Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,

dalyvaujant pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Danutei Štreimikienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovui VĮ Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Marijampolės skyriaus 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. SPR4-12594 (14.5E), VĮ Registrų centro Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2023 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. SPR4-15468 (14.5E) bei Komisijos 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. CSPR-400 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad VĮ Registrų centre buvo gautas pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus 2023 m. gegužės 19 d. raštas Nr. 2SD-2773 „Dėl valstybės paveldėto turto įregistravimo“ bei 2023 m. gegužės 11 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kurio pagrindu buvo prašoma įregistruoti valstybės nuosavybę ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Marijampolės skyriaus teritorinis registratorius nusprendė Prašymą Nr. 1 tenkinti dalinai, t. y. 2023 m gegužės 26 d. priėmė sprendimą (sprendimas ne rašytinis, o įformintas įrašų padarymu Nekilnojamojo turto registre), kuriuo palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu, Nekilnojamojo turto registre įregistravo Lietuvos Respublikos nuosavybės teises į sklypo dalį, tačiau atsisakė įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į sklypo dalį. Sprendime nurodė, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas daiktines teises, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus nekilnojamojo turto registre gali registruoti tik pagal pateiktus ir galiojančius dokumentus, patvirtinančius prašomos įregistruoti daiktinės teisės ar juridinio fakto atsiradimą. Kadangi pateiktas prašymas ir palikimo perėjimo valstybei liudijimas nėra pakankamas teisinis pagrindas pareiškėjos patikėjimo teisei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl turėtų būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys patikėjimo teisės atsiradimą į sklypo dalį.

VĮ Registrų centre buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus 2023 m. birželio 26 d. raštas Nr. 2SD-3386-(14.2.137 E.) „Dėl valstybės paveldėto turto įregistravimo“, kuriuo pakartotiniai prašoma įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į sklypo dalį. Vilniaus skyriaus teritorinis registratorius atsisakė tenkinti prašymą Nr. 2, nes Marijampolės skyriaus teritorinis registratorius, išnagrinėjęs analogiško turinio prašymą Nr. 1, priėmė sprendimą minėtą prašymą atmesti. Vilniaus skyriaus teritorinis registratorius savo sprendime nurodė, kad teritorinis registratorius atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, jog jau yra priimtas teritorinio registratoriaus sprendimas atsisakyti įregistruoti tas pačias daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus tų pačių dokumentų pagrindu.

Dėl Komisijos sprendimo dalies, kuria netenkintas prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti dėl VĮ Registrų centro Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Marijampolės skyriaus 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. SPR4-12594 (14.5E) ir atsisakyta priimti skundą dėl šio sprendimo panaikinimo bei pareiškėjos reikalavimo dalies palikimo nenagrinėta

NTRĮ 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka.

NTRĮ nėra įtvirtinta nuostatų apie tai, kokios priežastys gali būti pripažintos svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad sprendžiant klausimą, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, turi būti įvertinta, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo, jog tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne dėl to asmens, kuris paduoda skundą, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama ne nuo sprendimo priėmimo, o nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-77/2008; 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas administracinėje byloje A502-2504/2011; 2021 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2281-662/2021).

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016, 2020 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-356-662/2020).

Šiuo atveju svarbu nustatyti momentą, nuo kurio pareiškėjai tapo žinoma apie priimtą atsakovo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. SPR4-12594 (14.5E), kuriuo buvo atsisakyta įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į sklypo dalį. Kaip jau minėta, byloje esanti medžiaga patvirtina, jog VĮ Registrų centre buvo gautas pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus 2023 m. gegužės 19 d. raštas Nr. 2SD-2773 „Dėl valstybės paveldėto turto įregistravimo“. VĮ Registrų centras, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. SPR4-12594 (14.5E) (Sprendimas Nr. 1) jį atmetė, nurodant, jog palikimo perėjimo valstybei liudijimas nėra pakankamas teisinis pagrindas Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisei įregistruoti. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo priimtu sprendimu Nr. 1, 2023 m. rugpjūčio 3 d. pateikė skundą Centriniam registratoriui, kuriuo, be kita ko, prašė panaikinti minėtą sprendimą ir įpareigoti įregistruoti pareiškėjos patikėjimo teisę į sklypą. Centrinis registratorius, nustatęs, jog pareiškėjos paduotas skundas dalyje dėl Sprendimo Nr. 1 panaikinimo, neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų, 2023 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. Nr. S-29951 (1.4 E) nustatė terminą iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. pašalinti nurodytus trūkumus – pateikti prašymą dėl praleisto termino skundui paduoti (dėl Sprendimo Nr. 1 apskundimo) atnaujinimo, kuriame turėtų būti nurodyti data, kada pareiškėja sužinojo apie Sprendimą Nr. 1, termino praleidimo priežastys bei pateikti termino praleidimą pateisinančius dokumentus. Nustatyta, jog pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 29 d. pateikė raštą, kuriuo buvo prašoma atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dalyje dėl Marijampolės skyriaus teritorinio registratoriaus priimto Sprendimo Nr. 1.

Teisė spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra suteikta Centriniam registratoriui. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujinamas praleistas terminas, laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui laiku kreiptis dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo. Teismas sutinka su Centrinio registratoriaus vertinimu, išdėstytu skundžiamame sprendime, kad pareiškėjos skunde išdėstytos aplinkybės nesudarė pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti, nes pareiškėja nenurodė jokių objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių jai pateikti skundą dėl 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo panaikinimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Nacionalinės žemės tarnybos Dokumentų valdymo sistemoje Sprendimas Nr. 1 buvo užregistruotas 2023 m. gegužės 30 d., o elektroniniu paštu minėtą sprendimą atsakovas išsiuntė pareiškėjai dar 2023 m. gegužės 29 d. Teismo vertinimu, Komisija pagrįstai nustatė, kad terminas skundui paduoti dėl minėto sprendimo baigėsi 2023 m. birželio 29 d.

Pareiškėja savo 2023 m. rugpjūčio 29 d. pateiktame rašte dėl skundų trūkumo šalinimo nurodė, jog Sprendimo Nr. 1 neskundė, kadangi pakartotinai dėl to paties dalyko kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu Nr. 2 dėl Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisės įregistravimo į sklypo dalį Nekilnojamojo turto registre. Teismas pažymi, kad pareiškėja yra juridinis asmuo, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog kai skundą teikia juridinis asmuo, jis veikdamas operatyviai ir tinkamai parinkęs organizacines ir technines priemones, turi geras galimybes laiku ir tinkamai paduoti skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-194/2011, 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-507-520/2021). Tokios aplinkybės kaip išsilavinimas, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020). Svarbu pažymėti ir tai, kad pareiškėjai buvo sudaryta galimybė susipažinti su skundžiamu VĮ Registrų centro Sprendimu Nr. 1 , kuriame yra išdėstyti faktiniai ir teisiniai tokio sprendimo priėmimo pagrindai bei jo apskundimo tvarka. Pareiškėja, gavusi šį sprendimą, be kita ko, galėjo kreiptis į atsakovą dėl informacijos išaiškinimo, tačiau byloje duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų operatyviai reagavusi į gautą informaciją ir pasikreipusi į atsakovą pagalbos, byloje nėra.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, jog kreipimasis su skundu į kitas institucijas, kurioms įstatymai nesuteikia kompetencijos nagrinėti atitinkamus administracinius ginčus, paprastai nelaikytinas svarbia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-990-520/2018). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012). Teismas sutinka su tuo, jog Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 29 d. rašte nurodyta aplinkybė (t. y., jog pakartotinai dėl to paties dalyko kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu Nr. 2), dėl kurios buvo praleistas terminas skundui paduoti dėl Sprendimo Nr. 1 panaikinimo, yra subjektyvi ir priklausė tik nuo pačios pareiškėjos valios ir veiksmų, tokia aplinkybė negali būti vertinama kaip svarbi termino praleidimo priežastis. Pareiškėja pati pasirinko kokiu būdu jai veikti, siekiant apginti savo galimai pažeistas teises, t. y., ar skundą Komisijai paduoti per įstatymų nustatytą terminą, ar delsti. Teismas sprendžia, jog Komisija pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Sprendimo Nr. 1 panaikinimo, tuo labiau, jog skundžiamame VĮ Registrų centro Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Marijampolės skyriaus 2023 m. gegužės 29 d. sprendime yra aiškiai suformuluota skundo padavimo tvarka bei terminai.

Pagal ABTĮ 105 straipsnio 1 punkto nuostatas, teismas skundą palieka nenagrinėtą jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka. Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad įstatymu nustatytas reikalavimas prieš kreipiantis į teismą ginčą išspręsti atitinkamoje neteisminėje institucijoje, yra būtina ta sąlyga, kurios neįvykdęs asmuo negali įgyvendinti savo teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (ABTĮ 5 straipsnis).

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. NTRĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas ABTĮ nustatyta tvarka (NTRĮ 31 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į jau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą su prašymu panaikinti atsakovo Sprendimą Nr. 1, nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, todėl skundo dalis dėl VĮ Registrų centro Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Marijampolės skyriaus 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. SPR4-12594 (14.5E) panaikinimo paliekama nenagrinėta ABTĮ 105 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Dėl VĮ Registrų centro Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2023 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. SPR4-15468 (14.5E) panaikinimo ir Komisijos sprendimo dalies, kuria šis sprendimas paliekamas galioti nepakeistu, panaikinimo

NTRĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai.

Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 43 punktas nustato, kad prašymai pakeisti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir (ar) daiktines teises į juos, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo–pardavimo ir nuomos sutartis registruojami ta pačia tvarka kaip prašymai įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir (ar) daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis.

Remiantis NTRĮ 22 straipsniu, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.

Pagal NTRĮ 23 straipsnio 1–3 dalis, prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo; kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą; dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, VĮ Registrų centro Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Marijampolės skyriaus 2023 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. SPR4-12594 (14.5E) dėl atsisakymo įregistruoti pareiškėjos patikėjimo teisę į sklypo dalį teisės aktų nustatyta tvarka nuginčytas nebuvo, kadangi Komisija sprendimu atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti dėl šio sprendimo panaikinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2023 m. birželio 26 d. raštu Nr. 2SD-3386-(14.2.137E.) „Dėl valstybės paveldėto turto įregistravimo“ pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl patikėjimo teisės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vardu įregistravimo. Savo raštą motyvavo tuo, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai), be kita ko, yra Nacionalinė žemės tarnyba, kuriai priklauso visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Taigi, vertinama, jog pareiškėja pasikreipė į atsakovą dėl, iš esmės, analogiško reikalavimo, t. y. dėl prašymo įregistruoti patikėjimo teisę pareiškėjos vardu į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Tiek teritorinis registratorius, tiek Komisija, įvertinusi 2023 m. birželio 26 d. prašymo turinį padarė pagrįstą išvadą, jog šio nurodyto prašymo esmė yra ta pati (formuluojamas analogiškas prašymas bei dėstomos tos pačios aplinkybės). Svarbią reikšmę turi aplinkybė ar teikiant analogiško pobūdžio prašymą buvo pateiktas nors vienas naujas dokumentas, nurodytas NTRĮ 22 straipsnyje, kuris galėtų būti teisiniu pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisių įregistravimui į minėto sklypo dalį nekilnojamojo turto registre. Iš pateiktų duomenų matyti, jog kartu su pastaruoju prašymu nebuvo teiktas nei vienas naujas dokumentas, o tik išdėstytos faktinės aplinkybės, susijusios su pirmojo prašymo teikimu, taip pat išdėstyta pareiškėjos pozicija dėl teisės aktų taikymo ir aiškinimo. Teismas sutinka su atsakovo teiginiu, jog vien tik asmens pozicija, išdėstyta pateiktame prašyme raštu, daiktinių teisių registravimo klausimais nėra naujas dokumentas, nurodytas NTRĮ 22 straipsnyje, kurio pagrindu gali būti keičiami duomenys nekilnojamojo turto registre. Teismas daro išvadą, kad tiek teritorinis registratorius, tiek Komisija pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjos 2023 m. birželio 26 d. prašymą, kadangi išnagrinėjęs tokį pat prašymą teritorinis registratorius jau 2023 m. gegužės 29 d. buvo priėmęs sprendimą Nr. SPR4-12594 (14.5E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“, kuris nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. birželio 26 d. prašymas yra pakartotinis, todėl neturėjo būti dar kartą nagrinėjamas iš esmės, nes šiuo klausimu jau yra priimtas atitinkamas sprendimas.

Anksčiau minėto įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Pagal NTRĮ 5 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Ginčo atveju konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai rėmėsi minėta įstatymo nuostata, kadangi analogiškas pareiškėjos prašymas dėl patikėjimo teisės įregistravimo jau buvo išnagrinėtas ir atsakovo tuo klausimu priimtas 2023 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. SPR4-12594 (14.5E), kuris yra nenuginčytas ir galiojantis. Dokumentų, kurių pagrindu būtų galima tenkinti pareiškėjos prašymą, pareiškėja su 2023 m. birželio 26 d. prašymu nepateikė. Akcentuotina ir tai, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (registratorius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011).

Pagal ABTĮ 91 straipsnį, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Taip pat skundžiamas aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos teismas pripažįsta svarbiais. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiami sprendimai atitinka jiems keliamus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, buvo nurodyti aiškūs tokių sprendimų priėmimo motyvai, juos pagrindžiančios teisės aktų nuostatos, juos priėmė kompetentingi subjektai, pareiškėja neįrodė nė vieno ABTĮ 91 straipsnyje numatyto pagrindo skundžiamų sprendimų panaikinimui. Darytina išvada, jog skundžiamas VĮ Registrų centro Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2023 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. SPR4-15468 (14.5E) ir Komisijos 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. CSPR-400 laikytini teisėtais bei pagrįstais, todėl juos naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos išvestinio reikalavimo, susijusio su įpareigojimu atlikti veiksmus bei įpareigoti atsakovą įregistruoti patikėjimo teisę Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vardu į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti VĮ Registrų centro Turto registro tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Marijampolės skyriaus 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. SPR4-12594 (14.5E) palikti nenagrinėtą.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.