Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikino turto administratoriaus atlyginimo nustatymo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Normantai“ ieškinį atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltic casings“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Normantai“ ieškinį atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai ir UAB „Baltic casings“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Ieškovė teismo prašo įpareigoti atsakovę įstatymo nustatyta tvarka perimti inžinerinių tinklų nuosavybės teisę (išpirkti) ir (arba) įpareigoti atsakoves užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą Normantų gyventojams kitu įstatyme numatytu būdu, tai yra sudarant sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) ir geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl atlyginimo nustatymo, nes laikinojo turto administratoriaus nurodytas administratoriaus atlyginimo apskaičiavimo būdas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą, teikiamų paslaugų rinkos vertę bei teisingumo ir sąžiningumo principus. Apeliantės teigimu, 2017 m. gruodžio 14 d. sutartyje Nr. 2017//SUT.05-124 su ieškove buvo susitarta dėl turto administravimo apmokėjimo sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu, todėl atlyginimo administratorei dydis turėjo būti nustatytas pagal šios sutarties nuostatas. Su šiomis skundo nuostatomis galima sutikti.

12. CK 4.238 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto administratorius turi teisę į atlyginimą, nustatytą administravimą nustatančiame akte, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymą administravimas yra nemokamas. Jeigu akte, nustatančiame administravimą, atlyginimo dydis nenustatytas, jį nustato teismas, atsižvelgdamas į administratoriaus teikiamų paslaugų rinkos vertę.

13. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai yra iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo AB „Klaipėdos vanduo“ paskirta atsakovei UAB „Baltic casings“ priklausiančio turto, esančio Normantų kaime, Klaipėdos rajone, laikinąja administratore. Byloje taip pat nustatyta, kad 2018 m. gegužės 10 d. laikinoji turto administratorė AB „Klaipėdos vanduo“ pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl laikinojo turto administratoriaus atlyginimo nustatymo ir juo prašė nustatyti laikinojo turto administratoriaus atlyginimo dydį, kuris yra numatytas su ieškove sudarytoje 2017 m. gruodžio 14 d. sutartyje Nr. 2017/SUT.05-124 dėl turto administravimo apmokėjimo.

14. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad atsižvelgęs į Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė AB „Klaipėdos vanduo“ vykdo paprastąjį atsakovei priklausančio turto administravimą. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė neįrodė, kokia yra AB „Klaipėdos vanduo“ teikiamų paslaugų rinkos vertė laikinojo turto administravimo momentu ir šiuo pagrindu jos prašymą atmetė, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

15. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 14 d. ieškovė ir AB „Klaipėdos vanduo“ sudarė sutartį, kurioje susitarė, kad ieškovė įsipareigoja kiekvieną mėnesį mokėti laikinajai administratorei mokestį, kuris apskaičiuojamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu nustatytą geriamojo vandens tiekimo kainą, nustatytą visiems AB „Klaipėdos vanduo“ vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas individualiame name, padauginus iš sunaudoto geriamojo vandens kiekio, kuris nustatomas pagal vandenvietėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (-ių) vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Nors galima iš dalies sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog 2017 m. gruodžio 14 d. sutartyje nustatyta turto administratoriaus atlyginimo kaina yra tiesiogiai susijusi ir su geriamojo vandens bei nuotekų šalinimo paslaugų apmokėjimu, tačiau nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgta į byloje kilusio ginčo specifiką, paskirtosios laikinosios turto administratorės statusą bei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslą.

16. Atsižvelgtina į tai, kad šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tai yra laikinojo inžinerinės infrastruktūros administratoriaus paskyrimas, yra susijusios su poreikiu apsaugoti viešąjį interesą bylos nagrinėjimo laikotarpiu, tai yra laikinasis atsakovės turto administravimas yra nustatytas siekiant užtikrinti, kad vykstant teisminiam ginčui kvartalo gyventojams būtų teikiamos šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugos. Pažymėtina, kad AB „Klaipėdos vanduo“ yra juridinis asmuo, kuris teikia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, šios įmonės veikla yra detaliai reglamentuojama imperatyvių teisės aktų, todėl apeliantė neturi galimybės savavališkai nustatyti įkainių už teikiamą administravimo paslaugą.

17. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 17 straipsnyje yra nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų (įskaitant paviršines nuotekas) tvarkymo paslaugų srityje taikomas sąnaudų susigrąžinimo principas reiškia, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi padengti būtinąsias sąnaudas, reikalingas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti, ilgalaikiam geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimui, renovacijai ir plėtrai užtikrinti, abonentams ir vartotojams priimtinoms sąlygoms naudotis geriamuoju vandeniu ir gauti tinkamos kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas sudaryti, taip pat aplinkos taršai mažinti ir vandens ištekliams racionaliai naudoti. Taigi akivaizdu, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą sudaro būtinosios sąnaudos, reikalingos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti bei kitoms su šių paslaugų teikimu susijusioms išlaidoms kompensuoti, tačiau atskira kainos dalis, kuri galėtų būti vertinama kaip atlygis už viešųjų paslaugų teikimą nėra išskiriama. Dėl to darytina išvada, kad 2017 m. gruodžio 14 d. sutartyje ieškovė ir trečiasis asmuo susitarė ne tik dėl apmokėjimo už suteiktas viešąsias vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas, bet kartu ir dėl atlyginimo už laikinąjį atsakovei priklausančio turto administravimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nebūtų suderinama faktinė situacija, kai atlyginimas laikinajai administratorei nebūtų nustatytas vien tuo pagrindu, kad imperatyvūs geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą reguliuojantys teisės aktai atskirai neišskiria užmokesčio už šių paslaugų teikimą dalies. Duomenų apie kitokią ginčo paslaugų rinkos vertę byloje nėra pateikta. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė neįrodė jos teikiamų paslaugų rinkos vertės laikinojo turto administravimo momentu ir dėl to netenkino jos prašymo dėl atlyginimo nustatymo.

18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas dėl atlyginimo laikinajai administratorei nustatymo, todėl yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti laikinajai turto administratorei AB „Klaipėdos vanduo“ atlyginimo dydį, kuris yra numatytas 2017 m. gruodžio 14 d. sutartyje Nr. 2017/SUT.05-124, sudarytoje tarp AB „Klaipėdos vanduo“ ir individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Normantai“ (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi paskirtos laikinosios turto administratorės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atlyginimo už administravimo dydį, kuris yra numatytas 2017 m. gruodžio 14 d. sutartyje Nr. 2017/SUT.05-124, sudarytoje tarp akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ir individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Normantai“.