Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „MV Group Distribution LT“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Litrestas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. preliminariu sprendimu ieškovės reikalavimai patenkinti.

3. Atsakovė MB „Litrestas” prieštaravimuose prašo arba taikyti ieškinio senaties terminą dėl reikalavimo priteisti delspinigius ir bylą nutraukti, arba, teismui nusprendus delspinigius priteisti, sumažinti delspinigių dydį iki 6 procentų. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:

3.1. Sutartį atsakovė sudarė prisijungimo būdu, remiantis ieškovės parengtomis standartinėmis sąlygomis. Būdama silpnesnė ir mažiau patyrusi šalis atsakovė neturėjo galimybių keisti Sutarties sąlygų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228 straipsnio 2 dalis).

3.2. Atsakovė skolą pagal sąskaitą Nr. KLA1148504 sumokėjo 2023 m. vasario 20 d. Mokėjimo paskirtyje atsakovė nurodė, kad moka būtent pagal sąskaitą. Delspinigių atsakovė nemokėjo ir apie tai informavo ieškovės atstovą. Dėl to ieškovė negalėjo atsakovės įmokėtos sumos panaudoti delspinigiams įskaityti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

5. Ginčas byloje yra kilęs dėl kelių klausimų: 1) ar ieškovė turėjo teisę dalį atsakovės 2023 m. vasario 20 d. sumokėtos sumos paskirti sumokėti apskaičiuotiems delspinigiams; 2) ar yra pagrindas sumažinti ieškovės apskaičiuotą delspinigių sumą; 3) ar turėtų būti sumažinta ieškovės prašoma priteisti palūkanų suma.

6. Kiek tai yra reikšminga nurodytiems klausimams išspręsti, ištyrus rašytinius įrodymus ir šalių atstovų paaiškinimus, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. liepos 12 d. sudarė Sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tiekti atsakovei alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus (b. l. 5–8). Sutartis buvo sudaryta remiantis ieškovės parengtomis sąlygomis. Sutartį atsakovė sudarė verslo tikslais. Ieškovė už parduotas prekes 611,38 Eur sumai 2022 m. rugpjūčio 26 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija KLA Nr. 1148504 (b. l. 9). Sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2022 m. rugsėjo 15 d. Atsakovė tą padarė 2023 m. vasario 20 d. mokėjimo nurodymu, kurio skiltyje „Mokėjimo paskirtis“ įrašė „KLA1148504“ (b. l. 11).

7. Taip pat nustatyta, kad skolą atsakovė apmokėjo po to, kai ieškovė 2023 m. vasario 9 d. elektroniniu laišku išsiuntė atsakovei 2023 m. vasario 9 d. Delspinigių aktą Nr. DEL-002027 dėl 179,75 Eur delspinigių, apskaičiuotų nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. vasario 9 d., sumokėjimo (b. l. 12–14). Ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 5.7 punkte nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, dalį atsakovės sumokėtos sumos panaudojo 179,75 Eur delspinigiams, o likusią dalį (431,63 Eur) pagrindinei skolai apmokėti. Ieškovei atlikus tokį įmokų paskirstymą, atsakovė liko skolinga už prekes 179,75 Eur (611,38 Eur – 431,63 Eur).

Dėl delspinigių sumokėjimo ir jų mažinimo

8. Atsakovė nuo ieškinio ginasi remdamasi materialinio teisinio pobūdžio prieštaravimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalis, 430 straipsnio 1 dalis). Atsakovė neneigia ieškinio faktinio pagrindo, tačiau teigia, kad ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Su ieškinio reikalavimais atsakovė pirmiausia nesutinka dėl to, kad laikosi pozicijos, jog ieškovė negalėjo panaudoti atsakovės sumokėtos sumos delspinigiams apmokėti, taip pat kad Sutartyje buvo numatyta atsakovės pareiga mokėti neprotingo dydžio delspinigius. Be to, atsakovė teigia, kad yra silpnesnė ir mažiau patyrusi ginčo šalis, kuri neturėjo realių galimybių derėtis dėl Sutarties sąlygų. Atsakovės prieštaravimai sudaro šios bylos teisminio nagrinėjimo dalyką ir dėl to turi būti aptarti bei įvertinti.

9. Nei vienas iš paminėtų atsakovės prieštaravimų nesudaro pagrindo laikyti, kad ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti.

10. Visų pirma, Sutarties 8.1 punktu šalys susitarė, kad jeigu atsakovė uždelsia sumokėti ne daugiau nei 183 dienas, atsakovė privalo mokėti ieškovei 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo uždelstos sumokėti sumos. Pastaroji sutartinė sąlyga patvirtina, kad bylos šalys susitarė, jog atsakovės prievolių įvykdymas bus užtikrintas netesybomis (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.72 straipsnis).

11. Atsakovė neneigia, kad laiku neapmokėjo 2022 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitos. Tokia aplinkybė reiškia, kad ieškovė turėjo teisę skaičiuoti Sutarties 8.1 punkte nurodyto dydžio delspinigius už uždelstą atsiskaityti laikotarpį.

12. Nėra pagrindo laikyti, kad Sutarties 8.1 punkte numatytas delspinigių dydis būtų neprotingai didelis. Abi ginčo šalys yra verslininkės. Sutartį atsakovė sudarė laisva valia. Atsakovė neįrodinėja, kad būtų buvusi priklausoma nuo ieškovės ar kad, nesudariusi Sutarties, nebūtų galėjusi analogiškų prekių įsigyti iš kitų tiekėjų.

13. Ieškovė pripažįsta, kad Sutartis sudaryta pagal įmonės parengtas standartines sąlygas. Tačiau atsakovė neįrodinėja, kad, prieš pasirašant Sutartį, atsakovei nebūtų buvusios sudarytos galimybės susipažinti su sąlygomis, įvertinti jų esmę ir galimas pasekmes, kurios kiltų, jeigu atsakovė pažeistų savo prievoles. Atsakovė tik deklaratyviai akcentuoja, kad yra mažiau patyrusi pusė. Sutartis yra tipinis prekių tiekimo sandoris, kurio sąlygoms suprasti nėra būtinos specifinės žinios. Antra vertus, patirties ir (ar) žinių turėjimo faktai yra nereikšmingi, nes atsakovė yra verslininkė. Be to, Sutarties 8.1 punkto antroje dalyje buvo paryškinta ir pabraukta išlyga, kad atsakovei netesybų dydis priimtinas.

14. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, koks konkretus delspinigių dydis turėtų būti laikomas protingu. Šalių sutartas taikyti delspinigių dydis yra taikomas verslo praktikoje, užtikrinant skolininkų prievolių vykdymą.

15. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad atsakovė pradelsė įvykdyti piniginę prievolę daugiau kaip penkis mėnesius. Prievolę atsakovė įvykdė tik po to, kai ieškovė pateikė reikalavimą sumokėti delspinigius. Negavusi apmokėjimo už prekes, ieškovė patyrė realių nuostolių, nes negalėjo disponuoti ginčo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovė pagrįstai remdamasi Sutarties 8.1 punktu apskaičiavo atsakovei 179,75 Eur delspinigius. Delspinigių sumos mažinimas ar, juolab, Sutarties 8.1 punkto netaikymas atsakovės atžvilgiu būtų nesuderinamas su netesybų paskirtimi, taip pat iškreiptų šalių interesų pusiausvyrą ir paneigtų sutarties laisvės ir privalomumo principus (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

16. Antra, Sutarties 5.7 punktu šalys susitarė, kad įmokos, gautos vykdant piniginę prievolę, pirmiausia skiriamos netesyboms bei palūkanoms, antrąja eile skiriamos atlyginti ieškovės turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, trečiąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti, nepriklausomai nuo to, kas nurodyta mokėjimo dokumente. Šios sąlygos esmė aiški (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

17. Šalių teisė susitarti dėl įmokų paskirstymo tvarkos yra numatyta CK 6.54 straipsnio 1 dalyje. Tokia teise bylos šalys ir pasinaudojo.

18. Gavusi atsakovės įmoką, ieškovė pagrįstai remdamasi Sutarties 5.7 punktu įmoką pirmiausia skyrė apmokėti 179,75 Eur delspinigiams. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų atsikirtimą, kad bendrija pareiškė ieškovei nesutikimą su apskaičiuotu delspinigių dydžiu. Aplinkybės, kad atsakovė nesutiko su prievole mokėti delspinigius ir jos apimtimi, nepagrindžia ir 2023 m. vasario 20 d. mokėjimo nurodymo paskirtis. Joje atsakovė įrašė „KLA1148504“. Toks įrašas patvirtina tik tai, kad atsakovė mokėjimą atliko, jog įvykdytų prievolę pagal 2022 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitą. Tačiau ir delspinigius ieškovė apskaičiavo remdamasi tuo, kad atsakovė praleido tos pačios sąskaitos apmokėjimo terminą.

19. Taigi gavusi atsakovės mokėjimą ieškovė neturėjo pagrindo laikyti, kad atsakovė apmoka tik skolą, o ne ir delspinigius. Kita vertus, šalys Sutarties 5.7 punktu susitarė ir dėl to, kad Sutarties vykdymo metu atsakovė neturės teisės nukrypti nuo iš anksto sutartos mokėjimų paskirstymo eiliškumo tvarkos, t. y. buvo sutarta, jog įmokų paskirstymo eilė nepriklausys nuo atsakovės atliekamų mokėjimų paskirties.

20. Nurodyta išlyga nėra įprasta. Nepaisant to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad, prieš sudarant Sutartį, būtų dėl jos prieštaravusi, taip pat kad, prieš atlikdama ginčo mokėjimą, būtų išreiškusi valią, jog nesutinka apmokėti delspinigių.

21. Net ir laikant, kad atsakovės galimybės prieštarauti dėl delspinigių apmokėjimo buvo apribotos Sutarties 5.7 punkte sąlyga ir kad ieškovė nepagrįstai vertino, jog atsakovė gera valia apmoka delspinigius, atsakovės atsikirtimai nesudaro pagrindo laikyti, jog ieškovė apskaičiavo ir iš įmokos sudengė pernelyg didelę delspinigių sumą. Remiantis šio sprendimo 8–15 punktuose išdėstytais argumentais spręstina, kad 179,75 Eur delspinigių suma buvo protinga ir adekvati ieškovės patirtų minimalių nuostolių suma.

22. Atsakovės prašymas taikyti ieškinio senaties terminą yra neaktualus, nes ieškovė formaliai neprašo priteisti delspinigių, o įskaitytą delspinigių sumą apskaičiavo už trumpesnį nei šešių mėnesių laikotarpį.

Dėl reikalavimo priteisti palūkanas

23. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 179,75 Eur skolą ir tokio paties dydžio palūkanas. Ieškovei įskaičius atsakovės atliktą 611,38 Eur įmoką, atsakovė liko skolinga 179,75 Eur. Atsakovė iki šios dienos skolos nėra iki galo apmokėjusi. Dėl to atsakovė, vadovaudamasi Sutarties 8.1 punktu, nuo 2023 m. kovo 19 d. iki 2023 m. spalio 5 d. skaičiavo 0,5 procento dydžio palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną.

24. Sutarties 8.1 punkte, be kita ko, buvo nustatyta, kad, pradelsusi sumokėti daugiau nei 183 dienas, atsakovė privalo mokėti ieškovei 0,5 procento dydžio palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną nuo uždelstos sumos iki visiško įsipareigojimo sumokėti įvykdymo dienos. Sutarties 8.1 punkto antroje dalyje atsakovė patvirtino, kad palūkanų dydis bendrijai yra priimtinas ir atitinka minimalius ieškovės nuostolius.

25. Nepaisant paminėto patvirtinimo, pažymėtina, kad 0,5 procento palūkanų norma už kiekvieną uždelstą dieną yra itin didelė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad laikotarpiu, viršijančiu 183 dienas, įmonės patiriami minimalūs nuostoliai būtų išaugę 2,5 karto lyginant su patirtais 183 dienas. Atsakovė apmokėjo didžiąją dalį skolos, taip pat ieškovė apmokėjo delspinigius, kurie sudarė 29 procentus skolos sumos.

26. Dėl to visos ieškovės prašomos priteisti palūkanų sumos priteisimas neatitiktų sąžiningumo, protingumo principų (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis). Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė komerciniai santykiai, kuriems taikytinas Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymas. Vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, nuo 2023 m. kovo 19 d. iki 2023 m. spalio 5 d. ieškovė būtų turėjusi teisę, jeigu šalys nebūtų susitarė dėl palūkanų mokėjimo Sutarties 8.1 punktu, reikalauti iš atsakovės 11,5 procento dydžio metinių palūkanų už uždelstą apmokėti sumą. Kad būtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, ieškovei nebūtų priteista daugiau nei įmonė faktiškai patyrė nuostolių, ieškovės prašoma priteisti palūkanų suma – taikant paminėtą 11,5 procento metinių palūkanų normą, mažinama nuo 179,75 Eur iki 11,33 Eur (179,75 Eur × 11,5 procentų / 365 d. × 200 d.).

27. Nurodyta, be kita ko, patvirtina, kad atsakovė be pagrindo prašo taikyti CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytą 6 procentų dydžio palūkanų normą.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. Remiantis tuo, kas nurodyta ir nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. preliminarus sprendimas keičiamas.

29. Ieškovei iš atsakovės priteisiama 179,75 Eur skola ir 11,33 Eur palūkanos (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis). Kitoje dalyje reikalavimas priteisti palūkanų skolą atmetamas kaip nepagrįstas. Už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės ieškovei priteisiamos 12 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis ir 3 straipsnio 2 dalis).

30. Už pareikštą ieškinį ieškovė sumokėjo 11 Eur žyminį mokestį ir bylos nagrinėjimo metu patyrė 726 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Pastarosios išlaidos yra pagrįstos mokėjimo dokumentais ir adekvataus dydžio (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Patenkinti 53 procentai (359,50 Eur / 191,08 Eur) ieškinio reikalavimų. Remiantis šia patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 390,61 Eur (737 Eur × 53 procentai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

31. Ieškovė iš atsakovės taip pat prašo priteisti 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų kompensaciją, mokėtiną pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Į ieškovės turėtą bylinėjimosi išlaidų sumą, jei ji viršija 40 Eur, turi būti įskaitoma ir iš atsakovės prašoma priteisti 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensacija. Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta minimali atlygintinos ir neįrodinėtos išieškojimo išlaidų kompensacijos suma. Bylinėjimosi išlaidos pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalį laikomos išieškojimo išlaidomis. Taigi tiek bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tiek kompensacijos priteisimas – neįskaičius mažesnės sumos į didesnę, lemtų dvigubą patirtų išlaidų kompensaciją (su tam tikrais pakeitimais žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-381/2022, 164 punktą; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį byloje Nr. C-131/18).

32. Ieškovei iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė nei 40 Eur, todėl 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų kompensacija iš atsakovės ieškovei atskirai nepriteisiama.

33. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 15,28 Eur. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai į valstybės biudžetą iš atsakovės priteisiamas 8,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Likusi šių išlaidų dalis neviršija 8 Eur, todėl neskirstoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas

nusprendžia:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. preliminarų sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „MV Group Distribution LT“ iš atsakovės MB „Litrestas“ 179,75 Eur (šimto septyniasdešimt devynių eurų 75 ct) skolą, 11,33 Eur (vienuolikos eurų 33 ct) palūkanas, 12 (dvylikos) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (191,08 Eur (šimtą devyniasdešimt vieną eurą 8 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 390,61 Eur (trijų šimtų devyniasdešimties eurų 61 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės MB „Litrestas“ 8,10 Eur (aštuonių eurų 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.