- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-22
- Bylos Nr.
- 2A-750-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-08410-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- N. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės, Zitos Smirnovienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimo pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei N. M. dėl įpareigojimo pašalinti ventiliacijos angas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė įpareigoti N. M. savo lėšomis pašalinti ventiliacines angas įrengtas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po langais, kaip neatitinkančias Statybos techninio reglamento (toliau –STR) 2.09.02:2005 reikalavimų bei priteisti į valstybės biudžetą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas. Nurodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini),, 4 namo aukšte. Tame pačiame name, tik 3 aukšte, (duomenys neskelbtini), gyvena atsakovė, kuri savo bute po langais įrengė ventiliacines angas, kurios yra po jos buto langais. Dėl ventiliacinės angos įrengimo, iš atsakovės buto patenka išmetamas oras ir nemalonūs kvapai į jos butą, dėl ko ji kelis kartus kreipėsi į atsakovę, tačiau ši į jos pastabas dėl į butą patenkančių nemalonių kvapų ir prašymus susitvarkyti ventiliacines angas nereagavo. Dėl įrengtų ventiliacinių angų ji patiria nemalonumus – negali vėdinti kambarių, į butą patenka nemalonūs ir dirginantys kvapai. Taip pat didelius nepatogumus patiria jos I grupės invalidumą turintis, šizofrenija sergantis sūnus, kurį dirgina nemalonūs kvapai.
Atsiliepimas
Atsakovė N. M. prašė atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą bei priteisti iš jos atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jos bute yra dvi vėdinimo sistemos – viena yra vaiko kambaryje, kita – miegamajame. Ieškovė nenurodė konkrečių Reglamento normų, kurių neatitinka Vėdinimo sistemų įrengimas, nepateikė dokumentų ar kitokių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų pagrįsti tai, kad Vėdinimo sistemos neatitinka Reglamento reikalavimų ir dėl to turi būti pašalintos. Atsakovės bute įrengtos vėdinimo sistemos yra paprastas, plačiai paplitęs oro cirkuliacijos įrenginys, kurio naudojimas nepažeidžia jokių teisės normų ir pro kurį išeinantis oras yra nekenksmingas aplinkai, kadangi oras, įeinantis per šį įrenginį, yra filtruojamas ir apšildomas iš patalpos išeinančiu, taip pat išvalomu oru, tai gi į aplinką iš patalpos išeina prafiltruotas oras, kuris nėra kenksmingas aplinkai bei gretimuose butuose gyvenantiems asmenims ir juo labiau negali būti aitraus/nemalonaus kvapo, vėdinimo sistemos yra įrengtos vaiko kambaryje ir miegamajame, t.y. patalpose, kuriose nevyksta jokie buitiniai procesai, oras, išeinantis iš vėdinimo sistemų, patenka į aplinką nedideliu srautu bei greičiu, todėl greitai išsisklaido ir nedaro žymesnio poveikio orui greta pastato sienos. Vėdinimo sistemos negali pažeisti Reglamento normų dėl to, kad nukrypsta nuo imperatyviai nurodyto atstumo tarp oro šalinimo ir paėmimo angų gyvenamajame pastate, nes tokių normų nėra.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 11 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir iš ieškovės L. M. atsakovės N. M. naudai priteisė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš ieškovės L. M. į valstybės biudžetą priteisė 14 Eur teismo patirtų pašto išlaidų.
Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę pašalinti ventiliacines angas, įrengtas po buto, esančio (duomenys neskelbtini), langais kaip neatitinkančias STR 2.09.02:2005 reglamento reikalavimų, negali būti tenkinamas, nes ekspertas tiek ekspertizės akte nurodė, kad atsakovė, įrengdama ginčo ventiliacines angas, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, tiek tai patvirtino teismo posėdžio metu bei akcentavo, kad būtina nustatyti blogo kvapo šaltinį. Atliekant ekspertizę ekspertas blogo kvapo šaltinio netyrė, nes toks klausimas nebuvo pateiktas, be to, pažymėjo, jog atlikdamas ekspertizę jis apžiūrėjo šalių gyvenamąsias patalpas ir blogo kvapo tuo metu nejautė. Ekspertas byloje papildomai akcentavo, jog blogo kvapo šaltinis greičiausiai yra pačioje namo šachtoje, o tam reikalingi atskiri tyrimai.
Pažymėjo, jog teismui nepateikta įrodymų, kad blogo kvapo šaltinis yra atsakovės bute (LR CPK 12, 178, 179 str. str.). Be to, esant blogam kvapui atsakovės bute, būtų nusiskundimai iš kitų tos pačios laiptinės namo gyventojų, tačiau įrodymų dėl tokių skundų į bylą nepateikta (LR CPK 12, 178 str. str.).
Teismas pažymėjo, kad ieškovei pasirinkus netinkamą savo teisės gynimo būdą, ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis teismas, konstatavęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t.y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-485/2008). Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas konstatavo, kad pagal suformuluotą ieškinio dalyką ir nurodytą ieškinio pagrindą ieškinys atmestinas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantė (ieškovė) su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-11 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1. Ginčijamame sprendime teismas neatsižvelgė į faktą, jog eksperto doc. dr. D. K. atliktos ekspertizės akte aiškiai konstatuota, jog atsakovės bute ventiliacijos sistemos įrengtos pažeidžiant STR reikalavimus. Nors ekspertas doc. dr. D. K. tiksliai nenurodė konkrečių teisės aktų, kurie pažeisti, tačiau teismas turėjo įvertinti patį faktą, jog ventiliacijos sistemos įrengtos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas, paminėjęs, jog atsakovės bute įrengti ventiliacijos įrenginiai neatitinka teisės aktų reikalavimų, į šią aplinkybę neatsižvelgė, nors bylai ji turi esminę reikšmę.
3. Ieškinyje buvo prašyta įpareigoti atsakovę savo lėšomis pašalinti ventiliacines angas, įrengtas atsakovei priklausančiame bute, nes dėl šių įrenginių į ieškovei priklausantį butą patenka itin nemalonūs, dirginantys kvapai. Ieškinyje buvo nurodytas ir juridinis ieškinio pagrindas - STR 2.09.02:2005. Remiantis minėta teismų praktika, nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaistė teismo sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo. Ieškinyje aiškus ieškinio dalykas - prašymas įpareigoti atsakovę pašalinti ventiliacijos įrenginius. Ieškinio pagrindas - aplinkybės, jog dėl atsakovės bute įrengtų ventiliacijos angų į ieškovei priklausantį butą patenka nemalonūs ir dirginantys kvapai. Ginčijamame sprendime teismas nesiaiškino, ar iš tiesų į ieškovei priklausantį butą dėl atsakovės bute įrengtų ventiliacijos įrenginių patenka nemalonūs kvapai, dėl kurių ieškovė ir jos šeimos nariai patiria didelį diskomfortą. Teismas ieškovės reikalavimą vertino itin formaliai, apsiribodamas ieškinyje pateiktu teisiniu situacijos vertinimu.
Žemesnės instancijos teismas
4. Neatsižvelgiant į tai, jog buvo atsisakyta paskirti pakartotiną ekspertizę, kurios metu būtų nustatyta, ar iš tiesų dėl atsakovės bute įrengtų ventiliacijos įrenginių į ieškovei priklausantį butą patenka nemalonūs ir dirginantys kvapai. Ginčijamame sprendime teismas konstatavo, jog teismui nepakanka įrodymų, kad blogo kvapo šaltinis yra atsakovės bute. Dėl esminių proceso normų, reglamentuojančių ekspertizės skyrimą ir įrodinėjimą pažeidimo ginčijamas sprendimas priimtas neišsiaiškinus esminių bylos aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsakovė N. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimo panaikinimo kaip nepagrįstą, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismo procese.
Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
Šalies argumentai
1. Ieškovė nurodo, jog pagal STR reikalavimus, atstumas tarp gyvenamųjų pastatų oro šalinimo ir ėmimo angų horizontaliai ir vertikaliai turi būti ne mažesnis nei 1500 mm, o ieškovės įrengtos angos horizontaliai yra viena nuo kitos apie 400 mm. Tačiau šis faktas neturi jokios įtakos tariamam ieškovės interesų pažeidimui. Tokią pačią išvadą padarė ir ekspertas doc. dr. D. K. savo ekspertizės išvadoje nurodydamas, jog įrengta vėdinimo sistema prieštarauja tik pačios N. M. buto projektiniam įrengimo reikalavimui. Taip pat ekspertas pažymėjo, jog vėdinimo sistema ieškovės ir kitų kaimynų atžvilgiu neprieštarauja. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra STR reikalavimų pažeidimo, kuris prieštarautų ieškovės interesams.
2. Priešingai nei nurodo ieškovė, tiek ekspertas savo išvadoje, tiek teismas savo priimtame sprendime teisingai nurodo, jog atsakovė, įrengdama ginčo ventiliacines angas, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Tokios pat pozicijos ekspertas laikėsi ir posėdžio metu, nurodydamas, jog blogo kvapo šaltinis tikriausiai yra pačioje namo šachtoje. Viso proceso metu ieškovė savo reikalavimą grindė tuo, jog atstumas nuo oro šalinimo ir ėmimo angų iki jos buto langų yra neatitinkantis STR reikalavimų. Iš pateiktos ekspertizės išvados aiškiai matyti, jog toks atstumas nėra reglamentuojamas teisės aktais.
3. Ieškovė, atstovaujama profesionalaus advokato, nepateikė jokių įrodymų, iš kurių galima būtų daryti neginčijamą išvadą, jog iš atsakovės buto sklinda nemalonaus kvapo oras arba tas oras yra pavojingas žmonių sveikatai. Nebuvo pateikti jokie medicininiai tyrimai, kuriuose būtų užfiksuoti padariniai, sukelti tariamo blogo/nemalonaus kvapo ore, sklindančio iš atsakovės buto. Priešingai, teismas iš byloje esančios medžiagos padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės reiškiamos pretenzijos dėl blogo kvapo nėra pagrįstos, kadangi tiek UAB „Vėdinimo meistrai“ inžinierė A. A. nurodė, jog nebuvo atsakovės bute ir apie kvapą sprendė tik iš ieškovės subjektyvių teiginių, tiek ekspertas nurodė, jog atliekant ekspertizę, atsakovės bute nejautė jokių nemalonių kvapų, taip pat bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja I. Č. patvirtino, jog lankėsi atsakovės bute: butas tvarkingas, jokių nemalonių kvapų nejaučiama, o kaip tik priešingai teigia, jog atsakovės bute jaučiamas malonus kvapas. Taip pat jokie kiti kaimynai, niekada nesiskundė dėl nemalonaus kvapo sklindančio iš atsakovės buto. Iš visų byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, atmesdamas ieškovės ieškinį.
4. Pagal ekspertui pateiktą klausimą buvo atlikta išsami ekspertizė, pateikta vienareikšmiška išvada. Ieškovė nesugebėjo klausime ekspertui nurodyti kitų, neva egzistuojančių, STR reikalavimų ekspertui ištirti. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nenurodo jokių kitų STR reikalavimų, nurodė tik bendro pobūdžio teiginius.
2015-04-29 ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad atsakovė galimai neteisėtai sumontavo iš paradinės namo pusės nuo įėjimo, sienos nišoje per visą 12 cm aukštį. Minėtoje vietoje po atsakovės langais yra sumontuotos grotelės, pro kurias ir sklinda jau perdirbtas nemalonus oro kvapas kai ventiliacija yra įjungiama atsakovės. Pažymėjo, jog aukščiau paminėtų grotelių montavimas yra atliktas pažeidžiant STR 2.02.01:2004 257.11.2. p. reikalavimus (vėdinimo kanalų išvadai turi būti horizontalia projekcija ne arčiau kaip 3 m nuo langų ir vertikalia projekcija iki 1 m), o į bylą atsakovė yra pateikusi melagingą savo buto Nr.11 schema. Pateiktoje schemoje yra nurodyta, jog vonios kambarys ir tualetas yra atskirti kapitaline siena, nors faktiškai ši siena yra demontuota, o sanitarinis mazgas yra sujungtas su vonios kambariu ir tualetu. Dokumentų patvirtinančių, jog atsakovė gavo leidimą šiems darbams atlikti į bylą nėra pateikta, todėl mano manymu šie darbai yra atlikti savavališkai ir neteisėtai, o taip pat šie neatitikimai aiškiai parodo, jog atsakovės pateikta buto Nr.l1 schema yra melaginga.
Nesutinka su atliktomis ekspertizės išvadomis pirmos instancijos teisme, kadangi ekspertizė apsiribojo vien formaliu faktinių aplinkybių konstatavimu, t.y. eksperto išvada, jog pagal STR reikalavimus atstumas tarp gyvenamųjų namų oro šalinimo ar ėmimo angų ir varstomų langų nereglamentuojamas. Tokia ekspertizės išvada apskritai turėtų būti vertinama, kaip niekinė, nes fakto, jog STR reikalavimuose nėra reglamentuojamas atstumas tarp gyvenamųjų namų oro šalinimo ar ėmimo angų ir varstomų langų niekaip nepatvirtina/nepaneigia fakto, jog nemalonus kvapas iš atsakovės buto į mano butą patenka dėl papildomos ventiliacijos įrangos. Teismas atsisakydamas skirti pakartotinę ekspertizę neatsižvelgė į byloje apklausiamo eksperto pasisakymus, jog pakartotinės ekspertizės metu galima nesudėtingomis priemonėmis išsamiai ištirti oro srautų judėjimą iš atsakovės buto į ieškovės butą, ignoravo faktą, jog tokia ekspertizė visapusiškai padėtų atskleisti materialią tiesą šioje byloje bei neatsižvelgė į tai, jog ieškovė pasiūlė savo sąskaita padengti visas ekspertizės išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas nekeistinas.
Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde vienu argumentu nurodo, kad teismas neatsižvelgė į faktą, jog eksperto doc. dr. D. K. atliktos ekspertizės akte aiškiai konstatuota, jog atsakovės bute ventiliacijos sistemos įrengtos pažeidžiant STR reikalavimus. Ieškovės teigimu, nors ekspertas doc. dr. D. K. tiksliai nenurodė konkrečių teisės aktų, kurie pažeisti, tačiau teismas turėjo įvertinti patį faktą, jog ventiliacijos sistemos įrengtos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka, kadangi teismo ekspertizės akte yra nurodyta, jog atsakovės N. M. įrengta vėdinimo sistema ieškovės L. M. ir kitų kaimynų atžvilgiu neprieštarauja, nes pagal STR reikalavimus atstumas tarp gyvenamųjų pastatų oro šalinimo ar ėmimo angų ir varstomų langų nereglamentuojamas. Taip pat akte nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), įrengta vėdinimo sistema prieštarauja tik pačios N. M. buto projektiniam įrengimo reikalavimui, nes pagal STR 2.09.02:2005 reikalavimus atstumas tarp gyvenamųjų pastatų oro šalinimo ir ėmimo angų tiek horizontaliai, tiek vertikaliai, turi būti ne mažesnis nei 1500 mm, o pagal faktą yra apie 400 mm. Taigi ekspertui nurodžius, kad atsakovės įrengta vėdinimo įranga kaimynų interesų nepažeidžia, o ieškovei neįrodžius, kad eksperto nurodytas 1500 mm atstumo neišlaikymas yra tiesiogiai susijęs su ieškovės juntamais nemaloniais kvapais, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė pagrįstai. Be to, ekspertas pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovės bute jokio blogo kvapo nejautė. Taip pat pažymėjo, jog labiau tikėtina, kad ieškovės juntamas blogas kvapas yra dėl užterštos namo ventiliacinės šachtos, kuri nėra sujungta su atsakovės įrengta ventiliacine sistema.
Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Byloje būtina nustatyti, ką šalys privalo įrodyti, t. y. tinkamai paskirstyti įrodinėjimo pareigą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, siekdama pagrįsti savo ieškinio reikalavimus, pateikė į bylą 2011-07-27 surašytą inžinierės A. A. apžiūros aktą, kuriame nurodyta, „jog apžiūrėjus iš lauko pastato (duomenys neskelbtini), oro išmetimo (ar paėmimo) angas, kurios įrengtos po langu, nustatyta, kad oro išmetimas neatitinka STR 2.09.02:2005 reglamento reikalavimų; išmetamas oras dirginančio kvapo ir atstumas iki 4 a atidaromų langų 2,5 m, tai pažeidžia reglamentuotą atstumą oro išmetimui (t. 1 - b.l. 8). Tačiau teismo posėdžio metu A. A., surašiusi minėtą 2011-07-27 apžiūros aktą, patvirtino, kad apžiūrą atliko tik iš lauko pusės, taip pat nurodė, kad jai nežinoma kokia įranga ten bute sumontuota, liudytoja „sprendė pagal groteles“. Taip pat liudytoja A. A. patvirtino, kad išvadą, jog oras yra dirginančio kvapo, ji parašė remdamasi tik subjektyviu žodiniu užsakovo paaiškinimu, pati nebuvo ten pakilusi, neuostė, nesinaudojo jokia įranga oro užterštumo matavimui; apie kvapo pobūdį pasakė užsakovas, kad išmetamas oras yra blogo kvapo. Taigi, akivaizdu, jog šis raštas buvo surašytas tik remiantis subjektyviais ieškovės paaiškinimais ir neatlikus jokių matavimų. Todėl negali būti laikomas byloje patikimu įrodymu, pagrindžiančiu ieškovės teiginius. Atsakovė, nagrinėjamu atveju, siekdama paneigti ieškovės poziciją, pateikė į bylą UAB „Miesto renovacija“ atestuoto vėdinimo sistemų projektuotojo J. G. ataskaitą, kurioje ekspertas atlikęs ginčo ventiliacinių angų apžiūrą nurodė, kad po atsakovės buto langais šalinamas oras absoliučiai ieškovės interesų nepažeidžia. Iš šio eksperto ataskaitos matyti, kad atsakydamas į atsakovės klausimą ar blogas kvapas gali būti jaučiamas 4 aukšte esančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), dėl blogo kvapo ir/ar kenksmingų medžiagų šaltinių (objektų/įrenginių), esančių šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini),? nurodė, kad blogo kvapo šaltinis negali būti butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini),. Dažniausiai oro taršos šaltiniai yra tame pačiame bute esantys žmonės, gyvūnai, baldai, senos knygos ir pan.
Atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visetą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos bylą išnagrinėjo visapusiškai ir tinkamai, todėl apeliacinio skundo tenkinti ir perduoti bylą nagrinėti dar kartą pirmos instancijos teismui iš naujo, visiškai nėra jokio teisinio pagrindo.
Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog ekspertas doc. dr. D. K., atlikęs šioje byloje ekspertizę, į paskutinį klausimą atsakė netinkamai, todėl ieškovei paprašius teismo įpareigoti ekspertą patikslinti ekspertizę, teismas nepagrįstai tokį prašymą atmetė. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka, kadangi iš teismo ekspertizės akto matyti, kad ekspertas į šį klausimą atsakė, o vien dėl to, kad ieškovės eksperto išvada netenkino, nereiškia, jog eksperto išvada yra ydinga. Tuo labiau, kad teismo posėdžio metu dalyvaujant ekspertui, ieškovė ir jos atstovas turėjo galimybę užduoti su šia išvada susijusius klausimus ir gauti atsakymus į jiems rūpimus klausimus.
Negalima sutikti ir su ieškovės argumentu, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti pakartotiną šioje byloje ekspertizę, kurioje būtų paaiškinta kaip tiksliai juda oro srovės iš atsakovei priklausančio buto į ieškovei priklausantį butą. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 219 straipsnio 1 dalis nustato teismo teisę, bet ne pareigą skirti pakartotinę ekspertizę. Taigi pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą ir atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus – šalių paaiškinimus, pirminę ekspertizės išvadą kitus rašytinius įrodymus - bei nenustatęs įstatyme įtvirtintų pagrindų skirti pakartotinę ekspertizę, neturėjo pareigos ją skirti vien tam, kad panaikintų ieškovės galimas abejones.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą skundžiamoje dalyje, kuri yra teisėta ir pagrįsta, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, todėl skundžiamoje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CK 1.5 str., CPK 5 str., 7 str., 177 str. – 179 str., 320 str., 328 str.).
Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinio skundo surašymą. Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas grindžia 2012-10-12 teisinių paslaugų teikimo sutartimi, 2015-03-27 PVM sąskaita faktūra DLS Nr. 0711 bei mokėjimo nurodymu, iš kurių matyti, jog atsiliepimą į apeliacinį skundą surašė teisines paslaugas teikianti įmonė UAB „D legals“, tačiau šios išlaidos apeliantėms negali būti atlyginamos, kadangi teisinę pagalbą ieškovėms teikė juridinis asmuo. Tiesėjų kolegija pažymi, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai ir advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai), o taip pat asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui) (CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atstovavimas teisme apima ir procesinių dokumentų surašymą, todėl šiuo atveju UAB „D legals“ kaip juridinis asmuo negalėjo atstovauti ieškovei teisme, kas reiškia, kad tuo atveju, kai asmenį atstovauja netinkamas atstovas, negali būti priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad kasacinis teismas dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų įmonės teikta teisine pagalba, yra konstatavęs, jog įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese, įskaitant ir tas, kai fiziniam asmeniui atstovauja su juo susiję, CPK 56 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nurodyti asmenys, negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-212-219/2015).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.