Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartis

2021-10-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-921-948/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-18
Bylos Nr.
II-921-948/2021
Teisminio proceso Nr.
4-35-3-00163-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui)
Teisėjas
Edita Jusevičienė (pirm.)
Institucija
Radviliškio rajono policijos komisariato veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-921-948/2021Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00163-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.10.4
ROIK: 21141681276(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. spalio 18 d.Radviliškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Edita Jusevičienė,sekretoriaujant Livetai Naudužienei,dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui S. V.,asmeniui, kurį prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn, V. B.,nutarimą priėmusios institucijos atstovei J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. V. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio policijos komisariato nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

2021-08-06 S. V. kreipėsi į Šiaulių AVPK Radviliškio rajono policijos komisariatą pareiškimu, kuriame nurodė, kad dėdė V. B. butą, (duomenys neskelbtini), kuris priklauso abiems po lygiai ½, jai nežinant ir negavus jos leidimo ir sutikimo, nuo 2019-05-17 išnuomojo E. G., už nuomą gautus pinigus pasiima sau. Parvykus iš (duomenys neskelbtini), kur gyvena, negali patekti į priklausantį butą, kadangi pakeistos buto durys ir spyna. Dėl šio įvykio buvo kviesta policija. Su dėde nepavykus susitarti gražiuoju, buvo kreiptasi pas notarus, iš kurių dėdė gavo pranešimą dėl ½ buto nupirkimo iš jo. Dėdė nereagavo į notaro pranešimą, visą butą užgrobė bei valdo patas. Prašo policijos padėti patekti į jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini), bei išaiškinti dėdei, kad minėtu butu turi teisę taip pat disponuoti.

2021-08-19 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato nutarimu atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal S. V. 2021-08-06 pareiškimą tuo pagrindu, kad V. B. sutinka įleisti pareiškėją S. V. į buto patalpas ir duoti jai buto durų raktą, todėl S. V., kaip buto patalpų bendrasavininkės, teisė patekti į buto patalpas nėra apribota, o duomenų, kad V. B. realiai gauna atlygį iš E. G. už buto nuomą, gauta nėra.

2021-09-07 teisme gautas S. V. skundas dėl Šiaulių AVPK Radviliškio policijos komisariato nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, kuriame nurodoma, jog tyrimas pagal jos skundą buvo atliktas paviršutiniškai, nerinkti įrodymai, neapklausti jos nurodyti asmenys, turintys reikšmingos tyrimui informacijos. Neišsiaiškinta, kodėl butas buvo išnuomotas savavališkai, neinformavus jos, kaip bendraturtės. Taip pat nesigilinta dėl savavališkai pakeistų buto durų, spynos ir kodėl, kaip bendraturtė, apie tai nebuvo informuota, neduotas raktas. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir inicijuoti V. B. administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 518 straipsnį (savivaldžiavimas).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėja S. V. palaikė skundą ir parodė, kad dėdė V. B. jai nepasakė, jog nori išnuomoti butą. Nuomininkė naudojosi visu butu, mokėjo dėdei pinigus už nuomą. 2020 m. liepos mėnesį buvo atvykusi į Lietuvą, paskambino V. B., vėliau nuvyko pas jį į namus. V. B. pasakė, kad jai niekas nepriklauso, visas butas yra jo. 2020 m. liepos mėnesį buvo nuvykusi į butą, duris atidarė E. G., kuri buvo išsigandusi, nes nežinojo, kad V. B. priklausė tik ½ buto dalis. Vėliau E. G. persiuntė jai buto nuomos sutartį, iš kurios matyti, kad buvo numatytas nuomos mokestis. Mokesčius už jai priklausančią buto dalį (už šildymą ir Radviliškio būstui) moka nuo 2016 m. vasario mėnesio. Iki to laiko bute gyveno močiutė, kuri ir susimokėdavo mokesčius. 2021 m. skambino kelis kartus dėdei, tačiau šis nekeldavo ragelio. 2021-08-06 išsiuntė jam SMS žinutę, kad norėtų gauti raktus nuo buto, tačiau iš V. B. jokio atsakymo nesulaukė.

Nutarimą priėmusios institucijos įgaliota atstovė J. P. parodė, kad sutinka su skundo argumentais, jog tiriant S. V. pareiškimą, galėjo surinkti daugiau įrodymų dėl mokesčių už butą mokėjimo bei nuomos mokesčio mokėjimo, pripažįsta, kad dėl įvykio aplinkybių nebuvo apklausti pareiškime nurodyti asmenys bei kaimynai, nebuvo susisiekta ir su pačia pareiškėja. Priimant skundžiamą nutarimą buvo koncentruotasi dėl pareiškėjos negalėjimo patekti į butą. Tyčinių V. B. veiksmų neįžvelgė. S. V. teisė naudotis jai priklausančia turto dalimi apribota nebuvo. Prašo skundą atmesti ir palikti sprendimą nepakeistu, nes turtinė žala pareiškėjai dėl pakeistų durų ir spynos padaryta nebuvo.

V. B. posėdžio metu parodė, kad naudojimosi ginčo butu tvarka tarp bendrasavininkių nustatyta nebuvo. Į S. V. dėl leidimo išnuomoti butą nesikreipė. Už nuomą iš E. G. pinigų neėmė, ji susimokėdavo tik už komunalinius patarnavimus. E. G. išnuomojo jam priklausančią ½ buto, leido naudotis vienu kambariu. E. G. praėjusį mėnesį išsikraustė iš buto. Į bylą S. V. pateikta 2019-05-17 nuomos sutartis galimai yra suklastota dalyje, kur numatytas 130 Eur nuomos mokestis ir kad išnuomojamas visas butas. 2021 m. birželio mėnesį sudarytoje nuomos sutartyje nurodyta, kad išnuomojama tik pusė buto be nuomos mokesčio. E. G. nuo pat 2019 m. naudojosi tik vienu buto kambariu. S. V. neinformavo, kad išnuomojo butą. 2020 m. liepos mėnesį S. V. rakto nuo buto durų iš jo neprašė, o pats ir nesiūlė. Į telefono skambučius iš nežinomų numerių neatsiliepia, o gautų SMS žinučių neskaito. Jaučiasi įžeistas dėl S. V. veiksmų, butas turėjo priklausyti jam vienam. Prašo skundą atmesti.

Liudytoja E. G. parodė, kad bute adresu: (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 2019 m. iki 2021 m. rugsėjo mėnesio. Bute naudojosi vienu kambariu. Su V. B. buvo sutarę, kad mokės tik mokesčius už komunalinius patarnavimus, nuomos mokesčio nemokėjo. Pažįstama su V. B. dukra. S. V., jai gyvenant bute, į butą buvo atvykusi tik vieną kartą. Raktus nuo buto, be V. B., turėjo ji ir jos draugas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta (nuobauda paskirta) pagal įstatymus, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo (administracinės nuobaudos skyrimo) tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, tai yra jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ANK 8 straipsnis). Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, tai yra įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.

Iš skundžiamo 2021-08-19 nutarimo matyti, jog surinkus medžiagą buvo konstatuota, kad V. B. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių.

Pagal ANK 518 straipsnį administracinė atsakomybė kyla už savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaryta esminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, ir tai užtraukia baudą asmenims nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

V. B. prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn už tai, kad savavaldžiavo vykdydamas savo tikrą ar tariamą teisę. Tariama teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sąmonėje egzistuojanti teisė. Tariama teisė siejama tik su pateisinama (sąžininga) asmens klaida, t. y. kai kaltininkas negalėjo ir neturėjo suprasti, kad realiai jokios subjektinės teisės neturi.

Bendraturčiui, ketinančiam išnuomoti ar suteikti panaudai (t. y. perduoti neatlygintinai naudotis) sau priklausančią nekilnojamojo turto dalį, kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, jei yra nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors nustačius tokią naudojimosi tvarką bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau bendraturtis savo nuožiūra gali naudotis ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama. Kai naudojimosi bendru turtu tvarka yra nenustatyta ar kitokiais būdais su kitais bendraturčiais nesuderinta (negautas bendraturčių sutikimas), kokį konkretų turtą (jo dalį) vienas iš bendraturčių gali išnuomoti ar suteikti panaudai tretiesiems asmenims, nuomos ar panaudos sutartis negali būti sudaryta, kadangi vienam bendraturčiui įgyvendinant nuosavybės teisę, būtų pažeidžiama kitų bendraturčių teisė naudotis savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2016).

Šiuo atveju bylos medžiaga nustatyta, kad S. V. ir V. B. priklauso po ½ buto, naudojimosi bendru turtu (butu) tvarka nustatyta nebuvo. Todėl V. B. neturėjo teisės sudaryti buto nuomos ar panaudos sutarties. S. V. ir V. B. atitekusios daiktinės teisės į ½ dalį buto kiekvienam išviešintos viešajame Nekilnojamojo turto registre. Taigi, teisę gyventi ir naudotis padalintu butu bei laisvai į jį pateikti turi tiek V. B., tiek ir S. V.. Vien aplinkybė, jog S. V. bute negyvena ir juo nesinaudoja, objektyviai nesukūrė V. B. nuosavybės teisės į visą butą ir nesudarė pagrindo jai manyti, jog jis turi teisę sudarinėti kliūtis S. V. laisvai patekti į jai nuosavybės teisėmis priklausančią buto dalį. Posėdžio metu V. B. pripažino, kad S. V. neinformavo, kad išnuomojo butą. Pakeitus buto duris ir spyną, apie tai S. V. neinformavo, raktų nuo durų spynos nedavė ir nesiūlė už pinigus pagaminti, raktus nuo buto durų atidavė tik nuomininkei ir jos draugui. V. B. pripažino, kad jaučiasi įžeistas dėl S. V. veiksmų, o butas turėjo priklausyti jam vienam, į telefono skambučius iš nežinomų numerių neatsiliepia, o gautų SMS žinučių neskaito, todėl neskaitė ir S. V. siųstos žinutės dėl raktų nuo buto gavimo. Nors tiriant S. V. pareiškimą, V. B. policijos pareigūnams teigė, kad jam priklausančią buto dalį (vieną kambarį) išnuomojo E. G. tik 2021-06-17, nenumatant nuomos mokesčio, tačiau posėdžio metu paaiškėjo, kad butas buvo nuomojamas jau nuo 2019-05-17 pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios 1.1 punkte numatyta, kad nuomininkė naudojasi visu butu ir moka 130 Eur dydžio nuomos mokestį. Posėdžio metu V. B. teismui nurodė, kad ši pareiškėjos S. V. teismui pateikta nuomos sutartis yra galimai suklastota. Ir nors pati E. G. teismui parodė, kad nuomos mokeasčio nemokėjo, tačiau tokie šių asmenų parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad E. G. nurodė, jog V. B. jos draugės tėvas, todėl ji galimai suinteresuota bylos baigtimi jų naudai.

Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas ir nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, kadangi ji prašė teismo V. B. inicijuoti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 518 straipsnį. Šis pareiškėjos prašymas skirti nuobaudas netenkinamas, nes teismui paskyrus nuobaudas pagal ANK 518 straipsnį, kur tokį klausimą turi išspręsti policijos komisariatas, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui būtų apribota įstatymo suteikta teisė skųsti nutarimą apylinkės teismui. Be to, ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta galimybė skirti nuobaudą yra skirta ištaisyti neteisingo kvalifikavimo klaidas, o ne apylinkės teisme iš esmės spręsti administracinės atsakomybės klausimą. Todėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių) naikintinas kaip nepagrįstas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą - Šaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatui - klausimui dėl administracinės atsakomybės spręsti iš naujo (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pareiškėjos S. V. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą - Šaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatui klausimui dėl administracinės atsakomybės spręsti iš naujo.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Edita Jusevičienė