- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- e2S-653-614/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06500-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- UAB „Odos gaminiai“, Ko
- Atsakovas
- UAB „Lietuvos energijos tiekimas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Odos gaminiai“ ir Ko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo UAB „Odos gaminiai“ ir Ko prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ iki ieškinio padavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė teismui prašymą iki ieškinio pateikimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti sustabdyti atsakovei UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ nutraukti ieškovui UAB „Odos gaminiai“ ir Ko gamtinių dujų tiekimą ir su tuo susijusių paslaugų teikimą pagal 2016-12-22 gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį Nr. 2017-2-0340 dėl 2019-02-20 juridinio asmens skolos grąžinimo sutarties Nr. 145457830 nevykdymo (netinkamo vykdymo). Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2016-12-22 sudaryta gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis Nr. 2017-2-0340 (toliau – Sutartis) su 2017 ir 2018 metų pakeitimais, kuria atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei dujas bei teikti dujų perdavimo ir skirstymo paslaugas, o ieškovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas bei tiektas dujas atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka. 2017 m. rugsėjo 14 d. atsakovei pakeitus pas ieškovę naudojamą skaitiklį ir korektorių, bei neinformavus apie tai ieškovės, nuo 2017-09-17 buvo neteisingai deklaruojamas suvartotų dujų kiekis, dėl ko susidarė 18 424,37 Eur įsiskolinimas. Šalys 2019-02-20 sudarė juridinio asmens skolos grąžinimo sutartį Nr. 145457830, kuria buvo susitarta, kad ieškovė už neapmokėtą dujų kiekį atsiskaitys tokia tvarka: iki 2019-03-05 – 7532,65 Eur; iki 2019-04-08 – 4237,55 Eur; iki 2019-05-07 – 6654,18 Eur, t. y. iš viso per šį laikotarpį sumokės 18 424,37 Eur (toliau – Skolos grąžinimo sutartis). Skolos grąžinimo sutarties įvykdymo užtikrinimui ieškovė taip pat pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 18 424,38 Eur sumai. Skolos grąžinimo sutartį ieškovė pasirašė dėl ekonominio spaudimo, kas pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį sudaro tokio sandorio negaliojimo pagrindą. Jeigu ieškovė nepatirtų spaudimo ir iš esmės nebūtų priklausoma nuo atsakovės, ji atitinkamų sandorių nebūtų sudariusi, kadangi nors skolos faktas už suvartotą dujų kiekį nėra ginčijamas, tačiau trijų mėnesių skolos grąžinimo terminas, numatytas Skolos grąžinimo sutartyje, yra ženkliai per trumpas. Pažymėjo, kad ieškovė deklaravo netikslius dujų suvartojimo kiekis ne sąmoningai, o tik dėl to, kad nebuvo informuota kaip teisingai deklaruoti suvartotą dujų kiekį pagal naujai pakeistus dujų matavimo įrenginius. Nurodė, kad teismui bus reiškiamas ieškinys tikslu nuginčyti Skolos grąžinimo sutarties galiojimą, kadangi ji sudaryta dėl ekonominio spaudimo – ieškovei tokios sutarties nepasirašius, atsakovė, būdama iš esmės dujų tiekimo monopolininkė, dujų tiekimą ieškovei būtų nutraukusi, o tai būtų lėmę įmonės veiklos visišką sustabdymą. Net ir nuginčijus Skolos grąžinimo sutartį, o vėliau sudarius teisingumo ir protingumo principus atitinkantį skolos grąžinimo grafiką, ieškovė vis tiek neturėtų galimybės grąžinti susidariusios skolos – dėl nutrauktos veiklos ieškovė neturėtų pajamų, kuriomis galėtų padengti skolą pagal naujai sudarytą grafiką. Pažymėjo, kad ieškinys teismui bus pateiktas atskirai nuo šio prašymo ir vėliau, kadangi ieškiniu bus ginčijamas sandoris gana specifinėje srityje, todėl ir jo parengimas nėra paprastas, jis reikalauja specifinių žinių, todėl šio prašymo pateikimas kartu su ieškiniu galėtų būti beprasmis, kadangi ieškovės atžvilgiu dujų tiekimas jau galėtų būti atjungtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-05 nutartimi ieškovės prašymą atmetė.
3. Teismas konstatavo, jog ieškovė nepagrindė, jog laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso. Teismui pareikštame prašyme ieškovė visiškai nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu (t. y. ieškovė pateikdama teismui tokį prašymą nesilaikė CPK 147 str. 3 d. reikalavimų). Šiuo atveju ieškovė nurodo, kad ieškinys su šiuo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių nereiškiamas, nes ieškiniu bus ginčijamas sandoris gana specifinėje srityje, todėl ir jo parengimas nėra paprastas, jis reikalauja specifinių žinių, tačiau nenurodo, kokie bus pareikšti ieškinio reikalavimai ir kokių konkrečiai ieškiniui pagrįsti reikalingų įrodymų ieškovė dar nėra surinkusi ir kodėl.
4. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog priežastys, dėl kurių ji su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė ieškinio, yra pagrįstos ir pateisinamos. Ieškovei nenurodžius, kokie konkretūs ieškinio reikalavimai bus suformuluoti ieškinyje, teismui nėra galimybės nuspręsti, koks būsimas galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-05 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą patenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, apeliantė prašyme nurodė koks konkrečiai ieškinys bus reiškiamas teismui, todėl teismas turėjo galimybę nuspręsti, koks būsimas galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas.
5.2. Prašyme gana aiškiai atskleista, kad pareiškėja ruošiasi ginčyti skolos grąžinimo sutartį CK 1.91 str. 1 d. pagrindu (dėl sandorio sudarymo ekonominio spaudimo pagrindu). Tokių faktų nurodymas sudarė pirmosios instancijos teismui pagrindą vertinti, ar nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, šio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
7. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tais atvejais, kai ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį paduodamas tokį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Taigi šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo interesams ir egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, kad ateityje galbūt kils grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo, tikėtina palankaus ieškovui, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
9. Kaip minėta, viena iš būtinų sąlygų, leidžiančių taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimų tikėtinas pagrįstumas. Šiuo atveju nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai ieškinys dar nebuvo pareikštas. Taigi spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertinti būsimo reikalavimo tikėtiną pagrįstumą visa apimtimi teismas neturėjo objektyvios galimybės, nes apie tai, ar būsimo ieškinio reikalavimas bus tikėtinai pagrįstas, galima spręsti tik iš pareikšto prašymo turinio. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo, galbūt jam nepalankaus, teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-839/2009; 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-874/2012; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-491-157/2015).
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad ruošiasi ginčyti su atsakove sudarytą skolos grąžinimo sutartį CK 1.91 str. 1 d. pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, jog prašyme buvo nurodyta, koks konkrečiai ieškinys bus reiškiamas teismui, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę nuspręsti, koks būsimas galbūt ieškovei palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį paduodamas tokį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėja nepagrindė, kad laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju privalo būti taikomos nedelsiant, dar neinicijavus teismo proceso, ir su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti. Ieškovė nei kartu prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde nenurodė jokių konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu. Vien ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ieškiniu bus ginčijamas sandoris gana specifinėje srityje, todėl ir jo parengimas nėra paprastas, nepagrindžia fakto, kad ieškinys negalėjo būti pareikštas kartu su prašymu. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė jokių argumentų, kodėl ieškinio parengimas gali užtrukti, nenurodė, kokių konkrečiai ieškiniui pagrįsti reikalingų įrodymų ieškovė dar nėra surinkusi ir kodėl.
11. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teismui buvo pateiktas 2019-03-01, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškinys, kuriame ginčijama ieškovės su atsakove sudaryta skolos grąžinimo sutartis CK 1.91 str. 1 d. pagrindu, iki šiol nėra pareikštas. Pareiškėja nepateikė paaiškinimų, nenurodė priežasčių, dėl kurių ieškinys iki šiol nėra pareikštas. Teismo atsisakymas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo neužkerta galimybės ieškovui (pareiškėjui) ieškinį paduoti teismui per CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatytą ne ilgesnį kaip 14 dienų terminą. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškinys per 1 mėnesio laikotarpį nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo taip ir nebuvo pateiktas, pareiškėjai nenurodžius priežasčių, pateisinančių ieškinio nepateikimą tokį ilgą laiką, ginčo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas netenka prasmės. Šioje situacijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja reali grėsmė pareiškėjos interesams ir būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
12. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.