Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį atsakovei M. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys teisme priimtas 2020 m. vasario 11 d.; atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovei du kartus buvo siunčiami ieškinyje nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti (neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą). Duomenų apie atsakovės darbovietę nerasta. Atsakovei M. K. ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai atsakovei laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).

3. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

5. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2018 m. vasario 28 d. UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovė M. K. sudarė paskolos sutartį Nr. 3365119 (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteikta 2 000 Eur paskola. Pagal sutartį atsakovei suteiktas kreditas, kurį atsakovė turėjo grąžinti, kartu su palūkanomis, remiantis mokėjimo grafiku. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi suteiktą kreditą pagal minėtą sutartį (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. atsakovė iki šiol yra skolinga 2 000 Eur pagal sutartį likusių mokėjimų.

6. Nustatyta, kad tarp pirminės kreditorės UAB „IPF Digital Lietuva“ ir ieškovės UAB „B2Kapital“ 2017 m. spalio 31 d. buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis, kurios pagrindu 2018 m. birželio 30 d. (po 2018 m. birželio 26 d. sutarties nutraukimo) ieškovei perėjo reikalavimo teisė į atsakovę M. K. dėl negrąžinto kredito pagal nurodytą sutartį.

7. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė apie reikalavimo perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą buvo informuota 2018 m. liepos 2 d. pranešimu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

8. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

9. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovė ieškovei liko skolinga 2 000 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prievolę įvykdžiusi (tiek pradinei kreditorei, tiek ieškovei), ginčijusi skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovės ieškovei priteistina 2 000 Eur negrąžinto kredito.

10. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 962,66 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2021 m. vasario 24 d. (paskolos grąžinimo termino dienos), taikant 51,36 proc. metinę palūkanų normą.

11. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį ir 6.874 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Paskolos santykiuose mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos yra numatytos CK 6.872 straipsnio 1 dalyje. Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Kasacinio teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos).

12. Nagrinėjamu atveju sutartyje buvo numatyta 51,36 procentų metinė palūkanų norma; be to, šalys susitarė, jog mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos bus mokamos iki kredito sutarties grąžinimo, t. y. iki tiksliai neapibrėžto, nuo ieškovės veiksmų visiškai nepriklausomo termino, todėl konstatuotina, jog ieškovė pagal šalių sulygtas sąlygas, nutraukusi sutartį anksčiau termino, neturi teisės reikalauti priteisti visas sutartimi sulygtas ir iki 2021 m. vasario 24 d. paskaičiuotas fiksuotas palūkanas (1 962,66 Eur), nes nėra žinomas konkretus naudojimosi jos pinigais terminas. Teismo vertinimu, toks palūkanų priteisimas neatitiktų mokėjimo (pelno) palūkanų paskirties, t. y. kad jos mokamos už realų naudojimąsi svetimais pinigais. Pažymėtina, kad reikalavimas priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas negali būti suprantamas kaip taikymas skolininkui (atsakovui) civilinės atsakomybės už prievolės (sutarties) nevykdymą, nes civilinės atsakomybės taikymo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos. Nagrinėjamu atveju, nutraukus vartojimo kredito sutartį, negalima nustatyti, kada atsakovas grąžins kreditą (jo dalį). Priteisus gautą kreditą, tampa nežinomas konkretaus kredito (jo dalių) grąžinimo terminas vykdymo procese. Tokios praktikos laikosi apygardos teismai ir kitose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-309-430/2019; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-231-555/2017). Atsakovei atsiskaičius anksčiau, susidarytų situacija, kad skolininkė sumoka už laikotarpį, kai pinigais jau nebesinaudoja.

13. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas priteisti pagal paskolos grafiką paskaičiuotas palūkanas tenkinamas iš dalies – ieškovei iš atsakovės priteisiamos 1 933,39 Eur (2 000 Eur x 51,36 proc. / 100 proc. / 365 d. x 687 d.) pelno palūkanos, paskaičiuotos nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2020 m. vasario 11 d. (iki ieškinio pateikimo teismui dienos) ir 51,36 procentų metinės mokėjimo palūkanos už negrąžintą kredito sumą (2 000 Eur) nuo 2020 m. vasario 12 d. iki visiško kredito grąžinimo, tačiau ne daugiau nei ieškiniu prašoma ir teismo nepriteista 29,27 Eur (1 962,66 Eur - 1 933,39 Eur) suma.

14. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal sutarties standartinės informacijos apie vartojimo kreditą formos 3 dalį atsakovei praleidus sutartyje numatytus kredito grąžinimo įmokos, palūkanų, ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimu terminus, atsakovas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti sutartyje nustatyto dydžio delspinigius (0,05 proc. per dieną) nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas.

15. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovė turi sumokėti 356,64 Eur delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. iki 2020 m. vasario 7 d., t. y. už 180 d., taikant 0,05 proc./d. normą.

16. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vėlavo atsiskaityti su ieškove, iš jos ieškovei priteisiami delspinigiai, apskaičiuoti nuo negrąžintos sumos ir iki 2020 m. vasario 11 d. nesumokėtų pelno palūkanų sumos (1 933,39 Eur), t. y. nuo bendros 3 933,39 Eur (2 000 Eur + 1 933,39 Eur) sumos. Iš viso už 180 dienų už ieškovės nurodytą laikotarpį iš atsakovės priteisiama 354,01 Eur (3 933,39 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) delspinigių suma, kitoje dalyje reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmetamas.

17. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (4 287,40 Eur (2 000 Eur + 1 933,39 Eur + 354,01 Eur)) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 99,26 proc. reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovės ieškovei priteistina 96,28 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) (97 Eur mokėtino žyminio mokesčio) x 99,26 proc. / 100 proc.).

19. Byloje iš viso patirta 5,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“, j. a. k. 225516770, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) skolos (likusių mokėjimų), 1 933,39 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt tris eurus 39 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, 51,36 procentų metines mokėjimo palūkanas už negrąžintą kredito sumą (2 000 Eur) nuo 2020 m. vasario 12 d. iki visiško kredito grąžinimo, tačiau ne daugiau nei 29,27 Eur sumą, 354,01 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus 1 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4 287,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 96,28 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 28 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,58 Eur (penkis eurus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.