- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- 1A-457-317/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55091-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- K. B.
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Advokatai
- Antanas Danielius
- Kategorijos
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. ir jo gynėjo advokato Antano Danieliaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (5 veikos), 187 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:
- pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019-12-27 veika) – 1 metų laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2019-12-31 - 2020-01-02 veika) – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020-01-15 veika) – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020-02-03 veika) – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020-02-12 - 2020-02-13 veika) – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmei, paskirtai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2019-12-31 - 2020-01-02 veika), apimant bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, bei prie griežčiausios bausmės pridedant dalis švelnesnių bausmių ir K. B. paskirta subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, kuri pakeista Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi į 12 MGL, t. y. 600 eurų, dydžio baudą, prie griežtesnės bausmės pridedant visą neatliktą bausmės dalį ir K. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo ir 12 MGL, t. y. 600 eurų, dydžio bauda.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2020 m. vasario 18 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
K. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosios D. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jos naudai iš K. B. priteista 1 000 eurų turtinė žala. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1.1. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. sausio 20 d. sistemingai baugino nukentėjusiąją D. B. naudodamas psichinę prievartą, jai rašydamas gąsdinančio ir bauginančio pobūdžio trumpąsias žinutes, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai D. B. į jos mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) rašė SMS pranešimus: 2019 m. gruodžio 30 d. 16.42 val. – „jai netiki pavartyk telefona rasi ieskau vienadienio draugo visa para internetas visagalis“, 16.48 val. –„pasikrauk telefona nespesi kelt ragelio“, 17.03 val. – „dar ne visiems pasiguodei (necenzūrinis žodis)“, 2020 m. sausio 2 d. 17.28 val. – „nakaip jautiesi taipat ir as jauciausi sakiau akis uz aky kerstas yra saldus“, 17.49 val. – „nesistenk asatsilyginau ospyna nupirskiu daugiau manes nematysi gali ramei gyvent“, 18.24 val. – „tu lietuviskai supranti kat mes (necenzūrinis žodis) tsiskaite ar dar nori karo“, 2020 m. sausio 3 d. 17.30 val. – „tai spyna pasikeitei ar dar ne“, 17.33 val. – „laustuvas atrakina viska patikrysiu“, 2020 m. sausio 16 d. 17.54 val. – „jeinori atgaut dviraty atiduok 50 eurų kur paėmiai is (duomenys neskelbtini) jeine parduosiu“, 18.08 val. – „nenori nereikia olangai užmano pinigus asjiuos visus sudaužysiu“, 18.38 val. – „tugalvoji aspastipsiu otu busi pone ne tauliks tik pelenai pati pasitatysi osita tau prižadu ir greitai“, 19.20 val. – „gali krautis skudurus osudeks as nejuokaujiu pAdeksiu tikrai mantaip jau viskas mentai lipa antkulnu gyvo nepaims bet irtau nieko neliks“, 19.29 val. – „miegok ramiai naktis tik prasideda“, 19.33 val. – „nebijok pradesiu nuo malkinės“, 2020 m. sausio 18 d. 18.38 val. – „labas (duomenys neskelbtini) kaipmiegasi kaip šeima arneserga nebijei tamsoje ilauka ait atsargiai yra baubas“, 19.12 val. – „tintan tintan myliumai sudegė katės namai“, 2020 m. sausio 19 d. 18.59 val. – „neik ilauka viena gali baubas pagaut ir rytai dar tamsūs (necenzūrinis žodis) vienos bėdos“, 20.08 val. – „otau kale užmokinima geruoju neibaiks motoriuka varykisy ykambary ryte rasi dalis arba iseik. pakalbėsim gražuoju“, 2020 sausio 20 d. 12.15 val. – „laba nupirk duonos ir pora batonu tada nieko nelupinesiu jei gali parasyk“, 13.09 val. – „jeinupirksi atiduosiu dviraty pagalvok irtau gerai ir man“.
1.2. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. gruodžio 27 d. (duomenys neskelbtini), išlaužė D. B. priklausančio gyvenamojo namo langą ir duris, įsibrovė į namo vidų ir pagrobė 200 eurų, tris butelius alkoholinių gėrimų: 0,5 litro talpos butelį „Bobelinė“ degtinės, 8 eurų vertės, 0,5 litro talpos butelį „Kavos likeris“, 7 eurų vertės, 1,5 litro talpos butelį „Sangria“, 5 eurų vertės, įvairius maisto produktus – 2,5 kg šaldytos paukštienos ir kiaulienos, 1 kg silkės, 5 vnt. kiaulienos ir vištienos konservų, 6 stiklainius konservuotos sriubos, 700 g rūkytos dešros, kurių bendra vertė 130 eurų, tokiu būdu nukentėjusiajai D. B. padarė bendrą 350 eurų turtinę žalą.
1.3. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 d. apie 08.00 val. iki 2020 m. sausio 2 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), sulaužė D. B. priklausančio gyvenamojo namo lauko durų spynos atraktą bei duris, įsibrovė į namo vidų ir pagrobė įvairius maisto produktus: vaisius, saldumynus, šaldytus bei rūkytus maisto produktus, bendros 100 eurų vertės, tokiu būdu nukentėjusiajai D. B. padarė bendrą 100 eurų turtinę žalą.
1.4. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu bei toje pačioje vietoje, sulaužydamas D. B. priklausančio gyvenamojo namo lauko durų spynos atraktą bei duris, 300 eurų vertės, tyčia sugadino svetimą D. B. priklausantį turtą, tuo nukentėjusiajai D. B. padarė bendrą 300 eurų turtinę žalą.
1.5. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. sausio 15 d. laikotarpiu nuo 07.15 val. iki 15.50 val. (duomenys neskelbtini), išlaužė D. B. priklausančio gyvenamojo namo langą, įsibrovė į namo vidų ir pagrobė įvairius šaldytus maisto produktus, bendros 150 eurų vertės, bei garažo durų varžtus, iš garažo pagrobė dviratį, 250 eurų vertės, tokiu būdu nukentėjusiajai D. B. padarė bendrą 400 eurų turtinę žalą.
1.6. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2020 m. vasario 3 d. laikotarpiu nuo 07.20 val. iki 16.30 val. (duomenys neskelbtini), išlaužė D. B. priklausančio gyvenamojo namo plastikinį langą, įsibrovė į namo vidų ir pagrobė įvairius šaldytus bei rūkytus maisto produktus, bendros 100 eurų vertės, tokiu būdu nukentėjusiajai D. B. padarė bendrą 100 eurų turtinę žalą.
1.7. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 12 d. 07.10 val. iki 2020 m. vasario 13 d. 15.30 val. (duomenys neskelbtini), išlaužė D. B. priklausančio gyvenamojo namo langą, įsibrovė į namo vidų ir pagrobė įvairius maisto produktus – rūkytas dešras, keptą šoninę, keptus šonkaulius, lašinius, svogūnus, pomidorus, paukštienos mėsą ir kiaulienos faršą, tokiu būdu nukentėjusiajai D. B. padarė bendrą 50 eurų turtinę žalą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. B. ir jo gynėjas advokatas Antanas Danielius prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nuosprendį – taikyti K. B. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas.
2.1. Skunde nurodoma, jog K. B. nėra linkęs nusikalsti, iki šiol jis nebuvo teistas už vagystes. Šioje byloje jam inkriminuotos veikos yra padarytos dėl šeimoje kilusių nesutarimų, įtampos. Teismas paskyrė jam tokią griežtą bausmę lyg jis būtų vogęs vertybes iš gyventojų, organizacijų ar valstybės, nors jis, neturėdamas ką valgyti, tik nueidavo į savo buvusius namus ir pasiimdavo maisto produktų. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neišsprendžia to, kad nuteistasis šiuo metu neturi kur gyventi, nedirba. Tokia pati situacija susiklostys ir jam išėjus į laisvę po bausmės atlikimo, todėl nėra prasmės jį laikyti izoliuotą. Taip pat skunde teigiama, jog negalima laikyti, kad nuteistasis vengė atsakomybės, slapstėsi, jis tik gyveno savo suręstoje palapinėje miške. K. B. nežinojo, kad yra pradėtas tyrimas. Skundo autorių nuomone, nuteistajam pakako suėmimo. Jis patyrė šoką, suprato, kad gyvenime reikia daryti griežtas išvadas, iš esmės keisti gyvenimo būdą.
2.2. Be to, teismas neįvertino to, kad nuteistasis turi sveikatos problemų – jam konstatuota liga F 10.4. Jis turi giminaičių, suaugusių vaikų, kurie jam padės. Anot apeliantų, teismas turėjo pagrindą taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones, kurios auklėja, ugdo ir motyvuoja žmogų labiau.
3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. B. ir jo gynėjo advokato Antano Danieliaus apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. Nuteistasis K. B. bei jo gynėjas advokatas Antanas Danielius apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, už jas paskirtų bausmių rūšių - laisvės atėmimo - ir jų dydžių, tačiau prašo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, t. y. taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tai yra patikrina, ar pirmosios instancijos teismas, neatidėdamas K. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
5. BK 75 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, tai, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Taikant BK 75 straipsnį, šių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.
6. Skundžiamu nuosprendžiu K. B. nuteistas už vieno tyčinio nesunkaus ir šešių tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymą, jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 12 MGL dydžio bauda. Taigi, formaliai nuteistasis atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Tačiau būtina sąlyga taikyti bausmės vykdymo atidėjimą yra bylos aplinkybių vertinimu pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o šios bylos duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.
7. Nors K. B. iki šiol buvo teistas tik vieną kartą ir praeityje jo padaryta nusikalstama veika nėra analogiško pobūdžio šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotoms nusikalstamoms veikoms, tačiau vien šios aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu, neleidžia spręsti, kad nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos, dėl kurių jis pripažintas kaltu šioje byloje, yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir nusikalstamų veikų, dėl kurių jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, kiekį, pavojingumą, jų padarymo laikotarpį, kaltės formą bei tai, kad tiek ankstesniu nuosprendžiu, tiek skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, K. B. buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, įvykdytų tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, padarymą. Kaip jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu K. B. buvo nuteistas net už septynių nusikalstamų veikų - vieno nesunkaus bei net šešių apysunkių nusikaltimų padarymą. Visos šios veikos įvykdytos veikiant tiesiogine tyčia, o tyčinės nusikalstamos veikos neabejotinai laikytinos pavojingesnėmis už padarytąsias dėl neatsargumo. Be to, jos visos įvykdytos per itin trumpą laiko tarpą - nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. vasario 12 d., t. y. per vos kiek daugiau nei mėnesį laiko. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį K. B. nuteistas už tai, kad sistemingai, naudodamas psichinę prievartą, rašydamas gąsdinančio ir bauginančio pobūdžio trumpąsias žinutes baugino buvusią sutuoktinę D. B.. Kitomis savo įvykdytomis nusikalstamomis veikos nuteistasis pasikėsino taip pat būtent į buvusios žmonos nuosavybę - sugadino jai priklausantį turtą bei įsibrovęs į jai priklausantį gyvenamąjį namą iš jo pagrobė įvairius maisto produktus, alkoholius gėrimus, kitas materialines gėrybes – dviratį, varžtus, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad tyčia vieną kartą delnu sudavė D. B. į veido sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Tai, kad šioje byloje K. B. buvo nuteistas ne tik už vagystes, t. y. už nusikaltimus, nukreiptus į tokią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę kaip kito asmens nuosavybę, bet ir už sistemingą savo buvusios sutuoktinės, prieš kurią praeityje jau buvo įvykdęs vieną nusikalstamą veiką, bauginimą, naudojant psichinę prievartą, yra akivaizdus patvirtinimas, kad jam šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas K. B. padarė ne dėl susiklosčiusios labai sunkios jo turtinės padėties, kaip bandoma įrodyti apeliaciniu.
8. Neabejotina, jog nuteistasis alkiu bei savo neigiamais emociniais išgyvenimais, atsiradusiais dėl iširusios santuokos, įtemptų santykių su buvusia žmona, tik bando pateisinti savo įžūlų elgesį, pasireiškusį svetimo turto gadinimu, ne vienkartiniu jo grobimu, įsilaužiant į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą, bei D. B. bauginimą, tokiu būdu siekdamas švelnesnės teisinės atsakomybės dėl savo neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo padaryti nusikaltimai yra glaudžiai susiję su jo paties pasirinktu gyvenimo būdu, priklausomybe nuo alkoholio (nuteistasis nedirba, paskutinę darbo vietą, kurią jam surado sūnus, prarado dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, neturi jokio turto, gyvenamosios vietos, 2011-2015 m. laikotarpiu jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė (t. 3, b. l. 164-171), tai, kad nuteistasis vartojo alkoholį ir po 2015 m. iki pat suėmimo, patvirtina teisme apklaustų nukentėjusiosios bei liudytojo D. K. parodymai), ko, kaip matyti, K. B. nesistengia pakeisti, todėl nėra jokio pagrindo teisinti jo padarytų nusikalstamų veikų ir parodyti pasitikėjimą taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Tokia nuteistojo pozicija, t. y. bandymas pateisinti savo elgesį skunde nurodytomis aplinkybės, nepaisant to, kad pirmosios instancijos teisme jis pripažino padaręs šešias iš septynių jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, teigė nuoširdžiai besigailintis, be kita ko, leidžia spręsti, kad jis kritiškai savo netinkamo elgesio nevertina, nesuvokia jo pavojingumo. Ji atskleidžia tikrąjį K. B. psichinį santykį su jo padarytomis veikomis ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam, jau kartą už savo buvusios žmonos atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą teistam asmeniui, švelnesnės bausmės paskyrimas - laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymas - neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Pažymėtina, jog šiuo atveju skiriama bausme siekiama ne tik nubausti nuteistąjį, bet ir įgyvendinti prevencinius bausmės skyrimo tikslus - atimti galimybę daryti K. B. naujas nusikalstamas veikas, sulaikyti jį nuo tokių veikų darymo, tuo pačiu apsaugant ir nukentėjusiosios D. B. ir jos nepilnametės dukters interesus.
9. Darydama išvadą, jog šiuo atveju nuteistojo resocializacija, bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, įgyvendinimas nėra galimas be realaus laisvės atėmimo, paskiriant jam tik baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad K. B. vengė atlikti jam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, dėl ko ji to paties teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi buvo pakeista kita bausme – 12 MGL dydžio bauda, kuri iki šiol nuteistojo savanoriškai nesumokėta, priverstinai taip pat neišieškota. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, vykdant paminėtą baudžiamąjį įsakymą, K. B. kviečiamas netgi neatvyko į probacijos tarnybą, neinformavo jos apie neatvykimo priežastis. Aptartos aplinkybės rodo visišką nuteistojo atsakomybės stoką, jo atsainų požiūrį į jam paskirtos bausmės vykdymą. Vien deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai, kad nuteistasis dėl jam šiuo metu taikomų laisvės suvaržymų, t. y. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, suprato, kad reikia iš esmės keisti savo gyvenimo būdą, pagrindo pagrįstai tikėtis, kad šiuo atveju K. B. jau laikytųsi teismo jam paskirtų įpareigojimų, vykdytų paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, nesudaro.
10. Pagrindu atidėti K. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą negali būti ir apeliantų skunde nurodoma aplinkybė, jog nuteistasis turi sveikatos problemų – jam konstatuota liga F 10.4. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų kopijų (t. 3, b. l. 165-171), šiuo kodu žymimi psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru. Ši liga nuteistajam buvo konstatuota laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2015 m., o duomenų, kad ja K. B. sirgtų ir šiuo metu bei ją gydytųsi, byloje nėra. Be to, aplinkybės dėl sveikatos būklės nelaikytinos prioritetinėmis sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo taikymo klausimą dar ir dėl to, kad suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūrai užtikrinti laisvės atėmimo vietose teikiamos tokios pat asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje. Pažymėtina ir tai, kad realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali būti netgi efektyvesne priemone sprendžiant K. B. su alkoholio vartojimu susijusias problemas, kadangi, būdamas laisvėje, nuteistasis galėtų ir toliau laisvai piktnaudžiauti alkoholiu, kas, beje, gali įtakoti ir naujų nusikalstamų veikų padarymą, tuo tarpu laisvės atėmimo vietoje psichiką veikiančių medžiagų turėjimas ir jų vartojimas yra uždraustas.
11. Įvertinus visa, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai pagrįstai nesvarstė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo K. B. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo K. B. ir jo gynėjo advokato Antano Danieliaus apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.