Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2023-09-07 · Civilinė byla Nr. e2YT-5231-418/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-07
Bylos Nr.
e2YT-5231-418/2023
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00735-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Leonora Jakubauskienė
Pareiškėjas
O. J.
Suinteresuotas asmuo
Z. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-5231-418/2023Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00735-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 7 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Z. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja O. J. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. D. po savo sutuoktinio P. V. D., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama E. D., po kurios mirties, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, priėmė jos palikimą paduodama pareiškimą apie palikimo priėmimą Prienų rajono 3-ame notarų biure. Pareiškėjos pareiškimo pagrindu užvesta paveldėjimo byla Nr. 19/2023, paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas. VĮ Registrų centre E. D. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: 0,1884 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įsigytas 1997 m. balandžio 10 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi Nr. P69/97-0047 ir jame esantys gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1970, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pabaigos metai 1976 m. Minėtas nekilnojamasis turtas E. D. buvo įsigytas gyvenant santuokoje su P. V. D., todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. P. V. D. (duomenys neskelbtini) mirė. Prieš mirtį P. V. D. testamento sudaręs nebuvo, paveldėjimo byla po jo mirties neužvesta. Dėl jo turto paveldėjimo į notarą E. D. nesikreipė, tačiau tuoj po savo sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Mirus sutuoktiniui, E. D. liko gyventi jų bendrai pasistatytoje sodyboje, kurioje gyveno iki pat savo mirties. Todėl, jai liko ir visi jos sutuoktinio P. V. D. turėti asmeniniai daiktai, jų bendrai įsigyti baldai, namų apyvokos daiktai, elektros prietaisai ir pan. E. D. savo sutuoktinio palikimą pradėjo valdyti kaip savo, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir visą žemės sklypą, jame esantį gyvenamąjį namą su priklausiniais pradėjo valdyti kaip savo. Pareiškėjos tėvai gyveno ūkiškai, laikė gyvulių, paukščių, todėl po sutuoktinio mirties E. D., kol leido sveikata, ūkinį pastatą naudojo pagal paskirtį. Prie namų esančiame darže augino daržoves. Gyvenamasis namas bei priklausiniai išliko būtent E. D. dėka, kuri daugiau nei dvidešimt septynerius metus po sutuoktinio mirties prižiūrėjo pastatus, atlikdavo einamuosius jų remontus: pakeitė visus gyvenamojo namo langus, iniciavo namų valdos padidinimą, mokėjo žemės mokestį, draudė pastatus ir pan. E. D. ir P. V. D. santuokoje susilaukė trijų vaikų: O. J., J. D. (mirė duomenys neskelbtini) ir Z. V. Nė vienas iš vaikų po tėvo P. V. D. mirties, aktyvių veiksmų dėl jo palikimo neatliko, t. y. nepradėjo faktinio valdymo, taip pat nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo, buvo bendras sutarimas, kad visą tėvo turtą paveldi viena mama. Prašo pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad suinteresuotas asmuo nepradėjo palikimo priėmimo procedūrų į (duomenys neskelbtini) mirusios E. D. paveldėtiną turtą.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Taip pat nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. V. D. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jo paveldimo turto priėmimą valdyti. Atsižvelgus į tai, kad suinteresuotas asmuo neturi duomenų apie palikėjo palikimo paveldėjimą ir valdymą, taip pat jo atsiradimo metu nevykdė paveldėjimo procedūrų valstybei, todėl prašo šioje civilinėje byloje pareiškėjos pareikštą prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Atsiliepime nurodė, kad suinteresuotas asmuo palieka teismui vertinti, ar pareiškėjos O. J. pateikti įrodymai bei pareiškime nurodytos aplinkybes sudaro pagrindą nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.

Suinteresuotas asmuo Z. V. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. D. po savo sutuoktinio P. V. D., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Atsiliepime prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja O. J., ir suinteresuotas asmuo Z. V. yra E. D. ir P. V. D., dukros. E. D. ir P. V. D. susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokos metu įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurie VĮ „Registrų centras“ yra registruoti pareiškėjos ir suinteresuotos asmens Z. V. mamos – E. D. vardu. P. V. D. mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla po jo mirties nėra užvesta. Pareiškėja nurodo, kad po sutuoktinio P. V. D. mirties E. D. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes palikimą ji priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. E. D. (duomenys neskelbtini) mirė. Po E. D. mirties pareiškėja ir suinteresuotas asmuo Z. V. kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, kad jos negali visa apimtimi įgyvendinti savo teisių į paveldimą turtą, nes dalis E. D. vardu registruoto turto buvo įgyta santuokos metu (VĮ „Registrų centras“ Testamentų registro išrašo duomenys).

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos, reglamentuojančios paveldėjimą, taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad P. V. D. mirė (duomenys neskelbtini), taigi, palikimo atsiradimo metu, palikimo priėmimo klausimus reglamentavo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos 1964 m. liepos 7 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (toliau – 1964 m. CK) normos. 1964 m. CK 587 straipsnyje nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie įpėdinio veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis), todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja E. D. buvo pirmos eilės P. V. D. įpėdinė pagal įstatymą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad E. D. po sutuoktinio P. V. D. mirties priėmė jo palikimą pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, t. y. iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad po sutuoktinio P. V. D. mirties E. D. toliau gyveno jai ir sutuoktiniui priklausiusiame name (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi ir prižiūrėjo. Pažymėtina, kad visas turtas valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registre registruoti E. D. vardu.

Tai sudaro teismui pagrindą pripažinti, kad pareiškėja E. D. po sutuoktinio mirties naudojosi paveldimu turtu, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu ji aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, kad po P. V. D. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys, tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Nors suinteresuotas asmuo Z. V. atsiliepime nurodė, kad pareiškėja pareiškime pateikė neteisingą ir iškraipytą informaciją, tačiau nepaisant atsiliepime nurodytų aplinkybių, kad būtent suinteresuoto asmens šeima padėjo E. D. rūpintis ir prižiūrėti paveldėta turtą, atsiliepimu taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos ir pareiškėjos motina E. D. po savo sutuoktinio P. V. D., mirties, priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad E. D. po savo sutuoktinio P. V. D. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti palikimą sudarantį turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo Z. V. negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad pareiškėja ir suinteresuotas asmuo Z. V. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, po E. D. mirties, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-23-03252 pareiškėjai teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ji visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 13,28 Eur iš pareiškėjos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos O. J. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio P. V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant pareiškėjai O. J. ir suinteresuotam asmeniui Z. V. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Leonora Jakubauskienė