- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- e2A-839-910/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36317-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Ramunė Mikonienė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- T. U.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. U. ieškinį atsakovams A. K. (A. K.) ir A. K. dėl buto savininko nuosavybės teisės gynimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė: 1) iškeldinti atsakovus su visa jiems priklausančia manta iš buto (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), įpareigojant atsakovus Butą ieškovui perduoti per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 480 Eur nuostolių už 2019 m. spalio-lapkričio mėnesius ir po 240 Eur nuostolių už kiekvieną mėnesį nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iki Buto perdavimo ieškovui.
2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 175949 nupirko atsakovams priklausiusį Butą. Ieškovas ne kartą ragino atsakovus išsikelti iš Buto, tačiau atsakovai atsisako geruoju atlaisvinti patalpas. Atsakovai atsisako bendrauti su ieškovu ir be jokio teisinio pagrindo (be nuomos ar kitos sutarties) toliau neatlygintinai naudojasi Butu, nemokėdami už komunalines paslaugas. Atsakovai nuo 2019 m. spalio 4 d. neatlygintinai naudodamiesi Butu gauna naudą, kuri pripažintina ieškovo nuostoliais, patiriamais dėl to, kad atsakovai geruoju neatlaisvina savavališkai užimamo Buto. Apie 30 kv. m ploto butų (duomenys neskelbtini) gatvėje nuomos kaina yra 240-300 Eur per mėnesį. Todėl mažiausia nauda, kurią gauna atsakovai per mėnesį yra 240 Eur. Nuomos sutarties sudaryti atsakovams nesiūlė, nes ieškovas nori laisvai disponuoti savo nuosavybe.
3. Atsakovai nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad antstolis iki varžytynių pradžios įspėjo ieškovą, jog Bute gyvena šio savininkai – atsakovai, o teisme yra nagrinėjama byla dėl išieškotojos veiksmų teisėtumo. Dėl to ieškovas, dalyvaudamas varžytynėse, turėjo įvertinti ir galimą riziką, jeigu teismas priimtų atsakovams palankų sprendimą ir išieškotojo veiksmai bei hipotekos lakštas būtų pripažinti negaliojančiais. Ieškovas tiesiogiai nebendravo su atsakovais, nesiūlė išnuomoti Buto. Atsakovai sulaukė tik grasinimų. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad yra skola už Butą. Atsakovai vykdo visus mokėjimus už komunalines paslaugas. Atsakovams iki šiol nepervestos lėšos už Buto pardavimą iš varžytynių. Butas nėra vienintelis ieškovo nekilnojamasis turtas.
Atsiliepimas
4. Atsakovų teigimu, parduodant butą varžytynėse, jo kaina nustatoma įvertinus tik neįrengtą butą. Ieškovas neatlygino atsakovui už Buto įrengimą, kuris nebuvo parduodamas iš varžytynių, ir iki šiol lieka atsakovų nuosavybe. Dėl to ieškovo bandymas užvaldyti neįsigytą Buto dalį, yra nesąžiningas siekis praturtėti kito asmens sąskaita. Ieškovas klaidina teismą dėl Buto nuomos kainos, ją įrodinėdamas rastais komerciniais pasiūlymais, kurie neatspindi realių butų nuomos kainų. Tikroji Buto nuomos kaina galėtų būti 150-180 Eur. Ieškovas turėtų visų pirma pasiūlyti atsakovui sudaryti nuomos sutartį, taip pat turėtų su atsakovais visiškai atsiskaityti už parduotą iš varžytynių turtą, sumokėti kompensaciją už Buto įrengimą. Ieškovas nepagrįstai reikalauja nuostolių nuo 2019 m. spalio mėnesio, nes turto perdavimo aktas sudarytas tik 2019 m. spalio 4 d., o į atsakovus ieškovas pirmą kartą kreipėsi tik 2019 m. lapkričio mėnesio antroje pusėje. Pinigus už Butą antstolis sumokėjo tik 2020 m. vasario mėnesį. Dėl to 480 Eur ieškovas reikalauja nepagrįstai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį iš esmės tenkino: iškeldino atsakovus su visa jiems priklausančia manta iš Buto, įpareigodamas Butą perduoti ieškovui per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė solidariai iš atsakovų ieškovui 480 Eur ir po 240 Eur nuo 2019 m. gruodžio 7 d. už kiekvieną mėnesį iki Buto perdavimo ieškovui. Priteisė ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis 1 509 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 754,50 Eur. Priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei 33,88 Eur, t. y. po 16,94 Eur, pašto išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas įrodė jam tenkančias įrodyti aplinkybes: jis yra Buto savininkas, o atsakovai kliudo jam naudotis Butu, šio neatlaisvindami. Atsakovų argumentą, kad Butas iki šiol priklauso atsakovams nuosavybės teise, nes teismuose yra iškeltos civilinės bylos, susijusios su atsakovų sudarytomis kredito ir hipotekos sutartimis dėl Buto, teismas pripažino nepagrįstu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 715 straipsnis numato, kad nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, jog yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui, ir jam pereina nuosavybės teisė į parduotą iš varžytynių turtą. Į bylą pateiktas 2019 m. spalio 4 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas patvirtina, kad šį aktą ieškovas pasirašė 2019 m. spalio 7 d. Aplinkybę, kad Butas pagal turto pardavimo iš varžytynių aktą nuosavybės teise priklauso ieškovui, patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys, kurie yra teisėti ir galiojantys, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra įrodymų, kad dėl 2019 m. spalio 4 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisme būtų iškelta civilinė byla.
Atsiliepimas
7. Atsakovų nurodytos aplinkybės, kad jie nėra gavę iš antstolio lėšų už Buto pardavimą, Butas yra įrengtas, o ieškovas, nusipirkęs neįrengtą Butą, atsakovams jokios kompensacijos iki šiol nepasiūlė, taip pat nepasiūlė sudaryti Buto nuomos sutarties, nepateisina atsakovų gyvenimo Bute, jo savininku po varžytynių tapus ieškovui. Turto nuosavybės teisės perėjimo momentas nepriklauso nuo to, kaip ir kada antstolis paskirsto už turto pardavimą iš varžytynių gautas iš pirkėjo lėšas. Ieškovas iš varžytynių įsigijo nekilnojamąjį turtą – Butą, kurio pagrindiniai duomenys fiksuoti Nekilnojamojo turto kadastre (bendras plotas, gyvenamasis plotas, baigtumo procesas, kt.). Ieškovas būtent šį Butą ir reikalauja atlaisvinti. Šis jo reikalavimas yra teisėtas, nes byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių Buto įsigijimo metu prisiimtus ieškovo įsipareigojimus atsakovams atlyginti pačių atsakovų ieškinyje aiškiai neįvardintas Buto įrengimo išlaidas (CK 4.39 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
8. CK 4.37 straipsnis nuosavybės teisę apibrėžia kaip teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kam ieškovas siūlys nuomotis Butą, priklauso jo, o ne atsakovų nuožiūrai. Tiek ieškovo 2019 m. lapkričio 11 d. raštas atsakovams, tiek ieškovo ieškinys liudija, kad ieškovas neketina atsakovams siūlyti nuomotis Butą. Toks ieškovo elgesys negali būti vertinamas kaip atsakovų teisių pažeidimas, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad, įsigydamas Butą ar po to, ieškovas būtų prisiėmęs įsipareigojimą išnuomoti Butą ar suteikti jį panaudai atsakovams. Dėl to atsakovai neįrodė teisėto pagrindo naudotis Butu po jo pardavimo iš varžytynių ieškovui. Ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus iš Buto su visa jiems priklausančia manta yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 4.98 straipsnis).
9. Pripažinus, kad atsakovai neįrodė po Buto pardavimo iš varžytynių turėję ir (ar) turintys teisėtą pagrindą naudotis Butu, konstatuotina, jog ieškovas įrodė atsakovų tęstinius neteisėtus veiksmus – naudojimąsi Butu neteisėtai nuo 2019 m. spalio 7 d. Buto pardavimo ieškovui data laikytina 2019 m. spalio 7 d., o ne 2019 m. spalio 4 d., nes būtent 2019 m. spalio 7 d. pasirašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas (CPK 715 straipsnis, 724 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Byloje esančių įrodymų visumos pakanka konstatuoti faktą, kad dėl šių neteisėtų veiksmų atsakovai gavo ir iki išsikels iš Buto gaus objektyvią naudą – sutaupys naudojimosi kitu analogišku Butu išlaidas. Tokias aplinkybes pagrindžia ir pačių atsakovų neneigtos aplinkybės, kad kito turto nuosavybės teise jie neturi, taip pat neturi pakankamai pajamų mokėti už kito buto nuomą.
10. Ieškovas pateikė viešoje erdvėje esančius panašaus ploto butų toje pačioje gatvėje skelbimus, kurie patvirtina, kad tokį butą šioje vietoje galima išsinuomoti už 240-300 Eur kainą. Duomenų, kad Butą galima išsinuomoti už mažesnę kainą, atsakovai į bylą nepateikė. Ieškovo pateikti įrodymai yra pakankami turtinio reikalavimo pagrįstumui konstatuoti (skelbimuose kalbama apie panašaus dydžio butus toje pačioje gatvėje, juose nurodoma kaina atitinka protingumo kriterijų). Tuo tarpu atsakovų iškeltos abejonės dėl atsakovų gaunamos naudos dydžio yra nepagrįstos, grindžiamos vien jų subjektyvia nuomone, nesant jokių objektyvių jas galinčių patvirtinti įrodymų. Byloje nėra pakankamų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo teiginį, kad jis buvo radęs išsinuomoti analogišką butą už 150-180 Eur.
11. Ieškovas, įrodinėdamas patirtus nuostolius – turtinių interesų pažeidimą, pagrįstai remiasi CK 6.249 straipsnio 2 dalimi. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai nukentėjusio asmens turtinio intereso pažeidimas, jo turtiniai ar kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis arba padaromas neigiamas poveikis jo kitokiems interesams (gyvybei, sveikatai, garbei, orumui ir t.t.). Kartais gali būti sudėtinga įrodyti tikslų nuostolių (nuostoliai – tai piniginė žalos išraiška) dydį. Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda gali būti pripažinta ieškovo nuostoliais. Dėl negalėjimo naudotis Butu nuo pat jo įsigijimo 2019 m. spalio 7 d. iki šiol ieškovo turtiniai interesai yra pažeidžiami, tačiau juos įrodyti ir apibrėžti sudėtinga.
12. Atsakovai naudojasi Butu nepertraukiamai, į ieškovo raginimus išsikelti nereaguoja. Ieškovas dėl atsakovų kaltės neturi galimybės spręsti dėl Buto tolesnio panaudojimo savo nuožiūra, o kartu įrodyti nuostolius kitu būdu, nei pasinaudodamas CK 6.249 straipsnio 2 dalimi. Toks ieškovo pasirinktas jo teisių gynybos būdas yra lemtas pačių atsakovų veiksmų, yra sąžiningas ir teisėtas, atitinka protingumo kriterijus. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 480 Eur nuostolių, apskaičiuotų už atsakovų gautą naudą naudojantis neteisėtai Butu nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d., taip pat po 240 Eur nuo 2019 m. gruodžio 7 d. už kiekvieną mėnesį iki Buto perdavimo ieškovui (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).
13. Pagal CPK 284 straipsnį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti. Ieškovas prašo iškeldinti atsakovus iš Buto, kuris iki šiol yra atsakovų faktinė gyvenamoji vieta. Teismas šioje byloje tenkino ieškovo reikalavimą dėl nuostolių priteisimo. Dėl to siekiant ne formaliai, o realiai sudaryti atsakovams galimybę išsikelti iš Buto geranoriškai, yra pagrindas nustatyti ne 7 dienų, o ilgesnį – vieno mėnesio – terminą teismo sprendimui geruoju įvykdyti. Toks terminas neiškreipia šalių interesų pusiausvyros, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovas A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti arba pakeisti sprendimo dalį dėl iškeldinimo laiko, nustatant atsakovams trijų mėnesių terminą išsikelti; atmesti ieškovo prašymą dėl 1 509 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas vadovavosi tik viešųjų registrų duomenimis ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad būtinoji turto perleidimo sąlyga – už turtą mokama tam tikra pinigų suma – galioja tiek turtą parduodant pagal notaro patvirtintą sutartį, tiek varžytynėse. Vykdant turto pardavimą iš varžytynių, antstolis, išieškojęs išieškotojui skirtą sumą, privalo likusią gautų pinigų sumą perduoti parduoto turto savininkui. Kadangi su atsakovu nėra iki šiol atsiskaityta už parduotą Butą, teismas nepagrįstai pripažino Buto pardavimo sandorį įvykdytu. Nagrinėjamoje byloje liudytojo parodymais buvo nustatyta, jog už varžytynėse parduotą Butą su atsakovu nebuvo atsiskaityta. Teismas privalo ne formaliai vykdyti teisingumą, bet spręsti kilusi ginčą individualiai, pritaikydamas įstatymus susiklosčiusiai unikaliai ieškovo ir atsakovų padėčiai.
14.2. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas iš varžytynių neįsigijo tos Buto dalies, kurią įrengė atsakovai, nurodydamas, kad atsakovas neįrodė Buto įrengimo kaštų. Atsakovas neprivalo įrodinėti visuotinai žinomų aplinkybių. Parduodant turtą iš varžytynių, atliekamas turto vertinimas, kurio metu nustatoma ne turto, kaip pagaminto daikto, kaina, bet lyginamos sudarytos pirkimo-pardavimo sutarčių kainos, tai yra vertinamas ne individualiai įrengtas butas, bet jo sienos be apdailos. Buto apdaila visada lieka buvusio buto savininko nuosavybe. Naujasis savininkas į Buto apdailą gali pretenduoti tik tinkamai atlyginęs jos kaštus. Priešingu atveju yra neteisėtai nusavinama svetima nuosavybė.
14.3. Atsakovas neprivalo įrodinėti pagerinimo ir įrenginių kainos, nes pirkėjas turi pats tartis dėl šios turto dalies pirkimo arba priimti pirktą Butą be apdailos. Teismas neprivalo vertinti šios turto dalies, tačiau ir atsakovas neprivalo naujam savininkui perduoti Buto su visa apdaila. Teismas turėjo remtis statybų bei nekilnojamojo turto pardavimų praktika, įvertinti visas aplinkybes, darančias įtaką Buto nuosavybės teisės perėjimui ieškovui, ir atidėti klausimo dėl iškeldinimo sprendimą iki tol, kol nebus tinkamai baigtas atsiskaitymo už Butą procesas ir tinkamai išspręstas varžytynių metu neparduodamo turto likimas.
14.4. Bylos nagrinėjimo metu teisėjai buvo pareikštas nepasitikėjimas, nes visi atsakovo prašymai buvo atmetami, įrodymai nepriimami, tačiau ieškovo reikalavimas buvo tenkinamas nedelsiant. Teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovas nėra pateikęs duomenų apie tai, jog Buto pardavimo iš varžytynių aktas yra ginčijamas. Toks ieškinys buvo paduotas, tačiau nepriimtas, nes atsakovas neturėjo lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti. Teismas neįvertino šios aplinkybės, kad dėl atsakovo nemokumo buvo apribota jo galimybė ginti savo teises, taip buvo pažeistos jo konstitucinės teisės.
Šalies argumentai
14.5. Teismas nepagrindė, kuo pasireiškia iš atsakovų priteisti ieškovo nuostoliai. Ieškovas turėjo pareigą įrodyti patirtus nuostolius. Buto nuomos kainą ieškovas nepagrįstai grindė skelbimais, kuriuose nurodoma tik siūloma kaina. Ieškovas nepateikė turto vertinimo, kuriame būtų nustatyta reali Buto nuomos kaina. Atsakovas buvo pateikęs turto vertinimą nuomai, tačiau teismas atsisakė priimti ieškovui nepalankų dokumentą, ir tuo apribojo atsakovo teisę teikti įrodymus. Teismas, priteisdamas ieškovui nuostolius, neįvertino aplinkybės, kad Lietuvoje buvo įvestas karantinas. Atsakovas visą laiką išlaiko ieškovo nuosavybę. Taigi tai yra tiesioginis ieškovo pelnas. Tačiau teismas šios aplinkybės nevertino.
14.6. Teismas nepagrįstai priteisė nuostolių atlyginimą nuo 2019 m. spalio 7 d., nes ieškovas pats pripažino aplinkybę, kad tartis dėl Buto atlaisvinimo jis pradėjo tik 2019 m. lapkričio pabaigoje. Nuostoliai neturėtų būti priteisiami už trijų mėnesių karantino laikotarpį (2020 m. kovo 16 d. – 2020 m. birželio 16 d.), nes tuo metu jokios ekonominės veiklos nebuvo galima vykdyti, taigi buvo ribojamos galimybės turėti tam tikras pajamas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neplanavo nuomoti Buto. Priešingai, ieškovas patvirtino, jog Butas buvo pirktas nuomai. Dėl to ieškovas, siekdamas išvengti nuostolių, galėjo siūlyti Butą nuomotis atsakovui. Ir tik atsakovui atsisakius nuomotis Butą, būtų galima spręsti klausimą dėl nuostolių atlyginimo.
Šalies argumentai
14.7. Teismo priteistos ieškovui iš atsakovų 1 509 Eur bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės. Byla nėra sudėtinga, nereikalauja ypatingų teisinių žinių, ieškovas joje neteikė daug įrodymų.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Pagal CPK 715 straipsnį nuo turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į varžytynėse parduotą turtą. Ieškovas Butą įsigijo 2019 m. rugsėjo 4 d. įvykusiose varžytynėse, antstolio 2019 m. spalio 4 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl pagal CPK 715 straipsnį ieškovas yra teisėtas Buto savininkas. Atsakovo argumentai, kad nuosavybės teisė neperėjo ieškovui, nes jis negavo pinigų už parduotą turtą, yra teisiškai nepagrįsti. Nuosavybės teisė yra absoliuti ir turi būti ginama. Nesant įstatyme nustatyto pagrindo ieškovo nuosavybės teisėms riboti, teismas neturi teisės jų riboti, o privalo jas ginti įstatyme nurodytais gynimo būdais. Ieškovo nuosavybės teisę į Butą įrodo varžytynių aktas, taip pat Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. uo tarpu atsakovai, ir įspėjus apie iškeldinimą, ir pareiškus ieškinį teisme, nėra išsikėlę iš Buto.
15.2. Buto savininkas turi teisę savo nuožiūra valdyti ir naudotis jam priklausančiu daiktu (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įstatyminės pareigos su atsakovais sudaryti nei Buto nuomos, nei panaudos sutarčių, nepriklausomai nuo to, kokio dar kito turto turi ieškovas. Atsakovai nemoka komunalinių mokesčių. Ieškovas gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-6298-863/2021, kuris patvirtina, kad atsakovai nemoka AB „Vilniaus šilumos tinklai“ už Butui tiektą centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. Akivaizdu, kad atsakovai yra nesąžiningi, apeliacinį skundą grindžia tikrovės neatitinkančiais faktais bei didina ieškovo nuostolius.
15.3. Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Taigi nukentėjusiajam asmeniui gali būti atlyginami ne tik jo tiesioginiai turtiniai praradimai, tačiau ir negautos pajamos, be to, žala gali būti pripažinta ir turtinė nauda (įskaitant ir nepagrįstą sutaupymą), atsiradusi skolininkui dėl jo atliktų neteisėtų veiksmų. Atsakovai neįrodė, kad po Buto pardavimo iš varžytynių turėjo teisėtą pagrindą naudotis Butu. Taigi atsakovai Butu naudojasi neteisėtai nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo (CPK 715 straipsnis, 724 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismas pagrįstai sutiko su ieškovo argumentais, kad byloje surinktų įrodymų visumos pakanka konstatuoti faktą, kad dėl šių neteisėtų veiksmų atsakovai gavo ir, iki išsikels iš Buto, gaus objektyvią naudą – sutaupys naudojimosi kitu analogišku butu išlaidas.
15.4. Ieškovas pagrindė atsakovų sutaupytų lėšų dydį ir pareikalavo tik minimalaus jo atlyginimo. Ieškovas pateikė į bylą viešoje erdvėje esančius panašaus ploto butų toje pačioje gatvėje skelbimus, kurie patvirtina, jog tokį butą šioje vietoje galima išsinuomoti už 240-300 Eur. Atsakovai nepagrindė aplinkybės, kad Butą galima išsinuomoti už mažesnę kainą. Atsakovai naudojasi Butu nepertraukiamai nuo pat to momento, kai ieškovas įsigijo Butą, į ieškovo raginimus išsikelti iš Buto nereaguoja. Esant taip apribotai ieškovo nuosavybės teisei į Butą, ieškovas dėl atsakovų kaltės neturi galimybės spręsti dėl Buto tolesnio panaudojimo savo nuožiūra, o kartu įrodyti nuostolius kitu būdu, nei pasinaudodamas CK 6.249 straipsnio 2 dalimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
16. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo atsakovai iškeldinti iš Buto, įpareigojant išsikelti per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat iš atsakovų ieškovui priteista 480 Eur nuostolių už naudojimąsi Butu 2019 m. spalio-lapkričio mėnesiais ir po 240 Eur per mėnesį už naudojimąsi Butu nuo 2019 m. gruodžio 7 d. iki išsikėlimo iš Buto dienos, atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
17. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. spalio 4 d. turto padavimo iš varžytynių aktu ieškovas už 37 500 Eur įsigijo atsakovams priklausiusį Butą. Ieškovas visą sumą už Butą sumokėjo 2019 m. spalio 3 d., turto pardavimo iš varžytynių aktą pasirašė 2019 m. spalio 7 d. Ieškovo nuosavybės teisė į Butą Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2019 m. spalio 8 d. Atsakovai iš Buto neišsikėlė. Ieškovas 2019 m. lapkričio 11 d. pateikė atsakovams reikalavimą išsikelti iš Buto iki 2019 m. lapkričio 20 d. Atsakovai šio ieškovo reikalavimo nevykdė. Ieškovas 2019 m. gruodžio 3 d. pateikė teismui ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo.
Dėl nuosavybės teisės į Butą perėjimo ieškovui momento
18. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog buvusiems Buto savininkams neperduota už Butą sumokėta suma, ieškovas iš varžytynių nėra įsigijęs Buto dalį sudarančios apdailos, taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovų ieškinys, kuriuo buvo ginčijamas turto pardavimo iš varžytynių aktas, nepriimtas dėl to, jog atsakovas neturėjo lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, o teismas atsisakė atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, taip pažeisdamas atsakovo konstitucines teises. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovo argumentais.
19. Pagal CPK 715 straipsnį nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė šią teisės normą, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes. Pažymėtina tai, kad Turto pardavimo iš varžytynių akte nurodyta, jog ieškovas visą 37 500 Eur sumą už Butą sumokėjo 2019 m. spalio 3 d. Taigi pirkėjas (ieškovas) yra tinkamai įvykdęs visas įstatymo jam nustatytas pareigas.
20. Byloje esantis antstolio 2020 m. sausio 17 d. patvarkymas dėl piniginių lėšų paskirstymo Nr. S1-57411 patvirtina, kad antstolis vykdo 2018 m. liepos 4 d. notaro išduotą vykdomąjį raštą dėl 18 360,04 Eur skolos su delspinigiais ir palūkanomis išieškojimą iš atsakovų išieškotojai UAB „Apollona“, nukreipiant išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą. Nurodytame patvarkyme išaiškintos 16 419,27 Eur laikymo antstolio depozitinėje sąskaitoje priežastys, nurodyti kiti atsakovų kreditoriai, kurių reikalavimai taip pat vykdomi priverstine tvarka. Atsakovai, nesutikdami su antstolio veiksmais, atliktais paskirstant išieškotas lėšas, gali skųsti vykdomojoje byloje antstolio atliekamus veiksmus pagal CPK 510-512 straipsnių nuostatas. Tačiau šių antstolio veiksmų galimo neteisėtumo vertinimas neturi įtakos ieškovo nuosavybės teisėms į varžytynėse įgytą Butą.
21. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-508-294/2020 atmetė atsakovų ieškinį UAB „Apollona“ dėl paskolos sutarties ir hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiais nuo sudarymo momento. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24623-918/2020 pripažino atsakovų ieškinį antstoliui A. N. ir T. U. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu nepaduotu ir grąžino jį atsakovams ne dėl to, kad būtų atsisakęs atleisti atsakovus nuo žyminio mokesčio ar atidėti jiems žyminio mokesčio mokėjimą, tačiau dėl to, kad atsakovai nepašalino teismo 2020 m. liepos 13 d. nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų. Tik dėl šios priežasties teismas nurodė, kad prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies nagrinėti netikslinga. LITEKO duomenimis, atsakovai nebandė pakartotinai teikti teismui ieškinio dėl turto pardavimo iš varžytynių akto nuginčijimo. Taigi atsakovas nepagrįstai teigia, kad savo teisių negalėjo ginti dėl to, jog neturėjo lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti.
22. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jo argumentai dėl ieškovo pareigos atlyginti už Buto apdailą neprivalo būti pagrįsti įrodymais. Pagal CPK 182 straipsnio 1 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių pripažintų visiems žinomomis. Atsakovas teigia, kad turto vertinimu įvertinamas ne individualiai įrengtas butas, bet tik buto sienos be apdailos. Tačiau CPK 681-682 straipsniuose apibrėžtas turto vertinimas yra vykdomas įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 3 ir 9 punktus turto vertinimo ataskaitoje turi būti nurodyti ir vertinamo turto individualūs požymiai, pats turtas turi būti apžiūrėtas, nurodant jo apžiūrėjimo ir ataskaitos surašymo datas.
23. Pažymėtina tai, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodika) nuostatas turto vertinimo ataskaitoje turi būti nurodyti turto vertinimo metodai ir metodų taikymo būdai. Pagal Metodikos 54-55 punktus vertinant turtą taikomi lyginamasis, išlaidų (kaštų) ir pajamų metodai, o pats turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais. Pagal Metodikos 67.2 punktą išlaidų (kaštų) metodu nustatoma atkuriamoji turto vertė, kurio metu nustatomas vertinamo turto nuvertėjimas. Taigi pagal pastarąjį metodą yra svarbus ir Buto įrengimas bei jo apdailos būklė. Todėl atsakovas, teigdamas, kad ieškovas neįgijo Buto apdailos ar privalo mokėti atsakovams kompensaciją už ją, turėjo pateikti duomenis, pagal kokius metodus buvo atliktas Buto vertinimas, ar pardavimo iš varžytynių metu buvo viešai skelbiamos šio Buto vidaus nuotraukos (CPK 12, 178 straipsniai).
24. Pagal Metodikos 35 punkto nuostatas vertintojas privalo apžiūrėti turtą, nufotografuoti jo individualias savybes, turinčias įtakos objekto vertei, pagal kurias būtų galima nustatyti vertinamą objektą, nuotraukose turi būti matomas objekto vidus ir išorė. Taigi tiek turto vertinimo ataskaitoje, tiek viešame skelbime apie Buto pardavimą iš varžytynių turėjo būti skelbiamos Buto vidaus nuotraukos, kuriose užfiksuotas vaizdas su Buto apdaila, o šios nuotraukos turėjo įtakos iš varžytynių įgyto Buto kainai. Atsakovas nepateikė teismui duomenų, kokia yra Buto apdaila bei jos vertė, ar yra galimybių ją pasiimti be žalos Butui padarymo(CPK 12, 178 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
25. Darytina išvada, kad atsakovas nepaneigė ieškovo nuosavybės teisės į Butą įgijimo momento nuo Turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo dienos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus iš Buto su visa jiems priklausančia manta yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį patenkino (CK 4.98 straipsnis).
Dėl iškeldinimo termino
26. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovams nustatytas vieno mėnesio terminas perduoti Butą ieškovui, ir pailginti šį terminą iki trijų mėnesių.
27. Pažymėtina tai, kad atsakovas nenurodė, dėl kokių priežasčių atsakovai negali išsikelti iš Buto per jiems nustatytą vieno mėnesio terminą, kodėl šis terminas turi būti pratęstas, be to, kodėl būtent dar dviem mėnesiams. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas nepagrindė savo prašymo dėl iškeldinimo termino pratęsimo. Atsakovams išaiškintina, kad pagal CPK 284 straipsnio nuostatas jie turi teisę prašyti pirmosios instancijos teismo atidėti sprendimo įvykdymą, pateikdami argumentuotą prašymą, pridėdami reiškiamą prašymą pagrindžiančius įrodymus.
Dėl ieškovo nuostolių dydžio
28. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo priteistų ieškovui nuostolių dydžiu, teigdamas, kad ieškovas neįrodė realios Buto nuomos kainos, teismas netinkamai nustatė terminą, už kurį apskaičiavo nuostolius, nes neatsižvelgė į ieškovo atsakovams pateiktą prašymą išsikelti, taip pat į Lietuvoje paskelbto karantino ribojimus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovo argumentais.
29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
30. Ieškovas Buto nuomos kainą grindė www.aruodas.lt tinklapyje rastais skelbimais dėl butų, esančių toje pačioje gatvėje, kaip ir ginčo butas, nuomos (el. b. t. 1, b. l. 15-22). Pažymėtina tai, kad ieškovas teismui pateikė tuos butų nuomos skelbimus, prie kurių jau buvo žyma „rezervuota“, taigi buvo nuomininkų, kurie sutiko mokėti būtent 240-300 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Tuo tarpu atsakovai nepateikė teismui jokių duomenų, galinčių pagrįsti jų nurodomą 150-180 Eur dydžio nuomos mokestį (CPK 12, 178 straipsniai). Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmos instancijos teismas apribojo jo teisę teikti įrodymus ir nepriėmė pateiktų dokumentų apie galimą Buto nuomos kainą, tačiau apeliaciniame skunde šio dokumento neįvardija, taip pat jo nepateikia kartu su apeliaciniu skundu (CPK 314 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovai nepaneigė sprendime nustatytos 240 Eur per mėnesį Buto nuomos kainos, pripažintos ieškovo nuostoliais (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
31. Ieškovas nuosavybės teisę į Butą įgijo 2019 m. spalio 7 d. Taigi nuo šio momento jis įgijo teisę disponuoti Butu savo nuožiūra. Dėl to atsakovo nurodoma aplinkybė, kad ieškovas tik 2019 m. lapkričio 11 d. pateikė reikalavimą išsikelti iš Buto iki 2019 m. lapkričio 20 d., nereiškia, jog nuostoliai turi būti skaičiuojamas tik nuo šio reikalavimo pateikimo. Taip pat atsakovas nepagrįstai remiasi aplinkybe dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino.
32. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ buvo nustatyti tik tam tikros veiklos apribojimai, tačiau nebuvo uždrausta individualia veikla užsiimantiems asmenims tęsti nuomos paslaugas, dėl kurių sulygta.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui visas jo patirtas 1 509 Eur bylinėjimosi išlaidas, nes byla nesudėtinga teisiniu požiūriu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovo argumentais.
35. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatą šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
36. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 1 509 Eur ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 189 Eur žyminis mokestis, 320 Eur teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo išlaidų ir 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidų. Kadangi ieškovo ieškinys buvo patenkintas visiškai, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškovo sumokėtas 189 Eur žyminis mokestis bei 320 Eur vykdymo išlaidos jam atlygintinos visiškai. Pagal pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą galima vertinti tik 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžio pagrįstumą.
38. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), nurodyti maksimalūs rekomenduojamų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiai. Aplinkybė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija šių dydžių, nereiškia, jog visa patirtų išlaidų suma turi būti priteisiama. Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.
39. Nagrinėjamoje byloje ieškovo atstovas teikė ieškinį, atsiliepimus į atsakovų prašymus naikinti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti nagrinėjamą bylą, dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė – 2 valandos. Pagal Rekomendacijų 8.2, 8.16 ir 8.19 punktus maksimali advokato užmokesčio suma už ieškovui suteiktas paslaugas būtų 4 084,12 Eur (3 222,50 Eur už ieškinio parengimą, 581,92 Eur už kitų dokumentų rengimą, 279,70 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose). Sutiktina su atsakovu, kad nagrinėjama byla nepripažintina sudėtinga, joje nereikėjo vertinti didelės apimties faktinių aplinkybių, nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės klausimai. Tačiau ieškovo patirta 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra keturis kartus mažesnė, negu nustatyta maksimali. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė visą šią sumą ieškovui iš atsakovų (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2 punktas).
40. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 900 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą.
41. Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto 1 891,14 Eur maksimalaus rekomenduojamo atlyginti dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Tačiau, atsižvelgus į nutarties 36 punkte aptartus kriterijus, bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sumą, taip pat tai, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą rengė tas pats advokatas, kuris ieškovui atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, taigi reikėjo mažesnių darbo ir laiko sąnaudų šiam procesiniam dokumentui parengti, ieškovui iš atsakovo priteistina 450 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys, Rekomendacijų 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui T. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. K. (A. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.