- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-31
- Bylos Nr.
- 2S-1088-163/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Pareiškėjas
- G. L.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-21 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Aleksandrui Selezniovui, UAB „Gamanta servisas“ dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0010/10/03948, kurio pagrindu ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), perduodama išieškotojui. Nurodė, kad skolininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra individualizuota, nesuformuotas savarankiškas objektas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, nenustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, todėl antstolis negali nukreipti išieškojimo į tokį objektą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-21 nutartimi skundą atmetė. Nurodė, kad antstolis veikė teisėtai, kaip numatyta CPK 667 straipsnyje, aprašė ir areštavo skolininko turtą, pasiūlė išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, Nurodė, kad antstolis vykdė išieškojimą iš turto dalies, nustatytos pagal įsiteisėjusią teismo nutartį, taigi turėjo teisę priimti patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad galimybę išieškoti iš ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), neindividualizuojant konkrečios dalies, pripažino tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-04-28 nutartyje, tiek Klaipėdos apygardos teismas 2011-09-15 nutartyje, kuria minėtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Nurodė, kad iš vykdomojoje byloje pateikto 2011-12-01 varžytinių protokolo Nr. S1-100251 bei 2011-12-28 siūlymo išieškotojui perimti neparduotą iš pirmųjų varžytinių turtą matyti, kad antstolis nori perduoti skolininkui priklausančią idealiąją buto dalį, o tai kaip minėta atitinka teisės aktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas G. L. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-21 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad CPK 667 straipsnio aiškinimo ir taikymo klausimas, vykdant išieškojimą ir bendraturčio turto, yra išanalizuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-01-13 nutartyje, bylos Nr. 3K-3-140/2003. Nurodo, kad minėtoje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, jog naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarkos nustatymas privalomas prieš parduodant varžytynėse skolininko turtą, nes negalima parduoti nesuformuotos ir individualiai neapibrėžtos daikto dalies, kitaip būtų pažeistos bendraturčio ar kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta, atidalijama skolininko dalis nėra individualizuota, nėra suformuotas savarankiškas objektas, į kurį galėtų būti nukreipiamas išieškojimas. Teigia, kad antstolis A. Selezniovas prieš varžytynes privalėjo imtis veiksmų, kad skolininko dalis būtų individualizuota ir suformuotas savarankiškas objektas, į kurį būtų nukreipiamas išieškojimas, tačiau to nepadarė. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl skunde nurodytos kasacinio teismo praktikos. Teigia, kad esant tokiai situacijai pareiškėjas ar jo sutuoktinė turės pradėti kitą civilinę bylą dėl realios kainos antstolio sprendimu perduotos buto dalies nustatymo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis A. Selezniovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad tais atvejais, kai remiantis viešo registro duomenimis skolininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio, dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu negali būti nustatoma naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį pateiktą išieškotojo ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio prašymą. Nurodė, kad atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką bei į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-28 nutarties reikalavimus jis vykdė priverstinį išieškojimą iš skolininkui priklausančios dalies.
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Gamanta servisas“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir prašo jam skirti iki 20 000 Lt baudą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju antstolio veiksmų teisėtumo įvertinimas vykdant teismo sprendimą yra susijęs su CPK 667 straipsnio taikymu ir aiškinimu, t. y. ar antstolis, remdamasis nurodyta proceso teisės norma, prieš varžytynes privalėjo imtis veiksmų, kad skolininko dalis būtų individualizuota ir suformuotas savarankiškas objektas, į kurį būtų nukreipiamas išieškojimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. Paldavičienės prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo; byla Nr. 3K-3-23/2006). Taip pat kasacinis teismas išaiškino, kad išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Tribendis v. antstolė D. Milevičienė ir kt.; byla Nr. 3K-3-448/2006; (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007). Kasacinis teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai remiantis viešo registro duomenimis skolininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu negali būti nustatoma naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarka pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį pateiktą išieškotojo ar bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio prašymą. Vis dėlto nekilnojamojo daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi daikto konkrečiomis dalimis tvarką (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai kyla bendraturčių ginčas dėl naudojimosi daiktu tvarkos, ji nustatoma teismo tvarka ginčo teisena pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Be abejo, nustatyti naudojimosi tvarką turi būti suinteresuotas skolininkas, nes, tą padarius, atsiranda galimybė jam priklausančią turto dalį realizuoti už kuo aukštesnę kainą. Be to, įstatyme įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčo teisena reikalauti atidalyti skolininko dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės taip, kad iš jos būtų galima išieškoti (CK 4.80 straipsnio 3 dalis). Taigi įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pirmiausia turi skolininkas (turto bendraturtis), o teismai negali priskirti šios pareigos išieškotojui ir antstoliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007). Taigi atmestini apelianto argumentai, kad naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarkos nustatymas privalomas prieš parduodant varžytynėse skolininko turtą ir kad antstolis prieš varžytynes privalėjo imtis veiksmų, kad skolininko dalis būtų individualizuota ir suformuotas savarankiškas objektas, į kurį būtų nukreipiamas išieškojimas.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimu 2007-12-05 nutartyje, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir jos atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis CPK 95 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas gali paskirti byloje dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 20 000 Lt baudą, jei yra nustatoma, kad jis nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą). Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad pareiškėjas teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų ir atskirąjį skundą piktnaudžiavo procesu, todėl skirti baudą pareiškėjui nėra teisinio pagrindo.
Išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). UAB „Gamanta“ servisas nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra pagrindo jas priteisti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.