Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. H., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. H. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2023 m. rugsėjo 17 d., apie 15.26 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą jo iškvėptame ore nustatė 2.43 promilių etilo alkoholio koncentraciją, antrą kartą – nustatė 2.51 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Šiais savo veiksmais A. H. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. H. nurodė, jog kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko. Kaltinime nurodytą dieną kalbėjo telefonu su žmona, susipyko, todėl jis susinervino ir pavartojo alkoholio – gėrė alų. Alų gėrė tiesiog parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje netoli jo namų (duomenys neskelbtini), po to nuėjo į automobilį, nesijautė toks girtas, ir nusprendė tiesiog važiuoti pasivažinėti. Labai gailisi dėl to, kad vairavo neblaivus. Atsakydamas į teismo klausimus, kaltinamasis nurodė, kad tai nebuvo pirmas kartas, kuomet jis vairavo būdamas neblaivus. Neblaivus vairavo ir sausio mėnesį, tuomet jam buvo paskirta bauda ir skirtas teisės vairuoti atėmimas. Taigi, kai vairavo automobilį šįkart – teisės vairuoti neturėjo. Kaltinamasis nurodė, kad prašo teismo jo atžvilgiu bylą nutraukti ir atiduoti jį laiduotojo V. K. atsakomybėn, su minėtu asmeniu jie pažįstami jau dvejus metus, kartu gyvena ir dirba, todėl mano, kad būtent šis asmuo jam gali daryti teigiamą įtaką. Taip pat kaltinamasis nurodė, jog įvykio metu vairuotas automobilis, nors dokumentuose ir nurodoma, kad priklauso kitam asmeniui, tačiau iš tiesų priklauso jam, tiesiog neturi tai patvirtinančių dokumentų, nes perregistruoti automobilį reikia (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad A. H. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. H. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad vartojo alkoholį prieš sėsdamas už vairo, automobilį vairavo būdamas neblaivus. Kaltinamojo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto tiesiogiai vairavimo faktą mačiusio liudytojo V. K. parodymai bei šio liudytojo policijai pateiktas vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas, alkotesterio Drager Alcotest 7510 rodmenų kvitai, kuriuose užfiksuota, jog A. H. 2023 m. rugsėjo 17 d., 15.25 val., nustatytas 2.43 promilės neblaivumas, 2023 m. rugsėjo 17 d., 15.51 val. – 2.51 promilės, Neblaivumo nustatymo akte nurodomi duomenys, į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno Š. Ž. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys bei kita bylos rašytinė medžiaga. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad A. H. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas kaltinamojo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojo V. K. atsakomybėn. Teisme apklausiamas V. K. nurodė, jog sutinka laiduoti už kaltinamąjį, jie kartu gyvena ir dirba, jis už kaltinamąjį yra gerokai vyresnis, todėl mano, kad gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. V. K. atsakydamas į teismo klausimus nurodė, kad jam nėra žinoma tai, jog kaltinamasis praeityje jau buvo baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Taip pat atsakydamas į klausimus, V. K. nurodė, kad kiek jam sakė kaltinamasis, tai šeštadienį, t. y. dieną prieš įvykį, buvo draugo gimtadienis ir jis išvažiavo jo švęsti, dėl kokių priežasčių sekmadienį jis vartojo alkoholį – kaltinamasis jam nesakė.

Teismų praktikoje konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, jog BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės; net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2.43 prom.). Teisme apklaustas kaltinamasis nurodė, kad nagrinėjamas įvykis nebuvo pirmas kartas, kada jis buvo policijos pareigūnų sustabdytas ir nubaustas už tai, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, jog A. H. 2023 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-2890-2023 buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą už tai, kad jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,82 promilių neblaivumas, jam paskirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas – atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėn., t. y. nuo 2023 m. sausio 27 d. iki 2024 m. sausio 26 d. (b. l. 90-91).

Teismo vertinimu, aplinkybė, jog nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė nepraėjus nei metams po to, kai buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo kaltinamojo polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei įstatymų reikalavimų, taip pat leidžia pagrįstai abejoti, ar kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu teigė, jog jo kolega V. K. gali jam padaryti teigiamą įtaką, tačiau iš paties V. K. parodymų matyti, kad jis, nors teigė, kad su kaltinamuoju yra pažįstami jau dvejus metus, itin artimai bendrauja, kartu gyvena ir dirba, tačiau apie tai, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą vairuoja automobilį būdamas neblaivus, jam nebuvo net žinoma.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, jog kaltinamojo, praeityje bausto už šiurkštų KET pažeidimą, padaryta nusikalstama veika, kuria jis kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, buvo atsitiktinė ir kad toks kaltinamojo elgesys ateityje nepasikartos, o pats kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamasis nevertas pasitikėjimo, dėl ko atsisakytina kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybėn pagal laidavimą.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo A. H. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. H. teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina taip pat ir į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – neteistas, administracine tvarka baustas už tai, kad būdamas neblaivus, kai nustatytas 0.82 prom. neblaivumas, vairavo transporto priemonę, teisė vairuoti jam atimta nuo 2023 m. sausio 27 d. iki 2024 m. sausio 26 d. Teismo vertinimu, minėta aplinkybė leidžia spręsti, jog kaltinamajam už minėto administracinio nusižengimo padarymą paskirta piniginė bauda (800 Eur) jokios teigiamos įtakos nepadarė, neprivertė jo pervertinti savo elgesį ir jį pakeisti, priešingai nepraėjus nei metams jis vairavo automobilį būdamas dar labiau apsvaigęs nuo alkoholio, automobilį vairavo dienos metu, mieste, vairuodamas automobilį sukėlė avarinę situaciją, o tragiškų tokio elgesio pasekmių buvo išvengta tik dėka pilietiško ir atsakingo liudytojo V. K. elgesio, kuomet jis apie pavojingai vairuojantį asmenį pranešė policijos pareigūnams.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį, įvertinus nusikalstama veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybe, aplinkybę, jog kaltinamasis, visgi, teisiamas pirmą kartą, nustatant artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimų padarymą, minimaliai ribai. Teismo vertinimu, šiuo atveju, švelnesnėmis BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytomis bausmėmis bausmės tikslai pasiekti nebus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu.

Siekdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, teismas negali neįvertinti to, jog kaltinamasis, kaip minėta, teisiamas pirmą kartą, nagrinėjamu atveju yra tikslinga, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, A. H. skirtinos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams. Teismo vertinimu, būtent arešto bausmė, kurios vykdymas atidedamas, yra tinkamiausia bausmė A. H., tokia bausmė užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, ribotų A. H. polinkį elgtis priešingai teisės reikalavimams, tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, suteiktų realias galimybes keisti gyvenimo būdą, dirbti ir įrodyti, kad teisiamojo posėdžio metu išsakyti ketinimai nėra tik tuščios deklaracijos, o kaltinamasis iš tikrųjų yra pakankamai apsvarstęs nusikalstamą savo elgesį ir padaręs aiškias išvadas dėl savo tolesnio gyvenimo būdo, laikantis įstatymų reikalavimų ir visuomenėje priimtų taisyklių. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. H. įpareigotinas tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, A. H. nėra pagrindo kartu su bausmės vykdymo atidėjimo skirti intensyvią priežiūrą, kadangi jo padaryta nusikalstama veika ir paties kaltinamojo asmenybė nesiekia tokio pavojingumo, kad jį reikėtų nenutrūkstamai stebėti.

Realaus bausmės atliko atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. H. skirtiną bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. rugsėjo 17 d., 15.26 val. iki 2023 m. rugsėjo 18 d., 14.05 val., t. y. 1 para, (b. l. 51-53).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. A. H. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2.43 promilių neblaivumas. Įvertinus tai, kad A. H. veiką padarė, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, anksčiau nebuvo teistas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (b. l. 90), prisipažino padaręs šioje byloje jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jam nustatytinas 3 metų draudimo naudotis specialia teise terminas. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas, atitinka kaltinamojo asmenybę, jo padarytą veiką ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. rugsėjo 18 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o būtent trečiajam asmeniui – S. S. V. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. H. nurodė, jog automobilis, kurį jis vairavo nagrinėjamo įvykio metu, priklauso jo draugui, kuris mirė, bet tas draugas jam buvo laikinai davęs naudoti, tuo tarpu apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis jau nurodė, jog šį automobilį jis yra nusipirkęs, tačiau neperregistravęs savo vardu. Pažymėtina, jog teismui nėra pateikta jokių dokumentų, patvirtinančius tokius kaltinamojo parodymus.

Taigi, iš to, kas aptarta, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, kadangi teismas neturi duomenų, kurie paneigtų byloje esančiuose dokumentuose užfiksuotą faktą, jog A. H. įvykio metu vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – S. S. V., todėl iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio, kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, vertė, kuri, kaip matyti iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos sudaro 2410 Eur (su PVM).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti) sustabdymas, dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimo, (duomenys neskelbtini) piliečio paso, leidimo laikinai gyventi Lietuvoje) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos. Nuosprendžiui įsiteisėjus A. H. (duomenys neskelbtini) piliečio pasas ir leidimas laikinai gyventi Lietuvos (saugomas voke, prisegtame prie bylos galinio viršelio) grąžintinas pasirašytinai A. H., o A. H. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento piliečių reikalų ir konsulinės pagalbos skyriui.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti:

- kompaktinis diskas (supakuotas į voką, kuris prisegtas prie galinio baudžiamosios bylos viršelio), su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

- (duomenys neskelbtini) institucijos išduotą automobilio (duomenys neskelbtini) registracijos pažymėjimą ir šio automobilio draudimo polisą (saugomi voke, prisegtame prie galinio baudžiamosios bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus pasirašytinai grąžinti A. H.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. rugsėjo 28 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo A. H. priteistinos 200 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato Anatolijaus Svilos darbo užmokestis. 2023 m. rugsėjo 28 d. protokoline nutartimi pripažinta, jog šioje baudžiamojoje byloje A. H. gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį A. H. iš kaltinamojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 -305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. H. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 21 (dvidešimt vienos) paros arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. H. paskirti galutinę bausmę – 14 (keturiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos 14 parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. H. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, nevartoti alkoholio, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. H. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. rugsėjo 17 d., 15.26 val., iki 2023 m. rugsėjo 18 d., 14.05 val., (1 parą).

Paskirti A. H. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi konfiskuoti iš A. H. 2410 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dešimt eurų) kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą valstybės naudai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui A. H. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento piliečių reikalų ir konsulinės pagalbos skyriui. (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), leidimą gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini) , grąžinti A. H.

Įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“, siekiant informuoti apie A. H. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinį diską su vaizdo įrašais, prisegtą prie bylos pirmo tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

- (duomenys neskelbtini) institucijos išduotą automobilio (duomenys neskelbtini) registracijos pažymėjimą ir šio automobilio draudimo polisą (saugomi voke, prisegtame prie galinio baudžiamosios bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus pasirašytinai grąžinti A. H.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.