- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-13
- Bylos Nr.
- e2-1176-592/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“
- Atsakovas
- uždarajai bendrovei „Tvarkos linija“
- Trečiasis asmuo
- Daugiabučio namo savininkų bendrija „Belmonto loftai“
- Advokatai
- Andrius Lukašonokas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ ieškinį atsakovei uždarajai bendrovei „Tvarkos linija“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Daugiabučio namo savininkų bendrija „Belmonto loftai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1 284,04 Eur skolos, šešių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodo, kad ji yra gyvenamojo namo, esančio Kaukysos g. 18, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų administratorė ir teikia šių objektų administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas pagal 2013 m. rugpjūčio 1 d. Administravimo ir priežiūros sutartį su Daugiabučio namo (esančio Kaukysos g. 18, Vilnius) savininkų bendrija „Belmonto loftai“. Pažymi, kad teisės aktai įpareigoja ieškovę patalpų savininkams, taip pat ir atsakovei, apskaičiuoti ir paskirstyti mokesčius už Kaukysos g. 18, Vilniuje, namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas komunalines paslaugas. Atsakovei kiekvieną mėnesį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pateikiami mokėjimo pranešimai (sąskaitos), kurie turėjo būti apmokėti iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos, paskutinės dienos. Atsakovės įsiskolinimas nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. už priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkančias atsakovei, sudaro 1 284,04 Eur sumą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo atmesti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad įstatymai, be bendrosios taisyklės, įpareigojančio butų ir kitų patalpų savininkus proporcingai prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo, taip pat numato ir išimtis, kada tokia pareiga netaikoma, t. y., kai išlaidos nėra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais ir dėl jų savininkas nėra davęs sutikimo, kai dėl konkrečių išlaidų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas. Atsakovė neginčija pareigos proporcingai savo nuosavybės daliai prisidėti prie namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros išlaikymo, ką patvirtina ir ieškovės pateikiamas Apyvartos žiniaraštis. Žiniaraštyje nurodyta, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. atsakovei buvo išrašyta sąskaitų, kurių bendra suma sudaro 3 451,75 Eur, iš kurių didžioji dalis, t. y. 2 167,74 Eur, yra atsakovės apmokėti. Atsakovė mano, kad šią lėšų dalį sudaro namo administravimo, eksploatavimo išlaidos, kaupiamosios lėšos, šiukšlių šalinimo priežiūra, šildymo sistemos priežiūra, bendrųjų patalpų valymas, t. y. su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais susijusios išlaidos. Tuo tarpu neapmokėta suma, t. y. 1 284,01 Eur, beveik atitinka sumą, kuri Apyvartos žiniaraštyje yra numatyta stulpelyje „kitos sumos“ (bendra suma yra 1 464,56 Eur). Atsakovė mano, kad ieškiniu prašoma iš jos priteisti suma susidarė būtent dėl šių išlaidų, kurios yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais bei dėl kurių atsakovė nebuvo davusi jokio sutikimo. Pažymi, kad atsakovei visiškai nėra žinoma, kokios išlaidos sudaro šią sumą. Teigia, kad tokia informacija taip pat nėra teikiama ir kartu su ieškiniu. Pažymi, kad atsakovė jau yra kėlusi klausimą dėl namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrųjų lėšų naudojimo tinkamumo, konkrečiai dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo namo teritorijoje, kurių dalis dabar dubliuojasi su atsakovės jau anksčiau įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis. Įrengiant vaizdo stebėjimo kameras nebuvo atsižvelgta į tai, kad tam tikroje namo teritorijoje jos jau buvo įrengtos atsakovės iniciatyva. Tokiu būdu nepagrįstai padidėjo vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo kaina, bendrosios lėšos buvo panaudotos neracionaliai bei pažeidžiant teisėtus namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus.
Trečiasis asmuo daugiabučio namo savininkų bendrija „Belmonto loftai“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdyje šalių atstovai palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus procesiniuose dokumentuose nurodytais ir argumentais. Atsakovės atstovas patikslino, kad ginčas iš esmės kilęs dėl nepagrįstai reikalaujamų mokėjimų už bendrijos buhalterinę apskaitą, bendrijos pirmininko atlyginimą, teritorijos priežiūrą ir vaizdo stebėjimo sistemos įdiegimą. Šios paslaugos nesukuria atsakovei pridėtinės vertės, ieškovė negavo atsakovės sutikimo, todėl neatlygintinos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovė yra gyvenamojo namo, esančio Kaukysos g. 18, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų administratorė ir teikia šių objektų administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas pagal 2013 m. rugpjūčio 1 d. Administravimo ir priežiūros sutartį Nr. ADM-26 su Daugiabučio namo savininkų bendrija „Belmonto loftai“ (t. 1, b.l. 6-17). Atsakovei nuosavybės teise priklauso 411,42 kv. m. ploto negyvenamoji patalpa - administracinė patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje (ieškinio 2 priedas). Iš ieškovės pateikto Apyvartos žiniaraščio matyti, kad atsakovės skola nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. sudaro 1 284,04 Eur suma (ieškinio 1 priedas). Ieškovė pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kokie mokesčiai įeina į skiltį „Kitos sumos“. Paaiškinimuose nurodo, kad Apyvartos žiniaraštyje yra aiškiai išvardintos paslaugos, už kurias susidarė skola, t.y. administravimas, eksploatacija (techninė priežiūra), techninės priežiūros darbuose sunaudotos medžiagos, papildomi darbai, kaupimo lėšos (bendrijos kaupiamasis fondas), šildymo sistemų priežiūra (šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra) ir kitos sumos. Į kitas sumas įeina visos kitos paslaugos neišvardintos apyvartos žiniaraštyje, t.y. bendrijos buhalterinė apskaita, pirmininko atlyginimas, skaitiklių rodmenų nurašymas ir deklaravimas bei teritorijos priežiūra. Šios išvardintos paslaugos buvo skaičiuojamos kas mėnesį, ką patvirtina ir PVM sąskaitos-faktūros (t. 1, b.l. 76-109). Į kitas sumas taip pat buvo įskaičiuojami kiti darbai, pavyzdžiui vaizdo stebėjimo sistemos (kamerų) įdiegimas (2015 m. rugpjūčio mėn.) (b.l. t. 1, b.l. 85).
Nagrinėjamoje byloje iš esmės ir kilo ginčas dėl prievolės mokėti mokesčius už bendrijos buhalterinę apskaitą, bendrijos pirmininko atlyginimą, teritorijos priežiūrą ir vaizdo stebėjimo sistemos įdiegimą.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnis reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013).
Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais.
Buto ar kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, naudoti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, o daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti steigiamos savininkų bendrijos arba sudaroma jungtinės veiklos sutartis (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 straipsnis).
Pagal DNSBĮ bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas), kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims (DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalis).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovė yra vienas iš daugiabučio namo savininkų, o , kaip minėta, patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, naudoti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (toliau - priežiūra), daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti steigiamos savininkų bendrijos. Tai suponuoja išvadą, kad įsteigus bendriją jos valdymo organai yra atsakingi už priežiūrą, paprastai už tai yra atsakingi ir darbus atlygintinai atlieka tiek bendrijos pirmininkas, tiek bendrijos buhalterija. Tokiu atveju teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad jų išlaidos yra nesusijusios su priežiūra, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės mokėti atitinkamai mokesčius.
Dėl mokėjimų už teritorijos priežiūrą ir vaizdo stebėjimo sistemos įdiegimą pagrįstumo, teismo nuomone, labiau tikėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti skolą: teritorija nėra atidalinta ar nustatyta naudojimosi ja tvarka, vaizdo stebėjimo sistema naudotina ir naudojama padedant užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (t. 1, b.l. 122-127), todėl ir atsakovei tenka pareiga prisidėti prie šių paslaugų apmokėjimo (CK 1.5 straipsnis, CK 4.82 straipsnio 3 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).
Konstatavus, kad reikalavimas priteisti 1 284,04 Eur skolą yra pagrįstas, tenkintinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, t.y. priteistina 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-06-23 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Kitos byloje nurodytos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai esminės reikšmės ginčo sprendimui neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 185 straipsnis).
Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistina ieškovei 29 Eur žyminio mokesčio, atsakovei nepriteistina jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tvarkos linija“ (juridinio asmens kodas 300939557) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rasų valda“ (juridinio asmens kodas 121475275) 1 284,04 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 4 ct) skolos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 284,04 Eur sumą nuo 2016-06-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 29 Eur (dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.