- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- eI2-7860-583/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00985-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“, uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos
- Advokatai
- Vilma Gečaitė Olišauskienė
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ atstovei advokatei Vilmai Gečaitei Olišauskienei, atsakovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovui Tomui Rinkevičiui,
2024 m. rugsėjo 3 d. vaizdo konferencijos būdu viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Posūkis, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ (toliau – ir pareiškėjos, Bendrovės) kreipėsi su skundu į teismą prašydamos:
1) panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – ir atsakovė, Ministerija) 2024 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. (16.3.3-41Mr)-3-360 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“ (toliau – ir Sprendimas);
2) įpareigoti Ministeriją paskirti atsakingus atstovus, įgaliotus atlikti veiksmus, susijusius su 2005 m. rugpjūčio 19 d. valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ įgyvendinimo sutartyje Nr. 1-1-77 (toliau – ir Sutartis) numatytų valstybės atstovo teisių ir pareigų įgyvendinimu.
Pareiškėjos nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 808 pripažino valstybinės svarbos projektu ekonominį projektą „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ (toliau – ir Projektas). Vilniaus apskrities viršininkas valstybės vardu su pareiškėjomis sudarė Sutartį. Ministerija, Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 263 pagrindu, vykdo Sutartyje numatyto valstybės atstovo funkcijas. Pažymėjo, kad Vyriausybė 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 402, pripažino netekusiu galios savo 2005 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 808.
2023 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu paskirti atsakingus asmenis, susijusius su Sutartyje numatytų valstybės atstovo teisių ir pareigų įgyvendinimu bei pateikti paskirtų atsakingų asmenų kontaktinius duomenis. Ministerija 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimu atsisakė tenkinti Bendrovių prašymą, todėl jos 2023 m. gruodžio 7 d. kreipėsi su skundu į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija). Komisija 2024 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 21RE-(AG-893.04-2023) nusprendė pareiškėjų skundą tenkinti iš dalies – panaikino skundžiamą atsakovės sprendimą ir ją įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Bendrovės laikosi pozicijos, kad Sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas. Atsakovė privalo skirti atsakingą asmenį, įgaliotą atlikti veiksmus, susijusius su Sutartyje numatytų valstybės atstovo teisių ir pareigų įgyvendinimu, kadangi Sutartis yra de facto toliau vykdoma bei galiojanti. Sutarties pagrindu susiformavę valstybinės žemės nuomos santykiai taip pat yra de facto toliau vykdomi ir galiojantys.
Akcentuoja, jog vykdant Sutarties 2.1 papunktį, 2005 m. rugsėjo 14 d. tarp Bendrovių ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos sudarytos valstybinių žemės sklypų nuomos sutartys, kurios yra neatskiriamos Sutarties dalys. Valstybiniai žemės sklypai buvo išnuomoti UAB „Jurgena“ ir UAB „Geruda“ 50 metų laikotarpiui, o UAB „Posūkis“ – 60 metų laikotarpiui. Šios nuomos sutartys yra iki šiol galiojančios, o Sutarties 3.3 punkte šalys aiškiai susitarė kada Sutartis gali būti nutraukta – inicijuojant valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimą, nustačius, kad Bendrovės nebevykdo ar netinkamai vykdo Sutarties bei Projekto įsipareigojimų.
Sutartis nebuvo nutraukta, o Vyriausybė priimdama nutarimą Nr. 402, nevertino Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir nepanaikino Sutarties galiojimo. Pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Valstybės dalyvavimas civiliniuose santykiuose savaime nereiškia viešojo intereso buvimo ir neteikia pagrindo suteikti kokių nors privilegijų tokiam santykio dalyviui. Akivaizdu, kad kiekviena šalis, turėdama sutartinius santykius, privalo elgtis sąžiningai, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susidarė civiliniai teisiniai santykiai ir valstybė ar jos įgaliotas atstovas yra lygiavertis santykių dalyvis su pareiškėjais, kuriam negali būti teikiamos jokios privilegijos ir kuris privalo laikytis Sutartyje esančių sąlygų.
Pareiškėjos atkreipia dėmesį, kad Komisija 2024 m. sausio 23 d. sprendime konstatavo, jog Ministerijos 2023 m. lapkričio 23 d. sprendime nėra pateikti argumentai, leidžiantys daryti pagrįstą išvadą, jog Sutartis nebegalioja, todėl ir panaikino šį administracinį aktą. Sprendimas yra analogiško turinio jau panaikintam administraciniam aktui, todėl konstatuotina, kad atsakovė netinkamai įvykdė galiojantį Komisijos sprendimą, tai sudaro pagrindą Sprendimą panaikinti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ atstovė advokatė Vilma Gečaitė Olišauskienė nurodė, jog palaiko skunde keliamus reikalavimus, prašė jį tenkinti skunde pateiktų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Vyriausybė 2005 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 808 Projektą pripažino valstybinės svarbos projektu. Sutartyje nurodytas konkretus jos tikslas – nustatyti sutarties šalių – Bendrovių ir Vilniaus apskrities – teisės ir įsipareigojimus, susijusius su valstybinės svarbos Projekto įgyvendinimu. Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 136 „Dėl projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 14 punktas reglamentuoja, kad projektą įgyvendinus sutartyje nustatytu terminu ir apimtimi ir tai patvirtinus sutartyje nustatytais dokumentais, sudariusi sutartį ministerija teikia Vyriausybės nutarimo dėl Vyriausybės nutarimo, kuriuo projektas pripažintas valstybei svarbiu projektu, pripažinimo netekusiu galios projektą.
Paaiškino, kad Projektas neteko valstybinės svarbos projekto statuso Vyriausybei 2019 m. balandžio 24 d. priėmus nutarimą Nr. 402, kuriuo nuspręsta pripažinti netekusiu galios Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 808. Šis Vyriausybės nutarimas yra galiojantis ir nėra šios administracinės bylos ginčo dalyku. Taip pat Bendrovės ne kartą kreipėsi į Ministeriją prašydamos pripažinti, kad jos tinkamai įvykdė Sutartį ir ją laiko pasibaigusia.
Atsakovė teigia, kad Sutarties 6.2 papunktyje numatyta, kad Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki visiško šalių įsipareigojimo įvykdymo. Pareiškėjos nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad Projektas nėra įgyvendintas Sutartyje nustatytu terminu ir apimtimi. Vyriausybės nutarimo Nr. 402 priėmimas patvirtina, kad Projektas yra įgyvendintas. Aplinkybė, jog minėtu nutarimu Sutartis nebuvo nutraukta, nereiškia, jog ji nepasibaigė Sutarties 6.2 papunktyje nurodytu pagrindu. Pažymėjo, kad Sutarties galiojimo terminas yra nesusijęs su valstybinių žemės sklypų nuomos sutarčių galiojimo terminais, kadangi tai yra atskiros bei savarankiškos sutartys.
Remiantis Sutarties nuostatomis, Ministerija buvo įsipareigojusi tarpininkauti Bendrovėms, joms sprendžiant su Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei su greta esančių žemės sklypų valdytojais bei inžinerinius tinklus eksploatuojančiomis organizacijoms bendrus Vilniaus miesto infrastruktūros klausimus. Projektui netekus valstybinės svaros projekto statuso, Ministerijai negali atsirasti įsipareigojimai tarpininkauti sprendžiant minėtus klausimus, kadangi tokie įsipareigojimai dėl tarpininkavimo jau nebebūtų susiję su valstybinės svarbos projekto įgyvendinimu ir neatitiktų Sutarties tikslo bei paskirties.
Atsakovės nuomone, šios aplinkybės įrodo, kad Bendrovių skundas yra nepagrįstas. Sprendimas atitinka gerojo viešojo administravimo principus, jame pateiktas jo priėmimo teisinis bei faktinis pagrindas, motyvai, apskundimo tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovas Tomas Rinkevičius nurodė, kad palaiko institucijos poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2024 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. (16.3.3-41Mr)-3-360 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad Vyriausybė 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ 1 punktu nutarė Projektą pripažinti valstybinės svarbos projektu. Šio nutarimo pagrindu Bendrovės 2005 m. rugpjūčio 19 d. su Vilniaus apskrities viršininko administracija pasirašė Sutartį. Pažymėtina, kad Vyriausybė 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 263 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pakeitimo“ įgaliojo Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją vykdyti Sutarties valstybės atstovo teises ir pareigas ir pavedė kontroliuoti šio projekto įgyvendinimą.
2018 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1544 Ūkio ministerija buvo pervadinta į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją.
Pareiškėjos 2023 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu kaip įmanoma skubiau paskirti atsakingus atstovus, įgaliotus atlikti veiksmus, susijusius su Sutartyje numatytų valstybės atstovo teisių ir pareigų įgyvendinimu bei pateikti paskirto atsakingo asmens kontaktinius duomenis.
Atsakovė 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 3-4100 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“ nusprendė netenkinti minėto Bendrovių prašymo ir atsisakė paskirti atsakingą Ministerijos atstovą, įgaliotą atlikti veiksmus, susijusius su Sutartyje numatytų valstybės atstovo teisių ir pareigų įgyvendinimu.
Atsakovė, vykdydama Komisijos 2024 m. sausio 23 d. sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo Bendrovių 2023 m. lapkričio 14 d. prašymą ir priėmė Sprendimą. Sprendime Ministerija nurodė, kad Sutartis yra pasibaigusi sutarties šalims tinkamai ją įvykdžius. Pabrėžė, kad pareiškėjos 2015 m. spalio 15 d. ir 2019 m. sausio 7 d. raštuose bei 2016 m. gegužės 10 d. atsiliepime į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-20381-155/2016 laikėsi pozicijos, jog Sutartis yra tinkamai įvykdyta bei pasibaigusi. Todėl Vyriausybė 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ nutarė „pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ su visais pakeitimais ir papildymais“. Konstatuojama, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo, nes Sutartis pasibaigė tinkamu jos įgyvendinimu, o Projektas užbaigtas, panaikintas jo valstybinės svarbos ekonominio projekto statusas.
Įvertinus anksčiau minėtą darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje ginčo šalys laikosi skirtingos pozicijos ar Ministerija turi pareigą skirti asmenį, atsakingą už Sutarties, veikiant kaip valstybės atstovui, teisių ir pareigų vykdymą.
Remiantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Taip pat ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodyta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Pažymėtina, kad sutartinių teisinių santykių aiškinimas yra priskirtas bendrosios kompetencijos teismų kompetencijai. Todėl teismas neatliks platesnio Sutartyje esančių nuostatų ir jos galiojimo trukmės aiškinimo, kadangi tai nepatenka į nagrinėjimo ginčo ribas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Vyriausybei panaikinus savo 2013 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 263, atsakovė neteko įgalinimų vykdyti Sutarties valstybės atstovo teisių ir pareigų, kadangi toks veikimas viršytų jos nustatytos kompetencijos ribas.
Visuotinai pripažįstama ir žinoma, kad civilinėje teisėje galioja principas leidžiama viskas, kas neuždrausta, o viešojoje teisėje – draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, viešojo administravimo subjektai, tiek teikdami administracines paslaugas pagal asmenų prašymus, nesusijusius su jų teisių pažeidimu, tiek vykdydami administracinę procedūrą pagal asmenų skundus dėl jų teisių pažeidimo, negali atlikti daugiau veiksmų arba priimti kitokį sprendimą, negu teisės aktai suteikia jiems teisę atlikti, t. y. negali vykdyti platesnės kompetencijos, negu jiems leidžia teisės aktai (žr., pvz., 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012). Šio teismo praktikoje taip pat nuolat akcentuojama, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012). Viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, laikytini neteisėtais, ir toks pažeidimas laikytinas esminiu, sudarančiu savarankišką pagrindą panaikinti priimtą administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2022 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-492-789/2022; 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-481-502/2022; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-487-463/2022; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-510-502/2022).
Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad Vyriausybei panaikinus 2013 m. balandžio 3 d. nutarimą Nr. 263, Ministerija pagrįstai atsisakė tenkinti Bendrovių 2023 m. lapkričio 14 d. prašymą, kadangi nebėra veiklos objekto ir veikimas nesat tam teisinio pagrindo, viršytų jos kompetencijai priskirtas ribas ir pažeistų viešojoje teisėje galiojantį principą – draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama.
Pareiškėjos skunde teigė, kad Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, pagal kuriuos individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos.
VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
LVAT aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (šiam tikslui; šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).
Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertintos pareiškėjų individualios situacijos). Taip pat nustatyta, kad atsakovė tinkamai taikė ginčo teisiniam santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą individualų administracinį aktą.
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Vadovaujantis minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2024 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. (16.3.3-41Mr)-3-360 „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl Ministerijos įpareigojimo paskirti atsakingus atstovus, įgaliotus atlikti veiksmus, susijusius su Sutartyje numatytų valstybės atstovo teisių ir pareigų įgyvendinimu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos prašo jų naudai iš atsakovės priteisti visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjų skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jie atmetami. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjų naudai, todėl joms patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.