- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-23
- Bylos Nr.
- II-172-1130/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00023-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. F.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinis skyrius
- Advokatai
- Petras Varkalys
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. F. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste ir/arba – VDI, Darbo inspekcija, Institucija) 2023 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, jam skirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda, dėl to, kad 2022 m. gruodžio 10 d. 11.15 val. (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini), padarė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą, kadangi neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų pateiktas pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie įmonės naudai nuo 2022 m. gruodžio 10 d. dirbti pradėjusio (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos piliečio A. B. (A. B.), gimusio (duomenys neskelbtini), socialinio draudimo pradžią.
Šalies argumentai
I. F., nesutikdamas su Valstybinės darbo inspekcijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti nutarimą ir administracinės nuobaudos neskirti. Skundą pareiškėjas motyvuoja tuo, kad šis nutarimas priimtas jam nedalyvaujant, todėl neturėjo galimybės pateikti papildomų paaiškinimų ir dokumentų, pagrindžiančių jo teiginius. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjime nedalyvavo dėl ligos.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skundą, patikslino, kad skundą padavęs asmuo pilnai pripažįsta kaltę, tačiau dėl sunkios turtinės padėties prašo skirti mažesnę už minimalią baudą, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad nutarime kaip lengvinanti aplinkybė nurodyta, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, tačiau nenurodyta kaip lengvinanti aplinkybė, kad pranešimas nors ir pavėluotai, bet buvo pateiktas, buvo sumokėti mokesčiai ir atlyginimas, tai laikytina lengvinančiomis aplinkybėmis. Tyrimo metu skundą padavęs asmuo neturėjo galimybės pateikti turtinę padėtį patvirtinančių aplinkybių, gauna labai mažas pajamas, kadangi būna nemokamose atostogose dėl įmonei paskirtų nuobaudų, be to, nuo vasario mėnesio įmonė negali darbinti užsieniečių, todėl darbo nėra, atsižvelgiant į tai prašo paskirti mažesnę baudą nei nustatyta įstatyme. I. F. turi tik butą ir automobilį, todėl jo turtinė padėtis yra prasta. Pareiškėjo žmonos pajamos yra šiek tiek didesnės už minimalias. Atstovas nurodė, kad įmonė priklauso skundą padavusio asmens sūnui, taip pat pat advokato padėjėjas paaiškino, kad nors ir prašė iš skundą padavusio asmens pateikti sodros išrašą apie darbovietes ir pajamas, tačiau iki teismo posėdžio klientas jam duomenų apie kitas darbovietes nepateikė, todėl nežino, ar kur nors kitur asmuo dirba.
Atsiliepimas
VDI atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atstovas teisme paaiškino, kad pareiškėjas dalyvavo surašant administracinio nusižengimo protokolą, jam buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, taip pat nurodyta ir bylos nagrinėjimo vieta ir laikas. Pabrėžė, kad protokole pareiškėjas surašė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pažeidimą pripažįsta, dėl jo padarymo gailisi, pranešimas Sodrai buvo pateiktas iš karto, kai tik pastebėta klaida, mokesčiai sumokėti, todėl prašo skirti minimalią baudą. Teismo posėdžio metu institucijos atstovas atkreipė teismo dėmesį, kad sankcijoje numatyta bauda yra nuo 1 000 iki 5 000 eurų, nustatyta tik viena lengvinanti aplinkybė, todėl pats skundą padavęs asmuo teigė, kad bus labai patenkintas, jei bus skirta minimali 1 000 Eur bauda. Pabrėžė, kad jokių kitų paaiškinimų ar papildomų dokumentų pareiškėjas nepateikė. Pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė reikalavimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teigia, kad pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių VDI priimtas nutarimas galėtų būti panaikintas, tik deklaratyviai nurodo, kad su priimtu nutarimu nesutinka, bei gali pateikti papildomų dokumentų, galinčių pagrįsti jo paaiškinimus ir galinčių turėti reikšmės nagrinėjant bylą iš esmės. Paaiškino, kad buvo nustatyta viena lengvinanti aplinkybė, kitos aplinkybės yra nustatytos siekiant pašalinti pažeidimą. Nurodė, kad įmonėje yra 13 darbuotojų, todėl niekas netrukdo (duomenys neskelbtini) dirbti ir gauti atlyginimą, įmonė negali priimti naujų darbuotojų užsieniečių (trečiųjų šalių piliečių) metus laiko, bet jau įdarbinti dirbti gali, be to, įmonė gali įdarbinti Lietuvos arba kitų Europos Sąjungos šalių piliečių.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai 1. darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2. dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Darbo sutarties sąvoka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais, įtvirtinta DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje.
Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis numato, jog bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas.
(duomenys neskelbtini), būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla butų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3284/2011).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad administracinio nusižengimo padarymo momentu I. F. ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, nėra ginčo ir dėl to, kad darbo sutartis su A. B. buvo pasirašyta, t. y. jis buvo įdarbintas įmonėje, tačiau apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV ne mažiau kaip vieną dieną iki darbo pradžios.
Byloje nustatyta ir šios aplinkybės neginčija I. F., kad jam buvo žinoma apie A. B. įdarbinimą jo (duomenys neskelbtini) bendrovėje. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad būtų pavedęs kitam asmeniui atlikti darbo organizavimo funkcijas. Darytina išvada, kad I. F. buvo atsakingas už darbuotojų priėmimą ir atleidimą iš darbo, darbo organizavimą įmonėje taip, kad laiku būti išsiųsti pranešimai valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų įdarbinimą. Spręstina, kad VDI, priimdama skundžiamą nutarimą, pagrįstai nusprendė, jog I. F. yra tinkamas subjektas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Skundą padavusio asmens atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad turi būti pripažintos lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad pranešimas VSDFV buvo pateiktas, nors ir pavėluotai, taip pat buvo sumokėti mokesčiai ir atlyginimas, tačiau teismo vertinimu šios aplinkybės nėra atsakomybę lengvinančiomis, kadangi taip elgtis pareiškėją įpareigoja įstatymas ir pateikdamas pranešimą bei sumokėdamas mokesčius bei atlyginimą jis vykdė įstatymu nustatytą pareigą ir tuos veiksmus atliko tik netikėto patikrinimo metu išaiškėjus pažeidimui.
Pasisakydamas dėl pareiškėjo skunde pateikto reikalavimo mažinti institucijos paskirtą baudą, kurį teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjo atstovas, teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų dydį. ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios nuobaudos skyrimo taisykles, numato, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu buvo įvertintos visos nuobaudos individualizavimui reikšmingos aplinkybės, pateikti jų motyvai ir I. F. buvo paskirta minimali bauda. Pripažintina, kad nuobauda I. F. buvo paskirta tinkamai ir teisingai, pagrindo ją mažinti teismas nenustatė.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto nusižengimo ir už nusižengimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-60-851/2019 ir kt.).
Iš bylos aplinkybių matyti, kad skundą padavęs asmuo tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi. Kita vertus, pažymėtina, kad jis padarė vieną iš pavojingiausių, didžiausią žalą visuomenės interesams, valstybės ūkio ir finansų sistemai darančių nusižengimų. Be to, nelegaliai dirbo ne Lietuvos Respublikos, o trečiosios valstybės pilietis, kuriuo, galimai dėl kalbos barjero, teisinių žinių trūkumo ir kito socialinio pažeidžiamumo, pasinaudojo skundą padavęs asmuo. Teismas atkreipia dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) įstatinis kapitalas 102 808 Eur, 2021 metų pardavimo pajamos 1 958 305 Eur, įmonėje net ir šiuo metu dirba 13 darbuotojų, įmonė turi galiojančią Bendrijos licenciją vežti krovinius, todėl visiškai nepagrįsti skundą padavusio asmens teiginiai, jog jo finansinė padėtis yra labai sunki, eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas uždirba tik apie 30 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad, atstovo teigimu, (duomenys neskelbtini) akcininkas yra pareiškėjo sūnus ir į aukščiau paminėtus įmonės veiklos rodiklius, teismas kritiškai vertina skundą padavusio asmens teiginius dėl sunkio finansinės padėties, be to, atstovo pateikti duomenys apie skundą padavusį asmenį parodo ne sunkią pareiškėjo finansinę padėtį, o priešingai – asmuo turi butą, butas nėra įkeistas, nėra areštuotas, taip pat turi automobilį, kuris priklauso jam nuosavybės teise, nėra įkeistas, dėl asmens sveikatos problemų nepateikta jokių dokumentų, teismui pridėta tik pažyma apie pareiškėjo žmonos nedarbingumo lygį, tačiau žmona dirba ir formaliai gauna net kartais didesnes pajamas negu pareiškėjas. Be to, teismui patikrinus sodros duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas prieš keletą mėnesių įsidarbino kitoje įmonėje – prieš keturis mėnesius įsteigtoje (duomenys neskelbtini), kuri užsiima krovinių vežimu, įstatinis kapitalas 25 000 Eur, šioje įmonėje sodros duomenimis pareiškėjo darbo užmokestis prieš mokesčius 6 Eur. Pastarieji duomenys buvo nuslėpti nuo atstovo, akivaizdu, kad pareiškėjas yra aktyviai pervežimų srityje veikiantis asmuo, bet dėl neaiškių priežasčių gaunantis tik keliasdešimties eurų atlyginimą per mėnesį, nors yra atsakingas už įmones, kurių apyvarta viršija milijonus eurų. Atstovo teiginiai, kad atlyginimas sumažėjo dėl įmonės veiklos apribojimų atsiradusių dėl padaryto nusižengimo yra nepagrįsti, nes nusižengimas užfiksuotas 2022 metų gruodžio mėnesį, nutarimas priimtas tik 2023 metų vasario mėnesį, o (duomenys neskelbtini) atlyginimas sumažintas jau nuo gruodžio mėnesio. Be to, įmonei, kuri padaro analogiškus nusižengimus 1 metų terminui būna apribojama teisė įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, tačiaujau įdarbinti asmenys gali toliau dirbti, taip pat lieka galimybė darbinti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos šalių piliečius. Teismo vertinimu, nėra jokių ypatingų priežasčių dėl kurių turėtų būti paskirta mažesnė už minimalią bauda.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. vasario 6 d. nutarimas buvo priimtas surinkus pakankamai patikimų duomenų, išsamiai ištyrus bylos aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, todėl jame buvo pagrįstai pripažinta, kad I. F. savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta tinkamai individualizuota nuobauda, todėl pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais skundžiamo nutarimo naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio nuostatomis,
nutaria:
I. F. (I. F.) skundą atmesti.
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.