- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-30
- Bylos Nr.
- e2A-270-798/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01235-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Dalia Kačinskienė, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „K 5 media“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aromika“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos „K 5 media“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 26 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aromika“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „K 5 Media“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aromika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jai iš mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „K 5 Media“ 53 150,68 Eur skolą ir 6 procentų procesines palūkanas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys konkliudentiniais veiksmais buvo sudariusios pirkimo–pardavimo ir rangos sutartis. Ieškovė atsakovės prašymu pagamindavo, parduodavo, o atsakovė priimdavo prekes: įvarius namų kvapus, kvepalus. Rangos darbai pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitose faktūrose įvardyti „paslaugos“. Ieškovė nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. iki 2022 m. balandžio 12 d. už parduotas prekes ir pagamintus kvepalus pateikė atsakovei 32 PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma – 231 932,71 Eur. Aplinkybę, kad ieškovė pristatė atsakovei PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekes, pagrindžia ieškovės banko sąskaitos išrašas – atsakovė apmokėjo didžiąją dalį sąskaitų, iš viso – 178 782,03 Eur. Šalys nesudarė rašytinės sutarties – jų atstovai derindavo visus užsakymus telefonu. Atsakovė nepareiškė pretenzijų ieškovei dėl pagamintų daiktų, prekių netinkamos kokybės. Kartais atsakovė PVM sąskaitas faktūras apmokėdavo dalimis, ginčo laikotarpiu dėl iš dalies neapmokėtų arba visiškai neapmokėtų sąskaitų susidarė 53 150,68 Eur dydžio skola.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 3 388 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2023 m. spalio 5 d. nutartimi bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nurodė:
4.1. pirmosios instancijos teismas apribojo ieškovės teisę ir galimybes aplinkybes dėl prekių perdavimo atsakovei įrodinėti leistinomis priemonėmis – liudytojų parodymais;
Šalies argumentai
4.2. apeliantė (ieškovė) teigia, kad visas sąskaitas faktūras išsiuntė atsakovei elektroninių ryšių priemonėmis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė PVM sąskaitose faktūrose darė klaidų, kurias vėliau ištaisė (ketino ištaisyti), todėl ji turėtų pateikti į bylą papildomus rašytinius įrodymus: elektroninius laiškus, kuriais išsiųstos sąskaitos, patikslinant, kada ir kokia sąskaita išsiųsta, taip pat kada ji ištaisyta ir kokie ištaisymai atlikti;
4.3. atsakovė įkėlė į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) sistemą ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, bet vėliau jas pašalino. Tai, kad atsakovė paskutinius mokėjimus atliko 2022 m. balandžio 12 d. (2 163,48 Eur ir 2 055,79 Eur pagal 2022 m. kovo 28 d. PVM sąskaitas faktūras), bet atsakovė 2022 m. balandžio 19 d. ieškovės atstovui A. K. nurodė, kad negalėjo tuo metu sumokėti skolos, taip pat tai, kad derėjosi dėl bendradarbiavimo ateityje, liko neįvertinta. Taigi, apskųstame sprendime neįvertintos aplinkybės, kurios, jeigu pasitvirtintų, galėtų būti pagrindas konstatuoti, kad ieškovė perdavė prekes (kvepalus) atsakovei pagal PVM sąskaitas faktūras, todėl atsakovė turi už jas sumokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Aromika“ iš atsakovės MB „K 5 Media“ 28 420,71 Eur skolą ir 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. spalio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertinus tarp šalių susiklosčiusių, tačiau rašytine sutartimi neidentifikuotų, teisinių santykių pobūdį spręstina, jog šalis siejo mišri sutartis: iš ieškovės prisiimtų įsipareigojimų matyti, kad sandoris turi tiek rangos sutarties (ieškovė gamino kvepalus pagal atsakovės pateiktus nurodymus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnis), tiek pirkimo–pardavimo sutarties (ieškovė pardavinėjo atsakovei pagamintus kvepalus bei purkštukus, CK 6.305 straipsnis), tiek paslaugų sutarties (ieškovė teikė purkštukų uždėjimo paslaugą – liudytojos I. J. įvardyta „valcavimo paslauga“, kuomet purkštukai buvo uždedami ne ant ieškovės pagamintos produkcijos, CK 6.156 straipsnis) elementų. Ginčo dalyku esanti suma yra grindžiama PVM sąskaitomis faktūromis, išrašytomis už atsakovei suteiktas, bet neapmokėtas prekes (ginčo dėl kokybės ar atlikimo terminų nėra), todėl ginčui išspręsti taikytinos teisės normos, reglamentuojančios prekių pirkimą–pardavimą, bei bendros sutartinės civilinės atsakomybės nuostatos.
7. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog šalys sutartinius įsipareigojimus prisiimdavo daugiausia telefonu, užsakymai nebuvo įforminami rašytine forma. Nors ieškovės atstovas A. K., taip pat liudytoja I. J., nurodė, kad užsakymai taip pat buvo priimami SMS žinutėmis ir elektroniniu paštu, tačiau jokio susirašinėjimo SMS žinutėmis šalys teismui nepateikė. Ieškovės vadovas A. K. nurodė, kad buvusi vadovė I. J. ištrynė iš jos telefono visą susirašinėjimą su atsakove SMS žinutėmis, todėl jo pateikti negali; šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja I. J., nurodžiusi, jog nemanė, kad toks susirašinėjimas yra reikšmingas, nes tuo metu (jai išeinant iš darbo) didesnio įsiskolinimo atsakovė ieškovei neturėjo, be to, visas susirašinėjimas turėjo išsisaugoti „debesyje“ ir šiuo metu bandoma jį atkurti. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta atsakovės darbuotoja U. G. iš savo telefono perskaitė kelias SMS žinutes nuo ieškovės darbuotojo E. B., tačiau daugiau šalių susirašinėjimo SMS žinutėmis aplinkybių ir turinio šalys teismui neatskleidė.
8. Teismas nustatė, kad prekės atsakovei buvo tiekiamos iš ieškovės patalpų, jas atsiimdavo daugiausia atsakovė (atsakovės atstovai U. G. ir M. V. arba atsakovės vairuotojai), kartais, kaip nurodė ieškovės vadovas A. K. ir atsakovės darbuotoja – liudytoja U. G., prekes pristatydavo ir ieškovė, tačiau visada prekės buvo perduodamos be jokių važtaraščių ar prekes lydinčių dokumentų. Iš esmės tiek ieškovės atstovai, tiek liudiję buvę ieškovės darbuotojai – buvusi direktorė I. J. ir gamybos vadovas E. B. nurodė, jog pagamintų ir atsakovei perduotų prekių apskaita nebuvo vykdoma, atsakovės atsiskaitymai buvo tikrinami tik pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras.
9. Ieškininio reikalavimams pagrįsti ieškovė pateikė atsakovei išrašytų 32 PVM sąskaitų faktūrų suvestinę, kurioje nurodytos visos ieškovei išrašytos ir VMI pateiktos (deklaruotos) sąskaitos, duomenys apie jų (ne)apmokėjimą ir susidaręs likutis. Taip pat pateikė 2023 m. kovo 30 d. buhalterės parengtą pažymą, kurioje išskyrė 14 PVM sąskaitų faktūrų, dėl kurių neapmokėjimo (kai kurių iš dalies) susidarė prašomas priteisti įsiskolinimas. Bylos nagrinėjimo metu tiriant kiekvienos iš paminėtų 14 PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjimo aplinkybes, paaiškėjo, kad nors atsakovė nesutikimą su pareikštu ieškiniu iš esmės grindžia aplinkybe, jog už visas jai pagamintas ir perduotas prekes su ieškove yra atsiskaičiusi, tačiau vertinant prašomą priteisti įsiskolinimą pagal kiekvieną PVM sąskaitą faktūrą atskirai, atsakovė nurodė 3 pagrindines nesutikimo su ieškiniu priežastis: 1) keturios PVM sąskaitos faktūros: (duomenys neskelbtini) iš dalies buvo apmokėtos pagal išankstinę PVM sąskaitą faktūrą, todėl įsiskolinimo pagal šias sąskaitas nėra; 2) PVM sąskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė niekuomet nėra gavusi; 3) likusios PVM sąskaitos faktūros: Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apmokėtos, nes prekės pagal jas nebuvo gautos.
10. Dėl įsiskolinimo pagal PVM sąskaitas faktūras: Nr. (duomenys neskelbtini) (1 736,35 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) (9 118,32 Eur), Nr. (duomenys neskelbtini) (6 386,99 Eur) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (1 803,38 Eur). Tarp šalių nėra ginčo, kad prekės pagal šias sąskaitas faktūras buvo pateiktos. Kadangi atsakovės nuosekliai dėstomą poziciją dėl PVM sąskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini) tinkamo apmokėjimo patvirtino ieškovės liudytoja I. J., kuri ieškovei vadovavo minėtų sąskaitų išrašymo metu, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės pozicija byloje, kad įsiskolinimo pagal šias sąskaitas faktūras nėra.
11. Byloje yra dvi ieškovės 2021 m. rugsėjo 17 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros, (duomenys neskelbtini), abi išrašytos tai pačiai sumai – 9 922 Eur už 4 000 vnt. kvepalų (duomenys neskelbtini), tačiau vienoje iš jų yra prierašas, jog tai yra sąskaita išankstiniam apmokėjimui, kitoje sąskaitoje tokio užrašo nėra, taip pat skiriasi kai kurių žodžių parašymo šriftas, vienoje prekės įvardintos Kvepalai (duomenys neskelbtini) 50 ml, kitoje – Kvepalai „(duomenys neskelbtini)“. Jokių paaiškinimų dėl dviejų iš esmės tokių pačių sąskaitų faktūrų išrašymo tą pačią dieną, kaip jos tarpusavyje yra susijusios, ar jose nurodytos prekės skiriasi ir pan., ieškovės atstovai negalėjo paaiškinti, tokių aplinkybių negalėjo paaiškinti ir buvusi ieškovės vadovė liudytoja I. J. Atitinkamai aplinkybė, kad PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės parengtoje PVM sąskaitų faktūrų suvestinėje nurodyta kaip visiškai apmokėta niekaip nepaneigia sprendimo 24 punkte teismo nustatytų aplinkybių, jog PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) buvo visiškai apmokėtos, nes pati ieškovė niekaip nepaaiškino išankstinės PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) išrašymo aplinkybių ir kurios iš jos atsakovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų turėtų būti mažinamos iš anksto sumokėta 9 922 Eur suma. Taigi, įvertinus nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų visumą konstatuotina, kad ieškinys dalyje dėl 9 523,01 Eur nepriemokos pagal minimas keturias PVM sąskaitas faktūras atmestinas kaip neįrodytas, todėl nepagrįstas.
12. Ieškovė visus būtinus šalių susitarimo elementus grindžia PVM sąskaitų faktūrų Nr. (duomenys neskelbtini) (išrašytos atitinkamai 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. vasario 28 d.) išrašymo faktu, tačiau, teismo vertinimu, vien PVM sąskaitų faktūrų išrašymo ir įtraukimo į apskaitą nepakanka prievolei šias PVM sąskaitas faktūras apmokėti konstatuoti.
13. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovės liudytojai I. J. ir E. B., tiek atsakovės darbuotoja U. G. teismui nurodė, kad sąskaitos atsakovei buvo siunčiamos elektroniniu paštu. Duomenų, kad sąskaitos būtų siunčiamos kitokiu būdu, byloje nenustatyta. Ieškovė pateikė į bylą 2022 m. sausio 25 d. elektroninį laišką, kuriame pažymėti trys pridėti failai – 3 PVM sąskaitos faktūros, viena iš jų ginčo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat elektroniniame laiške nurodyta, jog kita ginčo PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įteikta per išorines bendravimo priemones, ne per „e-mail“. Bylos nagrinėjimo metu liko neatskleista, kokiomis „išorinėmis bendravimo priemonėmis“ ir kada minėta sąskaita faktūra turėjo būti įteikta atsakovei. Iš ieškovės buhalterės parengtos pažymos matyti, kad jau 2022 metų kovo mėnesį, t. y. po dviejų mėnesių nuo pirmos iš ginčo sąskaitų išrašymo, ieškovės buhalterė atliko kryžminį sutikrinimą ir nustatė, kad dvi ginčo PVM sąskaitos faktūros iš atsakovės pusės nebuvo deklaruotos VMI. Nors byloje yra pateiktas ieškovės vadovo ir atsakovės darbuotojos U. G. 2022 m. balandžio ir birželio mėnesių susirašinėjimas, duomenų apie tai, kad šalys aiškintųsi nedeklaruotų PVM sąskaitų faktūrų likimą, byloje nėra. Kita vertus, iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad atsakovė ne kartą reiškė ieškovei pastabas dėl išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, ginčydama ne tik į jas išrašytų prekių kiekius ir kainas, bet ir nurodydama, kad tam tikros nurodytos sąskaitos yra deklaruotos, tačiau pagal jas prekės nėra gautos. Pvz., atsakovės darbuotoja U. G. informavo ieškovės vadovę I. J. apie tai, kad atsakovės buhalterė kryžminio sutikrinimo metu nustatė, kad ieškovė yra deklaravusi 2021 m. spalio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tokios sąskaitos atsakovė nėra gavusi. Kaip matyti, šios PVM sąskaitos faktūros nėra ieškovės atsakovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų suvestinėje, kas leidžia spręsti, kad gavus atsakovės pastabas ši sąskaita buvo anuliuota. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog suteikė atsakovei prekių ir paslaugų pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovei nekilo prievolė jas apmokėti. Atitinkamai ieškinys dalyje dėl 15 207,46 Eur (3 555,28 + 11 652,18) pagal minėtas sąskaitas priteisimo atmestinas kaip neįrodytas.
14. Trečią neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų grupę sudaro 8 PVM sąskaitos faktūros: Nr. (duomenys neskelbtini). Visos šios PVM sąskaitos faktūros buvo deklaruotos abiejų šalių VMI, tačiau, kaip nustatė ieškovės buhalterė ir nurodė 2023 m. kovo 30 d. pažymoje, vėliau atsakovės iš sistemos buvo pašalintos. Nors byloje nėra duomenų apie prekių pagal šias PVM sąskaitas faktūras atsakovei perdavimą, tačiau visuma byloje nustatytų faktinių aplinkybių teismui leidžia spręsti, jog šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės (paslaugų ginčo sąskaitose nėra) atsakovei buvo perduotos, todėl jai kilo pareiga jas apmokėti.
15. Vertinant atsakovės prievolės atsiskaityti pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras buvimą neturi jokios teisinės reikšmės atsakovės atstovo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu akcentuotos aplinkybės apie tai, jog visos ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros nėra atsakovės pasirašytos ir byloje nėra duomenų apie visų sąskaitų faktūrų atsakovei išsiuntimą ir gavimą. Kaip ir nėra reikšmingos aplinkybės apie tai, kad ieškovės išrašomos PVM sąskaitos faktūros neatitiko įstatymo nuostatų reikalavimų dėl būtinų rekvizitų tinkamo nurodymo (pvz., dėl netinkamo nurodymo sąskaitą išrašiusio asmens duomenų, prekių pavadinimų ar pan.). Kaip jau nustatyta, atsakovė neapmokėjo tik 10 iš jai išrašytų 32 PVM sąskaitų faktūrų, visos 32 PVM sąskaitos faktūros nebuvo šalių pasirašytos, tad parašų nebuvimas nebuvo priežastis, lėmusi tam tikrų sąskaitų neapmokėjimą.
16. Byloje nustatyta, kad visos 8 PVM sąskaitos faktūros atsakovės buvo įtrauktos į apskaitą ir deklaruotos VMI, kas savaime patvirtina tai, jog visos šios sąskaitos atsakovei buvo įteiktos, taip pat, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, byloja apie tai, kad atsakovė visas šias sąskaitas faktūras vertino pagrįstomis, todėl sukeliančiomis jai prievolę jas apmokėti ir kartu – teisę susigrąžinti sumokėtą PVM. Taip pat teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių paaiškinimų dėl ginčo PVM sąskaitų faktūrų priėmimo, deklaravimo, o vėliau, daugiau nei po pusės metų, pašalinimo iš VMI sistemos, taip pat įvertinus tai, kad dalis jų buvo pašalinta jau pradėjus šios bylos nagrinėjimą, leidžia daryti išvadą apie tai, jog atsakovė pašalino ginčo PVM sąskaitas faktūras siekdama išvengti atsiskaitymo pagal jas įvykdymo, nes priešingų įrodymų atsakovė į bylą nepateikė, nors, kaip paaiškino liudytoja U. G., tokius įrodymus atsakovė turėjo, nes kruopščiai tvarkė gaunamų prekių apskaitą.
17. Teismas nusprendė, kad, remiantis nustatytų aplinkybių ir išdėstytų aplinkybių visetu ieškinys dalyje dėl skolos pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo tenkintas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 28 420,71 Eur skolą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Apeliaciniame skunde atsakovė MB „K 5 Media“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Aromika“ ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 20 p. teisingai nustatė, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo santykiai, tačiau rašytinės sutarties sudaryta nebuvo, dėl ko ieškovė (pardavėja) turėjo pareigą įrodyti susitarimą dėl prekių užsakymo 28 420,71 Eur bei prekių perdavimo atsakovei ir tik įrodžius šias sąlygas, atsirastų atsakovės pareiga atsiskaityti. Anot atsakovės, ieškovė privalėjo byloje įrodyti šias asmenines aplinkybes: 1) susitarimą su atsakove dėl prekių užsakymo 28 420,71 Eur; 2) prekių 28 420,71 Eur perdavimą atsakovei. Ieškovei neįrodžius nors vienos iš šių aplinkybių, atsakovei neatsirastų pareiga sumokėti už prekes. Atsakovės manymu, ieškovė neįrodė nei vienos iš šių aplinkybių, o teismas priėmė priešingą išvadą tinkamai neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų.
18.2. Atsakovė visos bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad nėra jokių įrodymų patvirtinančių prekių užsakymą. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo dėl prekių užsakymo 28 420,71 Eur. Teismas pripažino, kad nėra rašytinių įrodymų patvirtinančių prekių užsakymą. Ieškovės apklausti liudytojai nurodė, kad prekės daugiausiai buvo užsakomos telefonu, tą patį nurodė ir atsakovės liudytoja U. G., bet nė vienas iš šalių atstovų (liudytojų) neatsakė kas, kada, kaip ar iš viso užsakė prekių 28 420,71 Eur.
18.3. Ginčijamos 8 ieškovės PVM sąskaitos faktūros pagal kurias priteista 28 420,71 Eur nėra pasirašytos nei ieškovės, nei atsakovės, nei vienoje sąskaitoje nėra atsakovės atžymos, kad prekės gautos. Dar daugiau, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė būtų siuntusi 8 PVM sąskaitas faktūras atsakovei. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti kas išrašė ar siuntė šias sąskaitas, todėl net nebuvo galimybės teisme apklausti jas išrašiusio asmens ir atskleisti bylos esmės.
Šalies argumentai
18.4. Ieškovė nurodė, kad prekių perdavimą patvirtina liudytojų parodymai. Ieškovės vadovas A. K. duodamas parodymus nurodė, kad dalyvavo ir matė prekių perdavimą atsakovei, nors ieškovės buvusi vadovė I. J. nurodė priešingai, jog jis nei viename prekių perdavime nedalyvavo, gyveno Klaipėdoje, o įmonės sandėlis buvo Kaune. Ieškovės vadovas negalėjo paaiškinti prekių užsakymo, perdavimo, sąskaitų išrašymo ar perdavimo aplinkybių, net nežinojo prekių pavadinimų, kainų, kiekių ir pan. Ieškovės vadovas yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo paaiškinimai vertintini kritiškai. Tiek ieškovės liudytojai, tiek atsakovės liudytoja U. G. abstrakčiai nurodė, kad prekės buvo pristatomos atsakovei įvairiais būdais, visgi nei vienas liudytojas nenurodė kas, kada, kaip, ar iš viso perdavė prekes atsakovei pagal 8 ginčo PVM sąskaitas faktūras (Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo ir tai, kad 6 iš 8 ieškovės ginčijamų PVM sąskaitų faktūrų yra išrašytos 2022 m. kovo – balandžio mėn., kuomet I. J. nebevadovavo įmonei ir kaip vyko prekių perdavimas absoliučiai niekas byloje taip ir nepakomentavo.
18.5. Ieškovės liudytoja sandėlio darbuotoja R. B. į teismą neatvyko, tačiau 2024 m. sausio 10 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad įmonėje sandėlio apskaitos nebuvo, perduodant prekes vadovas neprašė išrašinėti važtaraščius, įmonės savininkas A. K. darė spaudimą ir siūlė atlygį už paliudijimą įmonės naudai.
Žemesnės instancijos teismas
18.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai byloje nustatė faktines aplinkybes, kadangi atsakovė 2022 m. sausio 14 d. ieškovės PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 876,78 Eur sumai ir 2022 m. sausio 14 d. ieškovės PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 263,47 Eur niekada nebuvo deklaravusi VMI. Teismas turėjo atmesti ieškovės ieškinio dalį pagal 2 PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jos taip pat nebuvo atsakovės deklaruotos VMI. Akivaizdu, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 9 140,25 Eur. Teismas be pagrindo ieškovei priteisė skolą kartu su PVM, kadangi atsakovė PVM yra sumokėjusi.
18.7. Atsakovės liudytoja nepripažino (nepasisakė) dėl nė vienos iš ginčijamų 8 PVM sąskaitų faktūrų, todėl, teismo išvada, jog atsakovė prekes priėmė, o tai buvo grindžiama inter alia (tiesiogiai, pažodžiui) U. G. parodymais, yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta. Atsakovės vadovas M. V. duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad dalis PVM sąskaitų faktūrų buvo deklaruotos VMI, o vėliau anuliuotos, nes pagal šias sąskaitas prekės nebuvo gautos.
18.8. Pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas pažeidus įrodymų tyrimą ir rungtyniškumą reglamentuojančias teisės normas. Pirmiausia, teismas teisingai nustatė, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo santykiai, jog šalys neturėjo rašytinės sutarties, bet teismas nepasisakė ir netyrė dėl kieno kaltės sutartis nebuvo sudaryta, kadangi būtent tai nulėmė ginčo situacijos atsiradimą.
18.9. Antra, ieškovė yra pardavėja, verslininkė, kuriai keliami aukštesni atidumo, rūpestingumo standartai, būtent ieškovei kilo pareiga atsakingai vykdyti apskaitą, fiksuoti prekių perdavimą, tačiau ieškovė to nedarė ir pati byloje pripažino, jog buvo dirbama „chaotiškai“, jog nebuvo pasirašomi važtaraščiai, jog nebuvo vykdoma sandėlio apskaita, lygiai tą patį duodamas parodymus po priesaika pripažino ir ieškovės liudytojas E. B., bei darbuotoja R. B.
18.10. Trečia, teismas pripažino, kad atsakovė nuolatos reiškė pastabas ieškovei dėl išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Ieškovės buhalterija buvo vedama aplaidžiai, nuolatos vykdomos sąskaitų korekcijos, sąskaitų anuliavimas, todėl atsakovės buhalteriniai duomenys yra patikimesni nei ieškovės.
18.11. Teismas skundžiamame sprendime, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių argumentuodamas, kad dėl abiejų šalių kaltės nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, šalys bylos nagrinėjimo metu nepateikė visų turimų įrodymų. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu šioje dalyje, mano, kad turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė pažymėjo, kad teikė teismui visus su byla susijusius reikšmingus įrodymus, SMS, elektroninius laiškus, nuotraukas, susirašinėjimus su ieškovės buvusia vadove I. J., iš kurių matyti, jog atsakovė nuolatos teikė pastabas dėl sąskaitų koregavimo, anuliavimo, vien tai, kad nebuvo pateikta ne ginčo dalyku esanti sąskaita, nereiškia tendencingo įrodymų nepateikimo.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Aromika“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad abi sutarties šalys pakankamai neatsakingai veikė ir užsakymų pateikimo, jų įvykdymo nefiksavo rašytiniuose dokumentuose. Dėl ko, ieškovės galimybė pateikti rašytinius įrodymus, galinčius pagrįsti ieškinio reikalavimus, yra apribota. Ieškovės vadovas, duodamas paaiškinimus, nurodė, kad susiklostė tokia faktinė bendravimo tvarka, kad užsakymai vykdavo dažniausiai telefonu.
19.2. Nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, kadangi ieškovė neturi ir iki šio atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo dieną neturi galimybių pateikti rašytinų įrodymų, pagrindžiančių užsakymo faktą dėl buvusios įmonės vadovės veiksmo – susirašinėjimo ištrynimo. Kita vertus, ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų priėmimas, apmokėjimas, tik vėliau (po ieškinio pateikimo teismui) kai kurių sąskaitų ištrynimas iš VMI sistemos, suponuoja nuostatą, kad atsakovė vis tik užsakymus ieškovei teikė, ieškovė juos vykdė ir atsakovė užsakytas prekes atsiėmė.
19.3. Teismo konstatuotos aplinkybės nagrinėjamoje byloje leidžia teigti, kad, ieškovei neturint galimybės pateikti rašytinių įrodymų, galinčių pagrįsti užsakymų kiekį, apimtis, atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, galėjo teikti turimus rašytinius įrodymus, tačiau tokių duomenų taip pat nepateikė, nepaisant to, kad liudytoja U. G., skaitydama vieną iš SMS žinučių, tokią galimybę turėjo. Pažymėjo ir tai, kad ieškovės buvę darbuotojai pateikė nuoseklius parodymus, patvirtinančius, jog užsakymai dažniausiai vykdavo telefoninio pokalbio metu, jokiuose įmonės vidiniuose dokumentuose nebuvo fiksuojamas prekių atidavimo ir kiekio faktas.
19.4. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo patvirtinančio prekių užsakymo. Ieškovės vertinimu, toks atsakovės apeliacinio skundo argumentas kertasi su atsakovės atstovų duotais paaiškinimais teismo posėdyje, kurio metu tiek dabartinis vadovas M. V. tiek U. G. patvirtino patį faktą, kad prekės buvo užsakomos, jos dažniausiai pačių atsakovės atstovų buvo paimamos. Užsakymo faktą patvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai, dublike nurodytas susirašinėjimas, vykęs tarp A. K. ir U. G., kuris patvirtina, kad pati atsakovės atstovė dar 2022 m. balandžio 19 d. patvirtino, kad yra įsiskolinimas už įsigytas prekes. Todėl toks užsakymo neigimo argumentas, nurodytas apeliaciniame skunde, vertintinas kaip nepagrįstas, nesudarantis pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
19.5. Nesutinka su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų dėl 28 420,71 Eur skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, taip pat netiesioginiais įrodymais – proceso šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovei kyla prievolė apmokėti už suteiktas prekes ir paslaugas.
19.6. Atsakovė itin akcentuoja liudytojos R. B. rašytinių paaiškinimų turinį. Turėtų būti atmestas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl labai reikšmingos liudytojos rašytinių paaiškinimų. Pažymėjo, kad ieškovė prašė apklausti liudytoją, tačiau R. B. pateikė rašytinius paaiškinimus ne ieškovei, o atsakovei, dėl ko abejotina, ar rašytiniai paaiškinimai gali būti laikomi kaip objektyvūs, žinant, kad R. B. nėra ieškovės darbuotoja ir priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms, jeigu netinkamai vykdė pareigas. Kita vertus, atsakovei ir jo atstovui turi būti žinoma, kad liudytojo parodymai gali būti vertinami, kai liudytojas duoda priesaiką, kai procese galima identifikuoti asmenybę. Šiuo konkrečiu ginčo atveju, liudytojo rašytiniai paaiškinimai nėra pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, nei teismas, nei ieškovė, jos atstovai negalėjo įsitikinti asmens identifikavimu. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas teiginiui, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino tariamos liudytojos raštinių paaiškinimų bendrame įrodymų kontekste ir teismas detaliai ir motyvuotai paaiškino tokio procesinio veiksmo pagrįstumą.
19.7. Prašo nepriimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus bei mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai priteisimo yra pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
20. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, procesinių dokumentų bei byloje apklaustų liudytojų nustatyta, kad šalis siejo sutartiniai santykiai: ieškovė pagal atsakovės užsakymus įsigydavo kvepalų koncentratus ir pagamindavo atsakovės pageidaujamus kvepalus, juos išpilstydavo į atsakovės pateiktą tarą ir uždėdavo purkštukus, be to, kartais ieškovė suteikdavo atsakovei tik purkštukų uždėjimo ant atsakovės iš kitų gamintojų įsigytų kvepalų paslaugas.
21. Laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. iki 2022 m. balandžio 12 d. ieškovė išrašė atsakovei 32 PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma – 231 932,71 Eur (įskaitant PVM). Šias sąskaitas ji įregistravo išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre. Pagal ieškovės parengtą išrašytų PVM sąskaitų faktūrų atsakovei ir mokėjimų suvestinę, atsakovė ginčo laikotarpiu iš viso sumokėjo 178 782,03 Eur, likusi nesumokėta suma – 53 150,68 Eur. Suvestinėje nurodyti duomenys apie apmokėtas PVM sąskaitas faktūras sutampa su ieškovės sąskaitos, esančios akcinėje bendrovėje „Swedbank“, išrašu (visų iš atsakovės gautų mokėjimo pavedimų paskirtyje nurodyti konkrečių apmokamų PVM sąskaitų faktūrų duomenys).
22. Duomenų apie tai, kad buvo atsiskaitoma ir grynaisiais pinigais, byloje nenustatyta ir šalys tokių aplinkybių neįrodinėjo.
23. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės įsiskolinimo ieškovei buvimo, nes atsakovė teigė, kad iš ieškovės gavo prekių ir paslaugų už 178 782,54 Eur, todėl ieškovės deklaruojama 53 150,68 Eur skola realiai neegzistuoja.
Dėl naujai pateiktų įrodymų (ne)priėmimo
24. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė MB „K 5 Media“ pateikė į bylą šiuos įrodymus: 1) 2022 m. sausio mėn. MB „K 5 Media“ gaunamų sąskaitų faktūrų registrą; 2) 2022 m. sausio mėn. MB „K 5 Media“ PVM deklaraciją ir 2022 m. vasario 25 d. Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) išrašą; 3) 2024 m. vasario 6 d. UAB „Avertas“ pažyma „Dėl MB K 5 media sumokėto pridėtinio vertės mokesčio“; 4) 2022 m. vasario 27 d. UAB „Avertas“ elektroninį laišką ir 2022 m. gruodžio 29 d. MB „K 5 Media“ bankinį pavedimą VMI.
25. Prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo atsakovė grindė tuo, kad byloje nebuvo keliamas klausimas ar atsakovė atgavo PVM ar ne, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė netirtą išvadą, jog atsakovė įgijo teisę susigrąžinti PVM / pripažino sąskaitų pagrįstumą. Be to teismas nurodė, kad atsakovė deklaravo VMI 8 ginčo sąskaitas, nors byloje nebuvo tokių įrodymų. Todėl atsakovė yra priversta su apeliaciniu skundu pateikti įrodymus patvirtinančius, kad ji dvejų sąskaitų, kurių pagrindu teismas ieškovei priteisė skolą, VMI nedeklaravo, o atsakovė anuliavusi 6 sąskaitas sumokėjo VMI visus mokesčius, kadangi šių sąskaitų nepripažino.
26. Ieškovė, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovės procesinis prašymas apeliaciniame skunde – priimti prie bylos naujus rašytinius įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmoje instancijoje, leidžia teigti, jog piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis. Prie bylos neturėtų būti pridedami įrodymai, dėl kurių negalėjo pasisakyti ir jų vertinti pirmosios instancijos teismas, tačiau apeliacinės instancijos teismui priėmus naujus įrodymus, ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pasisakė dėl naujų rašytinių įrodymų.
27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).
29. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, nusprendžia, kad ne visus jos pateiktus dokumentus yra pagrindas priimti prie bylos. Byloje nėra keliamas ginčas dėl to, kad apeliantė pateikė VMI PVM deklaraciją ir sumokėjo PVM mokestį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė turi teisę į PVM susigrąžinimą, kyla iš PVM įstatymo, tačiau ne iš skundžiamo teismo sprendimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodytais dokumentais apeliantė disponavo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau nematė pagrindo jų teikti į bylą. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo prie bylos pridėti 2022 m. sausio mėn. MB „K 5 Media“ gaunamų sąskaitų faktūrų registrą; 2022 m. sausio mėn. MB „K 5 Media“ PVM deklaraciją ir 2022 m. vasario 25 d. Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) išrašą; 2022 m. vasario 27 d. UAB „Avertas“ elektroninį laišką ir 2022 m. gruodžio 29 d. MB „K 5 Media“ bankinį pavedimą VMI.
30. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas prie bylos pridėti 2024 m. vasario 26 d. UAB „Avertas“ pažymą „Dėl MB K 5 media sumokėto pridėtinio vertės mokesčio“. Pirmiausia, nurodytas dokumentas gautas po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Antra, šiuo dokumentu apeliantė siekia pagrįsti, kad VMI sistemoje apeliantė buvo deklaravusi ne 8 PVM sąskaitas faktūras, kaip tą skundžiamame sprendime akcentavo pirmosios instancijos teismas, o – 6. Trečia, ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pasisakė dėl apeliantės naujai pateikto rašytinio įrodymo.
31. Pažymėtina, kad apeliantė 2024 m. balandžio 18 d. Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos raštą į bylą pateikė 2024 m. balandžio 25 d., t. y. jau po to, kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis, kuria atidėtas teismo procesinio sprendimo (nutarties) priėmimas, paskelbimas. Toks įrodymų pateikimas į bylą negali būti pripažintas savalaikiu, todėl šio įrodymo priėmimo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
32. Pirmiausia apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad ji visos bylos nagrinėjimo metu akcentavo, jog nėra jokių įrodymų patvirtinančių prekių užsakymą ir perdavimą. Tačiau visos bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nekilo ginčas, kad šalys sutartinius įsipareigojimus prisiimdavo daugiausia telefonu. Šalys užsakymų niekuomet neįformindavo rašytine forma. Apeliantė teisingai teigia, kad byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog prekės buvo užsakomos telefonu, todėl akivaizdu, kad ieškovė negalėjo pateikti nė vieno rašytinio įrodymo dėl pateiktų apeliantei užsakymų. Susipažinus su byla ir joje esančiais įrodymais, darytina išvada, kad abi ginčo šalys pagal nusistovėjusią verslo praktiką užsakymų bei jų įvykdymo nefiksavo jokiuose rašytiniuose dokumentuose.
33. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Ieškovė reikalavimų pagrįstumą, bylą nagrinėjant pakartotinai, įrodinėjo liudytojų parodymais. Tarp šalių susiklosčiusi verslo praktika parodė, kad apeliantė ieškovės PVM sąskaitas faktūras priimdavo ir apmokėdavo, todėl pagrįsta daryti išvadą, jog atsakovė užsakymus ieškovei teikė, ieškovė juos vykdė, atsakovė užsakymus atsiimdavo ir juos apmokėdavo. Kadangi nagrinėjamoje byloje nė viena iš šalių nepateikė tiesioginių įrodymų dėl užsakymų atlikimo ir jų vykdymo, pirmosios instancijos teismas, remdamasis netiesioginiais įrodymais, liudytojų paaiškinimais, priėjo išvadą dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už suteiktas prekes ir paslaugas.
34. Pažymėtina ir tai, kad, nesant pasirašytos pirkimo–pardavimo sutarties, abi šalys, būdamos verslo subjektais, sutiko su tarp šalių susiklosčiusia ydinga praktika ir tokį bendradarbiavimą tęsė. Nagrinėjamo ginčo atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad apeliantė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais pabrėžė, jog vidiniuose dokumentuose fiksavo prekių perdavimo faktą, kiekį ir kad jos duomenys yra patikimesni. Tačiau į bylą iš atsakovė nepateikė jokių prekių priėmimą ir jų kiekius pagrindžiančių įrodymų. Byloje nėra duomenų ir nė vienas liudytojas nepatvirtino, kad atsakovė, žinodama, jog ieškovė sandėlio apskaitos neveda, reikalautų išrašyti važtaraščius arba bet kokius kitus dokumentus, kurie patvirtintų perduodamas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas.
35. Apeliantė nurodo, kad ginčijamos 8 ieškovės PVM sąskaitos faktūros pagal kurias priteista 28 420,71 Eur nėra pasirašytos nei ieškovės, nei atsakovės, nė vienoje sąskaitoje nėra atsakovės atžymos, jog prekės gautos. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad byloje atsakovė neginčijo, jog ji neapmokėjo 10 iš jai išrašytų 32 PVM sąskaitų faktūrų. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad visos 32 PVM sąskaitos faktūros nebuvo šalių pasirašytos, tad teismas pagrįstai nurodė, jog parašų nebuvimas nebuvo priežastis, lėmusi tam tikrų sąskaitų neapmokėjimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad PVM sąskaitų faktūrų nepasirašymas yra tik formalus reikalavimų nesilaikymas, todėl nėra teisinis ir faktinis pagrindas vengti prievolės įvykdymo. Pažymėtina, kad net ir nepasirašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovė įtraukė į apskaitą ir deklaravo VMI, kas patvirtina, jog ginčo sąskaitos atsakovei buvo įteiktos. Todėl teisėjų kolegija atmeta argumentus, kad apeliantės ginčijamos 8 sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) jai nebuvo jokia forma įteiktos.
36. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai byloje nustatė faktines aplinkybes, kadangi atsakovė 2022 m. sausio 14 d. ieškovės PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 876,78 Eur ir 2022 m. sausio 14 d. ieškovės PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 263,47 Eur niekada nebuvo deklaravusi VMI. Tai patvirtina atsakovės kartu su apeliaciniu skundo pateikti įrodymai. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti ieškovės ieškinio dalį pagal dvi PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini).
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė 2022 m. sausio 14 d. ieškovės PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 876,78 Eur) ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (6 263,47 Eur) deklaravo VMI sistemoje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šią ginčo dalį išsprendė neteisingai. Todėl ši apeliacinio skundo dalis tenkinama ir skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas iš dalies, atmetant ieškinio dalį dėl 9 140,25 Eur (2 876,78 Eur + 6 263,47 Eur) skolos priteisimo iš atsakovės (CPK 330 straipsnis).
38. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie turi esminės skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui arba yra išvestiniai iš jau nurodytų. Juolab kad teisėjų kolegija iš esmės sutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems argumentams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
39. Pakeitus skundžiamą teismo sprendimą, turi būti iš naujo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
40. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
41. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pateikė rašytinius apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 5 237,50 Eur. Atsakovė pateikė rašytinius apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 7 623 Eur. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl tarp šalių kilusio ginčo priežasčių bei apie šalių elgesį nustatant bylai reikšmingas faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog iš esmės byloje patenkintų ir atmestų reikalavimų apimtys beveik sutampa (patenkinti 53,48 procentai ieškinio reikalavimų, atmesti – 46,52 procentai reikalavimų), teismas nusprendė, jog nagrinėjamu atveju tikslinga ir teisinga neskirstyti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų ir palikti šalis su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, nes tokių išlaidų patyrimą vienodai lėmė abiejų šalių elgesys.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylos dalyviams priteisimo, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje, ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, tiek patenkintų, tiek atmestų reikalavimų dalis sudaro beveik apylygiai, t. y. patenkinti 53,48 procentai ieškinio reikalavimų, atmesti – 46,52 procentai reikalavimų. Taigi, teigti, kad pirmosios instancijos teismas skirstydamas bylinėjimosi išlaidas nesilaikė civilinio proceso įstatymo reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nėra pagrįsta.
43. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į priteistų reikalavimų dalį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
44. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių dėl to, jog byla buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Tokių argumentų teismo sprendime nėra.
45. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl tarp šalių kilusio ginčo priežasčių bei apie šalių elgesį nustatant bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumą patvirtina ir šalių elgesys nustatant byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Pavyzdžiui, kartu su apeliaciniu skundu atsakovė teikė dokumentus, kuriuos turėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau jų nepateikė. Ieškovė reikalavimams pagrįsti taip pat nepateikė į bylą visų reikšmingų ir tinkamai įformintų buhalterinės apskaitos dokumentų.
46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad nagrinėjamu atveju tikslinga neskirstyti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų ir palikti šalis su patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, nes tokių išlaidų patyrimą vienodai lėmė abiejų šalių elgesys, bylinėjimosi klausimą išsprendė teisingai ir teisėjų kolegija neturi pagrindo nagrinėjamoje dalyje daryti kitokios išvados.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
47. Ieškovė UAB „Aromika“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo iš atsakovės MB „K 5 Media“ priteisti 1 306,80 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.
48. Atsakovė MB „K 5 Media“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašo iš ieškovės UAB „Aromika“ priteisti 2 662 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą. Pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Taip pat atsakovė už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 640 Eur žyminį mokestį. Iš viso atsakovė patyrė 3 302 Eur bylinėjimosi išlaidų.
49. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių.
50. Patenkinus atsakovės apeliacinį skundą iš dalies, vertintina, kad jos apeliacinio skundo reikalavimai yra patenkinti 32,16 proc. (9 140,25 Eur : 28 420,71 Eur x 100 proc.). Taigi, apeliantei iš ieškovės turėtų būti priteista 1 061,92 Eur (3 302 Eur x 32,16 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai ieškovei turėtų būti priteista 886,53 Eur (1 306,80 Eur x 67,84 proc.). Atlikus priteistinų sumų užskaitą, atsakovei iš ieškovės priteistina suma sudaro 175,39 Eur (1 061,92 Eur - 886,53 Eur).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 26 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aromika“ (juridinio asmens kodas 300011010) iš atsakovės mažosios bendrijos „K 5 Media“ (juridinio asmens kodas 305648420) 19 280,46 Eur (devyniolika tūkstančių du šimtai aštuoniasdešimt eurų ir 46 centai) skolos ir 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. spalio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aromika“ (juridinio asmens kodas 300011010) 175,39 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus ir 39 centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovės mažosios bendrijos „K 5 Media“ (juridinio asmens kodas 305648420) naudai.