- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- 1-328-926/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-5-00172-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Kaltinamasis
- O. G.
- Advokatai
- Vitalija Smolenskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
O. G., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. G. 2024 m. rugsėjo 15 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Latvijos Respublikos, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje paėmė ir už ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pažadėtą 1500 Eurų atlygį jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) registracija) gabeno tris neteisėtai valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius (toliau - Užsieniečiai), (duomenys neskelbtini) piliečius: M. A. H., M. A. K., M. M. iš Latvijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, toliau Lietuvos Respublikos teritorija, turėdamas tikslą Užsieniečius pergabenti per Lietuvos Respublikos - Lenkijos Respublikos valstybių sieną ir nugabenti į (duomenys neskelbtini), kol 2024 m. rugsėjo 15 d. apie 14.20 val. (duomenys neskelbtini) ribose, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, pasienio ruože buvo sulaikytas VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnų.
Kaltinamasis O. G. kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, jog gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), vasaros atostogų metu grįžo atostogauti į (duomenys neskelbtini). Jis rado reklamą „(duomenys neskelbtini)“, kad reikalingi vairuotojai, jam susisiekus, nieko nepaaiškino, tik pasakė, kad reikia pervežti žmones. Jis galvojo, kad bus tik kaip taksistas. Už kiekvieną žmogų jis turėjo gauti po 500 eurų, pinigus turėjo jam pervesti į sąskaitą. Užsakovo nematė, tik bendravo su juo „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ programėlėmis. Kad galėtų vežti žmones nei verslo liudijimo, nei leidimo neturi. Jis pavežėjo veikla neužsiima, tiesiog tuo metu neturėjo darbo. Tą dieną, kai vežė asmenis, galvojo važiuoti į (duomenys neskelbtini) pro Lenkiją, norėjo sužinoti ar ten yra darbo, tada ketino važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jis su savimi turėjo savo asmeninius daiktus, pagalvę, antklodę. Keleivius paėmė (duomenys neskelbtini), prie parko, stotelėje. Keleiviai jokio įtarimo jam nesukėlė, kadangi jis gyveno daug metų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ten daug žmonių tamsaus gymio. Jis nesidomėjo, ar tie asmenys turi dokumentus. Su tuo asmeniu, iš kurio gavo užsakymą vežti žmones, bendravo ne nuolat. Užsakovas rašė, kad tai reikia vežti, tai nereikia, tai tiek žmonių, tai vėl kiekis keitėsi, turėjo tada kažkokių įtarimų. Nors kelionė turėjo būti gana ilga, jam iš anksto už kurą pinigai nebuvo pervesti. Tas žinutes, kurios yra byloje, rašė jis ir užsakovas. Keleivius nufilmavo ir nusiuntė užsakovui, kad patvirtintų, kad tikrai tuos žmones veža. Tai, kad jam buvo liepta nufilmuoti tuos žmones, tada jam jokio įtarimo nesukėlė. Kad nelegalūs asmenys bando keliauti, apie tai nieko nebuvo girdėjęs.
Kaltinamasis O. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu. Jis nurodė, kad maždaug prieš du mėnesius „(duomenys neskelbtini)“ rado pasiūlymą, jog reikalingas vairuotojas pervežti žmones. Parašė tam žmogui, tačiau nieko konkretaus nesusitarė. 2024-09-15 rytą „(duomenys neskelbtini)“ iš to paties žmogaus gavo žinutę, kad reikia iš (duomenys neskelbtini) paimti 10 žmonių. Jis atrašė, kad jo automobilis per mažas. Žmogus galiausiai pasakė, kad bus 3 asmenys, už kiekvieną žmogų sumokės po 500 eurų, kai juos nuveš iki (duomenys neskelbtini). Jis su pasiūlymu sutiko, kadangi norėjo užsidirbti pinigų, nusiuntė savo sąskaitos numerį. Užsakovas atsiuntė koordinates, tai buvo (duomenys neskelbtini) autobusų sustojimo vieta. Nurodytoje vietoje jis buvo apie 14 valandą, pranešė apie tai užsakovui. Jis atvyko jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini). Užsakovo prašymu, nusiuntė jam automobilio nuotrauką. Apie 14.20 valandą prie jo automobilio atėjo trys vyrai ir įsėdo. Asmenys buvo tamsaus gymio. Kadangi anksčiau dirbo užsienyje, ten yra daug įvairių tautybių žmonių, į jų gymį nekreipė dėmesio. Asmenys pasakė „(duomenys neskelbtini)“, jis patvirtino, jų asmens tapatybės dokumentų neprašė. Supranta, kad vykstant į kitą šalį reikia jį turėti. Kai žmonės sulipo į automobilį, apie tai pranešė užsakovui. Užsakovas liepė juos nufilmuoti, šie turėjo prisistatyti. Su užsakovu bendravo per „(duomenys neskelbtini)“ programą, jis žinučių netrynė, tačiau užsakovas savo išsiųstas žinutes trindavo. Paklausus kodėl, atsakė, kad neužimtų vietos. Kelionės metu jam siuntė vykimo koordinates. Galutinis taškas buvo (duomenys neskelbtini) miestas (duomenys neskelbtini). Su savimi dėl saugumo pasiėmė pneumatinį ginklą, dujų balionėlį ir peilį. Į Lietuvą vyko per (duomenys neskelbtini). Prie pat Lenkijos sienos juos sustabdė pasienio pareigūnai. kadangi jo gabenami asmenys neturėjo dokumentų, juos sulaikė. Tik tada sužinojo, kad jie yra neteisėti migrantai (1 t., b. l. 136-138).
Papildomai nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Įtarė, jog vežami asmenys gali būti neteisėti migrantai, tačiau pasitikėjo užsakovu, kuris paprašė nuvežti juos už 1500 Eur į (duomenys neskelbtini). Tuo metu manė, kad atlieka taksi vairuotojo darbą. Dabar supranta, jog privalėjo pasidomėti, ar tie asmenys turi asmens dokumentus, vizas, ar jų buvimas (duomenys neskelbtini), Europoje Sąjungoje yra teisėtas, tačiau to nepadarė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 146-147).
Pagarsinus parodymus nurodė, kad jo keleiviai, trys asmenys, su savimi jokių daiktų neturėjo. Jam nepasirodė keista, kad asmenys vyksta į kitą šalį visai be daiktų. 2 metus gyveno (duomenys neskelbtini), prieš tai gyveno 4 metus (duomenys neskelbtini), dar gyveno (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą vežė asmenis. Kad užsakovas keitė asmenų skaičių, jam nepasirodė keista, neklausė užsakovo, kodėl keičiasi keleivių skaičius, viskas vyko greitai. Jis dėl savo saugumo pasiėmė dujų balionėlį, peilį, pneumatinį ginklą. Nesidomėjo, kokius veš žmones, neturėjo tam laiko. Ta vietovė, kurioje paėmė tuos žmones, yra išvažiavimas iš (duomenys neskelbtini), trasa. Kad keleiviai neteisėti migrantai įtarė tada, kai jį sustabdė pasieniečiai ir jam apie tai pasakė. Kad jo vežami asmenys praktiškai nekalba angliškai ar kita užsienio kalba, jam keista nepasirodė. Kad užsakovas trynė „(duomenys neskelbtini)“ žinutes, kurias jam rašė, jam pasirodė keista. Pareigūnų automobilį, kuris vėliau jį sustabdė, pamatė iš karto dviejų metrų atstumu. Juos pamatęs, jis nebandė nusukti į kitą kelią, iš karto sustojo. Kad besiruošdamas važiuoti ir jau važiuodamas darė kažkokią neteisėtą veiką, suprato. Dėl savo tokio savo lengvabūdiško poelgio gailisi ir atgailauja. Jam sumanymas važiuoti į (duomenys neskelbtini) kilo tada, kai žmogus kreipėsi su pasiūlymu vežti žmones. Jis nusuko į (duomenys neskelbtini) kelią, kuriame jį pasivijo ir stabdė policijos pareigūnas, todėl, kad vyko kelio remonto darbai.
Liudytojas A. J. nurodė, kad aplinkybes, kuriomis stabdė automobilį (duomenys neskelbtini), prisimena. Vykdant nelegalios migracijos prevenciją pasienio ruože, buvo pastebėtas automobilis, įsukantis į buvusį (duomenys neskelbtini) kelią. (duomenys neskelbtini) kelias yra po kelio rekonstrukcijos likęs žvyrkelio kelias, jis tęsiasi palei visą valstybės sieną. Tuo keliu kitos transporto priemonės nevažinėja, todėl tarnybiniu automobiliu nusprendė automobilį pasivyti ir patikrinti. Pavažiavęs maždaug apie kilometrą ar pusantro nuo pamatymo vietos, įjungęs tarnybinio automobilio garso-šviesos signalus, minėtą automobilį sustabdė. Prie vairo sėdėjo (duomenys nesklbtini) pilietis, automobilis buvo su latviškais numeriais. Pažiūrėjęs pro priekinį automobilio langą, pastebėjo ant galinės sėdynės sėdinčius tris tamsaus gymio asmenis. Jis suprato, kad vairuotojas veža nelegalius migrantus. Vairuotojas turėjo rankinę, jis atliko daiktų apžiūrą. Vairuotojas paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje ir asmenis iš Latvijos turėjo nuvežti į (duomenys neskelbtini), iš kurių kiekvienas turėjo sumokėti po 500 eurų, asmenis paėmė Latvijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini). Keleiviai buvo (duomenys neskelbtini) piliečiai, neturėjo su savimi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, vienas iš keleivių šiek tiek kalbėjo angliškai. Toje vietoje, kurioje pamatė automobilį, vykdomi kelio darbai, bet yra padaryti apvažiavimai, kurie yra ne pro (duomenys neskelbtini) kelią, o pro terminalą, yra kelio ženklinimai. (duomenys neskelbtini) keliu važiuojant, negalima kirsti valstybės sienos, tik galima nuvažiuoti iki kelio, kuriame nėra kontrolės punkto ir kuriuo galima išvažiuoti į Lenkijos Respubliką.
Liudytojas M. A. H. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu. Jis nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kalba (duomenys neskelbtini) kalba. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 4000 JAV dolerių, kad būtų nugabentas į (duomenys neskelbtini). Kelionė vyko per Rusiją, iš ten - į Baltarusiją, iš jos - į Latviją, kur miške jų laukė automobilis (duomenys neskelbtini). Jie trise sėdo į automobilį ir vairuotojas juos nuvežė iki kitos vietos miške, netoli (duomenys neskelbtini), kur jie persėdo į laukusį automobilį (duomenys neskelbtini). Šio automobilio vairuotojas juos telefonu nufilmavo, liepė prisistatyti. Su vairuotoju nekalbėjo dėl kalbos barjero. Paso neturėjo, jį pametė miške Baltarusijoje. Vairuotojas telefone nustatė vykimo maršrutą ir pradėjo važiuoti. Buvo 2024 -09-15 apie 11 valanda. Važiavo ilgai, kol automobilį sustabdė pareigūnai ir juos sulaikė (1 t., b. l. 24-25).
Liudytojas M. A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu. Jis nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kalba (duomenys neskelbtini) kalba. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 3500 JAV dolerių, kad būtų nugabentas į (duomenys neskelbtini). Kelionė vyko per Rusiją, iš ten - į Baltarusiją, iš jos - į Latviją. Ten jie trise įsėdo į automobilį, kuris juos nuvežė į mišką prie (duomenys neskelbtini) ir paliko. Ten juos apie 4-5 val. ryto paėmė kitas automobilis. Vairuotojas juos nufilmavo. Su jais nekalbėjo, bet girdėjo jį kalbant anglų kalba. Važiuojant rodė kažkokius pastatus ir vėliavą, pasakė, kad yra Lietuvoje. Bevažiuojant pastebėjo, kad artėja prie policijos automobilio, vairuotojas, jį pamatęs, bandė išsukti į kitą kelią, tačiau pareigūnai juos pastebėjo, sustabdė ir sulaikė (1 t., b. l. 30-31).
Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė ir šie jo parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu. Jis nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kalba (duomenys neskelbtini) kalba. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 3700 JAV dolerių, kad būtų nugabentas į (duomenys neskelbtini). Kelionė vyko per Rusiją, iš ten - į Baltarusiją, iš jos - į Latviją, kur miške jų laukė automobilis. Vedlys juos tris, kurie sulaikyti, įsodino ir pasakė, kad automobilis juos nuveš netoli (duomenys neskelbtini), kur juos paims kitas automobilis ir nuveš iki (duomenys neskelbtini). Miške netoli (duomenys neskelbtini) vakare jie persėdo į kitą laukusį automobilį mėlynos spalvos. Vairuotojas telefonu juos nufilmavo. Jie turėjo prisistatyti. Vairuotojas kalbėjo tik su vienu iš jų, kuris šiek tiek mokėjo angliškai. Jo pasą ir mobilaus ryšio telefonus paėmė vedliai Baltarusijoje. Važiavo ilgai, kol automobilį sustabdė pareigūnai (1 t., b. l. 36-37).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) spalvos. Automobilio daiktadėžėje rasti asmeniniai daiktai, salone ir bagažo skyriuje mėtosi drabužiai, plastikiniai buteliai (1 t., b. l. 53-61).
Transporto priemonės registracijos pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso O. G. (2 t., b. l. 41).
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“, paimtas iš O. G. kratos metu. Jame yra SIM kortelės „(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)". ,,(duomenys neskelbtini)“ programoje užfiksuotas susirašinėjimas su asmenimis, pasivadinusiais ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“. ,,(duomenys neskelbtini)“ rugpjūčio 30 d. asmuo rašo, kad ,,laukia kitą savaitę“, klausia kada O. galėtų, jei bus klientų, O. atsako, kad ,,Ok, super“; rugsėjo 6 d. asmuo informuoja O., kad kol kas tuščia, lauks dar savaitę, O. pritaria ,,Ok“; rugsėjo 9 d. O. klausia asmens ,,Kaip pas jus?“, rugsėjo 12 d. asmuo prašo O. paskambinti; rugsėjo 13 d. asmuo informuoja O., kad gal bus klientai, O. nurodo, kad ,,Latvija ir (duomenys neskelbtini)“; rugsėjo 15 d. O. rašo asmeniui ,,3, kelintą ?“, asmuo klausia kelintą O. galės, šis atsako, kad ,,11“, asmuo parašo, kad ,,10 užsakovas bus ryšyje, aš pranešiu, užsakau 3 žmones“ O. nurodo savo asmens duomenis, sutinka ,,Ok“. ,,(duomenys neskelbtini)“, nurodytas abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), 10 rugsėjo rašo, kad jis ,,nuo (duomenys neskelbtini)“; rugsėjo 11 d. asmuo ir O. bendrauja telefonu, O. atsiunčiamos koordinatės, asmuo sako, kad ,,trys nosytės“, garso pranešime klausia O. ,,Ar tu tik tris gali paimti, ar turi kokius kolegas, kad 7 žmones?“; rugsėjo 12 d. O. klausia ,,Kaip pas jus?“; rugsėjo 15 d. galerijoje esančiame vaizdo įraše matomi trys asmenys, sėdintys ant galinės sėdynės. Filmuojantis asmuo sėdi vairuotojo sėdynėje. Filmuojančio asmens veido nesimato. Asmenys pasako savo vardus pavardes (1 t., b. l. 78-87).
Tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai M. A. H., M. A. K., M. M. nėra registruoti kaip prieglobsčio prašytojai. Automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra O. G. (1 t., b. l. 108-109).??
Tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-09-15 fiksuotas 17.54 val. (duomenys neskelbtini); 18.30 val. (duomenys neskelbtini); 18.44 val. (duomenys neskelbtini); 18.56 val. (duomenys neskelbtini); 18.58 val. (duomenys neskelbtini); 19.51 val. (duomenys neskelbtini); 20.20 val. (duomenys neskelbtini); 20.31 val. (duomenys neskelbtini); 20.49 val. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 112-113).??
Rašte nurodyta, kad 2024-09-24 (duomenys neskelbtini) piliečiai M. A. H., M. A. K., M. M. perduoti Latvijos Respublikai (1 t., b. l. 49-52).
Dėl veikos kvalifikavimo.
Motyvuojamoji dalis
BK 292 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio arba neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimą ar slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nusikalstama veika, numatyta BK 292 straipsnyje, gali būti padaroma alternatyviais veiksmais: 1) neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabenant nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį; 2) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį gabenant Lietuvos Respublikos teritorijoje; 3) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį slepiant Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Pagal BK 292 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus veiksmus padarė dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei. Savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną, siekia gauti materialinės naudos – pinigų, daiktų, įgyti turtinę teisę, išvengti išlaidų ir pan. Nusikalstama veika padaroma dėl savanaudiškų paskatų tada, kai ji padaroma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims.
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų, kaltinamasis O. G. pripažino, kad norėdamas užsidirbti, tikėdamasis gauti piniginį atlygį, gabeno tris Užsieniečius iš Latvijos Respublikos per Lietuvos Respublikos teritoriją į (duomenys neskelbtini), tačiau teigė, jog pilnai nesuvokė, kad šie asmenys yra neteisėtai patekę į Latvijos Respubliką, negali kirsti Lietuvos Respublikos sienos, tai suprato tik tada, kai jį sulaikė policijos pareigūnai. Šie kaltinamojo teiginiai vertintini kaip jo gynybinė pozicija, tokie parodymai nelogiški, neįtikinami, prieštarauja byloje surinktų duomenų visumai.
Kad kaltinamasis O. G. tikslingai, iš anksto žinodamas, jog vyksta paimti trijų Užsieniečių, patvirtina jo telefone rasti susirašinėjimai su užsakovais, garso įrašai, vaizdo žinutės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ėmė teigti, kad pats ketino ieškotis darbo (duomenys neskelbtini), po to grįžti į (duomenys neskelbtini), todėl paėmė pakeleivius iki (duomenys neskelbtini), jo šis sumanymas kilo staiga, tačiau pagal užfiksuotą susirašinėjimą, jau rugpjūčio 30 d. O. G. ir užsakovas derino datą kada bus klientai, O. G. sutiko jų laukti savaitę, laikas nuo laiko susirašinėjo, derindami žmonių skaičių, O. G. nurodė savo asmens duomenis, po to bendravo su kitu užsakovu, gavo kelionės koordinates, užsakovas jo teiravosi ar šis negali surasti dar kitų pavežėjų, kurie vežtų septynis asmenis. Kai keleiviai jau sėdėjo O. G. automobilyje, šis juos filmavo, siuntė vaizdo medžiagą užsakovui (1 t., b. l. 78-87). Net tai, kad užsakovai nuolat trynė pokalbių žinutes, įsėdę į jo automobilį asmenys ne tik kad nekalbėjo anglų, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kalbomis, bet su savimi neatsinešė jokio bagažo, nors ketino vykti į (duomenys neskelbtini), pasak O. G., jam jokių pagrįstų abejonių nesukėlė, jis teikė įprastą pavėžėjo paslaugą. Šią kaltinamojo versiją paneigia ir tas faktas, kad O. G. oficialiai jokių pavežėjo paslaugų neteikė nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai M. A. H., M. A. K., M. M. nurodė, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas juos paėmė miške, o ne autobusų stotelėje, kaip teigė kaltinamasis O. G., su vairuotoju jie nekalbėjo dėl kalbos barjero, žinojo, kad bus vežami į (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis O. G. teigė, kad važiavo tiek pagrindiniais keliais, tiek šalutiniais keliais todėl, kad jam taip rodė navigacija. Tačiau liudytojas M. A. K. tvirtino, kad jiems artėjant prie policijos automobilio, vairuotojas, jį pamatęs, bandė išsukti į kitą kelią, tačiau pareigūnai juos pastebėjo, sustabdė. Toks elgesys vairuotojo, kuris teikia įprastą pavėžėjo paslaugą, akivaizdžiai prieštarauja logikai. Liudytojas A. J. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) keliu transporto priemonės nevažinėja, todėl pastebėjęs į tą kelią nusukantį automobilį, nusprendė automobilį pasivyti ir patikrinti. Toje vietoje, kurioje pamatė automobilį, vykdomi kelio darbai, bet yra padaryti apvažiavimai, kurie yra ne pro (duomenys neskelbtini) kelią, o pro terminalą, yra kelio ženklinimai. (duomenys neskelbtini) keliu važiuojant, negalima kirsti valstybės sienos, tik galima nuvažiuoti iki kelio, kuriame nėra kontrolės punkto ir kuriuo galima išvažiuoti į Lenkijos Respubliką. Pareigūnui O. G. tvirtino, kad jis pats dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje ir asmenis iš Latvijos turėjo nuvežti į (duomenys neskelbtini), keleivius paėmė Latvijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini).
Aptartų duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, Latvijos Respublikoje paėmė ir, už jam pažadėtą 1500 eurų atlygį, automobiliu pergabeno iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką tris užsieniečius, (duomenys neskelbtini) piliečius: M. A. H., M. A. K., M. M., gabeno Lietuvos Respublikos teritorija, turėdamas tikslą juos pergabenti per Lietuvos Respublikos - Lenkijos Respublikos valstybių sieną ir nugabenti į (duomenys neskelbtini), todėl kaltinamojo nusikalstami veiksmai pagal BK 292 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.
Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės
Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad teismas turi nustatyti du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019,??? ??? 2K-49-976/2020).
Kaltinamasis O. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme keitė savo parodymus kada pilnai suprato, jog veža asmenis per Lietuvos Respubliką, nelegaliai kirtusius Latvijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sienas, nurodė aplinkybes, kurios neatitiko bylos duomenų ir teismo konstatuotų faktinių veikos aplinkybių. Taigi, nėra pagrindo laikyti, kad kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos ir davė apie ją parodymus, prisidėjusius prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje, todėl atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) jam nepripažintina.
Dėl bausmės
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis O. G. padarė sunkų, tyčinį nusikaltimą, neteistas (1 t., b. l. 116-118), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 119), nėra jo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Už veikos, numatytos BK 292 straipsnio 2 dalies, padarymą įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo trijų mėnesių iki aštuonerių metų.
Šioje byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad teismas galėtų parinkti kitokią nei numatyta įstatyme bausmės rūšį (BK 62 straipsnio 1–4 dalyse, ar BK 54 straipsnio 3 dalyje), todėl kaltinamajam O. G. skirtinas terminuotas laisvės atėmimas. Parenkant bausmės trukmę būtina atsižvelgti į tai, kad byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis iš nusikalstamos veikos būtų gavęs sutartas pajamas, nusikalstami tikslai nebuvo pasiekti, jis buvo sulaikytas Lietuvoje, bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė artima minimaliai bausmei.
Dėl turto konfiskavimo
Turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis) yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Baudžiamasis įstatymas numato imperatyvų reikalavimą visais atvejais konfiskuoti kaltininkui priklausantį turtą, kuris buvo nusikaltimo padarymo įrankis, priemonė ar rezultatas. Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas.
O. G. vairuotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, nes juo kaltinamasis atvyko į nusikaltimo vietą, vežė tris asmenis, suvokdamas, kad naudoja automobilį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimui iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad transporto priemonė buvo naudota nusikaltimui padaryti ir be jos kaltininko tikslas negalėtų būti realizuotas. Automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam O. G. (1 t., b. l. 108-109, 2 t., b. l. 40), todėl jis konfiskuotinas.
Dėl daiktų
1) O. G. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurie perduoti Lietuvos kalėjimų tarnybai Kauno kalėjimui (2 t., b. l. 34-35), perduotini bausmę vykdančiai institucijai;
2) pneumatinis pistoletas ,,(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), plastikinis indelis su šaudymui skirtais sviediniais, dujų balionėlis ,,(duomenys neskelbtini)“, sulenkiamas peilis, mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ su SIM kortelėmis, saugomi VSAT prie LR VRM Turto valdymo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriuje adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 104-105), grąžintini O. G.. Neatsiėmus per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, daiktai sunaikintini.
3) kompaktinis diskas, esantis byloje, saugotinas joje.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Kauno Valstybinė garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje prašo priteisti iš kaltinamojo O. G. advokato atstovavimo kaltinamajam išlaidas 534,03 Eur, pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3, 7 punktuose numatytais pagrindais, todėl iš kaltinamojo O. G. nepriteistinos turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
O. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. rugsėjo 15 d. iki 2024 m. lapkričio 28 d.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.
Nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš O. G..
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardoje adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 66-69), užvedimo raktelius - 2 vnt., transporto priemonės registracijos liudijimą perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, O. G. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie perduoti Lietuvos kalėjimų tarnybai Kauno kalėjimui (2 t., b. l. 34-35), perduoti bausmę vykdančiai institucijai; pneumatinį pistoletą ,,(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), plastikinį indelį su šaudymui skirtais sviediniais, dujų balionėlį ,,(duomenys neskelbtini)“, sulenkiamą peilį, mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ su SIM kortelėmis „(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)", saugomus VSAT prie LR VRM Turto valdymo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 104-105), grąžinti O. G., neatsiėmus daiktų per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, sunaikinti; kompaktinį diską, esantį byloje, saugoti joje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).