- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-30
- Bylos Nr.
- 1-1691-888/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Nukentėjusysis
- P. S., A. O.
- Kaltinamasis
- P.S.
- Advokatai
- Alvyda Medišauskienė
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P.S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (-toliau BK) 145 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis P. S. grasino nužudyti žmogų esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas:
o būtent, jis 2012 m. balandžio 9 d., apie 1 val. 00 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), elgdamasis agresyviai, keikdamasis necenzūriniais žodžiais ir demonstruodamas rankose peilį, grasino nukentėjusiajam P. S. žodžiais „pasmeigsiu, papjausiu, užmušiu“, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2012 m. balandžio 9 d., apie 1 val. 00 min., savo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), mosikuodamas peiliu nukreiptu seseriai A. O., grasino jai žodžiais „neik į kambarį, nes smeigsiu“, tuo sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiesiems manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis P. S. apklaustas teisiamojo posėdžio metu iš esmės kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. balandžio 8 d. vakare, būnant kieme, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė kaip sesers sūnus V. S. būdamas išgėręs alkoholio norėjo važiuoti su automobiliu. Jis jam pasakė, jog šis išgėręs nevairuotų automobilio ir nuėjo namo į savo kambarį. Po kurio laiko į pirmo aukšto namo koridorių atėjo sesuo A. O. ir jos sugyventinis V. V.. Jam būnant savo kambaryje jie pradėjo jį plūsti įvairiais necenzūriniais žodžiais, jis jiems liepė „užsikišti“ ir pasiūlė eiti į antrą aukštą. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išsivežė. Jis nieko nužudyti negrasino, tik ginčijosi. Peilio rankoje neturėjo. Teigė „jei būčiau paėmęs peilį, jau tikrai būtų lavonas“.
Nukentėjusysis P. S. parodė, jog kaltinamasis yra jo dėdė, su juo gyvena kartu viename name, adresu Bivylių g. 17, Kaune. 2012 m. balandžio 9 d. nakties metu grįžęs į namus išgirdo kaip kaltinamasis būdamas savo kambarį pradėjo triukšmauti, garsiai rėkauti. Išėjęs iš kambario jis pradėjo kaltinamąjį raminti, kad šis nerėkautu, kadangi buvo vėlu. Tarp jų įvyko konfliktas. Kaltinamasis pagriebė peilį, o jis išsigandęs nubėgo į savo kambarį, užsirakino ir pasiėmė lazdą. Prieš užrakindamas duris matė kaip kaltinamasis su peiliu rankose jį atsivijo prie jo kambario. Kaltinamasis stovėdamas už jo kambario durų, koridoriuje, rankoje turėdamas peilį pradėjo jam grasinti „pasmeigsiu, papjausiu, užmušiu“. Jis užsirakino savo kambario duris, nes kaltinamojo grasinimų labai išsigando, manė, kad šis gali durti jam su peiliu. Po kelių minučių kaltinamajam nuėjus į savo kambarį, jis pasiėmęs lazda išėjo iš savo kambario, nuėjo prie kaltinamojo kambario durų ir jas užrėmė, kad šis neišeitų. Lazdą pasiėmė, kad apsigintų. Po to atėjo teta A. O.. Ji ir kaltinamasis apsižodžiavo. Kaltinamasis pradėjo jai grasinti, sakė neiti į kambarį, nes blogai baigsis, ją papjaus, neatsako už savo veiksmus, grasindamas mosikavo peiliu nukreiptu prieš A. O.. Kaltinamojo grasinimai nužudyti jam atrodė realūs, kadangi kaltinamasis buvo išgėręs, o kai jis išgeria tampa labai agresyvus.
Nukentėjusioji A. O. parodė, jog kaltinamasis yra jos brolis, su juo kartu gyvena viename name adresu (duomenys neskelbtini). 2012 m. balandžio 9 d., apie 1 val. nakties ji išgirdo triukšmą pirmame namo aukšte ir nuėjo pažiūrėti kas ten vyksta. Pamatė, jog kaltinamasis konfliktavo su jos sesers sūnumi P. S.. Į konfliktą taip pat įsikišo ir ji. Kaltinamasis rankose turėjo peilį, nukreipęs į ją, per atstumą juo mostelėjo ore ir jai grasino žodžiais „neik į kambarį, aš už save neatsakau“, „neik į kambarį, nes smeigsiu“, vėliau peilį padėjo. Ji išsigando, kad maža kas gali atsitikti, todėl į kaltinamojo kambarį nėjo. Kaltinamasis bandė išeiti iš kambario, tačiau ji jo neišleido ir užrėmusi laikė kaltinamojo kambario duris, kadangi ji bijojo, kad kaltinamasis gali ją sužeisti, nes išgėręs jis tampa neprognozuojamas. Tačiau nors jis rankoje ir turėjo peilį, ji nemano, jog ją norėjo nužudyti, kadangi ji jį su mama išlaiko, moka už jį mokesčius, nors nėra visiškai tuo garantuota.
Liudytoja B. S. parodė, jog kaltinamasis yra jos brolis, kartu su juo gyvena viename name adresu (duomenys neskelbtini). 2012 m. balandžio 9 d. apie 1 val. nakties metu išgirdo, kaip kaltinamasis pradėjo triukšmauti, daužyti, spardyti duris. Ji pasakė sūnui P. S., kad šis nueitų pas jį į kambarį ir lieptų jam netriukšmauti. Kaltinamasis pradėjo jos sūnų plūsti necenzūriniais žodžiais, ant jo rėkti, grasinti jam, griebė už peilio. Sūnus išsigandęs paėmė lazdą, kad apsigintų. Jos sūnus P. S. buvo užrėmęs kaltinamojo kambario duris, kad šis neišeitų ir jo nesužalotų. Po to atėjo sesuo A. O., kuriai kaltinamasis taip pat grasino, sakė jai „papjausiu“, mosikavo prieš ją peiliu. Kaltinamasis buvo išgėręs, o kai išgeria yra neprognozuojamas. Grasinimai tiek jos sūnui P. S., tiek jos seseriai A. O. jai atrodė realūs, kadangi kaltinamasis pastoviai visus gąsdina, anksčiau jis buvo jų mamai pramušęs galvą, jai įspyręs, sesers A. O. vyrui perdūręs ranką.
Liudytojas Vytautas J. V. parodė, jog kaltinamasis yra jo žmonos A. O. brolis, su kuriuo jie kartu gyvena viename name, adresu (duomenys neskelbtini). 2012 m. naktį iš balandžio 8 į 9 d. išgirdo triukšmą, daužymą. Jie su žmona A. O. nusileido į namo pirmą aukštą ir pamatė, kaip kaltinamasis su peiliu rankose grasino P. S. sakydamas: „papjausiu, užmušiu, čia mano tvarka“. Taip pat su peiliu grasino jo žmonai A. O., mosikuodamas peiliu ir sakydamas, kad ją papjaus. Kad kaltinamasis savo ketinimų neįvykdytų, jie laikė užrėmę jo kambario duris ir iškvietė policiją. Pagrindo tikėti, jog kaltinamasis galėjo grasinimus įvykdyti buvo, kadangi jis jau, vieną kartą buvo jį patį sužalojęs.
Liudytojas S. V. parodė, jog 2012 m. balandžio 9 d. naktį gavo pranešimą, kad Kaune, Bivylių gatvėje esančiame name asmuo grasina nužudyti su peiliu. Atvykęs rado lauke prie namo stovinį vyriškį, kuris paaiškino, kad viduje yra grasintojas, o jis pats ten stovi, kad grasintojas neiššoktų per langą. Įėję į vidų rado jauną vyriškį ir dvi moteris stovinčius prie kambario durų. Kambario durys buvo uždarytos. Matėsi, jog jie buvo streso būsenoje, labai bijojo kaltinamojo, kad šis jų nenužudytų, sakė „atsargiai, jis turi rankoje peilį“. Atidarius kambario duris, rado stovintį kaltinamąjį, jis nesipriešino, jam iš karto uždėjo antrankius. Ten buvusios moterys pasakė, kad jis numetė peilį. Viena iš jų pakėlusi peilį padėjo ant stalo. Jis peilį nuodugniai apžiūrėjo, taip pat apieškojo kaltinamąjį. Kaltinamasis buvo priešiškai nusiteikęs namiškių atžvilgiu, jį apieškant ant jų burnojo. Po to kaltinamasis buvo išvežtas į policijos komisariatą.
Iš 2012 m. balandžio 9 d. protokolo -pareiškimo matyti, jog 2012 m. balandžio 9 d. 02 val. 30 min. Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK gautas A. O. pareiškimas apie tai, jog 2012 m. balandžio 9 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje jos brolis P. S., būdamas neblaivus, mosikuodamas peiliu grasino ją papjauti (3. b. l.).
Iš 2012 m. balandžio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog nusikaltimo padarymo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra dviejų aukštų mūrinis namas. Pirmame namo aukšte esančios virtuvės dešinėje pusėje yra praėjimas į kambarį, kambaryje visi daiktai yra savo vietose (8-9 b. l.).
Iš 2012 m. balandžio 9 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusioji A. O. apžiūrai pateikė šiuos daiktus : 2 peilius ir dėklą (20 b.l.).
Iš 2012 m. balandžio 13 d. apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėti paimti 2 peiliai ir dėklas. Apžiūros metu nustatyta, jog peilis 24 cm ilgio su 12 cm šviesaus medžio rankena, kitas peilis 27 cm. ilgio 11,5 cm medine rankena, dėklas 19 cm. ilgio pilkos spalvos medžiaginis (21-22 b. l.).
Iš asmens blaivumo testo Nr. 0701 matyti, jog 2012 m. balandžio 9 d., 02 val. 48 min. P. S. buvo nustatytas 1,65 promilių girtumas (33 b. l.).
Teismas P. S. parodymus, kad jis nusikaltimo nepadarė, rankoje peilio neturėjo ir juo negrasino vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir juos atmeta, nes šie jo parodymai paneigti nukentėjusiųjų P. S., A. O., liudytojų Vytauto J. V., B. S., S. V. parodymais, rašytiniais byloje esančiais įrodymais.
Taigi, vertinant byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus pažymėtina, jog kaltinamajam P. S. yra pareikštas kaltinimas pagal BK 145 str. 1 d., dėl grasinimo nužudyti P. S., o taip pat A. O., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal susiformavusią teismų praktiką, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-586/2011).
Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis 2012 m. balandžio 9 d., apie 1 val. 00 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, koridoriuje, esančiame Bivylių g. 17, Kaune, grasino nužudyti nukentėjusįjį P. S., sakydamas žodžius „pasmeigsiu, papjausiu, užmušiu“, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką 2012 m. balandžio 9 d., apie 1 val. 00 min. savo kambaryje, esančiame Bivylių g. 17, Kaune, mosikuodamas peiliu nukreiptu seseriai A. O., grasino jai žodžiais „neik į kambarį, nes smeigsiu“.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo grasinimų nužudyti realumą patvirtina šios nustatytos aplinkybės: tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų P. S., o vėliau A. O. buvo įvykęs žodinis konfliktas, kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs jų atžvilgiu, nukentėjusiesiems grasino rankoje turėdamas peilį, kaip parodė pats nukentėjusysis P. S. jis kaltinamojo grasinimų išsigando ir tikėjo, kad šis ketinimą nužudyti gali realizuoti, todėl apsigynimui buvo pasėmęs lazdą, kaltinamasis praeityje jau buvo teistas už nužudymą, liudytojai Vytautas J. V. ir B. S. patvirtino, kad kaltinamasis yra sužalojęs anksčiau nukentėjusiosios A. O. vyrą Vytautą J. V., o be to visi apklausti nukentėjusieji ir liudytojai parodė, jog kaltinamasis būdamas neblaivus tampa agresyvus ir nenuspėjamas. Nors nukentėjusioji A. O. parodė, kad ji netikinti, jog kaltinamasis ją norėjo nužudyti, tačiau šiuos jos teiginius paneigia teisiamojo posėdžio metu nustatytos šios objektyvios aplinkybės: pačios nukentėjusiosios A. O. elgesys įvykio metu. Iš jos parodymų matyti, jog ji buvo kaltinamojo išsigandusi, ji laikė užrėmusi duris, kad kaltinamasis pro jas neišeitų ir jos nesužalotų, o be to, visi liudytojai patvirtino, kad įvykio metu visi, taip pat ir A. O. kaltinamojo bijojo, kad šis jų nenužudytų, buvo streso būsenoje, nes šis turėjo peilį ir tai patvirtina, jog reali grėsmė, kad kaltinamojo grasinimai gali būti įvykdyti egzistavo, o taip pat, kad pati nukentėjusioji dėl kaltinamojo grasinimų turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.
Taigi, kaltinamasis P. S. padarė pavienę tęstinę nusikalstamą veiką, kurią sudarė tapačios veikos – grasinimai nužudyti, nukreiptos į tą patį objektą - kartu su juo viename name gyvenančius giminaičius – nukentėjusiuosius: sesers B. S. sūnų P. S. ir seserį A. O., apjungtos vieningos tiesioginės tyčios.
Teismo vertinimu, kaltinamojo P. S. veiksmuose yra visi būtini BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiai, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 str. 1 d.
Teismas, atsižvelgdamas į teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų duotus parodymus, patikslina prokuroro kaltinime nurodytus nukentėjusiesiems skirtus grasinančius žodžius, tai yra, jog nukentėjusiajam P. S. buvo grasinama žodžiais „pasmeigsiu, papjausiu, užmušiu“, o A. O. – „neik į kambarį, nes smeigsiu“. Taip pat šalinama iš kaltinimo nurodyta aplinkybė, jog peiliu A. O. buvo mosikuojama ties veidu, kadangi ši aplinkybė teisiamojo posėdžio metu nepasitvirtino. Tokia kaltinimo korekcija kaltinamojo teisių nesuvaržo, kadangi ji neišplečia kaltinimo apimties ir nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos.
Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).
Kaltinamasis padarė tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis niekur nedirba, praeityje buvo teistas 7 kartus, teistumas yra išnykęs, todėl vadovaujantis BK 97 str. 6 d. jis laikytinas neteistu (48-52 b. l.), tačiau kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybinio registro ir jo archyvo duomenų apie kaltinamąjį, jo atžvilgiu yra atliekamas Kauno m. Santakos policijos komisariate ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 str. 1d., dėl plėšimo, be to jis turi galiojančių administracinių nuobaudų (75-83 b.l.) ir tai rodo jo polinkį nesilaikyti įstatymų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (33 b. l.) (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Todėl atsižvelgiant į visas šias aplinkybes jam skirtina BK 145 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė, teismo nuomone geriausiai atitiksianti bausmės paskirtį – areštas, dydį parenkant didesnį nei vidurkis, tačiau mažesnį už maksimalų (42 str. 1 d. 4 p., 49 str. 1 d., 3 d. ).
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti .
Daiktiniai įrodymai: du peiliai su dėklu, saugomi prie baudžiamosios bylos Nr. 1-1691-888/2012, nuosprendžiui įsiteisėjus - sunaikintini kaip menkaverčiai ( BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,
nusprendžia:
P.S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – areštą 60 (šešiasdešimt) parų, bausmę atliekant areštinėje.
Į arešto bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., įskaityti P. S. dvi laikino sulaikymo dienas, tai yra nuo 2012 m. balandžio 9 d. 02 val. 00 min. iki 2012 m. balandžio 10 d. 17 val. 01 min.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Daiktinius įrodymus: du peilius su dėklu, saugomus prie baudžiamosios bylos Nr. 1-1691-888/2012, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.