Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėjas D.JocysTeisėja V. Balčiūnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-190-361/2016 Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01781-2014-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.4.5.; 1.2.20.3.; 2.1.7.4. (S)

2016 m. birželio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, BK 233 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal BK 233 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 mėnesių.

Taikytas BK 75 straipsnis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, įpareigojant V. P. per šį laikotarpį pradėti dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nuosprendžiu priteista iš V. P.: Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 52,52 Eur turtinės žalos atlyginimo; valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui – 263,45 Eur valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl gynėjo dalyvavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. jis 2014 m. lapkričio 9 d., apie 19.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, adresu (duomenys neskelbtini), rankomis sugriebė R. S.-N. už pečių, parvertė ją ant grindų bei gulinčiai spyrė ne mažiau kaip devynis smūgius į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai galvos sumušimą ir poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, atsirado kraujo išsiliejimas po dešinės akies jungine, poodinės kraujosruvos smakre, kairėje smilkininėje srityje, kairio užausio srityje, patino nosies minkštieji audiniai, atsirado odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje, kraujosruvos lūpų vidiniame paviršiuje, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos dešinio klubakaulio sparno projekcijoje, kairės šlaunies bei dešinės blauzdos išoriniuose paviršiuose bei nosies kaulų lūžimas, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu V. P. nesunkiai sutrikdė sveikatą R. S.-N..

Be to, V. P. nuteistas už tai, kad pavartodamas psichinę prievartą siekė paveikti nukentėjusiąją, t. y. jis laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2015 m. kovo 16 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, name, adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, ne mažiau kaip keturis kartus siekė paveikti nukentėjusiąją R. S.-N., kad ši ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, turėdamas tikslą paveikti nukentėjusiąją, veikdamas tiesiogine tyčia susitikimų metu, pavartodamas psichinę prievartą – grasindamas pastarąją sumušti reikalavo duoti melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 31-1-01781-14 jo naudai, t. y. melagingai nurodyti, kad ji dėl savo girtumo neatsimenanti įvykio aplinkybių arba kad tai ne jis ją sumušė, o ji pati nukrito ir susižeidė. Tokiu būdu V. P., pavartodamas psichinę prievartą, siekė paveikti nukentėjusiąją R. S.-N., kad ji duotų melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, o jos melagingų parodymų pagrindu jis išvengtų baudžiamojo persekiojimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo iš naujo išnagrinėti jo baudžiamąją bylą, nes, V. P. teigimu, jis yra nekaltas. Apelianto teigimu, bylos nagrinėjimo apylinkės teisme procesas buvo neobjektyvus, nebuvo apklausti jo prašymu liudytoja Sonia.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. P. ir jo gynėja advokatė A. Matiukienei prašė nuteistojo V. P. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistasis V. P. su jo nuteisimu nesutinka, teigia, kad yra nekaltas dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo, tačiau savo apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų ar pažeidimų, vertinant bylos duomenis, turėjusių įtakos, apelianto nuomone, neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui. Vienintelis nuteistojo apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad, pasak V. P., bylos nagrinėjimo teisme procesas nebuvo objektyvus, nes teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklaustas jo prašomas liudytojas, dėl to nuteistasis apeliaciniame skunde prašė iš naujo išnagrinėti jo baudžiamąją bylą.

Teisėjų kolegija, siekdama objektyviai išnagrinėti baudžiamąją bylą, atsižvelgdama į nuteistojo prašymą, atliko įrodymų tyrimą ir šiuo tikslu apklausė kaip liudytoją nuteistojo V. P. prašomą asmenį – T. M.. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimą bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad nuteistasis V. P. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 3 dalyje, apylinkės teismas jo kaltės klausimu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistojo V. P. kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų analize. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, išsamiai motyvuota, kodėl dėl nukentėjusiosios R. S.-N. nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 straipsnio 1 dalis) netikima nuteistojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu duotais parodymais, liudytojų V. K. ir N. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, o teismo išvados grindžiamos kitais įrodymais: nukentėjusiosios R. S.-N. parodymais, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, minėtų liudytojų V. K. ir N. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pažymint, kad jie visiškai sutampa su nukentėjusiosios parodymais, ir visiškai atitinka nustatytas faktines aplinkybes, tyrėjos O. K.-M. tarnybiniu pranešimu, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Taip pat motyvuota, kodėl netikima nuteistojo V. P. parodymais, kuriais jis neigė siekęs paveikti nukentėjusiąją R. S.-N., pavartodamas psichinę prievartą, kad ji ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, kurių pagrindu jis išvengtų baudžiamojo persekiojimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl pastarosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 233 straipsnio 3 dalis), o jo kaltė dėl šio nusikaltimo padarymo grindžiama nukentėjusiosios R. S.-N. teisme duotais parodymais apie tai, kad V. P. darė jai spaudimą, liepė niekam nesakyti tiesos, grasino sumušti, jei ji nenueis pas tyrėją ir neatsiims pareiškimo dėl jos sumušimo (t. 2 b. l. 18–19), bei jos 2015-03-16 raštelyje, pateiktame tyrėjai O. K.-M., nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad V. P. prašo, jog ji apsimestų nieko neprisimenanti, kitaip grasino, kad „<...> duos į galvą dar ne taip iš čia išėjus.“ (t. 1, b. l. 60), vyresniosios tyrėjos O. K.-M. 2015-03-16 tarnybiniame pranešime dėl galimo poveikio nukentėjusiajai užfiksuotomis aplinkybėmis ne tik apie tai, jog 2015-03-16, apie 11.00 val., į komisariatą buvo atėję V. P. ir R. S.-N., kuri buvo išsigandusi ir parašė raštelį, kuriame nurodė, jog V. P. jai grasina, bet kartu ir apie tai, kad V. P. domėjosi, kaip būtų galima „užglaistyti“ bylą, ar galima ją nutraukti, ar yra galimybė susitaikyti (t. 1 b. l. 59), bei liudytojo P. Š. (P. Š.) teisme duotais parodymais, kad kitą dieną po R. S.-N. sumušimo V. P. pastarosios grasinančiu balsu klausė: „Ar mes gerai vakar pasikalbėjome?“ (t. 2, b. l. 19).

Taip šis liudytojas nurodė ir ikiteisminio tyrimo 2015-03-24 apklausos metu, papildomai nurodydamas, kad V. P. grasino R., agresyviu tonu reikalavo įvykdyti jo reikalavimą, kad ji atsiimtų savo pareiškimą (t. 2, b. l. 56–57). Tiesa, nors kaip liudytojas apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas T. M., kuris, kaip pats nurodė, yra nuteistojo V. P. draugas ir šiuo metu gyvena pas jį, 2015 metais taip pat gyveno, patvirtino pastarojo parodymus, nurodydamas, kad pati R. du kartus buvo atėjusi iš ryto pas V. P., žadino jį ir siūlė baigti tuos pykčius, sakė norinti atsiimti pareiškimą ir siūlė eiti kartu su ja į policiją, ir jie išėjo, tačiau tokie jo parodymai iš esmės prieštarauja ne tik nukentėjusiosios R. S.-N. parodymams, kad ji ėjo pas tyrėją ne atsiimti pareikimą, o norėdama informuoti apie grasinimus, tai ir padarė, tyrėjai parašytame raštelyje nurodydama, kad V. P. jai grasina, tai nuosekliai viso proceso metu patvirtino ir liudytojas P. Š., ir vyresniosios tyrėjos O. K.-M. 2015-03-16 tarnybiniame pranešime dėl galimo poveikio nukentėjusiajai užfiksuotos aplinkybės, kad 2015-03-16, apie 11.00 val., buvo atėję į komisariatą V. P. ir R. S.-N., kuri atrodė susijaudinusi, akyse matėsi ašaros, rankos drebėjo, netrukus ji paprašiusi popieriaus ir rašiklio išėjo į koridorių, o vėliau grįžusi padavė sulankstytą popierių, kuriame parašė, kad V. P. jai grasina. Abejonių dėl liudytojo T. M., kuris, kaip pats nurodė, yra nuteistojo draugas ir kartu su juo gyvena, parodymų kyla ne tik dėl to, kad jie iš esmės prieštarauja aptartiems duomenims ir skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptartai įrodomajai bylos medžiagai, bet ir dėl to, kad viso ikiteisminio tyrimo metu apie šį liudytoją nuteistasis nebuvo užsiminęs, todėl teismas minėtus parodymus vertina kritiškai, kaip pastarojo siekį padėti draugui V. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Nustatydamas bylos aplinkybes, teismas rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, pakankamai kruopščiai juos įvertino ir išsamiai pasisakė skundžiamame nuosprendyje. Priimdamas V. P. apkaltinamąjį nuosprendį, teismas išsamiai pasisakė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas. Išvados dėl V. P. kaltumo padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 3 dalyje, išsamiai motyvuotos, padarytos visapusiškai įvertinus ne tik nukentėjusiosios R. S.-N., bet ir paties V. P. parodymus, liudytojų parodymus bei rašytinę bylos medžiagą, t. y. įrodymų visumą. Visi šie įrodymai gauti teisėtu būdu, jie sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę, kuri ir leido teismui padaryti pagrįstą išvadą dėl V. P. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Pagrindo abejoti teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis bei įrodymų vertinimu kolegija nenustatė. Nuteistojo V. P. apeliacinio skundo argumentus, jog jis nėra kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, paneigia skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptarti ir išanalizuoti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių. Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka ir konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo laikyti jį niekiniu.

Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai išieškoti iš nuteistojo V. P. 63,69 Eur teisinės pagalbos išlaidų už jo gynybą. Prašymas netenkintinas, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš V. P., įvertinus tai, jog pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015). Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo turto ir pajamų lygį, patvirtinantį, kad jis išgali susimokėti už gynybą. Tokie duomenys yra esminiai, sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (kasacinė nutartis Nr. 2K-167-693/2016).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.