Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-06-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-282-1078/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-29
Bylos Nr.
II-282-1078/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00234-2023-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Ieva Narbutaitė (pirm.)
Pažeidėjas
V. D.
Nukentėjusysis
V. B.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
  • 19.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-282-1078/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00234-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 19.11; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. birželio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Jurgitai Gailik,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai V. D.,Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui V. B. (V. B.),nukentėjusiajam V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Lazdijų r. sav., skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. sausio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-1288-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-1288-2023 (toliau – ir nutarimas) V. D. (toliau – ir pareiškėja) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 508 straipsnį už tai, kad ji 2022 m. rugpjūčio 1 d., apie 15.12 val., socialiniame tinkle „Facebook” savo pagrindiniame profilyje patalpino įrašą, kuriame aptardama situaciją dėl kito asmens galimai padaryto teises pažeidimo, tekste vartojo tokius išsireiškimus <...> „super duper uolus ir bukas. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėjas V. B. surašo protokolą asmeniui <...>. Bėda yra ne tame, kad pareigūnas kvailas. Bėda yra tame, kad tas kvailys – dar ir iniciatyvus<.. .>“. Šiais savo veiksmais socialinio tinklo pagrindiniame profilyje viešai pateikė neigiamą informaciją, suformuodama ją kaip nuomonę ir panaudodama žeminančius pasisakymus pažemino statutinio valstybės tarnautojo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėjo V. B. garbę ir orumą, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 100 Eur dydžio bauda (b. l. 10).

Šalies argumentai

Pareiškėja, nesutikdama su priimtu nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti, nes nebuvo padarytas administracinis nusižengimas. Skunde nurodoma, kad nutarimas priimtas pareiškėjai nedalyvaujant ir jos apie posėdį neinformavus. Taip pat pažymima, kad nutarimas priimtas neįvertinus pareiškėjos teiktų įrodymų, bylos nagrinėjimo metu neleidžiant pareiškėjai susipažinti su bylos medžiaga, neleidžiant užduoti klausimų nukentėjusiajam. Pareiškėja nurodo, kad priimant nutarimą nebuvo įvertinta tai, jog nukentėjusysis yra statutinis pareigūnas, valstybės tarnautojas – viešas asmuo, dėl ko nuomonės ir kritikos ribos jo atžvilgiu vertintinos išplėstinai. Būtent dėl to, pasak pareiškėjos, jos išsakytos frazės yra tik jos asmeninė nuomonė vertinant viešą asmenį už jo konkrečius veiksmus, atliktus kaip valstybės pareigūno (b. l. 3-5).

Atsiliepimas

Institucijos atsiliepime dėl pareiškėjos skundo nurodoma, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos kaltę. Pasak Institucijos, iš administracinio nusižengimo byloje esančio pareiškėjos apklausos protokolo nustatyta, kad V. D. neginčija padaryto administracinio nusižengimo, bet akcentuoja, kad jos elgesys buvo išprovokuotas policijos pareigūno veiksmų, t. y. neteisėtai ir netinkamai surašant administracinio nusižengimo protokolą politiko atžvilgiu. Pasak Institucijos, iš pareiškėjos elektroninėje erdvėje patalpino teksto turinio nustatyta, kad įžeidžiantys žodžiai nukreipti tiesiogiai į pareigūną, jo asmenines savybes, o ne į jo, kaip pareigūno, atliekamus veiksmus, žodžiai ir frazės panaudoti kaip kreipiniai, kurie visuomenėje suprantami kaip įžeidžiantys, žeminantys asmenį bei sukeliantys neigiamas žmonių reakcijas, todėl vertinti parašytus žodžius tik kaip emocijų išraišką, nėra pagrindo. Institucijos nuomone, tai, kad pareiškėja nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai įvertinti neteisingai, o nutarimas – neteisėtas ir nepagrįstas (b. l. 123-124).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad žodžiai „kvailas“ ir „bukas“ reiškia, jog asmuo neatsakingai žiūri į savo atliekamą darbą, yra padaręs klaidą, kurios nenori pripažinti. Šiuo konkrečiu atveju reikia vertinti viso įrašo esmę, iš ko aišku, kad žodžiai „kvailas“ ir „bukas“ nėra įžeidimai ir buvo vartoti kaip ironija, sarkazmas. Visas įrašo tekstas parašytas sarkastiškai, todėl įraše išsakyta asmeninė jos nuomonė neperžengia jokių ribų, nesiekiama įžeisti kito žmogaus. Vartodama minėtus žodžius ji turėjo omenyje, kad V. B. priimtas sprendimas bausti asmenį yra „kvailas“ ir „bukas“, t. y. neteisingas, neįvertintas, nepamatuotas sprendimas.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. B. nurodė, kad apie įrašą socialiniame tinkle sužinojo iš kolegų. Tuomet nusprendė parašyti skundą, kadangi įraše buvo išsireikšta, jog ne priimtas sprendimas kvailas, o tiesiogiai pasakyta, jog kvailas pareigūnas, t. y. jis. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metų dirba (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėju. Tarnybiniu pranešimu kreipėsi į generalinį komisarą, kadangi buvo įžeistas. Tarnybinį pranešimą parašė po devynių dienų todėl, kad kūrė tarnybinį pranešimą dvi-tris paras. Be to, terminas tarnybiniam pranešimui pateikti nėra nustatytas.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad įrašas vis dar yra socialiniame tinkle, kur jis yra viešas ir jį galima matyti visi tinklo lankytojai.

Iš 2022 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjos V. D. apklausos protokolo nustatyta, kad savo asmeninėje ,,Facebook” paskyroje, kurioje rašo kaip fizinis asmuo, o ne žurnalistė, parašė tekstą, kuriame paminėjo (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėją V. B., kadangi sužinojo, kad politikui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Būdama tuo pasipiktinusi minėtame įraše parašė, kad (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėjas V. B. yra ,,bukas” ir ,,kvailys”. Šiuo savo įrašu nenorėjo jo kaip asmens įžeisti ar pažeminti, išreiškė savo pasipiktinimą jo, kaip policijos pareigūno, veiksmais. Vartodama žodžius ,,kvailas” ir ,,bukas” neapibūdino pareigūno sveikatos būsenos, o apibūdino jo atliktus veiksmus (b. l. 18-19).

Iš V. B. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. 15.12 val. vartotoja V. M. D. savo socialiniame tinklalapyje „Facebook“ paskelbė įžeidų įrašą „super duper uolus ir bukas. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėjas V. B. surašo protokolą asmeniui <...>. Bėda yra ne tame, kad pareigūnas kvailas. Bėda yra tame, kad tas kvailys — dar ir iniciatyvus<.. .>“. Būtent tokie išsakyti žodžiai įžeidė ir pažemino pareigūną (b. l. 25-28).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad V. D. pagrįstai pripažinta padariusi ANK 508 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. D. kaltė yra įrodyta.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal ANK 508 straipsnį statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. ANK 508 straipsnyje nurodytos veikos objektyvusis požymis pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju būtina analizuoti pasakytų žodžių prasmę bei tai, ar išsakyti žodžiai buvo nukreipti būtent į pareigūną, ar išsakytais žodžiais buvo siekiama įžeisti pareigūną, pažeminti jo orumą. Iš to seka, kad kiekvienu atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso. Įžeidimu laikomi tokie pažeidėjo veiksmai, kuriais jis pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įžeidinėjimas gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007). Pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013).

Skundžiamu nutarimu pareiškėja nubausta pagal ANK 508 straipsnį dėl to, kad socialiniame tinkle savo paskyroje patalpino įrašą, kuriame vartojo išsireiškimus ,,<...> „super duper uolus ir bukas. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėjas V. B. surašo protokolą asmeniui <...>. Bėda yra ne tame, kad pareigūnas kvailas. Bėda yra tame, kad tas kvailys — dar ir iniciatyvus<...>“.

Nagrinėjamu atveju V. D. neneigia savo išsakytų teiginių, tačiau teigia, jog tai tik jos asmeninė nuomonė, išsakyta neperžengiant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtintos teisės išsakyti savo nuomonę kitų asmenų atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog ši teisė nėra absoliuti, be to, demokratinėje visuomenėje šios teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje C. prieš Rumuniją, Nr. 28871/95). Taip pat teismų praktikoje akcentuojama, jog nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014). Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015), ypač tais atvejais, kai pasisakymais tėra išreikštas pyktis, nepasitenkinimas, nenurodant susierzinimo priežasties. Pavyzdžiui, EŽTT laikė įžeidžiamais teisėjui adresuotame laiške nurodytus teiginius ,,kažkoks kvailys“, „ribota asmenybė“, ,,akivaizdus kretinas“, nes jais išreikštas pareiškėjo pyktis, frustracija, tačiau suprantamai nepaaiškintos to priežastys (EŽTT 2003 m. gegužės 27 d. sprendimas byloje S. prieš Lenkiją, Nr.43425/98). Jei reiškiant asmeninę nuomonę siekiama nepagrįstai pulti kitą asmenį, turint tikslą jį įžeisti, tai nesuderinama su konvencine teise į saviraiškos laisvę (EŽTT 2009 m. liepos 16 d. sprendimas byloje W.-K. prieš Lenkiją, Nr. 20436/02). Taigi demokratinėje visuomenėje teisės laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus įgyvendinimo ribos priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimas byloje C. prieš Rumuniją, Nr. 28871/95).

Nors V. D. nurodė, kad jos išsakyta frazė ,,<...> super duper uolus ir bukas. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėjas V. B. surašo protokolą asmeniui <...>. Bėda yra ne tame, kad pareigūnas kvailas. Bėda yra tame, kad tas kvailys — dar ir iniciatyvus<...>“ nebuvo skirta pareigūnui V. B. kaip statutiniam pareigūnui įžeisti, tačiau, sistemiškai analizuojant visą įrašą, o ne tik jo atskiras dalis, akivaizdu, jog komentare vartojama frazė yra ne apie pareiškėjos kritikuojamą sprendimą, o būtent apie tokį sprendimą priėmusį pareigūną. Taip pat pažymėtina, jog, nors pareiškėja nurodė, kad išsakyti žodžiai vartoti kaip sarkazmas, tačiau pažymėtina, jog žodžiai ,,bukas” bei ,,kvailys” nesuderinami su bendrinės kalbos normomis, be kita ko, visuomenėje suprantami kaip neigiami ir žeminantys asmenį. Atkreiptinas dėmesys, kad V. D. yra žurnalistė, kurios viena iš pagrindinių veiklų – rašyti bei profesionaliai informuoti visuomenę apie svarbiausius įvykius. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėja išsakyti kritiką nukentėjusiojo priimto sprendimo atžvilgiu galėjo pasirinkdama neįžeidžias žodžių formuluotes. Įvertinus aptarto V. D. įrašo paskelbimo aplinkybes, vartotų žodžių prasmę, paskelbto pranešimo tikslą, akivaizdu, jog šiuo atveju V. D. savo įrašu siekė pademonstruoti neigiamą požiūrį į pareigūną V. B., jo atliekamas pareigas, todėl tai negali būti vertinama tik kaip asmeninė pareiškėjos nuomonė dėl priimto pareigūno sprendimo. V. D. įraše vartoti žodžiai vienareikšmiškai pripažintini žeminantys policijos pareigūno garbę ir orumą, kas atitinka ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Skunde nurodoma ir tai, kad nutarimas priimtas neįvertinus įrodymų visumos. Teismas pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad V. D. padarė ANK 508 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, proceso metu gali teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos išvados dėl įrodymų vertinimo savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos asmens teisės. Be to, nors pareiškėja teigia, kad nutarimas priimtas jos apie posėdį neinformavus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pateikus skundą dėl priimto nutarimo bylos nagrinėjimas teisme vyko žodinio proceso tvarka, pareiškėjai išaiškinant procesinės teises. Teismo posėdžių metu pareiškėja turėjo galimybę išdėstyti savo poziciją, pareikšti prašymus, proceso dalyviams užduoti klausimus. Teismo vertinimu, būtent pareiškėjos dalyvavimas nagrinėjant skundą teisme leido pašalinti visas klaidas, kurios galėjo būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises tyrimo metu nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės dėl procesinių teisių pažeidimų nėra pagrindas nutarimo panaikinimui.

Teismas, įvertinęs byloje esančią įrodymų visumą, konstatuoja, jog tiriant administracinį nusižengimą buvo nustatytos visos esminės įvykio aplinkybės, skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas nustačius pareiškėjos veiksmuose visus būtinuosius nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, sudėties požymius. Įvertinus pareiškėjos išsakytų žodžių prasmę, akivaizdu, jog pareigūno atžvilgiu vartojant žodžius ,,bukas” ir ,,kvailys”, buvo siekiama parodyti negatyvų požiūrį į pareigūną, jo atliekamas pareigas, taip pažeminant pareigūno garbę ir orumą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 17 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas ir skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. D. skundą atmesti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-1288-2023 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė