- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-17
- Bylos Nr.
- e2KT-99-943/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02943-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su uždarosios akcinės bendrovės „Baltic casings“ nušalinimo pareiškimu visiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gautas UAB „Baltic casings“ pareiškimas, kuriuo siekiama nušalinti visus Klaipėdos apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2S-1037-777/2019 nagrinėjimo.
Nušalinimo pareiškime nurodyta, jog pareiškėja nepasitiki visais Klaipėdos apygardos teisme dirbančiais teisėjais, kadangi kai kurie šiame teisme dirbantys teisėjai yra priešingos ginčo šalies ieškovės IGNSB „Normantai“ nariai, todėl gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, be to, šiame teisme dirbantys teisėjai priima prieštaringus procesinius sprendimus, o vieną iš teisėjų pareiškėja yra apskundusi Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.
Nušalinimo pareiškimas netenkinamas, civilinė byla perduodama nagrinėti kitam teismui CPK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu.
Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).
Vertinant nušalinimo pareiškime dėstomus argumentus, susijusius su apygardos teismo teisėjų priimtais procesiniais sprendimais jau išnagrinėtose bylose, svarbu pažymėti, jog tokio pobūdžio argumentai nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis), o ne inicijuoti teisėjo ar bylą nagrinėjančio teismo nušalinimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos nurodytos aplinkybės susijusios su tuo, jog vieną Klaipėdos apygardos teismo teisėjų ji yra apskundusi Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, taip pat nesudaro pagrindo nušalinti visus Klaipėdos apygardos teisme dirbančius teisėjus. Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog byloje dalyvaujantis asmuo tokiais veiksmais gali siekti dirbtinai sudaryti pagrindą konkretaus teismo teisėjų nusišalinimui ar nušalinimui, tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo teisėmis, todėl nesant nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų nušalinimo pareiškimas vien šiuo pagrindu negali būti tenkinamas.
Vis dėlto, Civilinių bylų skyriaus pirmininkė atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas yra IGNSB „Normantai“ narys, todėl siekiant užtikrinti objektyvaus teismo nešališkumo principo įgyvendinimą, ši civilinė byla turi būti perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui CPK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 ir 5 dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
nutaria:
civilinę bylą Nr. e2S-1037-777/2019 iš Klaipėdos apygardos teismo perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.