad to daryti nereikia. Matavimai šiuo metu baigti, jie yra pateikti patvirtinimui, laukiama suderinimo, kai jį gaus, jie bus įregistruoti. Sprendimas dar nėra priimtas.
Nukentėjusioji V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji taip pat yra sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Registre tai yra įregistruota kaip vienas sklypas, bet sklypas padalintas į atskiras dalis, viena dalis priklauso jai, kita – N. K.. Yra sudarytas naudojimosi šiomis sklypo dalimis tvarkos planas. Pagal naudojimosi tvarką, jų sklypo dalis prieina prie (duomenys neskelbtini) sklypo, priklausančio O. A.. Jos ir N. K. sklypai buvo perkami ir formuojami vienu metu, 2006 m. ar 2007 m. Nustatant žemės sklypo ribas 2007 m. dalyvavo ji pati, nes perkant sklypą reikėjo dalyvauti. Tuo metu kaimynų, kuriems priklauso (duomenys neskelbtini) sklypas, tvora jau stovėjo. Žino, kad kaimynai iš (duomenys neskelbtini) sklypo jau buvo šnekėję su buvusia (duomenys neskelbtini) sklypo savininke. Buvusi (duomenys neskelbtini) sklypo savininkė žinojo, kad tie tvoros riboženkliai kažkiek neatitinka. Tuo metu dėl to jokių problemų nekilo. Iškilo dabar todėl, kad kaimynai iš (duomenys neskelbtini) sklypo nusprendė tvarkyti tvorą. Visi kaimynai būtų sutarę dėl naujos tvoros, tačiau visi norėjo statyti tvorą jos realioje vietoje, kuri buvo nustatyta matavimais. Su tuo nesutiko (duomenys neskelbtini) sklypo savininkai, kurie tai pripažino, tai neigė, kad jų sklypas peržengia kito sklypo ribas, galiausiai pasakė, kad kreipsis į teismą. Jos manymu, iki nubaudimo, A. jau žinojo, kad jie neteisėtai naudojosi ta sklypo dalimi, kadangi iškilus šiam klausimui, jie neatrodė dėl to nustebę. Be to, galvoja, kad jiems apie tai turėjo pasakyti buvusi sklypo savininkė, parduodama jiems sklypą.
Liudytoja I. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 1998 m. adresu (duomenys neskelbtini), nusipirko sklypą, pradėjo įsirenginėti namą, pastatė tvorą pagal prieš tai buvusio šeimininko riboženklius. Namo tvora tuo metu ribojosi iš vienos pusės su tuščiu sklypu, iš kitos jo pusės buvo sugriuvę pamatai. Per tą laiką, kol ten gyveno, iš vienos pusės kaimynų nebuvo, iš kitos pusės atsirado kotedžai. Kažkuriuo momentu jai kaimynai pasakė, kad jos tvora ne vietoj, bet kadangi ji tvorą darė pagal jau padarytus matavimus, jai jokių dokumentų, pagrindžiančių tai, kad jos tvora ne vietoje, niekas nerodė, todėl kalba apie tai baigėsi. Kai įsigijo sklypą, netikrino, ar jis atitinka koordinates, pirko iš draugų, namas buvo jau pastatytas. Kol ten gyveno, jokių matavimų neatlikinėjo. Tvoros pamatus darė jie patys, pagal jau sklype buvusius sukaltus kuoliukus. Tvorą jiems statė ta pati įmonė, kuri įrenginėjo namą. Su kaimynais nebuvo jokių pokalbių ir sutarimų dėl tvoros. Namą pardavė prieš 10 metų O. A.. Nebuvo jokio pokalbio su ja, kad tvora ne vietoje stovi, ji tik parodė A. to sklypo ribas.
Liudytoja N. J.-P. teismo posėdžio metu parodė, kad yra NŽT Kauno skyriaus vyriausioji specialistė, atlieka žemės naudojimo kontrolę ir vykdo administracinius tyrimus, turi teisę surašyti nutarimus ir protokolus pagal atitinkamus ANK straipsnius. Šiuo nagrinėjamu atveju, NŽT gavo nukentėjusiųjų skundą dėl aplinkybių, kad kaimynų tvora galimai užtverta jų sklypo dalis. Atvykus ir atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad pagal esamus faktus, surinktus duomenis, būtent taip ir yra. Į patikrinimą buvo pakviesti suinteresuoti asmenys – gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų savininkai. Atvykus į vietą, ji jiems prisistatė, pasakė aplinkybes, įsijungė prietaisą dėl kampų koordinačių nustatymo ir įvertinimo ar riba naudojama teisingai. Patikrinime dalyvavo su gretimo sklypo matininku S. Š., kadangi jis buvo paprašęs pagalbos, nes jo neįsileido gretimo – (duomenys neskelbtini) sklypo, savininkas. S. Š. skundo nagrinėjimo metu pateikė Institucijai užklausimą ar jis galėtų dalyvauti patikrinime, nes jis neįėjo į sklypą, Institucija jam suteikė tokį leidimą. Patikrinimo metu jie dviese buvo, ji dirbo su savo, matininkas su savo prietaisu, abu atskirai. Patikrinimą vykdant taip pat dalyvavo abiejų sklypų savininkai bei (duomenys neskelbtini) sklypo savininkės advokatė. Patikrinimo metu ji nustatė sklypo koordinates, tvoros koordinates, surinko duomenis. Kadangi visų išvadų vietovėje pateikti negali, nes tam reikalinga tam tikra programa schemai padaryti, patikrinimo aktą surašė ne vietoje, o grįžusi į įstaigą. Jį surašė sekančią dieną po atlikto patikrinimo, o ne tuo laiku ir ne tą dieną, kuri nurodyta patikrinimo akte. Informavo suinteresuotus asmenis, kad patikrinimo aktą surašys grįžus ir informaciją pateiks raštu. (Duomenys neskelbtini) sklypo savininkė pareiškė, kad su patikrinimu nesutinka, todėl ji patikrinimo akte ir parašė, kad (duomenys neskelbtini) sklypo savininkė nesutiko pasirašyti. Jei žmonės pasirašyti ant to akto nenori, jiems to daryti nebūtina. Nors akte parašyta, kad nukentėjusiosios atsisakė pasirašyti aktą, tačiau realiai jos neatsisakė jo pasirašyti, bet nukentėjusiosios norėjo gauti pilnus duomenis, kurie nebuvo surašyti akte, todėl jos ten ir nepasirašė. Šias aplinkybes ji nurodė patikrinimo akte. Patikrinimo aktą laišku išsiuntė (duomenys neskelbtini) sklypo bendrasavininkams, o (duomenys neskelbtini) sklypo savininkams išsiuntė tik raštą su schema, pats patikrinimo aktas jiems siųstas nebuvo, nes jų sklypų ribų ji netikrino. Po patikrinimo ji nusprendė inicijuoti nusižengimo teiseną ir išsiuntė apie tai laišką O. A.. Protokolą surašė ji. O. A. paaiškinimus atsiuntė raštu.
Liudytojas S. Ž. parodė, kad į patikrinimą jis važiavo kartu su kolege N. J.-P., nes pagal tvarką į patikrinimus visada privaloma važiuoti dviese. Jis pats nieko nematavo, jokių dokumentų nesiuntė, važiavo kartu tik todėl, kad taip daryti yra privaloma, ir pasirašė minėtam akte. Ant patikrinimo akto pasirašo patikrinimo dieną, kada pasirašė ant akto šiuo atveju, nepamena. Patikrinimo metu dalyvavo abi suinteresuotos pusės. Patikrinimo metu tikrino ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) sklypų ribas.
Skundas atmestinas.
Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Veika padaroma tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, kad yra užėmęs arba naudojasi kaip savo jam nepriklausančia žemės, miško arba vandens telkinio dalimi.
Skunde O. A. nubaudimas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį ginčijamas trimis pagrindiniais aspektais: 1) procesiniais pažeidimais, padarytais tiriant ir narinėjant nusižengimą ne teismo tvarka – neišsiunčiant žemės naudojimo patikrinimo akto O. A., nurodant, kad asmuo kviečiamas administracinio nusižengimo protokolo surašymui, tačiau iš tikrųjų surašomas nutarimas kai administracinio nusižengimo protokolas nesurašomas, tokiu būdu užkertant galimybę susipažinti su bylos medžiaga, užkertant kelią naudotis teise į gynybą, išsikviesti savo liudytojus; įrodymų netinkamumu ir nepakankamumu; tyčios, kaip esminio nusižengimo sudėties požymio, nebuvimu O. A. veiksmuose.
Teismas išnagrinėjęs skundą, išanalizavęs skundo be atsiliepimo į skundą argumentus, įvertinęs asmenų paaiškinimus bei liudytojų parodymus, konstatuoja, jog skundo argumentai nepagrįsti, todėl turi būti atmesti.
ANK 608 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog baigus administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų (kai privalo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti ir sprendimą priimti teismas), baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą. Administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju nesurašomas. Be to, ANK 615 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, o už asmens padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje kaip viena iš administracinių nuobaudų numatytas įspėjimas, administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, nerašydamas administracinio nusižengimo protokolo, priima nutarimą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nors byloje nustatyta, kad O. A. nebuvo siunčiamas žemės naudojimo patikrinimo aktas susipažinimui, tačiau tiek iš pačios O. A. paaiškinimų, tiek iš paties patikrinimo akto matyti, jo pareiškėjai buvo žinoma apie vykdytą patikrinimą.
Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog 2023 m. balandžio 4 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)) O. A. ir G. A. buvo pranešta apie įvykdytą patikrinimą ir jo rezultatus, pridėta schema, kuri yra patikrinimo akto dalis ir aiškiai nurodyta, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad tikrinamo žemės sklypo ribos gretimybėje su žemė sklypu (duomenys neskelbtini), neatitinka suformuotų ir įregistruotų ribų, nes gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) tvora pastatyta (duomenys neskelbtini) sklypo riboje ir atriboja 19,91 kv. m. ploto naudojimo galimybę tikrinamojo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams. Taip pat nurodyta 2023 m. balandžio 20 d. 15:00 val. atvykti į Kauno miesto skyrių, 308 kabinetą, adresu L. Sapiegos g. 10, Kaune, dėl nustatyto pirmiau minėto galimo pažeidimo aplinkybių išaiškinimo ir protokolo surašymo arba iki 2023 m. balandžio 20 d. pateikti paaiškinimą raštu - laišku arba elektroninėmis priemonėmis, dėl nustatyto pirmiau minėto pažeidimo aplinkybių išaiškinimo (kas ir kokiu pagrindu tvorą pastatė ne pagal sklypo įregistruotą ribą), kurio pagrindu bus priimtas sprendimas-surašytas protokolas arba priimtas kitas sprendimas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį. 2023 m. balandžio 18 d. Kauno miesto skyriuje gautas Pareiškėjos ir G. A. paaiškinimas, kuriame jie teigė pažeidimo neįvykdę. Iš pateikto paaiškinimo turinio matyti, jog O. A. buvo suprantama ir aišku, dėl kokio galimai pažeidimo gali būti vykdoma administracinio nusižengimo teisena.
Gavusi paaiškinimą ir įvertinusi kitus jau surinktus duomenis – nukentėjusiųjų skunduose nurodytas aplinkybes, žemės naudojimo patikrinimo akte nurodytas aplinkybes, Institucijos pareigūnė, manydama, kad pažeidimas buvo padarytas, vadovaujantis ANK 615 straipsnio 4 dalimi, turėjo galimybę ir netgi pareigą priimti nutarimą nesurašant administracinio nusižengimo protokolo, kas ir buvo padaryta paskiriant švelniausią sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą.
Pažymėtina, jog teisė susipažinti su bylos medžiaga, teikti prašymus nebuvo pažeista, nes pareiškėja turėjo galimybę iki pateikiant skundą prašyti susipažinti su bylos medžiaga, teikiant skundą teikti prašymus ir dėl papildomų įrodymų rinkimo. Pažymėtina, jo skundas pateikiamas per Instituciją, kurios nutarimas skundžiamas būtent su tikslu sudaryti galimybę Institucijai pačiai, atsižvelgiant į skundo argumentus, panaikinti ar pakeisti savo priimtą nutarimą, rinkti papildomus įrodymus ir pan. Tačiau šiuo atveju, Institucija, nemanydama, kad skundas pagrįstas, persiuntė jį nagrinėti apylinė t eismui.
Skunde taip pat ginčijamas Patikrinimo akto kaip įrodymų šaltinio patikimumas ir leistinumas, teisėtumas. Teigiama, kad jame neteisinga nurodyti šie duomenys: surašymo laikas, aplinkybė, kad patikrinime dalyvavę asmenys atsisakė pasirašyti jame, nes jis tiesiog nebuvo pateiktas pasirašyti, be to, nenurodytas prietaiso įjungimo, išjungimo laikas, nebuvo matuojama, ar pareiškėja iš tiesų valdo tokį žemė plotą, kokį yra įgijusi.
Teismas, ištyręs įrodymus teisme, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl akto surašymo trūkumų iš dalies pagrįsti, tačiau paties juo nustatyto fakto – kad pagal nustatytas bei įregistruotas ribas (duomenys neskelbtini) tvora atriboja ir šio sklypo teritorijoje patenka 16,91 kv. m. ploto tikrinamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir taip žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai užima ir naudoja 19,91 kv. m. gretimojo, privataus žemė sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, patikimui, teismo vertinimu, surašymo trūkumai esminės įtakos neturi.
Iš tiesų tiek O. A., tiek ir nukentėjusiosios, kurios dalyvavo patikrinimo metu ir to nei viena šalis neginčija, patvirtino, kad joms patikrinimo vykdymo metu joks aktas pasirašyti nebuvo pateiktas. Tai atitinka liudytojos N. J.-P. parodymus, kad ji faktiškai atlikusi patikrinimą, aktą surašė kitą dieną jau būdama savo darbo vietoje, t. y. įstaigoje ir išsiuntė nukentėjusiosioms, kurių sklypo ribos buvo tikrinamos, susipažinimui. Liudytoja taip pat paaiškino, kad ji turi teisę vykdyti tiek valstybinės, tiek ir privačios žemės naudojimo kontrolę, ir atliko patikrinimą, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų kreipimąsi dėl galimo jų sklypo ribų pažeidimo. Liudytoja taip pat paaiškino, jog vietoje akto nesurašė, nes tam, kad sudaryti schemą, reikalinga pasinaudoti specialia programa, kuria vietoje pasinaudoti nėra galimybių, nepateikė šalims susipažinti vietoje, nes nukentėjusiosios norėjo gauti visą medžiagą, o sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė pareiškė, kad su patikrinimu nesutinka. Esant šioms aplinkybėms, nurodyti akto surašymo trūkumai nelaikytini esminiais pažeidimais, kurie paneigtų šiame akte nurodytų matavimų duomenis. Nors skunde keliama taip pat klausimas ir pačių matavimų patikimumo, teigiant, kad neaišku koks konkrečiai aparatas naudotas, kada jis buvo išjungtas pabaigus matavimus, nenurodyti posūkių taškai, tačiau šie argumentai akivaizdžiai prieštarauja akte nurodytoms aplinkybėms, iš kurių matyti, kad nustatytos sklypo ribos taškuose 1-2-3-4 naudojamos vietovėje pagal įregistruotas ribas, kad bendroje riboje su žemė sklypu ties 4-1 taškais naudojama ne pagal nustatytas bei įregistruotas ribas, nes (duomenys neskelbtini) tvora atriboja ir šio sklypo teritorijoje patenka 16,91 kv. m. ploto tikrinamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai užima ir naudoja 19,91 kv. m. gretimojo, privataus žemė sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, detaliau šios aplinkybės nurodytos schemoje, kur nurodyti taip pat ir posūkių taškai. Tiek liudytoja N. J.-P., tiek ir institucijos atstovas patvirtino, jog matavimai buvo atlikti pagal valstybinėje koordinačių sistemoje esančius, įregistruotus matavimus ir jų duomenis, t. y. pagal 2006 m. atliktus kadastrinius matavimus ir kol šie duomenys nepakeisti, nenuginčyti, jie laikomi teisingais. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo abejoti patikrinimo metu nustatytų faktų, t. y. tuo, kad (duomenys neskelbtini) sklypo savininkai naudojasi ir dalimi (duomenys neskelbtini) sklypo, kurį atsitvėrę tvora, tikrumu, nes patikrinimo aktas patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) sklypo tvora įsiterpia per visą sklypo ilgį į (duomenys neskelbtini) sklypą ir atitveria jo dalį. Be to, šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusiosios N. K. bei V. V., kurios taip pat patvirtino, jog dar esant senajai (duomenys neskelbtini) sklypo savininkei, buvo žinoma, jog tvora užima dalį (duomenys neskelbtini) sklypo, tačiau tuo metu niekas pretenzijų nereiškė. Tačiau praėjus laikui, tvorai pradėjus lūžti ir savininkams imantis ją atnaujinti, buvo pareikalauta ją atnaujinant laikantis sklypo ribų. Viena iš nukentėjusiųjų taip pat parodė, jog pagal turimus dokumentus net elektros stulpas, kuris atitvertas kaip esantis (duomenys neskelbtini) sklype, yra (duomenys neskelbtini) sklypo teritorijoje, už tai nukentėjusioji net yra gavusi kompensaciją. Pažymėtina, jog buvusi (duomenys neskelbtini) sklypo savininkė I. V. nepatvirtino, jog tvora buvo pastatyta pagal sklypo ribas, kurios atitiko kadastrinius matavimus. Liudytoja parodė, kad ji netikrino, ar sklypas atitinka koordinates, kadastrinių matavimų nedarė, tvorą statė pagal sklype buvusius kuoliuku. Taip pat parodė, jo kaimynai jai buvo sakę, jog jos tvora stovi ne vietoje.
Įvertinus visus šiuos įrodymus, t. y. nukentėjusiųjų parodymus, Žemės naudojimo patikrinimo akte nurodytas aplinkybes dėl to, kad (duomenys neskelbtini) sklypo tvora įsiterpusi į (duomenys neskelbtini) sklypo ribas, atitveria dalį (duomenys neskelbtini) sklypo, teismas daro išvadą, jog byloje nustatyta ir įrodyta, jog (duomenys neskelbtini) sklypo O. A. savavališkai naudojasi (duomenys neskelbtini) sklypo dalimi, kuri nurodyta nutarime.
Nors skunde teigiama, kad byloje neįrodytas esminis nusižengimo požymis – kaltė, tačiau tokį skundo argumentą teismas laiko nepagrįstu ir jį atmeta.
Kaip pagrįstai pažymi Institucija savo atsiliepime ir Institucijos atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, vadovaujantis civilinio kodekso 6.395 straipsnio 1 dalimi, pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu perimant nekilnojamojo turto nuosavybę naujajam savininkui pereina ne tik su įgyjamu turtu susijusios teisės, bet ir pareigos, o taip pat ir pareiga įsitikinti, kad įsigytu žemės sklypu naudojamasi nepažeidžiant kitų asmenų teisių. Kaip matyti iš I. V. parodymų, tvora buvo pastatyta iš esmės savavališkai, t. y. neatlikus kadastrinių matavimų ir neįsitikinus, kad tvora nepažeis kaimyninių sklypų savininkų teisių, t. y. ne pagal žemės sklypo ribas, tačiau tai, kad tvora jau buvo pastatyta ir pareiškėja pati jos nestatė, atsakomybės už neteisėtą naudojimąsi svetimo sklypo dalimi, nešalina. Tokio aiškinimosi laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje (nutartis byloje Nr. 2AT-31-976/2023). Pažymėtina, jog O. A. įsigyjant sklypą, sklypo kadastriniai matavimai jau buvo atlikti, buvo įregistruoti, todėl pareiškėja, įsigijusi žemės sklypą, minėtus duomenis turėjo, todėl galėjo ir privalėjo žinoti tikslias savo žemės sklypo ribas, o taip pat ir aplinkybę, kad tvora, kuria atskirtas jos sklypas nuo (duomenys neskelbtini) sklypo, patenka į privačią kitiems asmenims priklausančią žemę. Nepaisant to, ne tik neperkėlė tvoros, bet ir iškilus būtinybei ją remontuoti, keisti ir (duomenys neskelbtini) sklypo savininkams pareikalavus ją perkelti pagal sklypo ribas, atsisakė tai daryti, neįsileido (duomenys neskelbtini) sklypo savininkų pasamdyto matininko, kad šis galėtų atlikti kadastrinius matavimus. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad O. A. suvokė, kad jos sklypo tvora pastatyta ne pagal sklypo ribas, kad ji atitveria ir gretimo žemė sklypo dalį, o jos sąmoningas neveikimas ir nesiėmimas priemonių pakeisti esamą situaciją, trukdydama patekti matininkui į jos žemės sklypą, kad šis galėtų atlikti savo darbą leidžia daryti išvadą, kad ji to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Nors skunde taip pat teigiama, kad vyksta civilinis ginčas dėl sklypo ribų, tačiau duomenų, kad būtų užvesta civilinė byla civilinio proceso tvarka nepateikta, todėl šį skundo argumentą teismas atmeta kaip nepagrįstą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog O. A. veikoje nustatyti visi ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai, nutarimas priimtas išsamiai ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes ir visapusiškai įvertinus surinktus įrodymus, todėl laikomas teisėtu ir pagrįstu ir dėl to paliekamas galioti, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644-646 straipsniais,
nutaria:
O. A. skundą atmesti.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti nepakeistą.
Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagą grąžinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.