- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- 2-45-302/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00334-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- T. Ž.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo T. Ž. ieškinį atsakovui antstoliui A. S. dėl neteisėtos sankcijos panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti antstolio visas neteisėtai įvetsas sankcijas jo atžvilgiu bei priteisti iš antstolio A. S. 61 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (iš visų 20 000 Eur valstybės biudžetui).
2. Nurodė, kad antstolis pakeitė ieškovui priklausančio buto spynas, todėl jis negali patekti namo, taip pat nepagrįstai iš jo bei ieškovo sutuoktinės atlyginimo išskaito lėšas. Pažymėjo, kad dėl antstolio atliekamų veiksmų patyrė psichologinę traumą bei buvo priverstas išeiti iš darbo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 26 d. nutartimi nustatė ieškovui septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. pateikti įrodymus, grindžiančius ieškinį, nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis bei sumokėti 1 620 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
4. Pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje nurodo eilę aplinkybių, tačiau nepateikė įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti, be to prašo priteisti 20 000 Eur valstybės biudžetui, tačiau ieškinio pagrinde valstybė nėra nurodoma. Be to, ieškinyje nurodomi ir kiti asmenys, pvz. D. Ž., K. D., tačiau nėra aišku, ar šie asmenys turi būti įtraukti į procesą, ar jie turi pareigą reikalauti iš antstolio žalos atlyginimo. Dėl to pažymėjo, kad jei ieškovo nurodyti asmenys turi antstoliui materialinį teisinį reikalavimą, šie asmenys patys turėtų reikšti ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
5. Ieškovas nenurodė savo gyvenamosios vietos, taip pat savo nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį bei kt.
6. Kiekvienas ieškinys turi būti apmokėtas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, tačiau ieškovas nepateikė duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą, tik nurodė, kad jam nereikia mokėti žyminio mokesčio pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes tai susiję su sveikatos pablogėjimu. Teismas įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, konstatavo, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis yra sunki ir būtų galima atleisti iš dalies arba atidėti jam žyminio mokesčio sumokėjimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Apeliantas T. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartį ir ieškinį nagrinėti iš esmės, taip pat užskaityti jam žyminį mokestį. Nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. Apeliantas neprivalo mokėti žyminio mokesčio, nes kai 2018 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų prašė nagrinėti jo priešieškinį, pateikė medicininį išrašą, kad turėjo traumą ir buvo du mėnesius nedarbingas.
7.2. Teismas nenurodė, kad antstolis panaikintų nepagrįstai vykdomas sankcijas apelianto atžvilgiu.
7.3. Apeliantas negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos, nes šiuo metu yra išvarytas į gatvę ir neturi adreso. Dėl to yra kaltas atsakovas – antstolis A. S..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
3. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo T. Ž. ieškiniui dėl žalos priteisimo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
4. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymai numato, kad procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnio 2 dalyje procesinių dokumentų formai ir turiniui nustatytus reikalavimus. CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti specialūs ieškinio formai ir turiniui keliami reikalavimai. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti tiek bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui, įtvirtintus CPK 111 straipsnio 2 dalyje, tiek CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus specialiuosius ieškinio formai ir turiniui keliamus reikalavimus.
5. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas turi būti suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Todėl teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ieškinyje nurodė eilę aplinkybių, tačiau nepateikė įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovas nesumokėjo žyminio mokesčio bei nepateikė duomenų, jog egzistuoja pagrindas jį atleisti (iš dalies atleisti) nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas neįtraukė į bylos nagrinėjimą kitų ieškinyje minimų asmenų bei nepaaiškino ar jie turi būti įtraukti į procesą. Be to, nenurodė savo gyvenamosios vietos adreso. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
7. Pažymėtina tai, kad apeliantas pateikęs atskirąjį skundą, iš esmės tik nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi dalyje dėl to, kad nebuvo užskaitytas žyminis mokestis, nors apeliantas 2018 m. patyrė traumą ir buvo du mėnesius nedarbingas, ko pasėkoje jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnį. Taip pat pažymi, kad jis negali nurodyti savo gyvenamosios vietos, nes buvo antstolio išvarytas iš namų ir neturi gyvenamosios vietos. Kitų pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų, apeliantas nekvestionuoja.
8. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą pagal CPK 83 straipsnį. Pažymėtina, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra atleidžiami ieškovai, kai žala yra susijusi su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju. Šiuo konkrečiu atveju nenustatyta, kad ieškovo reiškiami reikalavimai antstoliui būtų susiję su jo sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu ir kt., o be to, tuo atveju, jei apeliantas mano, jog jis yra neįgalus, turi būti pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Be to, tokia aplinkybė sudaro pagrindą teikti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reiškiamus reikalavimus arba jo atidėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis), tačiau toks prašymas pirmosios instancijos teismui pateiktas nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog ieškovas 2018 m. galimai patyrė traumą, ko pasėkoje du mėnesius buvo nedarbingas, nesudaro pagrindo vertinti, jog šiuo metu ieškovas taip pat yra nedarbingas, kad neturi turto ar pajamų ir negali sumokėti žyminio mokesčio. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, asmens turtinę padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto ir kitų registrų, bankų bei kredito įstaigų išrašai, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai, kurie turi būti pateikiami ne tik prašymo pateikimo dienai, bet ir su istorija. Apeliantui nepateikus į bylą minėtų įrodymų, nėra pagrindo vertinti jo turtinės padėties ir ypač, remiantis CPK 83 straipsniu, atleisti jį nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo.
9. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai. Taip pat turi būti nurodytas procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu (CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
10. Nagrinėjamu atveju apeliantas nei ieškinyje, nei atskirajame skunde savo gyvenamosios vietos adreso nenurodė, pažymėdamas, kad jis neturi gyvenamosios vietos, todėl nurodyti adreso negali. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo šios situacijos vertinti kitaip ir sutikti su apelianto argumentais. Visų pirma pažymėtina tai, kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, jog apeliantas iš tikrųjų neturi kitos gyvenamosios vietos ar kito nekilnojamojo turto. Antra, kaip matyti iš byloje esančio 2020 m. spalio 1 d. patvarkymo dėl iškeldinimo vykdymo, butas, iš kurio galimai buvo iškeldintas apeliantas, priklausė byloje nedalyvaujančiam asmeniui A. P.. Be to, iš minėto patvarkymo taip pat nustatyta, kad buvo iškeldinti ir kiti byloje nedalyvaujantys asmenys D. Ž., J. G. bei katu su jais gyvenantys asmenys. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantui terminą nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą, o apelianto teiginiai, jog jis neturi kitos gyvenamosios vietos vertinami, kaip nepagrįsti bei neįrodyti.
11. Apeliantui taip pat išaiškinama, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, jog būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Be to, pažymėtina ir tai, kad jis turi teisę pasinaudoti advokato paslaugomis, siekiant operatyvaus ir tinkamo pareiškėjo teisių gynimo, o tuo atveju, jeigu jo turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių, jis turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) nustatyta tvarka kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo.
Dėl bylos procesinės baigties
12. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų nustatymo ir žyminio mokesčio klausimus, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
13. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė, dėl to apeliantui nustatytinas naujas terminas (iki 2021 m. vasario 5 d.) Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
14. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, teismas turi teisę procesinį dokumentą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti apeliantui T. Ž. terminą iki 2021 m. vasario 5 d. sumokėti teismo nustatytą žyminį mokestį bei pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartyje.