Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos A. R. (toliau – ir pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutarties, kuria netenkintas A. R. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. spalio 9 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir šis nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. Institucijos 2025 m. spalio 9 d. nutarimu nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių) dėl to, kad A. R. (A. R.) nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderyje Nr. 0725000015146 numatytų įsipareigojimų, o būtent 2025 m. rugpjūčio 10 d. apie 12.55 val., buvo atvykęs šalia A. R. gyvenamosios vietos, buvo šalia namo esančių atliekų konteinerių adresu (duomenys neskelbtini), po ko pasišalino.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartimi Institucijos nutarimas buvo paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu pareiškėja A. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartį, Institucijos 2025 m. spalio 9 d. nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai visapusiškam, objektyviam ir išsamiam tyrimui atlikti, įpareigojant atlikti visus būtinus procesinius veiksmus pagal ANK 567 ir 569 straipsnius: liudytojų apklausą, įvykio vietos apžiūrą, vaizdo stebėjimo kamerų įrašų patikrinimą, elektroninės priežiūros duomenų kritinę analizę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybių vertinimą iš esmės apribojo vien elektroninės priežiūros duomenimis, neatlikdamas visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių tyrimo, kaip to reikalauja ANK 567 ir 569 straipsniai. Skundžiama nutartis grindžiama neišsamiai nustatytomis aplinkybėmis, neatsakant į esminius jos argumentus dėl tyrimo neišsamumo ir atliktų procesinių veiksmų trūkumų. 2025 m. rugpjūčio 8 d. A. R. buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. 0725000015146, kuriuo jam nustatyti įpareigojimai neartėti prie jos ir nebūti jos gyvenamosios vietos teritorijoje. 2025 m. rugpjūčio 8–11 d. ji kelis kartus informavo policiją apie galimus orderio pažeidimus, tačiau teisena buvo nutraukta, remiantis tik elektroninės priežiūros duomenimis, neįvertinus kitų reikšmingų faktinių aplinkybių ir galimų įrodymų. Kiekvieno galimo pažeidimo metu ji kreipėsi į tarnybas, o tai fiksuojama valstybės institucijų informacinėse sistemose, todėl laikytinas patikimu ir objektyviu laiko įrodymu. Tuo tarpu policijos pateikti elektroninės priežiūros duomenys fiksuoja tik pareigūnų atvykimo laiką, t. y. praėjus maždaug 1–1,5 valandos po galimo administracinio nusižengimo momento. Pasak pareiškėjos, skambučių ir elektroninės priežiūros duomenų laiko neatitikimai nebuvo analizuoti, nors tai yra esminė prieštara, kuri privalėjo būti ištirta prieš priimant sprendimą nutraukti teiseną.

3.2. Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad Institucija neapklausė liudytojų V. R. (V. R.), gim. (duomenys neskelbtini), K. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), namo kaimynų, kurių parodymai galėjo turėti esminę reikšmę, patvirtinant arba paneigiant A. R. buvimą draudžiamoje teritorijoje. Be to, nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra ir dėl to tinkamai užfiksuotos aplinkybės, nebuvo reikalaujama vaizdo stebėjimo kamerų įrašų. Pareiškėjos vertinimu, negalima atmesti, kad atlikus šiuos tyrimo veiksmus būtų gauti reikšmingi duomenys. Esant tokioms aplinkybėms, administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas pagal ANK 565¹ straipsnį laikytinas per ankstyvu ir teisiškai nepagrįstu, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ar pagrįsta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai pabrėžia, kad administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas pagal ANK 565¹ straipsnį galimas tik įsitikinus, jog buvo išnaudotos visos objektyvaus tyrimo galimybės ir visos reikšmingos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir objektyvią nutartį, kurioje konstatavo, kad nebuvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos ANK 569 straipsnio 5 dalyje. Pagal ANK nuostatas apeliacija skirta patikrinti pirmosios instancijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne inicijuoti naują tyrimą ar papildomų įrodymų paiešką. Pareiškėjos skundas grindžiamas ne konkrečių nustatytų aplinkybių ar įrodymų vertinimo ginčijimu, bet deklaratyviais teiginiais apie tariamą tyrimo neišsamumą, nekonkretizuojama, kokie faktai nustatyti neteisingai ir formuluojami abstraktūs reikalavimai atlikti papildomus veiksmus. Tokie argumentai vertintini kaip formalūs ir neatitinkantys apeliacijos esmės. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pagal pareiškėjos poziciją, nesant įrodymų patvirtinančių administracinio nusižengimo padarymą, institucija privalo jų ieškoti neribotai, kol bus rastas norimas rezultatas. Be to, pareiškėja nepagrįstai absoliutina procesinių veiksmų atlikimo pareigą, vaizdo įrašų ir apžiūros ir liudytojų apklausos klausimas grindžiamas spėjimu, kad tokie galėjo egzistuoti, o jos nurodomi liudytojai nėra nepriklausomi.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo A. R. prašo atmesti pareiškėjos skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėja skunde teigia, kad tyrimas buvo neišsamus, tačiau nutyli faktą, kad po skundo pateikimo Institucija atliko papildomą detalų tyrimą (pagal 2026 m. kovo 12 d. tarnybinį pranešimą) ir išanalizavo jo buvimo vietą pagal mobilaus ryšio bazinių stočių duomenis metaduomenis už visą laikotarpį nuo 2025 m. birželio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 10 d. Pareiškėja manipuliuoja faktais, teigdama, kad pažeidimai vyko rugpjūčio 8 ir 9 dienomis, pasinaudodama tuo, kad jam apykojė buvo uždėta tik 2025 m. rugpjūčio 9 d. 18.39 val. Atlikta duomenų analizė patvirtina, kad rugpjūčio 8 d. ir rugpjūčio 9 d. mobiliojo ryšio priemonės prisijungė prie bazinių stočių, adresu (duomenys neskelbtini), ir tai įrodo, kad jis fiziškai nebuvo nurodytoje vietoje dar iki pradedant veikti elektroninei apykojei, todėl pareiškėjos teiginiai apie „griebimą už rankos“ šiomis dienomis yra melagingi. Per visą laikotarpį policijos monitoringo sistema neužfiksavo nė vieno apsaugos priemonių pažeidimo, todėl pareiškėjos skunde minimi nukrypimai ar „sistemos klaidos“ yra tik prielaidos. Be to, pareiškėjos reikalavimas suimti prokuratūroje, nuolatiniai skundai vertintini kaip sąmoningas melagingas įskundimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 236 straipsnį, siekiant daryti spaudimą skyrybų procese.

6. Atsiliepimu į Institucijos atstovo ir suinteresuoto asmens atsiliepimus pareiškėja A. R. nurodo tas pačias aplinkybes kaip skunde bei tai, kad atsiliepimuose akcentuojamas šalių skyrybų procesas, tačiau nurodytos aplinkybės civilinėje byloje Nr. e2-603-869/2026 nėra susijusios su nagrinėjamu administracinio nusižengimo faktu ir neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo suinteresuotam asmeniui A. R.. Suinteresuoto asmens A. R. paaiškinimai šioje administracinėje byloje yra vienas iš pagrindinių duomenų, kuriais grindžiamas institucijos sprendimas neskirti administracinės atsakomybės, todėl jų patikimumas turi esminę reikšmę. Suinteresuotas asmuo nevykdo teismo nustatytos pareigos mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, yra susidaręs įsiskolinimas ir teismo sprendimas ilgą laiką nėra vykdomas, tai rodo, kad jo pateikiami paaiškinimai negali būti vertinami kaip savaime patikimi ir turi būti tikrinami ypač kritiškai bei vertinami tik kartu su kitais objektyviais įrodymais. Esant situacijai, kai Institucijos sprendimas iš esmės grindžiamas suinteresuoto asmens paaiškinimais, kurių patikimumas kelia pagrįstų abejonių, ir kai šie duomenys nėra patvirtinti kitais įrodymais, tokie paaiškinimai negali turėti lemiamos reikšmės sprendžiant dėl administracinės atsakomybės taikymo. Pareiškėjos teigimu, įrodymų visuma neatitinka ANK 570 straipsnyje nustatytų pakankamumo reikalavimų, todėl Institucijos sprendimas laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu. Institucijos atstovas teigia, kad liudytojai yra suinteresuoti, tačiau liudytojai yra tretieji asmenys, gyvenantys skirtinguose aukštuose, jie nėra bylos šalys ir neturi tiesioginio ryšio su ja ar suinteresuotu asmeniu. Minėti liudytojai galėjo pateikti svarbius parodymus apie suinteresuoto asmens galimus administracinio nusižengimo veiksmus, tačiau policija jų neapklausė, nepaisydama proceso pareigos surinkti visus reikšmingus įrodymus. Tokiu būdu sprendimas grindžiamas nevisiška ir neišsamią tyrimo medžiaga, yra nepagrįstas ir pažeidžia ANK 569–570 straipsnių reikalavimus.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

A. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėja siekia, kad skundžiama nutartis, kuria paliktas galioti Institucijos nutarimas, kuriuo A. R. nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo teisena, būtų panaikinta ir A. R. būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 489 straipsnio 2 dalį dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderyje numatytų įpareigojimų pažeidimo. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

9. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

10. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą pripažindamas, jos Institucijos 2025 m. spalio 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Priešingai nei nurodoma skunde, skundžiamoje nutartyje buvo išsamiai ir pagrįstai atsakyta į esminius pareiškėjos skunde teismui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nurodytus argumentus. Vien tai, kad apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas akivaizdžiai netenkina pareiškėjos ir neatitinka jos interesų, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

11. ANK 489 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą. ANK 489 straipsnyje nustatyta teisės norma yra blanketinė, t. y. tiesiogiai nukreipianti į Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, kurio pažeidimas padaromas atlikus ANK 489 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytą veiką, t. y. kai nesilaikoma apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų.

12. Iš bylos medžiagos matyti, kad suinteresuotam asmeniui A. R. 2025 m. rugpjūčio 8 d. buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. 0725000015146, taip pat tą pačią dieną atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00381-25 dėl paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros uždėtas elektroninis stebėjimo prietaisas (apykojė). Pareiškėja tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui tvirtina, jog Institucija neišsamiai, neobjektyviai atliko tyrimą, taip pat neatliko, jos manymu, visų tyrimui galinčių turėti reikšmės procesinių veiksmų, t. y. buvo neatlikta liudytojų apklausa, įvykio vietos apžiūra, vaizdo stebėjimo kamerų įrašų patikrinimas, elektroninės priežiūros duomenų analizė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka ir pažymi, kad tai Institucijos nutarimo neteisėtu ir nepagrįstu nedaro, kadangi įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Jų turi būti surinkta tiek, jog būtų galima daryti pagrįstas ir abejonių nekeliančias išvadas dėl administracinio nusižengimo požymių asmens veiksmuose buvimo ar nebuvimo.

13. Nagrinėjamu atveju matyti, kad gavus pareiškėjos A. R. pranešimą apie neva padarytą suinteresuoto asmens A. R. pažeidimą, Institucija ėmėsi visų priemonių nustatyti galimą suinteresuoto asmens A. R. pažeidimą, t. y. buvo paimtas pačios pareiškėjos paaiškinimas ir suinteresuoto asmens paaiškinimas, kartu gauti objektyviausi įrodymai dėl galimo suinteresuoto asmens A. R. padaryto pažeidimo – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro duomenys apie elektroninio prietaiso, skirto intensyviai priežiūrai, stebėjimą, iš kurių matyti, kad pareiškėjos A. R. nurodomais laikotarpiais 2025 m. rugpjūčio 8 d. 21.00–22.00 val., 2025 m. rugpjūčio 9 d. 11.00–12.00 val., 2025 m. rugpjūčio 10 d. 12.30–13.30 val., 2025 m. rugpjūčio 11 d. 13.30–14.30 val. suinteresuotas asmuo A. R. jokio pažeidimo nepadarė. Vien tai, kad pareiškėja tvirtina, jog kiekvieno galimo suinteresuoto asmens A. R. pažeidimo metu ji kreipėsi į tarnybas, o toks skambučių laikas yra objektyviai fiksuojamas valstybės institucijų informacinėse sistemose, todėl laikytinas patikimu ir objektyviu laiko įrodymu, savaime nereiškia, kad tokius pažeidimus A. R. padarė. Priešingai, objektyviausias įrodymas dėl galimų A. R. padarytų pažeidimų yra duomenys apie elektroninio prietaiso, skirto intensyviai priežiūrai, stebėjimą, gauti iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro, kadangi dėl paskirtos kardomosios priemonės atliekamame ikiteisminiame tyrime 2025 m. rugpjūčio 9 d. A. R. buvo uždėtas elektroninis prietaisas (apykojė). Šių aplinkybių visuma paneigia pareiškėjos teiginius apie A. R. lankymąsi šalia pareiškėjos namų, tuo pačiu paneigia padarytą galimą A. R. pažeidimą, numatytą ANK 489 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad pareiškėja tvirtina, jog nebuvo atlikti, jos manymu, reikšmingi procesiniai veiksmai, siekiant nustatyti padarytą galimą suinteresuoto asmens A. R. pažeidimą, neleidžia teigti, jog buvo padaryti įrodymų rinkimo ar vertinimo pažeidimai.

14. Pritariant Institucijos atstovo atsiliepime nurodytoms aplinkybėms, pažymėtina, kad pareiškėjos argumentai dėl netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo paremti tik jos pozicijos neatitinkančių įrodymų vertinimo kritika, pateikiant savo subjektyvią poziciją, kuri neatitinka skundžiamoje nutartyje ištirtų įrodymų visuma nustatytų aplinkybių. Taigi apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas, kad byloje nesant duomenų, leidžiančių tvirtinti, jog A. R. nesilaikė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų, bei įvertinęs tai, jog, kaip minėta, įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas, vertindami byloje esančius įrodymus, nepažeidė ANK 567, 569 straipsnių nuostatų, o išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, todėl skundžiama nutartis ir Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktini nepakeisti.

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartis, kuria paliktas nepakeistas Institucijos 2025 m. spalio 9 d. nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartį nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.