- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-04
- Bylos Nr.
- e2-4440-514/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01405-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – pareiškėja) pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu: 1) įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedelsiant atjungti nuo centrinio šildymo sistemos naujai statomus biokuro katilus; 2) uždrausti be UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašytinio suderinimo prijungti prie centrinio šildymo sistemos naujai statomus biokuro katilus; 3) įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokia forma, jokiais veiksmais ar neveikimu netrukdyti UAB „Plungės šilumos tinklams“ naudotis nuosavybės teise priklausančia įranga, įrengimais ir statiniais, konkrečiai: kaminu, unikalus Nr. 6896-5004-4086; dūmsiurbiu Nr. 4, DN 12,5, oro pūtimo ventiliatoriumi Nr 4 , DN11, vitomax katilo dūmų kanalu, įlendančiu į kamino dūmų ūlą.
Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu yra neteisėtai prijungusi savo naujai statomus biokuro katilus prie centrinio šildymo sistemos, kas kelia grėsmę visai centrinio šildymo sistemai ir tuo pat metu šildymo tiekimui galutiniams vartotojams. Dėl šių UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų daugiau kaip pusę Plungės miesto gyventojų gruodžio mėnesį gali likti be šildymo, ir kalbama ne tik apie materialią žalą, bet ir apie Plungės miesto gyventojų sveikatą. Be to, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dabar apribotų patekimą prie aukščiau nurodytos įrangos ir įrengimų, šildymo tiekimas gali sutrikti, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalės užtikrinti tinkamo katilų veikimo.
Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis). CPK 147 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodant šį prašymą, turi būti nurodyta priežastis (priežastys), dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymai, patvirtinantys grėsmę prašymą teikiančiam interesams, ir sumokėtas šio Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytas žyminis mokestis bei pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatas. Iš įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų išplaukia, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų išvardintų aplinkybių visetui. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Taigi motyvuotas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti paduodamas proceso metu (arba inicijuojant procesą), išskyrus atvejus, kai yra papildoma sąlyga, leidžianti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paduoti iki pareiškiant ieškinį. Ši sąlyga yra asmens negalėjimas iš karto pareikšti ieškinio, ir tai būtina nurodyti motyvuojant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Lietuvos apeliacinio teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Taigi, nagrinėjant tokio pobūdžio klausimą įvertinti būsimo reikalavimo tikėtiną pagrįstumą visa apimtimi, teismas neturi objektyvios galimybės, todėl apie tai, ar būsimo ieškinio reikalavimas bus tikėtinai pagrįstas galima spręsti tik iš pareikšto prašymo turinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-839/2009; 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-874/2012; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-491-157/2015; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-653-614/2019, kt.).
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, asmuo, teikdamas prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, pirmiausia, privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas susipažinęs su pateiktu prašymu, daro išvadą, kad pareiškėja prašyme ne tik nenurodė jokių konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu (t. y., pateikdama teismui tokį prašymą, nesilaikė CPK 147 straipsnio 3 dalies reikalavimų), bet iš pateikto prašymo turinio net neaišku koks konkretus ieškinys (ieškinio pagrindas) bus pareikštas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu.
Be to, pareiškėja su prašymu pateikė rašytinius įrodymus apie sumokėtą 38,00 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau nepateikė įrodymų dėl pusės CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio (užstato) sumokėjimo. Teismo vertinimu, iš pateikto prašymo turinio būtų galima manyti (spėti), kad tarp šalių kilęs ginčas galbūt yra neturtinio pobūdžio. Tačiau kai iš prašymo turinio nėra aišku, koks bus ieškinio pagrindas ir koks konkretus bus ieškinio dalykas, atitinkamai negali būti aiški ir mokamo žyminio mokesčio suma.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, jog ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, dėl ko prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių negali būti pareikštas kartu su ieškiniu, iš prašymo turinio neaišku, koks bus ieškinio pagrindas ir koks konkretus bus ieškinio dalykas (atitinkamai neaiški ir mokėtino žyminio mokesčio suma), nėra duomenų, kad būtų sumokėtas CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatas.
Nustačius, kad pareiškėjos prašymas neatitinka CPK 147 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepareiškus ieškinio, netenkinamas.
Išaiškinama pareiškėjai, kad šis atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo, neuždraudžia pareiškėjai pareikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui kartu su pateiktu ieškiniu, suformulavus aiškų ir konkretų ieškinio pagrindą bei dalyką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 3 dalimi, 151 straipsniu,
nutarė:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.